3e0b4f30-4c5d-4d61-9f5f-eec32ccc3dc4 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-83-908/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09219-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, išteisintosios V.

D.-R. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės J. Semėnienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. D.-R. iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, požymių; priimtas V.

J. civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas ir bylÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo nutraukta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. D.-R. buvo kaltinama tuo, kad ji 2020 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ susisiekė su mobiliojo ryÅ¡io telefonų supirkėju D. Å . ir pasiÅ«lė iÅ¡ jos nupirkti iÅ¡simokėtinai įsigytÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žApple iPhone 11“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) tyčia melagingai nurodžiusi, jog ji turi kitÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir Å¡is yra nebereikalingas, pažadėjo toliau mokėti įmokas ir taip įgaudama pasitikėjimÄ pardavė nurodytÄ telefonÄ D.

Å .. Pastarasis, siekdamas perparduoti įsigytÄ telefonÄ , skelbimų portale „www.skelbiu.lt“ patalpino skelbimÄ , taip 2020 m. lapkričio 18 d. perpardavė V. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žApple iPhone 11“ už 510 Eur, kuriuo pastaroji naudojosi iki 2021 m. kovo 22 d., kol mobiliojo ryÅ¡io telefonui paslaugų teikimas buvo nutrauktas dėl skolos. Taip V. D.-R. nukentėjusiajai V. J. padarė 510 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorė J. Semėnienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

V. D.-R. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ . Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. D.-R. nenaudojo apgaulės parduodama telefonÄ ir neapsunkino nukentėjusiosios V. J. galimybių ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo, kad V. D.-R. telefonÄ pardavė praėjus neilgam laikui nuo jo įgijimo ir, nors ji atskleidė, kad telefonas įgytas iÅ¡simokėtinai, tačiau apgaulingai pažadėjo mokėti likusias įmokas.

Be to, ji D. Å . nurodė, kad, jeigu kas nors atsitiks, ji gražins pinigus. Tai patvirtina, kad V. D.-R. iÅ¡ anksto turėjo tikslÄ nemokėti įmokų. Be to, ji nutylėjo esminę reikÅ¡mę pirkėjo apsisprendimui turinčiÄ aplinkybę: apie savo konfliktÄ su UAB „Bitė Lietuva“ atstovais ir sprendimÄ nemokėti įmokų. Ä®rodymų, pagrindžiančių, kad V. D.-R. skambino D. Å ., nėra. Abejonių jos sÄ Å¾iningumu kelia tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ji nurodė skirtingas telefono pardavimo priežastis: vienu atveju, kad Å¡eimai reikia pinigų, o kitu – jog telefonas buvo nenaudojamas, nes jį pirko savo vyrui.

Be to, V. D.-R. yra įsigijusi daugiau įrenginių iÅ¡simokėtinai. Anot apeliantės, visa tai patvirtina, kad ji tyčia nuslėpė aplinkybę, jog jau anksčiau nemokėjo ir toliau ketina nemokėti lizingo įmokų, todėl parduoda telefonÄ , už kurį gavo atlygį. Skunde nurodyta ir tai, kad nukentėjusioji V. J. įgijo telefonÄ iÅ¡ D. Å ., kuris neturėjo pagrindo manyti, kad telefonas bus užblokuotas. D. Å . buvo apdairus pirkėjas ir patikrino prieinamÄ informacijÄ apie telefonÄ , tačiau sistema nieko blogo nerodė.

D. Å . parodė, kad pasitikėjo V. D.-R., nes su ja susitiko prie mokyklos, atrodė, kad ji dirbanti, galinti sumokėti lizingo įmokas. Nukentėjusioji V. J. taip pat elgėsi rÅ«pestingai, nes prieÅ¡ pirkdama telefonÄ patikrino IMEI kodÄ , dėl kurio įtarimų nekilo. Kadangi telefonas buvo perparduotas, todėl nukentėjusiosios V. J. galimybės be teisėsaugos institucijų pagalbos nustatyti įmokų nemokančiÄ V. D.-R. buvo apsunkintos. Tuo tarpu V. D.-R. žinojo, kad D. Å . užsiima telefonų perpardavimu, todėl turėjo pagrindo manyti, kad realiÄ Å¾alÄ patirs kitas asmuo.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nevertino jų visumos, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. D.-R. nepadarė sukčiavimo nusikaltimo. V. D.-R. padarė baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintosios gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu teigdama, jog iÅ¡teisintoji V. D.-R. svetimÄ turtÄ savo naudai įgijo apgaule.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ spręsti, kokios iÅ¡vados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

9. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ . Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, arba asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, kad pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleistų turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikintų jo turtinę prievolę, arba priimtų sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulė pasireiÅ¡kia Å¡ių asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus.

