3dfd57d8-6fbe-45f0-92e2-2c06b8c8ad2b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3541-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01624-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 41; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. (G.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui restruktÅ«rizuojamai valstybės įmonei (toliau – RVÄ®) „MÅ«sų amatai“, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u (duÅ¡inėmis), taksofonu (jis buvo be bÅ«delės, neužtikrintas privatumas bendraujant su artimaisiais), netinkamų darbo sÄ lygų (dirbo Å¡altyje, nebuvo ventiliacijos darbo vietoje), dėl dažnesnės galimybės nusiprausti Å¡iltu vandeniu neužtikrinimo) laikotarpiu nuo 2016-07-30 iki 2019-08-21.

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus pataisos namuose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis taksofonu, nes jis buvo be būdelės, ir dušu (dušinėmis), nes dušai buvo be pertvarų. Taip pat nurodo, kad jam teko dirbti šaltyje, darbo vietoje nebuvo ventiliacijos, o po darbo turėjo praustis šaltu vandeniu. Dėl to teigia, patyręs pažeminimus, dvasinius išgyvenimus.

Teisme 2020 m. birželio 18 d. gauti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad neturtinę žalÄ patyrė ne LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o bÅ«tent Vilniaus pataisos namuose (Rasų g. 8, Vilnius). Teisme 2020 m. liepos 23 d. gauti pareiÅ¡kėjo papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis nurodo, kad dirbo staliaus darbus, nebuvo jokios ventiliacijos ir galimybės po darbo nusiprausti Å¡iltu vandeniu. Negalėjo po darbo iÅ¡simaudyti. Atsakovės atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 6–21) praÅ¡o skundÄ atmesti.

PraÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus pataisos namai). Pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas tiek LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime, tiek ir Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytų reikalavimų.

Pateikė atskirai argumentus dėl kalinimo sÄ lygų skunde nurodytais aspektais tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek Vilniaus pataisos namuose. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Ä®staigos priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusios kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Laikomų asmenų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä buvo organizuojamas kiekvienÄ dienÄ pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.

DuÅ¡uose buvo nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėjo, kad pareigÅ«nai tarnybos metu su visais LukiÅ¡kių TI-K laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys telefoninius pokalbius, nesiklausė nuteistųjų pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovavosi Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. 1-340. Nurodo, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei kitose teisės aktuose nėra nustatytas skambinimui skirtuose kambariuose atstumas tarp skambintojo (suimtojo/nuteistojo) ir skambintojo apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ vykdančio APS pareigÅ«no, o taip pat atstumas tarp skambintojo (suimtojo/nuteistojo) ir kitų skambintojų (suimtųjų/nuteistųjų). Pažymi, kad Vilniaus pataisos namuose I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Be to, Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Informuoja, kad 2017 metų pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis - su pertvaromis, ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis (prideda medžiagÄ ). Teigia, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pažymėjo, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo.

Papildomai nurodo, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. Pažymi, kad visuose pataisos namų I-o korpuso aukštuose įrengti identiški taksofonai. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus.

Ä®staigoje sumontuoti taksofonai yra ryÅ¡io paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Taksofonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telecom“, kuri ir vykdo visÄ Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ . UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, kurios buvo individualiai iÅ¡dalintos nuteistiesiems. Nuteistieji Å¡ias korteles pasipildo asmeninėse sÄ skaitose turimomis lėšomis bei pasipildę turi galimybę skambinti telefonu.

Nuteistųjų telefoniniai skambučiai fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje. Teigia, kad I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 1 d. dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baro darbininko vienetininko pareigose.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų nusiskundimų į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Teisme 2020 m. birželio 9 d. gauti papildomi raÅ¡ytiniai atsakovo paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad planiniu etapu atvykę asmenys buvo uždaromi į laikino laikymo patalpÄ .

PaaiÅ¡kino, kad laikino laikymo patalpos buvo administraciniame pastate. Norint pasinaudoti tualetu, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose patalpose), visada buvo suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui papraÅ¡ius, pastarasis buvo iÅ¡vedamas iÅ¡ laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetÄ . Teisme 2020 m. liepos 28 d. gauti papildomi atsakovės paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016-07-30 iki 2019-08-21 buvo laikomas tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek Vilniaus PN.

Trečiasis suinteresuotas asmuo RVÄ® „MÅ«sų amatai“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiu dokumentu, kad „nebuvo tinkamos ventiliacijos darbo metu ir po darbo turėjo praustis Å¡altu vandeniu“, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baras įrengtas vadovaujantis „Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V-854/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai“. Å iame gamybos bare vyksta gamyba iÅ¡ medienos ar jos ruoÅ¡inių. Tai reiÅ¡kia, kad vyksta pjovimo, Å¡lifavimo, obliavimo ar kitokie medžio apdirbimo procesai, kurie savaime yra turintys tam tikrų dulkių, drožlių, pjuvenų iÅ¡skyrimo pasekmių. Be to, tai įprastai visiems žinomi medienos apdirbimo bÅ«dai ir jų Å¡alutiniai požymiai. Siekiant palaikyti kuo Å¡varesnę darbo aplinkÄ bei orÄ , prie kiekvieno medžio apdirbimo įrengimo įrengta vietinė, atskirai įjungiama ventiliacija-surinkimas, skirta maksimaliam gamybos procese susidarančių atliekų ar dulkių surinkimui ir Å¡alinimui.

Tikėtina, kad tokių atliekų surinkimas nėra absoliutus ir medienos dulkės patenka į gamybos baro aplinkÄ bei nusėda ant pavirÅ¡ių, tačiau tai yra natÅ«rali ir visuotinai žinoma gamybos proceso dalis, nekenksminga aplinkai ar žmonėms, o darbuotojai, laikydamiesi asmens higienos, po darbo turi nusiprausti. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė iÅ¡ esmės dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad žalÄ patyrė bÅ«tent kalint Vilniaus PN (Rasų g. 8, Vilnius) nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodomu laikotarpiu buvo dviejose įstaigose: nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo LukiÅ¡kių TI-K, o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. gegužės 7 iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo Vilniaus PN.

Vilniaus PN teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 79–80). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde akcentuoja, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė bÅ«tent Vilniaus pataisos namuose (Rasų g. 8), o ne LukiÅ¡kių TI-K (LukiÅ¡kių skg. 6), teismas, neperžengdamas skundo ribų ir atsižvelgdamas į Vilniaus PN pateiktos suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenis, ginčo laikotarpiu laiko laikotarpius nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir nuo 2018 m. gegužės 7 iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., kuomet jie buvo Vilniaus PN priklausančiose patalpose ir žinioje.

Taip pat pažymėtina, kad atsiliepimu atsakovas plačiau pasisako dėl kalinimo sÄ lygų, tačiau Å¡ioje byloje analizuotini, vertinami tik tie argumentai ir nurodomos aplinkybės, kurios susijusios su nustatytu ginčo laikotarpiu, konkrečia pataisos įstaiga (Vilniaus PN, Rasų g.), kuriai reiÅ¡kiami reikalavimai, ir jos neteisėtais veiksmais ar neveikimu, t. y. neiÅ¡einant iÅ¡ nustatytų skundo ribų (dalyko, faktinio pagrindo ir aiÅ¡kiai nurodyto/įvardinto atsakovo). Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas jo nurodytais aspektais. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas reikalavimams atmesti, jei Å¡is terminas neatnaujinamas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui praÅ¡ant. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Teismas pažymi, kad skundas Å¡ioje byloje teismui pateiktas 2020 m. gegužės 5 d. (spaudas ant voko), todėl reikalavimai priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 4 d. imtinai pareikÅ¡ti praleidus sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tad Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytÄ laikotarpį, kaip pareikÅ¡ti praleidus įstatyme numatytÄ Â ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiÅ¡kėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminÄ atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas papildomai netiriant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. gegužės 7 iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. nėra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl nagrinėtinas iÅ¡ esmės jo pagrįstumas. Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu ginčo laikotarpiu (-iais) laikant nuteistÄ jį Å¡ioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti apskritai perkeliama pareiÅ¡kėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkrečias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkrečiÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kėjus įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nėra galimybės prieÅ¡ingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ , tačiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonės, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. gegužės 7 iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. imtinai laikotarpiui Vilniaus PN atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad duÅ¡ai buvo be pertvarų, todėl jį stebėjo nuogÄ kiti nuteistieji.

Ginčo laikotarpiu galioję Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai, įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinti Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡o patalpose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl duÅ¡o patalpos įrengimo yra ne kartÄ konstatuota, jog nors pertvarų duÅ¡e (duÅ¡inėse) nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo.

Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei pakankamo privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat galėtų bÅ«tų vertinami, kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1108-415/2020 ir kt.).

Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 m. pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis: su pertvaromis ar be jų. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad viso ginčo laikotarpiu jis buvo nuogas stebimas kitų nuteistųjų. Nutyli, kad kai kurios dušo kabinos turėjo pertvaras nuo 2017 m., o nuo 2018 m. vidurio visos dušo kabinos atskirtos pertvaromis. Be to, pareiškėjas nenurodo, kada ir koks konkrečiai incidentas įvyko su kitais nuteistaisiais dušo kabinose, todėl vien pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad jis buvo galimai stebimas kitų nuteistųjų duše, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus Å¡iuo aspektu, taip pat nenurodoma. Teismas taip pat pažymi, kad kiti nuteistieji (tos pačios lyties) duÅ¡o patalpose įprastai turi tÄ patį tikslÄ , o bÅ«tent, nusiprausti po duÅ¡u ir Å¡iam veiksmui turi ribotÄ laikÄ , tad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie neva jo privatumo pažeidimÄ naudojantis duÅ¡u Å¡iuo aspektu yra pernelyg abstraktÅ«s, kad sudarytų savarankiÅ¡kÄ ar kumuliatyvų pagrindÄ konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Dėl privatumo naudojantis taksofonu PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas, nes taksofonas yra be bÅ«delės, 3 aukÅ¡to koridoriuje nuolat buvo nuteistųjų, todėl jis negalėjo privačiai pasikalbėti su Å¡eimos nariais. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 126 punktu, pataisos įstaigos pareigÅ«nai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. PareigÅ«nas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tÄ abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigÅ«nui prieÅ¡ skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose.

PareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Taisyklių 127 punktÄ telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas: jeigu nuteistasis vartoja necenzÅ«rinius keiksmus; jeigu nuteistasis telefoninio pokalbio metu kursto atlikti veiksmus, kurie pažeistų teisės aktus; pasibaigus telefoninio pokalbio trukmei. Taigi, pareigÅ«nai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumÄ skambinti. Taip pat vykdo skambintojo apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , o esant reikalui, atsako į skambintojo klausimus bei tuo pačiu kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina.

Dėl Å¡ios priežasties nėra galimybės suteikti visiÅ¡kÄ privatumÄ skambintojui, nes prieÅ¡ingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiÅ«ros principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Teismų praktikoje nagrinėjant Vilniaus PN esančių nuteistųjų nusiskundimus dėl netinkamai įrengto taksofono, nustatyta, kad nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėto neveikimo dėl to, jog papildomai nebuvo atitverti taksofono aparatai, neįrengtos kabinos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-256-492/2020; kt.). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės paskambinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui telefonu palaikyti socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius.

Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti kiti nuteistieji ar pareigÅ«nai, yra tik hipotetiniai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio, siekio iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog dėl skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

Dėl pareiÅ¡kėjui suteiktų darbo sÄ lygų IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“. VÄ® „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu „Dėl nuteistojo priėmimo į darbÄ â€œ Nr. 7/05-87 pareiÅ¡kėjas paskirtas dirbti į PrieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baro darbininko vienetininko pareigas nuo 2017 m. gegužės 29 d. VÄ® „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo direktoriaus 2018 m. birželio 1 d.

įsakymu „Dėl nuteistojo atleidimo iš darbo“ Nr. 7/05-73, buvo atleistas iš aukščiau minimų pareigų nuo 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėjas skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo staliaus darbus, jo darbo vietoje nebuvo jokios ventiliacijos ir galimybės dažniau po darbo nusiprausti šiltu vandeniu. Trečiasis suinteresuotas asmuo RVĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baras įrengtas vadovaujantis „Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V-854/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai“. Å iame gamybos bare vyksta gamyba iÅ¡ medienos ar jos ruoÅ¡inių, t. y. vykdomi pjovimo, Å¡lifavimo, obliavimo ar kitokie medžio apdirbimo procesai, kurie savaime iÅ¡skiria dulkes, drožles, pjuvenas. Siekiant palaikyti kuo Å¡varesnę darbo aplinkÄ bei orÄ , prie kiekvieno medžio apdirbimo įrengimo yra įrengta vietinė, atskirai įjungiama ventiliacija-surinkimas, skirta maksimaliam gamybos procese susidarančių atliekų ar dulkių surinkimui ir Å¡alinimui (pateiktos fotonuotraukos).

Patvirtina, kad tokių atliekų surinkimas nėra absoliutus ir medienos dulkės (dalis jų) gali patekti į gamybos baro aplinkÄ bei nusėsti ant pavirÅ¡ių, tačiau teigia, kad tai yra natÅ«rali ir visuotinai žinoma gamybos proceso dalis, nekenksminga aplinkai ar žmonėms, o darbuotojai, laikydamiesi asmens higienos, po darbo turi nusiprausti. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u, tačiau nenustatytas maksimalus nusiprausimo per savaitę Å¡iltu vandeniu skaičius. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, tačiau nesutinkama su nustatytu teisės aktuose minimaliu nusiprausimų skaičiumi.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet jam po darbo nebuvo leista išsimaudyti po dušu ar nusiprausti, byloje nėra pateikta pareiškėjo prašymų, skundų dėl teisės po darbo išsimaudyti po šiltu dušu suteikimo, įrodymų, kad jo prašymai nebuvo tenkinti, todėl, nesant tokių duomenų, ir šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatytini, o pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl negalėjimo po darbo nusiprausti po šiltu dušu atmestini.

Pažymėtina, kad, nesant pareiškėjo prašymo ar skundo, atsakovas neturėjo galimybės realizuoti savo diskrecijos teisės leisti pareiškėjui dažniau praustis šiltu vandeniu nei teisės aktai numato. Kiti darbo VĮ „Mūsų amatai“ aspektai patenka į darbo teisinių santykių sritį, pakankamai nekonkretizuoti ir nedetalizuoti, be to, pareiškėjas nenurodė, kodėl darbdavio veiksmai ar neveikimas turėtų būti priskiriamas valstybei, jos atstovei Vilniaus PN ir atitinkamai iš jų pareiškėjui turėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad VÄ® „MÅ«sų amatai“ nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti VÄ® „MÅ«sų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ , jeigu tokia buvo padaryta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės dėl VÄ® „MÅ«sų amatai“ veikimu ir neveikimu padarytos žalos, negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-492/2018; 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5020-525/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN ir atitinkamai valstybės veiksmus nurodytu laikotarpiu. Nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Apibendrinus argumentus, dalis skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, o dalis reikalavimų - kaip pateikti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiÅ¡kėjo R. G. (R. G.) skundÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jovita Einikienė