3e046805-df94-4e80-bfd9-1fa91ddb29a6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-323/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01149-2011-3                          1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio (praneÅ¡Äjas),teisÄjų RÅ«tos MickeviÄienÄs ir SvajÅ«no Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Ligitai ValentukeviÄienei, Rolandui Imbrasui,gynÄjai advokatei Violetai Bazienei,nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated3e046805-df94-4e80-bfd9-1fa91ddb29a6 · Lietuvos apeliacinis teismas: parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, liudytojų K. P., J. I., S. I., D. C., L. Ä. parodymais, eksperÄių J. M. â Ä., R. D. paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamajame posÄdyje. Å ie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, teismo pripažinti įrodymais, vertinti pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, taigi BPK 20 straipsnio reikalavimai vertinant įrodymus nebuvo pažeisti.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-323/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01149-2011-3                          1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio (praneÅ¡Äjas),teisÄjų RÅ«tos MickeviÄienÄs ir SvajÅ«no Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Ligitai ValentukeviÄienei, Rolandui Imbrasui,gynÄjai advokatei Violetai Bazienei,nuteistajam A.
P.,nukentÄjusiajai J. I.,nukentÄjusiosios atstovui pagal įstatymÄ S. I. ir atstovei advokatei Renatai JanuÅ¡ytei,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Virginijai MisiÅ«nienei,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvÄs atÄmimu septyneriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
A. P. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ A. P. priteista 40 000 Lt J. I. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt S. I. naudai turtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2011 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaiÄių kartų, pastoviai, pasinaudodamas susiklosÄiusiomis palankiomis aplinkybÄmis, (duomenys neskelbtini), namo, priklausanÄio K.
P., miegamojo kambaryje ir vaikų kambaryje, siekdamas tenkinti savo lytinÄ aistrÄ , pasinaudodamas bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusiosios asmens bÅ«kle dÄl mažametystÄs bei tuo, kad nukentÄjusioji negalÄjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmÄs ir adekvaÄiai tiems veiksmams prieÅ¡intis, grasindamas niekam nesakyti ir ateityje kartoti tokius veiksmus, panaudodamas fizinį smurtÄ -užriÅ¡damas nukentÄjusiajai akis ir tokiais savo veiksmais sukeldamas jai baimÄ, prieÅ¡ nukentÄjusiosios mažametÄs J.
I., gim. (duomenys neskelbtini), valiÄ , tenkino savo lytinÄ aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyÄio bÅ«du, įvesdavo savo rankos pirÅ¡tÄ Ä¯ mažametÄs lytinius organus ir analinÄ angÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas nukentÄjusiajai emocijų sutrikimÄ vaikystÄje dÄl patirtos seksualinÄs prievartos-nesunkų sveikatos sutrikdymÄ Â ir taip seksualiai prievartavo mažametÄ J. I.. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dÄl jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį yra nepagrįstas ir neteisÄtas, todÄl naikintinas.
Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 301 ir 305 straipsnių reikalavimų, kadangi teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡dÄstÄ ne teisminio nagrinÄjimo metu nustatytas aplinkybes, o perkÄlÄ kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kurių pats betarpiÅ¡kai nepatikrino. NagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyti tikslÅ«s A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta.
Nuosprendį priÄmÄs teismas Å¡ias svarbias aplinkybes tiesiog perkÄlÄ iÅ¡ kaltinamojo akto. Juolab, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinÄjamas netiksliai, remiantis vien tik nukentÄjusiosios motinos K. P. parodymais. Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta apelianto teisÄ Ä¯ tinkamÄ gynybÄ . Nustatydamas nukentÄjusiajai J. I. padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , nuosprendį priÄmÄs teismas rÄmÄsi Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizÄs aktu Nr. 103MS-184, kuriame neteisingai nurodyta, kad nukentÄjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, kad laikotarpis nuo 2011 m. lapkriÄio 23 d. iki 2011 m. lapkriÄio 30 d. apima 8 dienas, o ne 10 dienų, kaip tai nurodoma minÄtame ekspertizÄs akte. TodÄl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ministro 2003 m. gegužÄs 23 d. įsakymu patvirtintų taisyklių DÄl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. I. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra neteisinga. Be to, iÅ¡ teisiamajame posÄdyje apklaustos ekspertÄs R.
D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad minÄtÄ ekspertizÄs aktÄ pateikÄ ekspertai nesiaiÅ¡kino ir netyrÄ, kokia nukentÄjusiosios emocinÄ bÅ«sena buvo iki 2010 metų vasaros. Nuteistasis atkreipia dÄmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog J. I. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų požymių nenustatyta, taip pat nenustatyta sužalojimų iÅ¡oriniuose lytiniuose organuose, mergystÄs plÄvÄje, analiniame rauke.
TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir teisiamajame posÄdyje apklausta ekspertÄ J. M. â Äobot. Nuosprendį priÄmÄs teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, tik formaliai iÅ¡vardino aplinkybes, į kurias atsižvelgia, ir priteisÄ akivaizdžiai per didelÄ sumÄ . Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo posÄdyje dalyvavÄs nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentÄjusiosios atstovai praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A.
P. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, o apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ prielaidomis ir melagingais nukentÄjusiosios bei liudytojų parodymais. ApeliacinÄs instancijos teismas tokius skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad apygardos teismas, vertindamas bylos duomenis, laikÄsi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas faktines A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatÄ remdamasis teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais nukentÄjusiosios J.
I. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, liudytojų K. P., J. I., S. I., D. C., L. Ä. parodymais, eksperÄių J. M. â Ä., R. D. paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamajame posÄdyje. Å ie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, teismo pripažinti įrodymais, vertinti pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, taigi BPK 20 straipsnio reikalavimai vertinant įrodymus nebuvo pažeisti.
Nuteistasis A. P. viso proceso metu neigia atlikÄs kokius nors neteisÄtus veiksmus mažametÄs J. I. atžvilgiu ir tvirtina, kad mergaitÄ, įtakota motinos K. P., jį apkalba. Tokie nuteistojo parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis. MažametÄ nukentÄjusioji J. I., apklausta ikiteisminio tyrimo teisÄjo, davÄ nuoseklius parodymus apie tai, kad ji gyveno su dÄdÄ Audriumi (A. P.), mama, broliu bei sese. KartÄ , vasaros metu, jai bÅ«nant septynerių metų, A. P. liepÄ jai nusiprausti kojas ir lytinius organus.
J. I. įvykdžius A. P. nurodymÄ , jis liepÄ nusimauti kelnes, užriÅ¡o jai akis ir pasakÄ, kad patikrins, ar gerai nusiprausÄ. Tuomet A. P. numovÄ kelnaites ir daug kartų kiÅ¡o pirÅ¡tÄ jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . NukentÄjusioji teigÄ verkusi, kadangi jai skaudÄjo. KitÄ kartÄ A. P. pirÅ¡tÄ kiÅ¡o ir į lytinius organus. Taip jis elgÄsi daug kartų, visada tuo metu namuose bÅ«davo ir J. I. brolis bei sesÄ, o mamos namuose nebÅ«davo. A. P. grasino niekam apie tokius jo veiksmus nepasakoti.
J. I. bijojo A. P., todÄl apie jo veiksmus savo motinai K. P. papasakojo ne iÅ¡ karto, tik tuomet, kai jai jau buvo aÅ¡tuoneri metai (1 t. 27-31 b.l.). MažametÄs J. I. ikiteisminio tyrimo teisÄjui duoti parodymai, atsižvelgiant į teismo ekspertizÄs akte iÅ¡dÄstytas rekomendacijas dÄl galimybÄs dalyvauti teisiamajame posÄdyje, apygardos teisme buvo perskaityti vadovaujantis (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalimi.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nÄra suklastoti, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Å ios bylos kontekste pažymÄtina, kad, kaip teisingai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, jo kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didele dalimi grindžiama minÄtais mažametÄs nukentÄjusiosios parodymais.
TaÄiau Å¡i aplinkybÄ savaime nereiÅ¡kia, jog nuosprendį priÄmÄs teismas pažeidÄ iÅ¡ BPK 20 straipsnio, inter alia jo 5 dalies kylanÄius reikalavimus. EsminÄ reikÅ¡mÄ vertinant Å¡iuos parodymus ir jais grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį turi Å¡ių parodymų įrodomoji reikÅ¡mÄ, kuriÄ nustatant atsižvelgiama ir į tai, ar tokie nukentÄjusiojo parodymai gali bÅ«ti laikomi patikimais, ar byloje nÄra duomenų paneigianÄių Å¡iuos nukentÄjusiojo parodymus arba sudaranÄių rimtÄ pagrindÄ jais abejoti, ar parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Kaip jau minÄta, nukentÄjusioji J. I. apie jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus pasakojo nuosekliai ir, atsižvelgiant į jos amžių, logiÅ¡kai. Vertinant J. I. parodymus jų patikimumo aspektu, pažymÄtina, kad mažametÄ pakartotinai buvo apklausta apeliacinÄs instancijos teisme, kur ji, net ir praÄjus ilgam laiko tarpui po pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime, nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, Å¡iuo metu nukentÄjusioji J.
I. gyvena su savo tÄvu S. I.. Nepaisant to, ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus ir dar kartÄ juos pakartojo. Å i aplinkybÄ paneigia nuteistojo A. P. versijÄ , jog mažametÄ J. I. apkalba jį įtakota savo motinos K. P.. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas abejones mažametÄs J. I. parodymų patikimumu paneigia ir byloje esanÄio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akte užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos J. I. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumÄ .
Konstatuota, kad mažametÄs duodami parodymai yra pakankami iÅ¡samÅ«s, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ji nuosekliai pakartoja skirtingiems asmenims, o ekspertizÄs metu pateikia papildomų reikÅ¡mingų aplinkybių (tai bÅ«dinga jos amžiaus vaikams) (1 t. 50-54 b.l.). TyrimÄ atlikusi ekspertÄ R. D. teisiamajame posÄdyje patvirtino savo iÅ¡vadas ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusiosios pasakojimai apie patirtÄ seksualinÄ prievartÄ buvo realistiÅ¡ki ir gausÅ«s detalÄmis. Tokio amžiaus vaikai, jei nebÅ«tų realiai iÅ¡gyvenÄ Ä¯vykių, apie kuriuos pasakoja, detales bÅ«tų pamirÅ¡Ä (2 t. 33-34 b.l.).
J. I. parodymus apie jos patirtÄ seksualinÄ prievartÄ patvirtina ir kiti įrodymų Å¡altiniai: liudytojos K. P. teisiamajame posÄdyje duoti parodymai apie tai, kad jai mažametÄ duktÄ J. I. pasakojo, jog A. P. užriÅ¡davo jai akis, o po to kiÅ¡davo pirÅ¡tus į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ (2 t. 38-40 b.l.); liudytojas D. C. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2010 metais jis buvo atvažiavÄs pas savo seserį K. P. ir pro langÄ matÄ, kaip A. P. užriÅ¡o J. I. akis. Durys į kambarį buvo užrakintos, liudytojui pabeldus į langÄ , A.
P. jas atrakino. Po vienerių metų apie šį įvykį D. C. teigÄ papasakojÄs savo motinai L. Ä. (2 t. 35-36 b.l.); pastaroji teisiamajame posÄdyje Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino. Taip pat L. Ä. nurodÄ, kad jai anÅ«kÄ J. I. buvo sakiusi, jog A. P. prie jos lindo, kiÅ¡o pirÅ¡tus į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ (2 t. 36-37). Taigi įvertinusi pirmiau aptartus duomenis teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nukentÄjusiosios mažametÄs J. I. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, jie sutampa su kitais byloje esanÄiais duomenimis.
Bylos medžiagoje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių apeliacinio skundo teiginius, kad J. I. melagingai apkalba A. P.. TodÄl apygardos teismas pagrįstai juos pripažino tinkamu įrodymu ir rÄmÄsi priimdamas skundžiamÄ teismo nuosprendį. Nuteistojo A. P. kaltÄs, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia ir tai, kad nukentÄjusiosios J. I. kÅ«ne, ypaÄ lytinių organų srityje, nenustatyta sužalojimų. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad seksualinio prievartavimo veiksmus A.
P. nukentÄjusiosios atžvilgiu atliko kiÅ¡damas pirÅ¡tus į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ ir lytinius organus. Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio veiksmais nuteistasis galÄjo ir nepadaryti sužalojimų mažametei. Kita vertus, teisiamajame posÄdyje apklausta ekspertÄ J. M. â Ä. paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei nukentÄjusiajai buvo padaryti tam tikri nežymÅ«s sužalojimai, apžiÅ«ros metu, praÄjus dviem â trims savaitÄms po įvykių, jų galÄjo objektyviai ir nesimatyti (2 t. 37-38 b.l.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nuosprendį priÄmÄs teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl J. I. padaryto sužalojimo masto, neteisingai interpretuoja minÄtÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktÄ . IÅ¡ tiesų, jame nurodyta, kad J. I. V. raidos centre buvo gydyta nuo 2011 m. lapkriÄio 23 d. iki 1011 m. lapkriÄio 30 d., taigi, mažiau nei 10 dienų. TaÄiau tiek iÅ¡ ekspertizÄs akto turinio, tiek iÅ¡ jį pateikusios ekspertÄs R.
D. paaiÅ¡kinimų teisiamajame posÄdyje matyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas J. I. buvo konstatuotas įvertinus tai, jog jai diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystÄje yra susijÄs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su patirta seksualine prievarta. Å is sutrikimas atsirado iÅ¡ karto po jos atžvilgiu atliktų neteisÄtų seksualinio pobÅ«džio veiksmų. Tai reiÅ¡kia, kad nukentÄjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne tik tuo metu, kai ji buvo gydyta Vaiko raidos centre, taÄiau gerokai anksÄiau, netrukus po A.
P. atliktų neteisÄtų veiksmų. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinÄ aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyÄio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybÄ prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejÄgiÅ¡ka nukentÄjusiojo asmens bÅ«kle. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta kvalifikuoto seksualinio prievartavimo sudÄtis, užtraukianti atsakomybÄ už pirmiau aptartų veiksmų atlikimÄ mažameÄiui asmeniui.
Teismų praktikoje laikoma, kad lytinÄs aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyÄio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , taip pat lytiniu organu lieÄiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan. Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis, kurių teisÄtumas bei patikimumas nekelia abejonių, nustatyta, kad A. P. nuo 2010 metų vasaros iki 2011 m. birželio 11 d., nenustatytÄ skaiÄių kartų, siekdamas patenkinti savo lytinÄ aistrÄ bei pasinaudodamas mažametÄs nukentÄjusiosios J.
I. bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle bei grasindamas niekam apie jo veiksmus nepasakoti, užriÅ¡Äs nukentÄjusiajai akis, įvesdavo savo pirÅ¡tÄ Ä¯ mažametÄs lytinius organus ir iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Tokie A. P. atlikti veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymius. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybÄs, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs. ApraÅ¡ant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bÅ«tina kaip įmanoma tiksliau nurodyti jos padarymo laikÄ ir vietÄ .
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priÄmÄs teismas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidÄ, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje, tiek, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis įrodymų Å¡altinis yra mažametÄs parodymai, buvo nurodytas A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas ir tiksli vieta. TodÄl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jam buvo pažeista teisÄ Ä¯ gynybÄ , yra nepagrįsti. Nuosprendį priÄmÄs teismas, skirdamas A.
P. bausmÄ pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinanÄias jo asmenybÄ bei įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pagrįstai jam paskyrÄ Å¡io BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ septyneriems metams, t.y. laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kurios dydį nustatÄ mažesnį, nei numatytos bausmÄs vidurkis. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad tokia A. P. paskirta bausmÄ nelaikytina akivaizdžiai per griežta, todÄl neÅ¡velnintina.
ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija sprendžia, kad nÄra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir dalyje dÄl priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti.TeisminÄje praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄs žalos dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai nustatyti neįmanoma ir todÄl neįmanomas visiÅ¡ko bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. TaÄiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir pan.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;
žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi.IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad jį priÄmÄs teismas, svarstydamas klausimÄ dÄl nukentÄjusiajai J. I. padarytos neturtinÄs žalos pagrįstumo, įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingas aplinkybes â A. P. įvykdyta nusikalstama veika sukeltas pasekmes mažametei â ir konstatavo, kad pareikÅ¡tas 40 000 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad objektyviais bylos duomenimis nenustatyta tokių aplinkybių, jų nenurodo ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde, kurios leistų pagrįstai manyti, kad mažametei priteistas civilinis ieÅ¡kinys neatitinka teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo kriterijų. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis TeisÄjai                                                     SvajÅ«nas Knizleris                                                                  RÅ«ta MickeviÄienÄ