2013-04-29 Nr. AB-1393-3-61-3-00442-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-55/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00442-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens V. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir I. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kagema“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, akcinei bendrovei SEB bankui, V. N. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“.

Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0419 ha ploto žemės sklypas Nr. 21A, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“ (toliau – ir Žemės sklypas). Minėtą sklypą pareiškėjai teigė įsigiję 2006 m. sausio 25 d. pirkimo-paradavimo sutarties Nr. 38-307 pagrindu. Nurodė, jog Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005 m. balandžio 6 d., Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte pasirašė gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė – V.

N. žmona V. M.. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius Žemės sklypo planą suderino 2005 m. spalio 4 d. Paaiškino, jog įsigiję žemės sklypą, rado jį ir kaimyninį žemės sklypą Nr.22 ribojančią metalinę tinklo tvorą, kuri sutapo su kadastrinių matavimų duomenimis. Teigė, jog gretimo žemės sklypo savininkas trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. savavališkai, pažeisdamas Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatose įtvirtintus reikalavimus, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, minėtą statinį rekonstravo.

V. N. rekonstruoto statinio atstumas iki pareiškėjų žemės sklypo ribos sudaro apie 0,9 m nuo priekinio fasado ir 0,4 m nuo galinio fasado. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-01-3-17187-2011-4 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui V. N. dėl 2011 m. kovo 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (2011 m. kovo 24 d. registracija, Nr. 1D-5618) dalies panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. Pareiškėjai minėtoje civilinėje byloje yra tretieji suinteresuotieji asmenys.

Pažymėjo, jog 2011 m. vasarą buvo atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir juos atliekantis geodezininkas į kaimyninį žemės sklypą įmatavo dalį pareiškėjų sklypo, kartu su žemės sklypus skiriančia metaline tinklo tvora. Pareiškėjai nurodė nesutikę su matavimų metu gautais duomenimis ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašę. 2012 m. sausio 18 d. kartu su šaukimu į teismo posėdį Vilniaus miesto aplinkės teisme pareiškėjai gavo Žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V.

N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ kopiją. Šio įsakymo pagrindu UAB „Kagema“ parengė žemės sklypo planą, kuriame V. N. žemė kerta pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo ribas, t. y. persidengia 56 kv. m su pareiškėjų žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų Žemės sklypo plane yra valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Vilniaus filialo 2005 m. gruodžio 7 d. žyma, jog sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Teigė, jog pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog iš UAB „Kagema“ parengto žemės sklypo matyti, kad skundžiamu įsakymu atsakovas be pareiškėjų sutikimo atliko ne V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą, o sumažino pareiškėjams nuosavybės teise priklausiančio Žemės sklypo Nr. 21A plotą 56 kv. m, todėl atsakovo veiksmai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Manė, kad nustatant V. N. žemės sklypo kadastro duomenis, buvo nesilaikyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Pabrėžė, jog jų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas suformuotas 2005 m., t. y. kuomet jis priklausė ankstesniam savininkui S. S.. Žemės sklypo riba buvo nustatyta gretimų žemės sklypų savininkų susitarimu pagal faktinį naudojimą, patvirtinta savininkų ir bendrijos pirmininko parašais, atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, atliktas ribų paženklinimas kadastre.

Tvirtino, jog būdami sąžiningi įgijėjai, jokių aplinkybių apie besiribojančių sklypų ribų nustatymą nežinojo, kas patvirtina, jog ankstesnių savininkų veiksmų ir sprendimų teisinės pasekmės jiems negali būti peržiūrėtos, o tarp dviejų privačių žemės sklypų nustatyta riba negali būti keičiama. Manė, kad kadastro duomenų tikslinimas nesant jokio įstatymų nustatyto pagrindo negali būti trečiojo suinteresuoto asmens atlikto savavališkos statybos darbų įteisinimo pagrindas. Administraciniais sprendimais negalima sumažinti asmeniui priklausančio žemės sklypo ploto, tai galima padaryti tik teismų sprendimais Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies tvarka.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, pareiškėjai teigė, jog skundžiamu sprendimu yra šiurkščiai pažeistos jų nuosavybės teisės, jis priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.

Nurodė, kad 1993 m. spalio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi S. S. buvo parduotas 828 kv. m ploto Žemės sklypas Nr. 21A. Pirkimo-pardavimo sutarties priedas buvo 1992 m. gegužės 5 d. planas su pažymėtomis žemės sklypo ribomis ir kraštinių ilgiais, parengtais vadovaujantis sodininkų bendrijos „Žiburėlis“ generaliniu planu. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2.3-8607-01 S. S. prašymu patikslino jo žemės sklypo kadastro duomenis. Pažymėjo, kad 1993 m. spalio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. M. įsigijo 1 197 kv. m ploto žemės sklypą Nr.

22. Minėtos sutarties priedas buvo sklypo planas, 1992 m. gegužės 30 d. suderintas su sodininkų bendrijos valdybos pirmininku. Paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-5353-(30), trečiojo suinteresuoto V. N. prašymu, patikslino jam priklausančio žemės sklypo Nr. 22 kadastro duomenis. Tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. KS-2378 atsisakė įrašyti kadastro duomenis, nes Žemės sklypo Nr. 22 ribos kirto Žemės sklypo Nr. 21A ribas. Išnagrinėjęs V.

N. skundą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nustatė, kad Žemės sklypo Nr. 21A kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais ir priėmė sprendimą suderinti Žemės sklypo Nr. 22 planą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu Nr.KS-225 vėl atsisakė įrašyti Žemės sklypo Nr. 22 kadastro duomenis, nes šio sklypo ribos kirto Žemės sklypo Nr. 21A ribas. Atsižvelgęs į tokį sprendimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 31 d. išvadoje Nr. 49SJN-(14.49.105.)-184 nurodė, kad išnagrinėjus sklypo Nr. 22 teritorijų planavimo dokumentus ir įvertinus archyvinius dokumentus buvo nustatyta, jog minėto sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypų ribas, taip pat įpareigojo gretimo Žemės sklypo Nr. 21A savininkus patikslinti sklypo ribas taip, kad jos atitiktų teritorijų planavimo dokumentus bei privatizavimo schemas.

Pabrėžė, kad pareiškėjai nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir bylą prašė nutraukti dėl praleisto skundo padavimo termino. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas numato, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį.

Žemės sklypo Nr. 22 kadastrinių matavimų vykdytojas UAB „Orkanas“ 2011 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė aiškinamąjį raštą Nr. AR-73, kuriame nurodė, kad atlikus Žemės sklypo Nr. 22 kadastrinius matavimus nustatyta, jog riba su Žemės sklypu Nr. 21A neatitinka tvoros. Atsakovas nustatė, kad Žemės sklypo Nr. 22 kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis sodininkų bendrijos „Žiburėlis“ generaliniu planu ir privatizavimo schemomis, o atliekant pareiškėjų Žemės sklypo Nr. 21A kadastrinius matavimus teritorijų planavimo dokumentu nebuvo vadovautasi, remtasi tik faktinėmis žemės sklypo naudojimosi ribomis (esamomis tvoromis bei gyvatvorėmis).

Todėl buvo priimtas ginčijamas įsakymas dėl Žemės sklypo Nr. 22 kadastro duomenų patikslinimo, pareiškėjai ir UAB „Kagema“ įpareigoti 2005 m. kadastrinius matavimus patikslinti pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad 2012 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. KS-225 atmetė V. N. atstovo prašymą pakeisti Žemės sklypo Nr. 22 duomenis, atsižvelgiant į tai, kad sklypo ribos persidengė su kito sklypo ribomis. Tačiau 2012 m. vasario 3 d. buvo gauta atsakovo 2012 m. sausio 31 d. išvada Nr. 49SJN-(14.49105-184), kurioje nurodyta, jog V. N. priklausančio žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypų ribas ir pareikalauta pažymėti kadastro žemėlapyje pagal UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 13 d. parengtą Žemės sklypo planą bei pateikta informacija apie UAB „Kagema“ įpareigojimą patikslinti Žemės sklypo Nr. 21A ribas. Gavus V. N. 2012 m. vasario 3 d. prašymą, atsižvelgiant į minėtą išvadą, prašymas buvo tenkintas ir ginčijamo atsakovo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo bei UAB „Orkanas“ parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu 2012 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistravo žemės sklypo kadastrinių matavimų metu užfiksuotus patikslintus kadastro duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. su pareiškėjų skundu nesutiko.

Nurodė, kad Žemės sklypo Nr. 22 kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo plotas sumažėjo nuo 1 197 kv. m iki 1 162 kv. m. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 28 d. raštu informavo pareiškėjus bei rangovą UAB „Kagema“ apie tai, kad Žemės sklypo Nr. 21A kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Manė, kad žemės sklypo savininko, kuris naudoja daugiau žemės sklypo daugiau nei jam priklauso, ploto priskyrimas kitam savininkui, kuris naudoja mažiau nei jam priklauso, negali būti vertinamas kaip žemės sklypo dalies paėmimas ar jo sumažinimas. Tvirtino, kad pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog Žemės sklypo Nr. 22 kadastriniai matavimai buvo atliekami jiems nepranešus, nes šiuos teiginius paneigia UAB „Orkanas“ 2011 m. balandžio 29 d. raštai Nr. S-1199, Nr. S-1198 ir 2011 m. gegužės 24 d. UAB „Orkanas“ raštas Nr. S-1234, kuriais pareiškėjai informuoti, kad jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos neatitinka galiojančio sodininkų bendrijos „Žiburėlis“ generalinio plano.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino atsakovo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ ir priteisė pareiškėjams iš atsakovo po 50 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502, kuriuo buvo patikslinti V. N. žemės sklypo Nr. 22 kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai, prašydami panaikinti įsakymą dėl gretimo sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo, iš esmės ginčija žemės sklypo ribas ir nurodo, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo privalu remtis Žemės sklypo Nr. 21A ribomis, kurios nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2005 m. gruodžio 7 d., bei kad gretimo sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti nesant įstatyme nustatyto pagrindo tokiai procedūrai atlikti.

Teismas nurodė, kad skundžiamas kadastro duomenų patikslinimas atliktas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, kuris, be kita ko nustato, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą.

Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo analizuota aplinkybė dėl žemės sklypo ploto pasikeitimo neatitikimo leistinai ribinei paklaidai. UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodyta, jog Žemės sklypo Nr. 22 ploto pasikeitimas neviršija leistinos paklaidos bei pateiktas ribinės paklaidos paskaičiavimas. Vadinasi, kadastro duomenų patikslinimas galėtų būti atliekamas nustačius, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų. Teritorijų planavimo dokumentas, su kuriuo lyginama V.

N. sklypo konfigūracija, yra sodininkų bendrijos „Žiburėlis“ planas. Teismas vertino, kad UAB „Orkanas“ parengtame Žemės sklypo Nr. 22 plane neteisingai perkelti teritorijos planavimo dokumento – sodininkų bendrijos plano, duomenys. Iš sodininkų bendrijos plano nustatė, kad Žemės sklypas Nr. 21A ant plano buvo nubraižytas po to, kai šis planas buvo parengtas ir dėl to galėjo atsirasti geometriškai skirtinga sklypų konfigūracija. Taip pat sodininkų bendrijos plane buvo perkelta ir riba tarp 21 žemės sklypo ir Žemės sklypo Nr. 22, taip sumažinant šį sklypą.

Pabrėžė, kad neatitikimai tarp sodininkų bendrijos plano ir UAB „Orkanas“ parengto Žemės sklypo Nr. 22 plano rodo, jog UAB „Orkanas“ parengtame Žemės sklypo Nr. 22 plane neteisingai nustatytos sodininkų bendrijos plane pažymėto Žemės sklypo Nr. 21A ribos. Todėl sprendė, kad UAB „Orkanas“ planas negali būti naudojamas pagrįsti aplinkybei, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų. Teismas akcentavo, jog prieš priimant sprendimą vykdyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatytą procedūrą turėjo būti patikrintas pagrindo tokiems veiksmams realumas, t. y. nustatytos sodininkų bendrijos plane nurodytos persidengiančių žemės sklypų koordinatės bei jų įbraižymas plane, pateikiamame kaip pagrindas atlikti sklypų ribų patikslinimą.

Neatlikus šio veiksmo, jokiems tolesniems veiksmams nėra teisinio pagrindo. Taip pat pabrėžė, kad V. N. žemės sklypo ploto pokytis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-5353-(30) jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 1 142 kv. m, o ne 1 197 kv. m. Tai rodo, kad V. N. žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo. Tuo tarpu iš UAB „Kagema“ parengtos schemos matyti, kad pareiškėjų žemės sklypo plotas sumažėjo 56 kv. m.

Rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir nurodė, kad nors Žemės sklypo Nr. 21A ribos ir posūkio taškai išmatuoti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, tačiau sklypo centras išmatuotas valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima teigti, kad Žemės sklypas Nr.22 išmatuotas tiksliau už Žemės sklypą Nr. 21A. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, todėl naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Taip pat konstatavo, kad pareiškėjai skundžia žemėtvarkos skyriaus įsakymą, priimtą žemės tvarkymo klausimu ir toks administracinis aktas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos (Žemės įstatymo 2 str. 23 d., 44 str. 1 d.), taip pat kad byloje nėra duomenų apie tai, jog skundžiamą įsakymą pareiškėjai gavo anksčiau nei 2012 m. sausio 18 d., dėl ko vertino, jog 2012 m. vasario 15 d. paduodami skundą teismui pareiškėjai nebuvo praleidę skundo padavimo termino.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Be argumentų, nurodytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodyta, jog žemės sklypo Nr. 22 ploto pakeitimas neviršija leistinos paklaidos. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad visgi kadastro duomenų patikslinimas galėtų būti atliekamas nustačius, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų. Vadinasi, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kuriais buvo grįstas skundas, kad gretimo sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti nesant įstatyme nustatyto pagrindo tokiai procedūrai atlikti. Teigia, kad ginčijamas individualus administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu bei kitais nurodytais teisės aktais, todėl nebuvo jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ne tik dėl ginčijamo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo neteisėtumo, bet ir dėl žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip viršydamas savo kompetencijos ribas.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis ir nurodo, kad pareiškėjai iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, jog gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai.

Ginčijamu atsakovo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas buvo nustatytas 1 162 kv. m, t. y. žemės sklypas sumažėjo 35 kv.m, o pareiškėjams priklausančio žemės sklypo plotas nesikeitė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo plotas taip pat yra 1 197 kv.m (toks pats žemės sklypo plotas nurodytas įsigijimo dokumentuose) ir jis sumažėja tik po atliktų kadastrinių matavimų, todėl šiuo atveju yra suvaržomos tik jo teisės, o pareiškėjų – ne.

Dėl to teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą remiantis daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str.), nesilaikė minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neįvertino neteisėto pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konfigūracijos pakeitimo administraciniu aktu ir šalių susitarimu, ko nenumato teisės aktai. Teigia, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konfigūracija yra pakeista: žemės sklypo plane, parengtame UAB „Kagema“, atstumas tarp tašku 4,5,6 sudaro 19,52 m, o pagal pirminį žemės sklypo privatizavimo dokumentą šios linijos ilgis yra tik 16 m, t.y. skirtumas sudaro 3,52 m ir dėl šio skirtumo neleistinai pasikeitė pareiškėjams priklausančio žemės sklypo konfigūracija.

Taip pat pabrėžia, kad byloje ginčas kilo dėl privačių žemės sklypų, o kadangi Žemės reformos įstatymas reglamentuoja teisnius santykius, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, pareiškėjų nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata nėra taikytina. Mano, kad teismas negalėjo vertinti UAB „Orkanas“ veiksmų rengiant žemės sklypo planą, nes ši bendrovė nėra proceso dalyvė, o teismo išvados sukels jai neigiamas pasekmes, nes bus pagrindas prašyti nuostolių atlyginimo už netinkamą sutarties vykdymą.

Pareiškėjai su trečiojo suinteresuoto asmens V. N. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimo išlaidas.

Nurodo, kad byloje keliamas išimtinai administracinio teisinio pobūdžio klausimas, t. y. ar administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ- (14.49.2.)-6502 – yra teisėtas ir pagrįstas, tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami administraciniuose teismuose. Akcentuoja, kad skundžiamu įsakymu be pareiškėjų sutikimo buvo iš esmės atliktas ne V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas, o tiesiog sumažintas pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas 56 kv. m, kas pripažintina grubiu nuosavybės teisių pažeidimu.

Pabrėžia, kad nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš ankstesnio savininko S. S. įgijo 2006 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 38-307 pagrindu su jau aiškiai nustatytomis žemės sklypo ribomis ir tiksliai apibrėžtu žemės sklypo plotu. Šis žemės sklypas buvo suformuotas 2005 metais, kai sklypas dar priklausė ankstesniam savininkui. Žemės sklypo riba buvo nustatyta gretimų sklypų savininkų susitarimu pagal faktinį naudojimą, patvirtintą savininkų ir bendrijos pirmininko parašais, atlikti sklypo kadastriniai matavimai bei ribų paženklinimas kadastro žemėlapyje.

Būdami sąžiningi įgijėjai, jokių aplinkybių apie besiribojančių sklypų ribų nustatymą nežinojo, o tikslus įsigyjamo žemės sklypo plotas buvo nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje, žemės sklypo planas pridėtas prie sutarties. Žemės sklypo plane esantis VĮ Registrų centro įrašas taip pat rodo, jog ginčo sklypo ribos 2005 m. gruodžio 7 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. Esant tokioms aplinkybėms, viešojo administravimo subjektų vėlesni sprendimai negali turėti jokios įtakos teisėta pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjų įgytoms teisėms ir pareigoms.

Atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamo įsakymo priėmimo pagrindas nurodomas advokato M. S. prašymas, ko pagal imperatyvias teisės normas ir viešojo administravimo principus būti negali. Mano, kad apeliacinio skundo argumentas, jog priėmus ginčijamą aktą pareiškėjų žemės sklypo plotas nesikeitė, yra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Tvirtina, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomo 0,0419 ha ploto žemės sklypo plotas negalėjo būti sumažintas viešojo administravimo subjektų priimamais sprendimais. Pažymi, kad 2011 m. gruodžio 28 d.

įsakymo neteisėtumą patvirtina ir tai, jog nustatant V. N. žemės sklypo kadastro duomenis buvo nesilaikyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų.

Atsakovas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. N. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo palaiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Teigia, kad pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, perkeliant sklypo ribą prie jam nuosavybės teisė priklausančio pastato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“.

Ginčijamas administracinis aktas yra susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl šiam ginčo teisiniam santykiui visų pirma yra taikytinos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos (Nekilnojamojo turto įstatymo 1 straipsnis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Tačiau kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso, negali būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė.

Be to, nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Skundžiamu įsakymu buvo patikslinti tik trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys (t. 1, b.l. 7). Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ginčijamu įsakymu patikslinus žemės sklypo Nr. 22, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, kadastro duomenis, naujai nustatytos šio žemės sklypo ribos kerta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, ribas. Pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris 0101/0007:55, kadastriniai duomenys buvo nustatyti 2005 m. balandžio 6 d. ir jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (t. 1, b.l. 84-88, 91-93).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjai nesutinka su jiems ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N. priklausančių žemės sklypų riba, nustatyta pagal skundžiamu įsakymu nustatytus patikslintus kadastrinius duomenis. Su pareiškėjais minėtų žemės sklypų riba nebuvo suderinta (t. 1, b.l. 42-43).

Taigi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, tol, kol pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas neturėjo teisės nustatyti tokių trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N. priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastrinių duomenų, kurie neatitiktų pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų, įregistruotų nekilnojamojo turto kadastre.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo kadastro duomenų patikslinimo procedūra iš esmės siekė apginti savo nuosavybės teises į konkrečių ribų žemės sklypą. Ginčijamas administracinis aktas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui), todėl atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas jo kompetencijos ribas.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą įsakymą, nes jis savo turiniu prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė argumentus dėl privalomos šio ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei dėl skundo padavimo termino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl detaliai nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl minėtų procesinių klausimų.

Nors trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nemotyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme nėra poreikio pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ar vertinti naujas aplinkybes, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens V. N. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys Virginija Volskienė