Be to, asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė yra pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021, 27 punktas).

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. pranešė D. Å ., jog parduodamas telefonas yra įgytas iÅ¡simokėtinai ir kad įmokos yra nesumokėtos. Tai pagrindžia jų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 176, 192). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. D. Å . pranešė teisingus duomenis apie parduodamÄ telefonÄ , o D. Å . prisiėmė rizikÄ , jog iÅ¡teisintajai V. D.-R. nemokant įmokų įgytas telefonas bus užblokuotas.

11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. pažadėjo D. Å . mokėti įmokas po telefono pardavimo, nors ketino to nedaryti. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo prokurorės argumentu. IÅ¡ iÅ¡teisintosios V. D.-R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 176) matyti, kad po telefono pardavimo ji mokėjo įmokas, o tai daryti nustojo iÅ¡ pardavėjo (iÅ¡ kurio pati įgijo telefonÄ ) gavusi praneÅ¡imÄ apie skolÄ , su kuria nesutiko ir bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti. Nurodyti iÅ¡teisintosios V. D.-R. parodymai atitinka byloje esančius įrodymus. IÅ¡ sutarties (1 t., b. l.

67) matyti, kad mėnesio įmoka už telefonÄ sudaro 21,10 Eur su PVM, tuo tarpu pardavėjo raÅ¡tas (1 t., b. l.

70) pagrindžia, kad iki 2021 m. kovo 22 d. iÅ¡teisintoji V. D.-R. už telefonÄ sumokėjo 130 Eur. Pateiktų įrodymų sugretinimas rodo, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. sumokėjo įmokas už laikotarpį nuo telefono įgijimo rugpjūčio mėnesį iki sausio-vasario mėnesio (130 Eur ÷ 21,10 Eur/mėn. = 6 mėn.). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kuriais bandoma sudaryti įspÅ«dį, jog iÅ¡teisintoji V. D.-R. apskritai nemokėjo įmokų.

12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad įmokas iÅ¡teisintoji V. D.-R. mokėjo trumpÄ laikÄ po telefono pardavimo, tačiau svarbu, kad tai daryti iÅ¡teisintoji V. D.-R. nustojo po to, kai iÅ¡ pardavėjo, iÅ¡ kurio įsigijo telefonÄ , gavo praneÅ¡imÄ apie skolÄ , su kuria nesutiko. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytus iÅ¡teisintosios V. D.-R. parodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, nepritaria prokurorės vertinimui, kad iki telefono pardavimo žadėdama D.

Å . mokėti įmokas iÅ¡teisintoji V. D.-R. ketino to nedaryti, nors įmokas mokėjo ir trumpÄ laikÄ po to. Å iame kontekste apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. žadėjo D. Å . grÄ Å¾inti pinigus, jeigu kas nors atsitiktų, nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai, nes, kaip minėta, priežastis, dėl kurios iÅ¡teisintoji V. D.-R. nustojo mokėti įmokas, atsirado po telefono pardavimo. Negalima nepastebėti ir to, kad prokurorė Å¡iai aplinkybei bando suteikti neigiamÄ prasmę, nors ji kaip tik rodo, jog iÅ¡teisintoji V.

D.-R. su D. Å . elgėsi sÄ Å¾iningai.

13. Paminėtina ir tai, kad svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairus, atidus ir rÅ«pestingas elgesys, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Itin didelis nukentėjusiojo nerÅ«pestingumas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis irgi gali lemti tai, kad asmens veika nėra pripažįstama peržengusia civilinius teisinius santykius ir nėra kvalifikuojama, kaip sukčiavimas. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį.

Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021, 11 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡teisintosios V. D.-R. pažadas mokėti įmokas neatitinka net minimalaus protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygio, nes pažadas neužtikrina prievolės įvykdymo, o D.

Å . tikėjimas pažadu, prieÅ¡ingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, turėtų bÅ«ti vertinamas, kaip jo itin nerÅ«pestingas elgesys, nepriklausomai nuo prokurorės minimų aplinkybių, įskaitant tai, kad jis tikrino vieÅ¡uosius registrus, nes duomenys apie įsiskolinimÄ už telefonÄ juose pateikiami tik tikrinimo momentui (tai apklausiamas patvirtino pats liudytojas D. Å . (1 t., b. l. 192)). Kita vertus, iÅ¡ greito telefono perpardavimo (lapkričio 16 d. iÅ¡teisintoji V. D.-R. su D. Å . susitarė susitikti (1 t., b. l. 176), o lapkričio 18 d.

D. Å . V. J. perpardavė telefonÄ (1 t., b. l. 1–2, 5–6)) galima suprasti, jog vieÅ¡ieji duomenys D. Å . rÅ«pėjo tik dėl to, kad tam kartui juose nebÅ«tų užfiksuotas įsiskolinimas. Tai kartu su nustatytu iÅ¡teisintosios teisingų duomenų apie parduodamÄ telefonÄ praneÅ¡imu D. Å . taip pat lemia, kad V. D.-R. veika neperžengė civilinių teisinių santykių ir nekvalifikuotina, kaip sukčiavimas.

14. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. nutylėjo esminę D. Å . apsisprendimui dėl kainos sumokėjimo aplinkybę apie jos konfliktÄ su telefono pardavėju, turėdama teisinę pareigÄ apie jÄ praneÅ¡ti. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo prokurorės argumentu. IÅ¡ iÅ¡teisintosios V. D.-R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 176) matyti, kad pardavėjo praneÅ¡imÄ apie skolÄ ji gavo po telefono pardavimo; kai negalėjo mokėti įmokų, ji skambino D.

Å . telefonu, tačiau susisiekti nepavyko. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytus iÅ¡teisintosios parodymus. Pastebėtina ir tai, kad prokurorės akcentuojamas prieÅ¡ingų įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡teisintosios V. D.-R. parodymus, nebuvimas jų nepaneigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019, 9 punktas).

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinės sutarties ar susitarimo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties ar susitarimo buvimÄ , nustatyti jų Å¡alis ir padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021, 28 punktas).

Byloje nustatyta, kad išteisintoji V. D.-R. neneigė telefono pirkimo-pardavimo susitarimo buvimo, neslėpė savo tapatybės nuo D. Š. ir neapsunkino jo galimybės savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (nors D. Š. pretenzijų nereiškė). Tai pagrindžia jų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 176, 192), todėl vien tik V. D.-R. pažado mokėti įmokas nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės.

16. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama nukentėjusiosios V. J. galimybės savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimui, tačiau pažymėtina, kad išteisintoji V. D.-R. su ja neturėjo jokių santykių. Pati prokurorė tai sieja išimtinai su D. Š. telefono perpardavimu V. J., netgi nevertindama, ar jis atskleidė esminę jos apsisprendimui dėl kainos sumokėjimo aplinkybę – kad parduodamas telefonas yra įgytas išsimokėtinai ir jog įmokos yra nesumokėtos.

Tai, kad nukentėjusioji V. J. galimai patyrė žalÄ , nereiÅ¡kia, jog iÅ¡teisintoji V. D.-R. prieÅ¡ jÄ naudojo apgaulę. Apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡teisintoji V. D.-R. žinojo, jog D. Å . verčiasi telefonų perpardavimų, todėl turėjo pagrindo manyti, kad žalÄ patirs kitas asmuo, yra įrodymais nepagrįsta prielaida (apklausiama V. D.-R. (1 t., b. l. 176) parodė, jog D. Å . jai neatskleidė savo ketinimo perparduoti telefonÄ ), tuo labiau, kad iÅ¡teisintoji nėra atsakinga už D.

Å . elgesį perparduodant telefonÄ . Å iame kontekste pastebėtinas ir V. D.-R. pareikÅ¡to kaltinimo ydingumas, nenurodant, kieno ir kokį turtÄ , prokurorės vertinimu, ji įgijo apgaule – nurodyta tik, kad nukentėjusiajai V. J. padarė turtinę žalÄ , nors telefonÄ pardavė D. Å .. Dėl aiÅ¡kaus pareikÅ¡tų kaltinimų nepagrįstumo ir susiklosčiusių santykių civilinio teisinio pobÅ«džio sutiktina su pirmosios instancijos teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

17. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad V. D.-R. yra iÅ¡teisinta, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Semėnienės apeliacinį skundÄ . NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ iÅ¡teisintosios V. D.-R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė