2019-02-13 Nr. AB-5084-3-63-3-00284-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-5-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Birutės alėja“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas), kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo adresas nurodomas (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo; 3) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad DNSB „Birutės alėja“ yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą Detaliuoju planu, kurio sprendiniai numato, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Detaliuoju planu buvo numatyta esančio poilsio pastato paskirtį pakeisti į daugiabutį, o jam eksploatuoti – žemės naudojimo būdą į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Tokiu atveju Žemės sklypo žemės naudojimo būdą turėjo pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nes Detalųjį planą tvirtino Palangos miesto savivaldybė. Atsakovas, atsisakydamas vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu ir pagal jo sprendinius pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, pažeidė Aprašo 9 punktą, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnio nuostatas.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į P10 rajoną, kuriame rekomenduojama teritorijų struktūra: nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai viešo naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita). Pažymėjo, jog jeigu gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, tai jokios naujos daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra negalimos, nes tai prieštarautų Palangos miesto bendrajam planui. Pabrėžė, kad joks žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas ar su juo susijęs sprendimas negali prieštarauti bendrajam planui.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo DNSB „Birutės alėja“ skundą tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ bei įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 504,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 turi esminių trūkumų, kurie akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. 7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, prašydamas daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėją“ skundą atmesti.

8. Atsakovas skundą grindė argumentais, kad naudojamas pastatas neatitinka ir objektyviai nebeatitiks jokių statybos, saugos ir priešgaisrinių normų.

9. Pareiškėjas DNSB „Birutės alėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, arba apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, o apeliacinį procesą nutraukti bei priteisti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas pakeisti ar atsisakyti pakeisti Žemės sklypo žemės naudojimo būdą gali įgyvendinti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau atsisakė tenkinti prašymą be jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

IV. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. LVAT pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas pareiškėjui įrodyti, jog pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kad ginčo žemės sklypo paskirties keitimas negalimas, jei gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, yra nesąžiningas ir pažeidžiantis gero administravimo principą.

13. LVAT padarė išvadą, kad pats atsakovas, remdamasis savo turimais duomenimis, turėtų įvertinti ar ginčo teritorijoje gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų. LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

V. 14. Atsakovas 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018, panaikinti sprendimą ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

15. Atsakovas prašymą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (būtinumu užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), nurodydamas, kad negalima formuoti praktikos, pagal kurią tiek LVAT, tiek pirmosios instancijos teismai pagal sukurtą precedentą turėtų teisę netvirtinti ir apskritai nevertinti pateiktų taikos sutarčių.

16. Atsakovas paaiškino, kad į administracinę bylą Nr. eA-2366-525/2018 dar 2018 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta šalių suderinta ir pasirašyta taikos sutartis, tačiau LVAT išnagrinėjo bylą iš esmės pagal pateiktą apeliacinį skundą, nors pagal ABTĮ 51 straipsnį pirmiausia turėjo būti sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas. LVAT, priimdamas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį, paneigė įstatymu įtvirtintą šalių teisę sudaryti taikos sutartį.

17. Pareiškėjas DNSB „Birutės alėja“ atsiliepime su atsakovo prašymu atnaujinti procesą sutinka ir prašo patvirtinti taikos sutartį.

18. Pareiškėjas nurodo, kad LVAT išnagrinėjo bylą, neatsižvelgęs į joje šalių pateiktą prašymą tvirtinti taikos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 19. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 pagrįstumo klausimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje ir jis yra pripažįstamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-438/2017; 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

21. Pareiškėjas prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą.

22. Pažymėtina, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tik tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-438/2017; 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-19/2011).

23. Atsakovas, teikdamas prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą aptartu pagrindu, taip pat pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą teigia, kad šiuo atveju LVAT išnagrinėjo bylą, neatsižvelgęs į joje šalių pateiktą prašymą tvirtinti taikos sutartį, todėl negali būti suformuotas precedentas, kai teismai turėtų teisę netvirtinti ir apskritai nevertinti į bylą pateiktų taikos sutarčių.

24. Taigi šalys iš esmės savo poziciją grindžia aplinkybe, kad jos nebuvo tinkamai išklausytos teisme, buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą, nes LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 visiškai neįvertino šalių sudarytos taikos sutarties.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo šalies teisė sudaryti taikos sutartį yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.

26. Taigi procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. [...] Bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952)).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad procesas tuo pagrindu, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-520/2019; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-136/2014; 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-180/2010).

30. Taigi teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime (nutartyje) išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

31. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys (administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018) patvirtina, kad ginčo šalys 2018 m. rugsėjo 20 d. per EPP sistemą pateikė 2018 m. rugsėjo 12 d. šalių sudarytą taikos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018, išnagrinėjęs atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, šį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, nevertinęs ir neatsižvelgęs į minėtą 2018 m. rugsėjo 12 d. šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

32. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, kurį paliko nepakeistą, išnagrinėjo bylą iš esmės neteisingai, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo rezoliucinė dalis nesutampa su šalių 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos taikos sutarties turiniu (Taikos sutarties 3, 4, 9 p.), t. y. Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo, taip pat pareiškėjui priteisė iš atsakovo 504,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors Taikos sutartyje ginčo šalys susitarė dėl kitokios ginčo baigties: atsakovas įsipareigojo pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, o pareiškėjas įsipareigojo keisdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Taikos sutarties 3, 4 p.), be to, šalys taikos sutarties 9 punktu susitarė, kad atsisako nuo tolimesnio bylinėjimosi iš bylinėjimosi išlaidų.

33. Taigi darytina išvada, kad pirmiausia turėjo būti sprendžiamas Taikos sutarties tvirtinimo klausimas pagal ABTĮ 51 straipsnį, tačiau LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje jokių motyvų dėl šalių pateiktos Taikos sutarties ir jos turinio nepateikė, t. y. neatsižvelgė į Taikos sutartyje šalių išreikštą valią, paneigė jų teisę baigti ginčą taikos sutartimi, nors ginčo išsprendimui šalių susitarimu įstatymas iš esmės nustato prioritetą prieš ginčo sprendimą teismo sprendimu. Kaip minėta, šalių teisę baigti ginčą taikos sutartimi teismas gali apriboti tik įstatymo nustatytais pagrindais – jei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

34. Nustačius, kad administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos buvo pateikta Taikos sutartis, dėl kurios turinio LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nepateikė jokių motyvų, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išreikštus šalių sudarytoje Taikos sutartyje, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl atsakovo prašymas atnaujinti procesą šiuo atveju yra visiškai pagrįstas (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu).

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju yra pagrindas iš esmės tenkinti atsakovo prašymą, t. y. atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu (ABTĮ 161 str. 3, 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 3, 4 dalimis ir 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 tenkinti.

Atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė