Legislator Case Law & Legislation
3e046805-df94-4e80-bfd9-1fa91ddb29a6 AI generated

3e046805-df94-4e80-bfd9-1fa91ddb29a6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3e046805-df94-4e80-bfd9-1fa91ddb29a6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-323/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01149-2011-3                          1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Ligitai Valentukevičienei, Rolandui Imbrasui,gynėjai advokatei Violetai Bazienei,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

3e046805-df94-4e80-bfd9-1fa91ddb29a6 · Lietuvos apeliacinis teismas: parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, liudytojų K. P., J. I., S. I., D. C., L. Č. parodymais, eksperčių J. M. – Č., R. D. paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamajame posėdyje. Å ie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismo pripažinti įrodymais, vertinti pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, taigi BPK 20 straipsnio reikalavimai vertinant įrodymus nebuvo pažeisti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-323/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01149-2011-3                          1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Ligitai Valentukevičienei, Rolandui Imbrasui,gynėjai advokatei Violetai Bazienei,nuteistajam A.

P.,nukentėjusiajai J. I.,nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymÄ S. I. ir atstovei advokatei Renatai JanuÅ¡ytei,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Virginijai MisiÅ«nienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ A. P. priteista 40 000 Lt J. I. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt S. I. naudai turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2011 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, pastoviai, pasinaudodamas susiklosčiusiomis palankiomis aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini), namo, priklausančio K.

P., miegamojo kambaryje ir vaikų kambaryje, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios asmens bÅ«kle dėl mažametystės bei tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis, grasindamas niekam nesakyti ir ateityje kartoti tokius veiksmus, panaudodamas fizinį smurtÄ -užriÅ¡damas nukentėjusiajai akis ir tokiais savo veiksmais sukeldamas jai baimę, prieÅ¡ nukentėjusiosios mažametės J.

I., gim. (duomenys neskelbtini), valiÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, įvesdavo savo rankos pirÅ¡tÄ Ä¯ mažametės lytinius organus ir analinę angÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai emocijų sutrikimÄ vaikystėje dėl patirtos seksualinės prievartos-nesunkų sveikatos sutrikdymÄ Â ir taip seksualiai prievartavo mažametę J. I.. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 ir 305 straipsnių reikalavimų, kadangi teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dėstė ne teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o perkėlė kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kurių pats betarpiÅ¡kai nepatikrino. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyti tikslÅ«s A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta.

Nuosprendį priėmęs teismas Å¡ias svarbias aplinkybes tiesiog perkėlė iÅ¡ kaltinamojo akto. Juolab, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjamas netiksliai, remiantis vien tik nukentėjusiosios motinos K. P. parodymais. Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta apelianto teisė į tinkamÄ gynybÄ . Nustatydamas nukentėjusiajai J. I. padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-184, kuriame neteisingai nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. apima 8 dienas, o ne 10 dienų, kaip tai nurodoma minėtame ekspertizės akte. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintų taisyklių Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. I. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra neteisinga. Be to, iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės R.

D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad minėtÄ ekspertizės aktÄ pateikę ekspertai nesiaiÅ¡kino ir netyrė, kokia nukentėjusiosios emocinė bÅ«sena buvo iki 2010 metų vasaros. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog J. I. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų požymių nenustatyta, taip pat nenustatyta sužalojimų iÅ¡oriniuose lytiniuose organuose, mergystės plėvėje, analiniame rauke.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė J. M. – Čobot. Nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, tik formaliai iÅ¡vardino aplinkybes, į kurias atsižvelgia, ir priteisė akivaizdžiai per didelę sumÄ . Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A.

P. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, o apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis ir melagingais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad apygardos teismas, vertindamas bylos duomenis, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas faktines A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais nukentėjusiosios J.

I. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, liudytojų K. P., J. I., S. I., D. C., L. Č. parodymais, eksperčių J. M. – Č., R. D. paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamajame posėdyje. Å ie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismo pripažinti įrodymais, vertinti pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, taigi BPK 20 straipsnio reikalavimai vertinant įrodymus nebuvo pažeisti.

Nuteistasis A. P. viso proceso metu neigia atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus mažametės J. I. atžvilgiu ir tvirtina, kad mergaitė, įtakota motinos K. P., jį apkalba. Tokie nuteistojo parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis. Mažametė nukentėjusioji J. I., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė nuoseklius parodymus apie tai, kad ji gyveno su dėdė Audriumi (A. P.), mama, broliu bei sese. KartÄ , vasaros metu, jai bÅ«nant septynerių metų, A. P. liepė jai nusiprausti kojas ir lytinius organus.

J. I. įvykdžius A. P. nurodymÄ , jis liepė nusimauti kelnes, užriÅ¡o jai akis ir pasakė, kad patikrins, ar gerai nusiprausė. Tuomet A. P. numovė kelnaites ir daug kartų kiÅ¡o pirÅ¡tÄ jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Nukentėjusioji teigė verkusi, kadangi jai skaudėjo. KitÄ kartÄ A. P. pirÅ¡tÄ kiÅ¡o ir į lytinius organus. Taip jis elgėsi daug kartų, visada tuo metu namuose bÅ«davo ir J. I. brolis bei sesė, o mamos namuose nebÅ«davo. A. P. grasino niekam apie tokius jo veiksmus nepasakoti.

J. I. bijojo A. P., todėl apie jo veiksmus savo motinai K. P. papasakojo ne iÅ¡ karto, tik tuomet, kai jai jau buvo aÅ¡tuoneri metai (1 t. 27-31 b.l.). Mažametės J. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, atsižvelgiant į teismo ekspertizės akte iÅ¡dėstytas rekomendacijas dėl galimybės dalyvauti teisiamajame posėdyje, apygardos teisme buvo perskaityti vadovaujantis (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalimi.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didele dalimi grindžiama minėtais mažametės nukentėjusiosios parodymais.

Tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, jog nuosprendį priėmęs teismas pažeidė iÅ¡ BPK 20 straipsnio, inter alia jo 5 dalies kylančius reikalavimus. Esminę reikÅ¡mę vertinant Å¡iuos parodymus ir jais grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį turi Å¡ių parodymų įrodomoji reikÅ¡mė, kuriÄ nustatant atsižvelgiama ir į tai, ar tokie nukentėjusiojo parodymai gali bÅ«ti laikomi patikimais, ar byloje nėra duomenų paneigiančių Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus arba sudarančių rimtÄ pagrindÄ jais abejoti, ar parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Kaip jau minėta, nukentėjusioji J. I. apie jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus pasakojo nuosekliai ir, atsižvelgiant į jos amžių, logiškai. Vertinant J. I. parodymus jų patikimumo aspektu, pažymėtina, kad mažametė pakartotinai buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme, kur ji, net ir praėjus ilgam laiko tarpui po pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime, nurodė iš esmės analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu nukentėjusioji J.

I. gyvena su savo tėvu S. I.. Nepaisant to, ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus ir dar kartÄ juos pakartojo. Å i aplinkybė paneigia nuteistojo A. P. versijÄ , jog mažametė J. I. apkalba jį įtakota savo motinos K. P.. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas abejones mažametės J. I. parodymų patikimumu paneigia ir byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos J. I. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumÄ .

Konstatuota, kad mažametės duodami parodymai yra pakankami iÅ¡samÅ«s, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ji nuosekliai pakartoja skirtingiems asmenims, o ekspertizės metu pateikia papildomų reikÅ¡mingų aplinkybių (tai bÅ«dinga jos amžiaus vaikams) (1 t. 50-54 b.l.). TyrimÄ atlikusi ekspertė R. D. teisiamajame posėdyje patvirtino savo iÅ¡vadas ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios pasakojimai apie patirtÄ seksualinę prievartÄ buvo realistiÅ¡ki ir gausÅ«s detalėmis. Tokio amžiaus vaikai, jei nebÅ«tų realiai iÅ¡gyvenę įvykių, apie kuriuos pasakoja, detales bÅ«tų pamiršę (2 t. 33-34 b.l.).

J. I. parodymus apie jos patirtÄ seksualinę prievartÄ patvirtina ir kiti įrodymų Å¡altiniai: liudytojos K. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, kad jai mažametė duktė J. I. pasakojo, jog A. P. užriÅ¡davo jai akis, o po to kiÅ¡davo pirÅ¡tus į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ (2 t. 38-40 b.l.); liudytojas D. C. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2010 metais jis buvo atvažiavęs pas savo seserį K. P. ir pro langÄ matė, kaip A. P. užriÅ¡o J. I. akis. Durys į kambarį buvo užrakintos, liudytojui pabeldus į langÄ , A.

P. jas atrakino. Po vienerių metų apie šį įvykį D. C. teigė papasakojęs savo motinai L. Č. (2 t. 35-36 b.l.); pastaroji teisiamajame posėdyje Å¡iÄ aplinkybę patvirtino. Taip pat L. Č. nurodė, kad jai anÅ«kė J. I. buvo sakiusi, jog A. P. prie jos lindo, kiÅ¡o pirÅ¡tus į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ (2 t. 36-37). Taigi įvertinusi pirmiau aptartus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios mažametės J. I. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis.

Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius, kad J. I. melagingai apkalba A. P.. Todėl apygardos teismas pagrįstai juos pripažino tinkamu įrodymu ir rėmėsi priimdamas skundžiamÄ teismo nuosprendį. Nuteistojo A. P. kaltės, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia ir tai, kad nukentėjusiosios J. I. kÅ«ne, ypač lytinių organų srityje, nenustatyta sužalojimų. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad seksualinio prievartavimo veiksmus A.

P. nukentėjusiosios atžvilgiu atliko kiÅ¡damas pirÅ¡tus į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ ir lytinius organus. Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio veiksmais nuteistasis galėjo ir nepadaryti sužalojimų mažametei. Kita vertus, teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė J. M. – Č. paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei nukentėjusiajai buvo padaryti tam tikri nežymÅ«s sužalojimai, apžiÅ«ros metu, praėjus dviem – trims savaitėms po įvykių, jų galėjo objektyviai ir nesimatyti (2 t. 37-38 b.l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nuosprendį priėmęs teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. I. padaryto sužalojimo masto, neteisingai interpretuoja minėtÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ . IÅ¡ tiesų, jame nurodyta, kad J. I. V. raidos centre buvo gydyta nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 1011 m. lapkričio 30 d., taigi, mažiau nei 10 dienų. Tačiau tiek iÅ¡ ekspertizės akto turinio, tiek iÅ¡ jį pateikusios ekspertės R.

D. paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas J. I. buvo konstatuotas įvertinus tai, jog jai diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystėje yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su patirta seksualine prievarta. Šis sutrikimas atsirado iš karto po jos atžvilgiu atliktų neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne tik tuo metu, kai ji buvo gydyta Vaiko raidos centre, tačiau gerokai anksčiau, netrukus po A.

P. atliktų neteisėtų veiksmų. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta kvalifikuoto seksualinio prievartavimo sudėtis, užtraukianti atsakomybę už pirmiau aptartų veiksmų atlikimÄ mažamečiui asmeniui.

Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis, kurių teisėtumas bei patikimumas nekelia abejonių, nustatyta, kad A. P. nuo 2010 metų vasaros iki 2011 m. birželio 11 d., nenustatytÄ skaičių kartų, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrÄ bei pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios J.

I. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle bei grasindamas niekam apie jo veiksmus nepasakoti, užrišęs nukentėjusiajai akis, įvesdavo savo pirÅ¡tÄ Ä¯ mažametės lytinius organus ir iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Tokie A. P. atlikti veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. ApraÅ¡ant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bÅ«tina kaip įmanoma tiksliau nurodyti jos padarymo laikÄ ir vietÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tiek, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis įrodymų Å¡altinis yra mažametės parodymai, buvo nurodytas A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir tiksli vieta. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jam buvo pažeista teisė į gynybÄ , yra nepagrįsti. Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas A.

P. bausmę pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias jo asmenybę bei įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pagrįstai jam paskyrė Å¡io BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ septyneriems metams, t.y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia A. P. paskirta bausmė nelaikytina akivaizdžiai per griežta, todėl neÅ¡velnintina.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir dalyje dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti.Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiÅ¡ko bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi.IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas, svarstydamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai J. I. padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes – A. P. įvykdyta nusikalstama veika sukeltas pasekmes mažametei – ir konstatavo, kad pareikÅ¡tas 40 000 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyviais bylos duomenimis nenustatyta tokių aplinkybių, jų nenurodo ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde, kurios leistų pagrįstai manyti, kad mažametei priteistas civilinis ieÅ¡kinys neatitinka teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo kriterijų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                     SvajÅ«nas Knizleris                                                                  RÅ«ta Mickevičienė