2015-12-02 Nr. AB-23327-3-61-3-00823-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1105-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00823-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. V. 2015 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) nustačius, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1D-474 (11); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 987,40 Eur (10 314,88 Lt), kuri susidarė dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 828,08 Eur (13 217,60 Lt), kuri susidarė dėl taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 246,34 Eur (14 661,75 Lt), kuri susidarė dėl taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pareiškėjas pareiškė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas 2015 m. vasario 9 d. priėmė nagrinėti dalį pareiškėjo reikalavimų, t. y. panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1D-474 (11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat priėmė pareiškėjo M. V. skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 25 d. nutartimi pakeitė teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį, t. y. panaikino minėtos nutarties dalį, kurioje priimtas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, ir perdavė šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. V. skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Teismas rėmėsi LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Nurodė kad minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, jogd pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundo dalį, kurioje prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kadangi visas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pareiškėjo valstybinei pensijai laikotarpis (trukęs nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31) kreipimosi į teismą termino skaičiavimo prasme vertintinas kaip vientisas ir nedalomas, todėl nustačius, jog pareiškėjo valstybinės pensijos dydis pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) nuostatas buvo pradėtas riboti nuo 2010 m. sausio 1 d., pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus šiuo pagrindu ribojant pensijos dydį sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą su skundu kreipėsi 2015 m. vasario 2 d.

Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų termino reikalavimui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, priteisimo pareikšti ir priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimo dalį dėl valstybinės pensijos, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pabrėžė, kad iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. pažymos Nr. 11DP(P)-106 matyti, kad pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo ribojama tik 2010 m. sausio–birželio mėnesiais, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Konstatavo, jog ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties dalis yra nepagrįsta, neteisėta, kitoje dalyje 2015 m. vasario 9 d. nutartis palikta galioti.

Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. ir į LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartis bei į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas pareiškėjo valstybinei pensijai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. kreipimosi į teismą termino skaičiavimo prasme vertintinas kaip vientisas ir nedalomas, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos pareiškėjo pensijos ribojimui buvo taikomos tik laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio (ši dalis atsisakyta priimti 2015-02-09 nutartimi), pareiškėjo M. V. skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika jo nurodomose pirmosios instancijos teismo bylose ir LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-11-520/2015. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia asmens nuosavybės apsaugą, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu, 2013 m. balandžio 23 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma Nr. (12)-SN-03 dėl skundų tyrimų išvadų 12 punktu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, rėmėsi jam privalomais, apeliacinės instancijos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje šiuo klausimu pateiktais išaiškinimais. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad visas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pareiškėjo valstybinei pensijai laikotarpis (trukęs nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) kreipimosi į teismą termino skaičiavimo prasme vertintinas kaip vientisas ir nedalomas, todėl nustačius, jog pareiškėjo valstybinės pensijos dydis pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) nuostatas buvo pradėtas riboti nuo 2010 m. sausio 1 d., pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus šiuo pagrindu ribojant pensijos dydį sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą su skundu kreipėsi 2015 m. vasario 2 d., pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų termino reikalavimui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, priteisimo pareikšti ir priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimo dalį dėl valstybinės pensijos, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Be to, iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. pažymos Nr. 11DP(P)-106 nustatyta, kad pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo ribojama tik 2010 m. sausio–birželio mėnesiais, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Taigi teisėjų kolegija, nekartodama tų pačių argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus priteisti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė