3e00f669-8eb8-4481-8cdc-010d8d99dfba · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-354/2015                 Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00139-2014-7                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                  1.1.5.1; 1.2.26.2.1; 2.4.

             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Karjakinui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam I. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I.

P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 5 val. ryto bÅ«ti namuose.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 5 val. ryto bÅ«ti namuose, ir 55 MGL (2071,3 Eur) dydžio bauda.Nukentėjusiojo V.

P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ I. P. priteista 500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo V. P. naudai.Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ I. P. priteista 400 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo A. B. naudai.Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 115,09 Eur (397,40 Lt) turtinės žalos atlyginimo atmestas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 22 d. 3.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ bei prie (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pastato, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, mažareikÅ¡me dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles bei matant prie kavinės buvusiems asmenims, įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kartu su nenustatytais asmenimis užstojo keliÄ ir taip trukdė pravažiuoti automobiliui „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis V.

P., po ko nenustatytas asmuo spyrė į automobilį „Renault Scenic“, V. P. Å¡iek tiek pavažiavus ir sustabdžius automobilį, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipę nukentėjusieji V. P. ir A. B. priėjo prie I. P., kuris tarp jų kilusio konflikto metu ėmė purkÅ¡ti dujas į akis nukentėjusiajam A. P., tuo padarydamas akių nudegimÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei nukentėjusiajam A. B., tuo padarydamas veido nudegimÄ , t. y. sukeldamas fizinį skausmÄ , bei nukentėjusiajai J. B. purÅ¡kiant dujas nukentėjusiems A.

P. ir A. B., dujos buvo papurkÅ¡tos lauke ir J. B., t. y. sukeldamas jai fizinį skausmÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , I. P. papurÅ¡kė dujų į automobilio salonÄ , kur sėdėjo nukentėjusioji L. P., taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ , o I. P. nusivijo V. P., pargriovė jį ant tako, su juo susigrÅ«mė bei smogė jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, pereinančiÄ Ä¯ antakį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis I.

P. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: vadovaujantis BK 28 str. 1 d., 2 d., baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės. Civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.Skunde apeliantas teigia nesutinkantis su teismo iÅ¡vada, kad jis kilusio konflikto metu ėmė purkÅ¡ti dujas į akis nukentėjusiesiems ir taip sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes, apelianto teigimu, jis dujas pÅ«tė tik tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas.

Apelianto teigimu, teismui remiantis tik nukentėjusių V. P., A. B., A. P., J. B., L. P. parodymais ir specialistų iÅ¡vadomis buvo nutylėtos aplinkybės, kad A. B. pirmas sudavė smÅ«gius jam (I. P.), ir tik po to jis (I. P.), nenaudodamas smurto, gindamasis nuo neteisėtų veiksmų ir siekdamas nutraukti galimÄ specialiai pritaikytų žmogui žaloti daiktų panaudojimÄ , purÅ¡kė dujas minėtiems asmenims. Skunde pažymima, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojai E. P., O. A., J. R., A. T., L. Ž. parodė, kad bÅ«tent A.

B. konflikto metu pirmas smogė I. P. į veido sritį, po to smÅ«gio prasidėjo sÄ myÅ¡is, I. P. pradėjo pÅ«sti dujas, iÅ¡girdo V. P. Å¡aukiant – traukiam lazdas, po ko visi iÅ¡silakstė. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nenagrinėjo ir netyrė, ar jis turėjo tyčiÄ sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ar tik gynėsi nuo realaus kėsinimosi į jo sveikatÄ , nors iÅ¡ įvykių sekos matyti, jog A. B. asmeninimas santykiams spręsti pasirinko vietÄ , bÅ«dÄ bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apelianto manymu, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog jis ne tik nesiruošė naudoti smurto prieÅ¡ nukentėjusius, bet prieÅ¡ingai – savo veiksmais siekė nutraukti jų neteisėtus veiksmus, todėl pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apibendrindamas apeliantas dar kartÄ pažymi, kad jis dujas purÅ¡kė tik po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėta smurtauti, kitas nukentėjęs tuo pačiu pagrasino traukti lazdas (ir tai jis pats pripažino), todėl jis (apeliantas) veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis I. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ , kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apelianto kaltę pirmosios instancijos teismas grindė bÅ«tent byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu ekspertui, nukentėjusiesiems, įtariamajam, liudytojams buvo užduodami klausimai, tokiu bÅ«du tikslinant jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, įvertino ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, bet ir duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismas iÅ¡tyrė apžiÅ«rų, daiktų pateikimo, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis, kuriuos nuosprendyje įvertino kaip patvirtinančius I.

P. kaltę.Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas iÅ¡vadas bei motyvus apie I. P. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijÄ , BPK 20 str., 301 str. nuostatų nepažeidė, skundžiamas nuosprendis savo turiniu ir forma atitinka nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamus reikalavimus (BPK 304, 305, 307 str. str.). Dėl to nepagrįstai apeliantas skunde teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. P. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. kilusio konflikto metu ėmė purkÅ¡ti dujas nukentėjusiesiems, o nusivijęs ir susigrÅ«męs su V.

P., smogė pastarajam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau skunde I. P. tikina, jog dujas jis pradėjo purkÅ¡ti gindamasis nuo A. B. pavojingų veiksmų. I. P. teigimu, A. B. jam trenkė pirmasis, todėl jo padaryti veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinosios ginties situacija. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).Pirmiausia pažymėtina, kad asmuo pagal BK 28 str. turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Toks reguliavimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (kasacinė nutartis Nr. 2K-31-788/2015).Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuotinas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi konstatavimas. BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2-K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-226-677/2015 ir kt.).IÅ¡ minėtų nuostatų ir teismų praktikos aiÅ¡ku, kad tam, jog bÅ«tų galima padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, bÅ«tina iÅ¡samiai iÅ¡tirti faktines aplinkybes, nustatyti, kaip kilo ir vystėsi konfliktas, kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtÄ .Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad jaunuolių kompanija trukdė pravažiuoti automobiliui.

IÅ¡ byloje esančio vaizdo-garso įraÅ¡o aiÅ¡ku, kad nukentėjusiųjų automobilis važiavo link baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Automobiliui pasisukus, A. B. pasakė vairuotojui: „Pravežk pro tuos banditus, matai kas čia“. Privažiavęs ties stovinčiais ant kelio asmenimis automobilio vairuotojas pasignalizavo garsiniu signalu, po to jiems pasakė: „Gal pasitrauksit į Å¡alį, ne“, tada automobilis pajudėjo pirmyn (1 t., 46–48 b. l.). Pavažiavus porÄ metrų automobilis sustojo, vairuotojas iÅ¡lipo apžiÅ«rėti automobilio.

Kartu iÅ¡lipo A. B. bei A. P. ir nuėjo link jaunuolių. Liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad A. B. su I. P. pradėjo konfliktuoti, vėliau konfliktas peraugo į aÅ¡arinių dujų ir smurto panaudojimÄ .A. B., kuris įvykio metu buvo blaivus (1 t., 73 b. l.), 2014 m. vasario 22 d. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jaunuoliams ramiai aiÅ¡kino, jog Å¡ie skirstytųsi, teigė, kad kalbant su I. P., Å¡is iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė A. P., jis (A. B.) mėgino sulaikyti jaunuolį, tada pastarasis jam (A.

B.) į veidÄ papurÅ¡kė dujų (1 t., 76 b. l.). 2014 m. balandžio 1 d. A. B. papildomai nurodė, kad kai jis trumpam nusisuko nuo I. P., nes ketino eiti namo, iÅ¡girdo, kad kažkas purÅ¡kiama, ir atsisukęs pamatė, kaip I. P. purÅ¡kia dujas A. P. į akis, tuo metu I. P. papurÅ¡kė dujų ir jam (1 t., 79 b. l.). Apklausos metu A. B. patvirtino, kad jis pats I. P. tikrai nesudavė ir nematė, kad kas nors bÅ«tų jam sudavęs (1 t., 79 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. patvirtino savo parodymus (1 t., 87–89 b. l.).V.

P., kuris įvykio metu taip pat buvo blaivus (1 t., 28 b. l.), 2014 m. vasario 22 d. apklaustas kaip liudytojas patvirtino A. B. nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad po apsižodžiavimo jam sėdant į maÅ¡inÄ I. P. papurÅ¡kė dujų į akis. Vėliau purÅ¡kusį dujas jaunuolį laikė, kol į pagalbÄ atėjo draugas (1 t., 30 b. l.). 2014 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas papildė, kad jis iÅ¡sigando, nes ėmė labai deginti akis, ir ėmė Å¡aukti kažkÄ apie lazdÄ , lyg „traukit lazdas“, nes bagažinėje buvo tapetų prikrauta, manė, kad taip iÅ¡gÄ sdins jaunuolius, bet vos tik palietus bagažinės dangtį, I.

P. toliau jam purÅ¡kė dujas, jis traukėsi, o I. P. ėmė purkÅ¡ti dujas į automobilio salonÄ , kur buvo jo brolis A. P. ir žmona L. P. (1 t. 31–33 b. l.). Å ias aplinkybes V. P. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 38 b. l.) bei teisme. Teisiamojo posėdžio metu V. P. paaiÅ¡kino, kad A. B. ramino I. P., jis (V. P.) pamatė mostÄ iÅ¡ I. P. pusės ir pastarasis dujų balionėliu ėmė purkÅ¡ti dujas, jis (V. P.) pasilenkė, bet vis tiek gavo dujų. Pats jokių veiksmų, kurie bÅ«tų iÅ¡provokavę I.

P. panaudoti dujas, neatliko, A. B. nesmÅ«giavo I. P.. Kai pradėjo purkÅ¡ti dujas, jis stovėjo arčiausiai, pasilenkė, A. B. stovėjo Å¡alia, jam kliuvo daugiausiai (2 t., 194–196 b. l.).A. P. taip pat nurodė panaÅ¡ias įvykio aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad neilgai trukus pokalbis virto konfliktu, kadangi I. P. pradėjo gÄ sdinti fiziniu susidorojimu. A. B. pasakė: „Viskas gerai, galėsi daryt, kÄ nori, skirstomės namo“ ir sukosi eiti, o jis (A. P.) pasakė I. P.: „Paklausyk, kÄ tau sako“, kai tas vaikinas (I.

P.) iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir juo ėmė purkÅ¡ti į akis jam ir A. B.. Tada jis nubėjo į automobilį (1 t., 53–55 b. l.). Parodymų patikrinimo metu (1 t., 67 b. l.) A. P. patvirtino savo duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio A. P. metu nurodė, kad jis pasuko link automobilio ir iÅ¡girdo A. B. balsÄ , kad dujos. Tuo metu jis atsisuko ir gavo pipirinių dujų tiesiai į veidÄ , tada iÅ¡ karto bėgo į automobilį, užsidarė dureles, aÅ¡aros riedėjo nuo pripurkÅ¡tų dujų, prasidarė priekinės automobilio durelės ir I.

P. dar kartÄ pripurÅ¡kė dujų jam į veidÄ , be jo automobilyje buvo ir L. P., kuri, I. P. papurÅ¡kus dujų, Å¡oko iÅ¡ automobilio. Nors po to jis girdėjo, kaip L. P. Å¡aukė, kad jo brolį V. P. muÅ¡a, jis padėti negalėjo, nes nieko nematė (2 t., 165 b. l.)Taigi visi trys nukentėjusieji vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad bÅ«tent nuteistasis I. P. puolė pirmasis, papurkÅ¡damas dujų, jų parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų J. B., L. P. parodymai. J. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad V.

P. ir A. P. ėjo sėsti į automobilį, ji pasakė savo vyrui, kad eina namo, ir iÅ¡girdo, kaip vyras jai suÅ¡uko: „Bėk dujos“ (2 t., 167 b. l.). Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad po to, kai jam buvo papurkÅ¡ta dujų, jis bėgo tiesiai į policijÄ , kartu bėgo ir jo žmona J. B.. L. P. parodė, kad po kiek laiko į automobilį įšoko jos vyras A. P., rankomis užsiėmęs už akių, pasakė, kad gavo dujų ir nieko nebemato (2 t., 168 b. l.). Aplinkybę, kad nukentėjusiajam A.

P. buvo papurkšta dujų, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. padarytas sužalojimas: akių nudeginimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 60 b. l.). Taip pat iš pareigūno V. M. parodymų aišku, jog nuovados patalpose jis pastebėjo, kad A. P. ir A. B. veidai buvo raudoni, moterys ašarojo, A. B. pasidarė bloga, ėmė luptis veido oda, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, A. B. buvo suleista vaistų nuo skausmo dėl nudegintos odos, vaistai buvo leidžiami ir vienai iš moterų, kažkuriam iš vyrų lašinami vaistai į akis, nes šis teigė nieko nematantis (1 t., 117–119 b. l.).Iš aptartų aplinkybių aišku, jog viso proceso metu nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Nė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nenurodė aplinkybių, kad nuteistajam buvo suduotas smÅ«gis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net apelianto skunde minimas liudytojas O. A., duodamas parodymus nors ir tvirtino, kad A. B. pirmasis trenkė I. P., tačiau pasakodamas apie tai, kaip I. P. purÅ¡kė dujas, jo (I. P.) veiksmus įvardijo ne kaip gynybÄ , o kaip puolimÄ , nurodydamas, kad „I. pradėjo pulti tÄ aukÅ¡tesnį vyriÅ¡kį“ (1 t., 137 b. l.). Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad realaus gresiančio pavojingo kėsinimosi prieÅ¡ I.

P. nebuvo, ir dėl to nuteistajam nebuvo pagrindo gintis purÅ¡kiant dujas. Nesutiktina su I. P. skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai atmetė jo ir jo pozicijÄ palaikančių liudytojų parodymus. IÅ¡analizavus I. P. ir jo pozicijÄ palaikančių liudytojų duotus parodymus, aiÅ¡ku, jog jie yra prieÅ¡taringi.Pats I. P. 2014 m. vasario 22 d. apklausiamas kaip įtariamasis teigė, kad aukÅ¡tas vyras priėjo prie jo, kumščiu vienÄ kartÄ smogė jam į kairę akį, čiupo už auksinės grandinės, kuriÄ jis turėjo ant kaklo.

Jis (I. P.) pradėjo bėgti iÅ¡važiavimu link gatvės ir du vyrai, kurie buvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos, jį pradėjo vytis. AukÅ¡tesnis bėgo jam įsikabinęs į grandinę, norėdamas jÄ nuplėšti. Tada jis (I. P.) bėgdamas iÅ¡ deÅ¡inės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė turėtÄ dujų balionėlį ir bijodamas, kad daugiau jo nemuÅ¡tų ir nenuplėštų grandinėlės, tam vyrui papurÅ¡kė. Tada tas vyras smÅ«giavo jam į kojas ir jis nugriuvo (2 t., 55–56 b. l.). Tačiau 2014 m. balandžio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje I.

P. teigė, kad prie jo priėjo keleivis ir sudavė jam stovint toje pačioje vietoje, o jis iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkÅ¡ti (1 t., 146 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu I. P. nurodė, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio vairuotojas iÅ¡ karto priėjo prie jo, pradėjo kažkÄ Å¡aukti, agresyviai kalbėti, jis (I. P.) pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę akį iÅ¡ deÅ¡inės rankos, jam pasirodė, kad jam čiupo už kaklo, jis iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir pradėjo pÅ«sti dujas (3 t., 117 b. l.).

Pažymėjo, jog su kaire ranka jį čiupo už „kalnierio“, ant kaklo buvo grandinėlė, jis išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo pūsti. Teigė, jog gavęs smūgį neparkrito, tik atsilošė. (3 t., 119 b. l.). Taigi, pats I. P. keitė savo parodymus, iš pradžių teigdamas, kad A. B. net bėgo įsikabinęs jam į grandinę, vėliau, nurodydamas, jog purkšti dujas pradėjo stovėdamas toje pačioje vietoje. Pastebėtina, kad nei liudytojas J. R., nei A. T., nei O.

A. aplinkybės, jog A. B. I. P. čiupo už grandinėlės ar kaklo, apklausiami nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu I. P. paaiÅ¡kino, kad jam tik pasirodė, jog jį čiupo už kaklo, nuo smÅ«gio jis tik atsilošė ir dujas purÅ¡kė stovėdamas toje pačioje vietoje. Pastebėtina ir tai, kad I. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog vairuotojas pasiÅ«lė kitÄ dienÄ susitikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius, o jis, atsakęs, kad neturi kÄ aiÅ¡kintis, kadangi nieko blogo nepadarė, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę akį iÅ¡ deÅ¡inės rankos.

Tačiau A. T. teigė, kad I. P. A. B. sakė, gal jie galėtų susitikti ryte ir iÅ¡siaiÅ¡kinti (1 t., 127 b. l.), o liudytojas L. Ž. teigė, kad I. P. A. B. atsakė, jog visi esame neblaivÅ«s, mes nieko nenorime, ir po Å¡ių I. P. žodžių stambus vyriÅ¡kis griebė I. P. už atlapų ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairę veido sritį (1 t., 141 b. l.) (1 t., 141 b. l.). Taigi, tiek nuteistasis, tiek ir jo pozicijÄ palaikantys liudytojai skirtingai nurodo, po kokių žodžių A.

B. trenkė I. P., taip pat skirtingai aiÅ¡kina, į kuriÄ veido pusę buvo trenkta I. P..Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo E. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis tik girdėjo žodžius, nes buvo tamsu, kad jam atrodo, jog I. P. trenkė į kairę veido pusę, o kiti du asmenys stovėjo prie automobilio ir nebuvo priėję prie I. P., kiek atsimena, kai buvo atliktas smÅ«gis, I. P. atsitraukė, o kas buvo toliau, nebematė (3 t., 22 b. l.). IÅ¡ Å¡ių parodymų aiÅ¡ku, kad liudytojas E. P. dėl tamsos galėjo klysti dėl to, kÄ matė, be to, jis dvejojo – į kuriÄ pusę buvo suduotas smÅ«gis, kur stovėjo žmonės, todėl Å¡io liudytojo parodymais dėl I.

P. suduoto smÅ«gio teismas nesiremia. Atsižvelgus į tai, kad tarp I. P. ir jo pozicijÄ palaikančių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų nustatyti tam tikri prieÅ¡taravimai (tiek tarp jų pačių, tiek su kitais teisme iÅ¡tirtais įrodymais), įvertinus nuteistojo suinteresuotumÄ iÅ¡vengti atsakomybės, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas I. P. ir jo pozicijÄ palaikančių liudytojų parodymų pagrįstai nelaikė patikimais ir rėmėsi tik ta apimtimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus.IÅ¡ tiesų, I.

P. skunde teisingai nurodo, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog jam buvo padaryti sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. P. padaryti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairės akies vokuose, pakaušyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje; tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje; I.

P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvÄ , veidÄ ir deÅ¡inį dilbį; visumoje sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai (1 t., 143-144 b. l.). Ekspertas H. Daujotas, teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad I. P. padaryti sužalojimai keturiais poveikiais. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, visi keturi sužalojimai padaryti, nėra iÅ¡skirtas kažkoks sužalojimas bÅ«tent bÅ«dingas griuviminei traumai (3 t., 20–21 b. l.).Vis dėl to, įvertinus specialisto iÅ¡vadoje nurodytus I.

P. padarytus sužalojimus bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, prieš pat atvykstant policijos pareigūnams grūmėsi su nukentėjusiaisiais ir jų buvo sulaikytas, daroma išvada, kad I. P. specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti konflikto eigoje įvykusių grumtynių metu. Be to, pažymėtina, kad ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. gegužės 13 d. nutarimu, kuris aukštesniojo prokuroro 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu paliktas nepakeistas (3 t., 102–103, 149–159 b. l.), ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-141-14 buvo nutrauktas, prokurorams konstatavus, kad paneigta I.

P. versija, jog V. P. ir A. B. elgėsi agresyviai, smurtÄ vartojo ne gynybos ir asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ sulaikymo, o puolimo tikslais, kad jų veiksmai buvo įžūlÅ«s, sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Taigi, nors skunde nuteistasis pažymi, jog A. B. jam trenkė pirmasis, tačiau byloje nėra to vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių duomenų.Vertinant tolesnę konflikto eigÄ , aiÅ¡ku, jog po to, kai A. B. iÅ¡bėgo į policijÄ , dujų buvo papurkÅ¡ta ir kitiems nukentėjusiesiems.

Parodymų patikrinimo vietoje metu I. P. nurodė, kad papurÅ¡kė dujas keleiviui, po to, pamatęs vairuotojÄ , kuris, jo manymu, bandė atidaryti automobilio bagažinę Å¡aukdamas „traukiam lazdas“, papurÅ¡kė dujų ir vairuotojui (1 t., 146 b. l.). Tai reiÅ¡kia, kad I. P. papurÅ¡kė dujų automobilio vairuotojui V. P., nors pats jokių lazdų nematė, kai automobilio bagažinė dar net nebuvo atidaryta. Tai patvirtina paties I. P. parodymai, jog pamatęs vairuotojÄ , kuris, jo manymu, bandė atidaryti automobilio bagažinę, papurÅ¡kė dujų ir vairuotojui (1 t., 146 b. l.).

Be to, nors I. P. nepripažįsta, kad papurÅ¡kė dujų ir į automobilio salonÄ , tačiau tai patvirtina bylos duomenys – nukentėjusiųjų A. P. ir L. P. parodymai bei specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. padarytas sužalojimas – akių nudegimas. L. P. nurodė, jog į maÅ¡inÄ atbėgo jos vyras. Jis atsisėdo Å¡alia jos ir pasakė: „Gavau dujų“. Už 1–2 min. prasivėrė vairuotojo durelės ir į automobilio priekį įlipo jaunuolis, kuris dujų balionėliu papurÅ¡kė tiesiai į jos vyrÄ .

Jai į akis dujų nekliuvo, truputį kaito veido oda, regėjimas sutrikęs nebuvo. Ji iššoko iš mašinos, tas vaikinas taip pat. Tada pamatė, kad ant pravažiavimo stovėję jaunuoliai lipa į automobilius ir išvažiuoja, o V. P. mušasi su vaikinu, kuris papurškė dujas (1 t., 110 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu L. P. patvirtino šiuos parodymus, nurodydama, kad po kiek laiko į automobilį įšoko jos vyras A. P., rankomis užsiėmęs už akių, ir pasakė, kad stipriai gavo dujų ir nieko nebemato, o praėjus kelioms sekundėms, atsidarė priekinės automobilio durelės nuo keleivio pusės, ir įšokęs į automobilį I.

P. pradėjo purkÅ¡ti dujas į automobilį, ji čiupo už automobilio durelių rankenėlės ir sukdama veidÄ gavo dujų tiktai į vienÄ veido pusę, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio lauk, tuo metu iÅ¡Å¡oko ir I. P.. Kad tai buvo I. P., tikrai matė, nes automobilio salone užsidegė Å¡viesa (2 t., 168–170 b. l.).Tai, kad I. P. nusivijo nukentėjusįjį V. P. ir pargriovęs smogė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V.

P. padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į antakį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku veidu paveikus veidÄ . V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra bÅ«dingas griuviminei traumai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis V. P. buvo sužalotas bÅ«tent įvykio metu, ir sužalojimÄ jam padarė nuteistasis I. P..Nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kai iÅ¡ visų byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad visi pripažįsta, jog konfliktas tÄ naktį tikrai įvyko, tačiau skiriasi nurodomi asmenys, pradėję konfliktÄ , siekiant nustatyti tiesÄ byloje, taip pat labai svarbu įvertinti ir tai, kaip vienos ir kitos pusės konflikto Å¡alys elgėsi po įvykio.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų ir jų pusės parodymų, visi jie vieningai patvirtina, kad po to, kai I. P. papurÅ¡kė dujų, A. P. nubėgo ir atsisėdo į automobilį, kuriame buvo L. P., o A. B. su žmona J. B. iÅ¡ karto bėgo į policijÄ . Grįžęs A. B. kartu su V. P. I. P. sulaikė ir perdavė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. 2014 m. vasario 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad apie 3 val. A. B. pranešė, jog prie baro jį ir jo draugus užpuolė grupelė jaunuolių, vyksta muÅ¡tynės. Nuvykę nurodytu adresu pareigÅ«nai pamatė, kad du vyriÅ¡kiai – A.

P. ir V. P. laikė prispaustÄ prie žemės I. P. (1 t., 27 b. l.). Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog V. P. buvo susijaudinęs, bandė pagÄ sdinti lazdomis, kad I. P. atsitrauktų. L. P. rėkė, kad muÅ¡a V. P.. Taigi, visi nukentėjusieji buvo konfliktui neabejingi, stengėsi jį nutraukti.IÅ¡ nuteistojo I. P. ir jo pusės liudytojų parodymų aiÅ¡ku, kad I. P., papurÅ¡kęs dujų A. B., kuris nubėgo į policijos komisariatÄ , ne atsitraukė, bet prieÅ¡ingai, toliau atliko puolamuosius veiksmus.

Nors tuo metu nebuvo jokios akivaizdžios grėsmės, V. P. dar tik stovėjo prie automobilio, jokių lazdų I. P. nematė, tačiau vis tiek V. P. papurÅ¡kė dujų, o po to taip pat papurÅ¡kė dujų į automobilio salonÄ . Vėliau, kaip nustatyta iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, I. P. nusivijo V. P. ir su pastaruoju susigrÅ«mė. Be to, pastebėtina, kad iÅ¡ apklaustų liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jie neįžvelgė puolimo grėsmės iÅ¡ A.

B. ar kitų nukentėjusiųjų, nes buvo abejingi vykusiam konfliktui – nepadėjo I. P., prieÅ¡ingai, stebėjo įvykį, manydami, kad „I. „paims“ visus tris“ (1 t., 128 b. l.), „o dabar tai I. sudaužys“ (1 t., 137 b. l.).Taigi, tik viena konflikto pusė, bÅ«tent A. B. ir kartu su juo buvę nukentėjusieji siekė nutraukti smurto panaudojimÄ . I. P. ne tik nerodė jokios iniciatyvos nutraukti smurtÄ , bet ir skatino tolesnį konflikto vystymÄ si, tokiais teisės ir moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais sutrikdydamas asmenų teisę į saugumÄ vieÅ¡oje vietoje – pats I.

P. nurodė, kad visi žmonės pradėjo skirstytis, kas Å¡aukė, kas rėkė, įvyko sÄ myÅ¡is (3 t., 119 b. l.).IÅ¡samiai įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes neabejotina, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės nebuvo jokio pavojaus I. P. gyvybei ar sveikatai ar kitokios realios ir akivaizdžios grėsmės, todėl jam nebuvo reikalo gintis. Ä®rodymais pripažinti bylos duomenys įrodo, jog I. P. dujas purÅ¡kė ir smÅ«gį sudavė ne gindamasis, o siekdamas sužaloti kitus asmenis konflikto metu, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia.

Kadangi nebuvo bÅ«tinosios ginties bÅ«senos, todėl nėra ir bÅ«tinosios ginties peržengimo aplinkybių.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:            nuteistojo I. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                Nijolė Matuzevičienė                                                                                           Teisėjai                                                                             Boleslovas Kalainis                                                                              Vidmantas Mylė