2019-10-23 Nr. AB-20549-3-62-3-02546-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4633-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02546-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde (b. l. 2, 27–28) nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. buvo atliekama krata, kurios metu buvo sumuštas kratą atliekančių pareigūnų. Per kratą tarp pareigūnų ir nuteistųjų kilo konfliktas, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, kratos metu pareigūnams nesipriešino, vykdė jų nurodymus, tačiau vis tiek buvo sumuštas. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų, kurie užfiksavo sužalojimus. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra užfiksavo sumušimo faktą, tačiau kaltininkų nenustatė. Dėl pareigūnų sumušimo pareiškėjas jautėsi pažemintas, stipriai pablogėjo sveikata, darbingumo lygis nuo 50 proc. sumažėjo iki 10 proc. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą (b. l. 66–70) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu, buvo atlikta neplaninė 3 ir 4 nuteistųjų būrių krata gyvenamosiose patalpose bei drausmės grupėje. Pareigūnams ruošiantis išeiti nuteistieji garsiai reiškė grasinamo pobūdžio nepasitenkinimus, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo kurstomas nuteistųjų pasipriešinimas. Dalis nuteistųjų veržėsi į kiemą, todėl prieš nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės. Atkūrus tvarką, nuteistieji, kurie priešinosi teisėtiems pareigūnų veiksmams, buvo apžiūrėti Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų. Nežymūs sveikatos sutrikimai buvo konstatuoti tik pareigūnams pasipriešinusiems nuteistiesiems. Po 2016 m. liepos 22 d. įvykio buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 10/23-95, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Dėl minėto įvykio taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 03-2-00453-16), kurio metu pareiškėjui konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, jog pareiškėjo sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Pareiškėjo sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 22 d., tačiau sužalojimus galėjo pasidaryti pats pareiškėjas arba, kaip teigė atsakovo atstovas, sužalojimai galėjo atsirasti įvairiais poveikiais. Sužalojimai negalėjo prisidėti prie pareiškėjo darbingumo lygio sumažėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat konstatuota, jog nors nuteistųjų atžvilgiu ir buvo panaudotos specialiosios priemonės ir nustatyti nuteistieji patyrė sužalojimus, kurie vertinami nežymiais sveikatos sutrikdymais, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir įgaliojimų neviršijo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kybartų PN pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir savo įgaliojimų neviršijo. Pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jam negali būti priteista neturtinė žala.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 91–95).

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjui padaryto sveikatos sutrikdymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas nustatė, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Nurodyti teisės aktai įtvirtina pataisos namų pareigą užtikrinti nuteistųjų asmenų priežiūrą ir saugumą. Teismas įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas, atsižvelgęs į formuojamą šio pobūdžio bylų teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Kybartų PN pareigūnai yra atsakingi už kalinamų asmenų saugumą, šiuo atveju – kalinamųjų apsaugą nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais.

6. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. liepos 22 d. nuo 20.15 val. Kybartų PN 3 ir 4 nuteistųjų būriuose bei drausmės grupėje Kybartų PN, Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai kartu su Viešojo saugumo tarnybos (toliau – VST) jungtinėmis pajėgomis atliko neplanines kratas, kurių metu nuteistiesiems buvo panaudotos specialiosios priemonės (b. l. 5–22, 35–37, 42–43, 47–54).

7. Teismas nurodė, kad iš VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro R. B., kuris VST vado 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 47V-630 (b. l. 35–37) buvo paskirtas vyresniuoju vykdant prevencines priemones Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d., 2016 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 42–43) bei Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio tyrimo išvados dėl specialiųjų priemonių panaudojimo Kybartų PN Nr. LV-3053 (b. l. 49–54) matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. Kalėjimų departamento prevencinės grupės ir VST jungtinių pajėgų pareigūnams atlikus kratas Kybartų PN nuteistųjų 3 ir 4 būrių gyvenamosiose patalpose ir drausmės grupėje apie 21.35 val. nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas.

Vienas nuteistasis VST pareigūnų buvo sulaikytas įtarus vartojus ar turint narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau tikrintis atsisakė. Nuteistajam buvo nurodyta nueiti į šalį, tačiau tuomet tarp nuteistųjų kilo neramumai, dalis nuteistųjų ėmė kurstyti kitus priešintis pareigūnams, naudojo necenzūrinius žodžius. 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų išsiveržė pro duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo VST ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai, vėliau prie minėtų nuteistųjų prisijungė likusi dalis lokalinio sektoriaus nuteistųjų, bandė jėga prasiveržti, buvo panaudotos ašarinės dujos.

Nuteistieji atsitraukė, įbėgo į gyvenamąjį korpusą ir jame užsidarė, neleido patekti į jį pareigūnams. Kalėjimų departamento atstovas davė žodinį nurodymą išvesti nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų. VST pareigūnams pakilus į trečią gyvenamojo korpuso aukštą stovėjo agresyviai nusiteikę nuteistieji, kurie vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti. Nuteistiesiems buvo nurodyta grįžti į miegamąsias patalpas, panaudotos dujos ir dujų generatoriai. Nuteistieji užsidarė gyvenamosiose patalpose, neleido pareigūnams įeiti, pareigūnams patekus į gyvenamąsias patalpas, jų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo panaudotos ašarinės dujos ir dujų generatoriai.

Nuraminus nuteistuosius ir jiems įvykdžius reikalavimus atsigulti ant grindų, nuteistieji buvo išvesdinti į kiemą, kai kurie aktyviais veiksmais priešinosi, dėl jų VST pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus ir gumines lazdas. Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai prieš nuteistuosius, kurie priešinosi jėga ir nevykdė teisėtų reikalavimų, naudojo specialiąsias priemones (kovinius imtynių veiksmus). Išvedus visus nuteistuosius į kiemą, jie buvo suguldyti ant žemės. Atstačius viešąją tvarką nuteistiesiems liepta sustoti prie sienos.

Kalėjimų departamento Prevencinės grupės ir Kybartų PN pareigūnų buvo atrinkta 15 įtariamų organizatorių, kurie atskirti ir specialiuoju transportu konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių.

8. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento Priežiūros skyrius tarnybinio tyrimo išvadoje dėl specialiųjų priemonių panaudojimo Kybartų PN (b. l. 49–54) konstatuota, kad Kybartų PN 3 ir 4 būrių nuteistieji bandė sukelti riaušes ir pasipriešino VST ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnams, todėl, siekiant numalšinti riaušes ir apginti Kybartų PN darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, specialiosios priemonės galėjo būti panaudotos, jų panaudojimo ribos nebuvo viršytos, todėl Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų veiksmai, naudojant specialiąsias priemones, pripažinti teisėtais.

9. Pagal Kybartų PN nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, skundus dėl minėtų įvykių Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas). Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu (b. l. 5–21) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal tyrimo duomenis konstatuota, jog daugeliui nuteistųjų buvo nustatyti įvairių kūno sričių sumušimai, nežymūs sveikatos sutrikdymai, apysunkių ar sunkių sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, apie panaudotas priemones pranešta prokurorui. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nors nuteistieji patyrė sužalojimų, kurie vertinami nežymiais sveikatos sutrikdymais, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Šis nutarimas įsiteisėjęs.

11. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje (b. l. 57–63), vertindamas Kalėjimų departamento prevencinės grupės ir VST pareigūnų veiksmų 2016 m. liepos 22–23 d. įvykių Kybartų PN teisėtumą, nurodė, jog prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo Kybartų PN gyvenamosiose patalpose, apribojant pareigūnų galimybę patekti į šias patalpas, spardė pareigūnų skydus, tokiu būdu bandydami pralaužti suformuotas barikadas („penketukus“) ir pan., galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs Kybartų PN pareigūnų atliktų veiksmų apimtį, pobūdį bei priežastis padarė išvadą, jog, neabejotinai, tiek VST, tiek ir kitų tarnybų pareigūnai, dalyvavę Kybartų PN atliekamų kratų metu, turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones, atlikdami šiuos veiksmus, savo tarnybinių įgaliojimų pareigūnai neviršijo, jų ribų neperžengė.

12. Teismas vertino, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kita bylos medžiaga patvirtina, kad prieš nuteistuosius, įskaitant pareiškėją, specialiosios priemonės – koviniai veiksmai, guminės lazdos, tarnybiniai šunys, atsižvelgiant į Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d. susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, buvo panaudotos teisėtai.

13. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5–21) dėl pareiškėjo nurodyta, kad 2016 m. liepos 25 d. 16.05 val. medicininėje pažymoje užfiksuotas sužalojimų pobūdis – dešinės rankos, žasto hematoma, kairės rankos žasto 2 hematomos, ant kairės mentės hematoma, po dešine mente hematoma, ant užpakalio 2 hematomos, ant kairės kojos netoli linkio hematoma, ant apatinės lūpos paraudimas. Pateikta specialisto išvada Nr. G576/2016(09), kad R. L. klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruvos abiejuose žastuose, nugaroje, sėdmenų ir kairės kojos srityse sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 22 d., galėjo pasidaryti ir pats, galėjo būti padaryti aštuoniais poveikiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad minėti duomenys objektyviai nepatvirtina, kad nurodytas pareiškėjo nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas pareigūnų 2016 m. liepos 22–23 d. įvykių metu. Tačiau, teismo nuomone, netgi ir vertinant, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas Kalėjimų departamento prevencinės grupės ar VST pareigūnų, nenustačius jų neteisėtų veiksmų, negalimas ir Kybartų PN atsakomybės, neužtikrinant pareiškėjo saugumo, konstatavimas.

14. Nenustačius būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo patirti nežymūs sveikatos sutrikimai, patirti išgyvenimai, negali būti pagrindas priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 97), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisingas. Teismas pripažino, kad 2016 m. liepos 22 d. buvo sumuštas Kybartų PN pareigūnų, kurie atliko kratą, tačiau teismas, be kita ko, pripažino ir tai, kad pareigūnai savo įgaliojimų neviršijo. Pareiškėjo nuomone, Kybartų PN pareigūnai nesuvaldė situacijos, todėl mušė tiek kaltus, tiek nekaltus – tai akivaizdžiai užfiksuota medikų išvadose. Pareiškėjo tvirtinimu, jis pareigūnams, kurie jį mušė, nesipriešino ir vykdė visus jų nurodymus. Be to, teiginys, kad pareiškėjo nustatyti sumušimai yra mažareikšmiai, nepagrįsti, nes nenurodoma jokia priežastis, kodėl pareiškėjas turėjo būti mušamas.

16. Atsakovo atstovas VST pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 109–110), kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesitinka, laiko jį nepagrįstu, nemotyvuotu. VST nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą materialinės procesinės teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas skunde akivaizdžiai hiperbolizuoja savo patirtus subjektyvius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, neturėdamas tam esminio teisinio ir objektyvaus materialinio pagrindo ir nesant faktinių aplinkybių deklaruojamiems pareiškėjo išgyvenimams patirti. VST teigia, kad pareiškėjas apeliacinio skundo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, klaidinančiomis ir neatitinkančiomis objektyvių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstais kaltinimais pozicionuoja save kaip nuteistąjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą laikytinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

17. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (b. l. 101–103) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, todėl teismo išdėstytus argumentus palaiko.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 104–106), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą ir plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

19. Pareiškėjas R. L. pateikė atsikirtimą į Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento ir VST atsiliepimus. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išvardintos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, yra netikslios, siekiama išvengti atsakomybės. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia suklaidinti teismą, todėl teismas turėtų kritiškai vertinti atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus atsiliepimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VST pateikė atsiliepimą į atsikirtimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, materialinės ir proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas atsikirtimo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, klaidinančiomis ir neatitinkančiomis objektyvių faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs bylos įrodymais ir teisęs aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 23 d.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-642/2010). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Be to, ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti.

26. Byloje nustatyta, kad dėl pareigūnų veiksmų atitikties BK 228 straipsnio 1 dalies reikalavimams buvo atliktas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5–21). Taigi, iš esmės ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti pareigūnų veiksmai 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN. Atlikus ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nuteistieji patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymai, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje (b. l. 57–63), vertindamas Kalėjimų departamento prevencinės grupės ir VST pareigūnų veiksmų 2016 m. liepos 22–23 d. įvykių Kybartų PN teisėtumą, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kad, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo Kybartų PN gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu, savo tarnybinių įgaliojimų pareigūnai neviršijo, jų ribų neperžengė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ikiteisminio tyrimo metu ir Kauno apygardos 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė