2019-09-25 Nr. AB-18071-3-61-3-00296-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1891-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00296-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 96-5648; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 96-5655; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-13; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 36 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. yra laikomas Lukiškių TI-K, maistas yra tragiškas, kotletai kepami aliejuje, jokių konvekcinių krosnių, kaip nurodo Departamentas, nėra. Tame pačiame aliejuje iškepus 800 porcijų, aliejus virsta nuodais, jis nėra keičiamas, burokėliai teikiami su panaudotu aliejumi, maiste trūksta baltymų, vitaminų ir mineralų, nuo 2011 m. iki šiol nėra gavęs nei vieno vaisiaus. Teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui sutriko sveikata, dėl vitaminų trūkumo pablogėjo regėjimas, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 36 500 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose.

5. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimu įstaigoje, pagaminto maisto išdavimu, konkrečių patiekalų kokybe buvo tinkamai ir išsamiai išaiškintos pareiškėjui skundžiamuose sprendimuose. Lukiškių TI-K sprendimai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad žuvis, žuvies maltiniai ar mėsos faršo maltiniai kepami konvekcinėse krosnyse be aliejaus, tai pažangiausias ir sveikiausias būdas. Panaudotas aliejus nepilamas ant daržovių ar į plovą ir jis kepimui nenaudojamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Taigi ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, jog 2017 m. lapkričio 14 d. per pietūs jam davė neskanią bulvių košę, praskiestą su vandeniu. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K, aiškindamas, kad 2017 m. lapkričio 25 d. pusryčiams davė vieną kiaušinį ir 20 g. sūrio. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. su skundu vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K, teigdamas, kad per vakarienę davė bulvių košę, kuri buvo panaši į bulvių sriubą, o 2017 m. gruodžio 4 d. skunde Lukiškių TI-K nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. per vakarienę buvo patiekta bulvių košė praskiesta vandeniu, taip pat sudeginta žuvis, kuri dvokė nuo sudeginto aliejaus.

10. Lukiškių TI-K, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. skundus, 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 96-5648 pareiškėjo skundus atmetė. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grūstė“ 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-2735 informavo Lukiškių TI-K administraciją, kad maistą gamina Lukiškių TI-K virtuvės patalpose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laivės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Maistas suimtiesiems, nuteistiesiems gaminamas iš maisto produktų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus. Suimtieji, nuteistieji maitinami pagal Kalėjimų departamento 31 dienai patvirtintus valgiaraščius, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktus ir žaliavų kiekius. Pareiškėjui 2017 m. lapkričio 25 d. fermentinis sūris ir virtas kiaušinis buvo išduoti pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 96-5655, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. skundą dėl netinkamo maitinimo, jį atmetė kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 14 d. pagal numatytą valgiaraštį pareiškėjui buvo patiekta bulvių košė 200 g., kuri gaminama pagal numatytą receptūrą, buvo tinkamos konsistencijos, košės gamyboje yra naudojamas vanduo. Lukiškių TI-K taip pat pateikė Fiziologinių mitybos normų nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose lentelę.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė skundą Departamentui, teigdamas, kad negauna pakankamo kiekio vitaminų ir baltymų. Kalėjimų departamentas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 28-13 pareiškėjo skundą atmetė, nurodė, kad kalinimo įstaiga vieną kartą per pusmetį turi atlikti laboratorinius tyrimus. Lukiškių TI-K dirbančio vyro maisto davinio laboratoriniai tyrimai buvo atlikti 2017 m. rugsėjo 19 d. Pagal teorinius skaičiavimus maisto davinys turėjo būti 3301 kcal, praktiškai buvo 3380 kcal, t. y. 79 kcal daugiau. Lukiškių TI-K maitinimo organizavimą 2017 m. rugsėjo 21 d. tikrino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pažeidimų nenustatė. Pagal 2017 m. Departamento patvirtintus valgiaraščius, pusryčiams pateikiamas ne tik vienas kiaušinis ir sūris, o taip pat košė arba varškė, ar du kiaušiniai. Žuvis, žuvies maltiniai ar mėsos faršo maltiniai kepami konvekcinėse krosnyse be aliejaus, tai pažangiausiasis ir sveikiausiasis gamybos būdas ir tikrai panaudotas aliejus nepilamas ant daržovių ar į plovą, nes jis kepimui nenaudojamas.

12. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas aktualus ginčo laikotarpiui valgiaraštis nedirbantiems vyrams, patvirtintas Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, taip pat valgiaraščio nedirbantiems vyrams 2 priedas (nedirbančių vyrų (vegetarų) 31 dienos maisto davinio cheminės sudėtis). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad kiekvieną dieną pagaminto maisto kokybę tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris maisto tinkamumą patvirtina pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, pastabų ar įrašų dėl netinkamai pagaminto maisto, pareiškėjo nurodytomis datomis, nėra. Byloje taip pat pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas Nr. 69D1-(69.5.)-1494, kuriame jokių pažeidimų dėl nepakankamos maisto kokybės Lukiškių TI-K nenustatyta. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei skunduose Lukiškių TI-K, nei Departamentui, o taip pat ir teismui nepateikė jokių įrodymų dėl jo netinkamo maitinimo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl maisto kokybės, gaminimo nekeičiant aliejaus, nurodė, kad Departamentas yra paaiškinęs, jog žuvies maltiniai ar mėsos faršo maltiniai kepami konvekcinėse krosnyse be aliejaus, aliejus nėra naudojamas, todėl pareiškėjo nusiskundimus nurodytu klausimu atmetė.

14. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis gauna nepakankamai baltymų ir vitaminų, nurodė, kad maisto davinių cheminė sudėtis yra sudaryta pagal Departamento 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. UAB „Grūstė“ 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. S-2735 nurodė, kad maistas gaminamas Lukiškių TI-K virtuvės patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laivės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Departamento 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Kiekvieną dieną pagaminto maisto kokybę tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris maisto tinkamumą patvirtina pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, pastabų ar įrašų dėl netinkamai pagaminto maisto, pareiškėjo nurodytomis datomis, nėra. Byloje taip pat pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas Nr. 69D1-(69.5.)-1494, kuriame jokių pažeidimų dėl nepakankamos maisto kokybės Lukiškių TI-K nenustatyta. Teismas sprendė, kad byloje nėra paneigti atsakovo duomenys, jog maistas gaminamas pagal valgiaraščius, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras, maistą tiekti leidžia budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais, pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo yra nepagrįsti.

15. Atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimai Nr. 96-5648, Nr. 96-5655 ir Departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 2S-13 yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, naikinti jų nėra pagrindo.

16. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, netinkamo maitinimo tiekimas nuteistiesiems, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, teismas nevertino kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jame remiamasi tik teisės aktais. Teismas rėmėsi Departamento rašte nurodytais teiginiais dėl žuvies, žuvies ir mėsos maltinių kepimo konvekcinėse krosnyse, tačiau šis teiginys yra klaidingas. Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. 96-1276 nurodė, kad dėl maisto gaminimo konvekcinėse krosnyse dar tik bus pravedami mokymai virtuvės darbuotojams, todėl Departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 2S-13 yra nepagrįstas. Be to, Departamentas 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. 2S-401 nurodė, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu konvekcinėse krosnyse maistas nebuvo gaminamas, pripažino, kad įvyko klaida. Lukiškių TI-K informavo, kad dėl maisto gaminimo konvekcinėse krosnyse buvo gauta daug skundų, dėl to žuvis kepama skardose, naudojant aliejų.

19. Pareiškėjas pažymėjo, kad maistas Lukiškių TI-K yra tragiškas, jame nepakanka vitaminų, baltymų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Pareiškėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui vieno mėnesio meniu sąrašą, iš kurio matyti, kad vitaminų ir baltymų kiekis maiste nepakankamas.

20. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos teisės aktuose nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksnių, sąlygos. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymu ar faktinių aplinkybių, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įrodymus įvertino laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje. Šiuo atveju, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl maisto kokybės neužtikrinimo, atlyginimo, taip pat dėl Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimų Nr. 96-5648 ir Nr. 96-5655, Departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S-13, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. bei Departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimus bei priteisti jam neturtinę žalą dėl to, kad Lukiškių TI-K neužtikrino jam maisto kokybės ir energetinės vertės.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjo skundžiami Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nepagrįstai sprendė, kad Departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimas yra pagrįstas, kadangi jame nurodyta informacija yra neteisinga.

28. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

31. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus dėl Lukiškių TI-K, kaip teigiama, neteisėtų veiksmų, atliko byloje pateiktų įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus, taip pat pasisakė ir dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja, o pasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų pareiškėjo argumentų.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktame Departamento 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. 2S-401 pareiškėjui nurodyta informacija nagrinėjant bylą apeliacine tvarka negali būti vertinama, kadangi šis raštas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą nebuvo pateiktas, o nauji įrodymai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka negali būti tiriami. Pareiškėjo argumentas, jog Departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S- teiginys, kad maisto gamybai nenaudojamas aliejus, nes kepama konvekcinėse krosnyse yra klaidingas, nėra teisiškai reikšmingas, nes pats savaime faktas, kad aliejus naudojamas kepimui, nesant jokių byloje duomenų, kad panaudotas aliejus naudojamas pakartotinai, nėra pažeidimas.

35. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

36. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ginčijamu klausimu nepažeidė jokių teisės normų, reglamentuojančių maisto kokybę bei jo gaminimą, pažeidimų. Taigi nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

39. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovu pagal pareiškėjo skundo dalį dėl ginčijamų Lukiškių TI-K bei Departamento sprendimų panaikinimo turi būti nurodomas sprendimus priėmęs viešojo administravimo subjektas, t. y. Lukiškių TI-K. Kadangi Lukiškių TI-K ir Departamentas yra administracinės bylos proceso dalyviai, aplinkybė, kad Lukiškių TI-K byloje buvo nurodyta tik atsakovo atstovu, o Departamentas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, šiuo atveju nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė