3dfbf895-2f2a-46ce-a021-4719c81c8a88 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-557/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45151-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 1.1.8.1.1; .1.8.7.13; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui, nuteistajam M.

N. ir jo gynėjai advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. N. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M.

N. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, į bausmės laikÄ visiÅ¡kai įskaitant bausmę, atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 23 d. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. G., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su V.

G., sugadino svetimÄ turtÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibraudami į patalpÄ : 2019-10-22, apie 3.20 val., M. N. ir V. G. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, nepavykus laužtuvu iÅ¡laužti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės 30 Eur vertės lango apdailÄ , M. N. iÅ¡daužė lango stiklÄ ir atidaręs langÄ Ä¯sibrovė į parduotuvės vidų, o V. G. liko lauke prie lango saugoti aplinkos, ko pasekmėje M. N. lipdamas per langÄ užlipo ir sulaužė bendros 50 Eur vertės dvi metalines lentynas, numesdamas sugadino lentynose buvusius bendros 5 Eur vertės du plastikinius butelius skalbinių minkÅ¡tiklio „Lenor“, sugadino 50 Eur vertės lango apsaugines žaliuzes ir nuo prekystalio pagrobė 180 Eur vertės kasos aparatÄ â€žCasio FE-2000“, kuriame buvo 100 Eur, ir sulaužė 30 Eur vertės kasos aparato apsauginį stovÄ , įskėlė 150 Eur vertės vitrinos gaubto stiklÄ , nuo prie kasos aparato buvusios lentynos numetė ir sutrypiant sugadino 60 pakuočių kramtomos gumos „Dirol“ ir 66 pakuotes kramtomos gumos „Orbit“, kurių bendra vertė 63 Eur, po to pro langÄ V.

G. iÅ¡metė kasos aparatÄ ir iÅ¡ parduotuvės lentynų pagrobė 5,80 Eur vertės vienÄ 0,5 litro talpos butelį degtinės „Moskovskaja“, 8,30 Eur vertės vienÄ 0,7 litro talpos butelį degtinės „Auksinė“, 8 Eur vertės vienÄ 0,7 litro talpos butelį degtinės „Ozone Vodka“, vienÄ 4,90 Eur vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Ozone Melione“, bendros 14,70 Eur vertės du 0,5 litro talpos butelius degtinės „Stoličnaja“. Taip M. N. ir V. G., veikdami kartu, sugadino 448 Eur vertės svetimÄ turtÄ ir įsibrovę į patalpÄ pagrobė 321,70 Eur vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 2.1. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės paskyrimÄ , netinkamai individualizavo bausmę ir todėl paskyrė jam per griežtÄ bausmę. 2.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. 2.3. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 2.4.

Å iuo atveju teismas, nors ir pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, vis dėlto skyrė jam griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , nors tiek BK 178 straipsnio 2 dalies, tiek BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos ir žymiai Å¡velnesnės bausmės, t. y. bauda arba areÅ¡tas, arba vieÅ¡ieji darbai, arba laisvės apribojimas. M. N. nurodo, kad nors jis buvo teistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytus nusikaltimus, tačiau teismai dažniausiai jam skirdavo Å¡velnesnę areÅ¡to bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams, nors, kaip jau minėta, iÅ¡ karto, kai jis tik buvo sulaikytas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nevilkino ikiteisminio tyrimo ir neklaidino teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų, siekiančių operatyviai atskleisti ir iÅ¡tirti nusikaltimÄ , pažadėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Tačiau vis tiek už BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams, nors straipsnio sankcijoje maksimali laisvės atėmimo bausmė negali virÅ¡yti 2 metų. Nukentėjusiajam padaryta žala yra atlyginta. Tad pagrįstai jis tikėjosi, kad už šį nusikaltimÄ teismas paskirs jam Å¡velnesnę bausmę. 2.5. Teismas jo sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto bÅ«damas recidyvistas. Tačiau teismas, skirdamas jam pačiÄ griežčiausiÄ bausmę, neatsižvelgė į tai, kad pirmuosius nusikaltimus jis padarė dar bÅ«damas nepilnametis, neturėdamas gyvenimiÅ¡kos patirties, neturėdamas artimų žmonių, kurie bÅ«tų galėję juo pasirÅ«pinti ir padėti jam pasitaisyti.

PirmÄ kartÄ â€žpaslydus“ ir patekus į netinkamÄ kompanijÄ , jam buvo sunku pasirinkti tinkamesnį gyvenimo bÅ«dÄ . Esant tokiai situacijai jam tenka susidurti su socialinėmis problemomis, jų, neturėdamas socialinių įgÅ«džių, artimųjų palaikymo, nemoka ir negali tinkamai iÅ¡spręsti. Ir Å¡iuos nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, jis padarė nusivylęs savo gyvenimo bÅ«du ir nebežinodamas, kÄ daryti, jog kas nors pasikeistų. Tačiau teismas, skirdamas jam pačiÄ griežčiausiÄ bausmę, Å¡ios situacijos nevertino, o tiesiog formaliai konstatavo, kad jis yra recidyvistas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo ir vertindamas jo padarytos veikos pavojingumÄ , iÅ¡ viso nesidomėjo ir nevertino jo Å¡eimos prigimtinių ir kitų svarbių socialinių interesų ir ryÅ¡ių, tad bausmė yra paskirta tik formaliai įvertinus jo asmenybę, nors kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018 pasisakyta, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo reikÅ¡mingas ir nuteistojo asmenybės vertinimas. 2.6.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Apelianto nuomone, Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo padaryta nusikalstama veika yra daug didesnio nei rÅ«Å¡inis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas ar kad jo asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, jog yra bÅ«tinas jo izoliavimas nuo bendruomenės. 2.7.

M. N. pažymi, kad dabar jis jau yra vyresnis, keičiasi jo supratimas apie gyvenimo vertybes, jis tikrai suprato savo klaidingÄ požiÅ«rį į gyvenimÄ , labai neigiamai vertina savo elgesį ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi, norėtų tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, t. y. daugiau nenusikalsti, susirasti darbÄ , sukurti Å¡eimÄ . Atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantas praÅ¡o teismo patikėti jo nuoÅ¡irdumu ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

2. Teismo posėdyje nuteistasis M. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, taip pat papildomai prašė nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

4. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog M. N. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ M. N. skyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę – laisvės atėmimÄ .

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas M. N. už padarytus tyčinius nusikaltimus nuosavybei, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, daug mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 2 tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), apelianto kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytÄ M.

N. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas praeityje 7 kartus teistas, esant nusikaltimų recidyvui. Ä®vertinęs Å¡ias nuteistÄ jį M. N. apibÅ«dinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog visų Å¡ių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

7. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tiek nustatant konkretų Å¡ios bausmės dydį nuteistajam M. N. už padarytus tyčinius nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. N. pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalto, bÅ«damas recidyvistas.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, remdamasis savo paties nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta informacija apie ankstesnius asmens teistumus, iÅ¡ kurių matyti, kad M. N. praeityje teistas 7 kartus, tačiau neįvertino aplinkybės, kad pirmus penkis kartus jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė bÅ«damas nepilnametis, o paskutiniai du nuosprendžiai jam buvo priimti po nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas Å¡ioje byloje, padarymo.

8. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens pripažinimas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, Nr. 2K-231-495/2019). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

9. M. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2019-10-22, t. y. iki Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-07-15 ir 2020-10-02 nuosprendžių priėmimo, o pirmus penkis kartus, kaip minėta, jis buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė bÅ«damas nepilnametis. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis ir atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , jog pripažįstant asmenį recidyvistu turi reikÅ¡mės tik pilnamečių asmenų ankstesni teistumai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo M. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl, iÅ¡ dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundÄ , Å¡i nuteistojo M. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė Å¡alintina kaip nepasitvirtinusi.

10. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ â€“ nepagrįstai pritaikė nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ , nėra pagrindo Å¡velninti nuteistajam už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kurios, kaip matyti, savo dydžiu yra artimesnės sankcijų minimumui, net ir įvertinus apelianto akcentuojamas aplinkybes, jog pirmuosius nusikaltimus jis padarė dar bÅ«damas nepilnametis, neturėdamas gyvenimiÅ¡kos patirties ir patekęs į netinkamÄ kompanijÄ , neturėdamas artimų žmonių, kurie bÅ«tų galėję juo pasirÅ«pinti ir padėti jam pasitaisyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, M. N., nors ir nepilnamečio, pirmieji penki teistumai, kaip matyti, įtakos jam nepadarė, jis neįvertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, kai jam pirmus du kartus buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, taip suteikiant galimybę apsvarstyti savo prieÅ¡ingÄ teisei elgesį ir padaryti iÅ¡vadas, nes, kaip matyti, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurias, be kita ko, buvo nuteistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis tiek dar bÅ«damas nepilnametis, tiek ir sulaukęs pilnametystės, o Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-02 nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas taip pat už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, – dviejų vagysčių iÅ¡ skirtingų automobilių – padarymÄ realia 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri buvo subendrinta su to paties teismo 2020-07-15 nuosprendžiu paskirta areÅ¡to bausme, paskiriant jam galutinę subendrintÄ 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taigi akivaizdu, kad M. N. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir stoti į doros keliÄ , o tai atskleidžia tikrÄ jį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiÅ¡kam, ne kartÄ teistam asmeniui Å¡velnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės M. N. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

11. Nors nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, ir Å¡ios aplinkybės, jo nuomone, turėtų lemti Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ , tačiau į Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos sÄ lygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatavimÄ ir mažesnės už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmės už padarytus nusikaltimus skyrimÄ .

Kita vertus, visos Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, nesumažina nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nepaÅ¡alina jo aktyvaus vaidmens darant Å¡ias veikas. Pažymėtina ir tai, jog, M. N. pripažįstant savo kaltę, teismas, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtÄ subendrintÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintÄ bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, kuriÄ subendrino su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – bÅ«du ir nustatė M.

N. galutinę subendrintÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laikÄ visiÅ¡kai įskaitydamas bausmę, atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį.

12. Nors, apelianto M. N. nuomone, bausmės Å¡velninimui duoda pagrindÄ tai, kad jis nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus, pirmuosius nusikaltimus padarė dar bÅ«damas nepilnametis, neturėdamas gyvenimiÅ¡kos patirties ir artimų žmonių, kurie bÅ«tų galėję juo pasirÅ«pinti ir padėti jam pasitaisyti, o dabar jis tikrai suprato savo klaidingÄ požiÅ«rį į gyvenimÄ ir labai neigiamai vertina savo elgesį, nori daugiau nenusikalsti, susirasti darbÄ , sukurti Å¡eimÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvus apelianto skundo teiginys, kad jis suvokia pasielgęs netinkamai ir gali gyventi nenusikalsdamas, laikytinas tik M.

N. siekiu deklaruoti savo gerus ketinimus, siekiant Å¡velnesnės bausmės paskyrimo, ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai Å¡iam nebe pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui gali bÅ«ti pasiekti skiriant Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę, nes, kaip matyti, nepaisant ankstesnių teistumų, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus (ne kartÄ baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, be kita ko, susijusius su nuosavybe – smulkias vagystes iÅ¡ parduotuvių, ir kitus įvairaus pobÅ«džio nusižengimus – nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , policijos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimÄ , alkoholinių gėrimų vartojimÄ esant jaunesniam nei dvideÅ¡imt metų, nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir kt. (t. 2, b. l. 113–125)).

Todėl skirti apeliantui jo pageidaujamÄ Å¡velnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, M. N., prieÅ¡ingai, nei deklaruojama jo skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra bÅ«tina ir privaloma sÄ lyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

Todėl kolegija nemato jokio pamatuoto pagrindo tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir Å¡iuo metu atlikinėja kitu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

13. Tai, kad apylinkės teismas, motyvuodamas savo iÅ¡vadas dėl M. N. skirtinos bausmės individualizavimo, paminėjo ankstesnį nuteistojo teistumÄ , nors Å¡ioje byloje inkriminuotus nusikaltimus jis padarė turėdamas iÅ¡nykusį teistumÄ pagal ankstesnius penkis nuosprendžius, o paskutiniai du nuosprendžiai priimti po M. N. Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo, taigi BK 97 straipsnio prasme bÅ«damas neteistas, neprieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms teismÄ vertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad net ir esant iÅ¡nykusiam teistumui, Å¡is faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibÅ«dinanti aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Taigi, net ir pripažinus, kad apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ â€“ nepagrįstai pripažino, kad M. N. nusikalto bÅ«damas recidyvistas, ir paÅ¡alinus BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytÄ nuteistojo M. N. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę kaip nepasitvirtinusiÄ , Å¡is motyvavimo trÅ«kumas nevertintinas kaip turėjęs esminę reikÅ¡mę nustatant bausmės rūšį ir jos dydį, todėl nesudaro pagrindo keisti teismo procesinio sprendimo dėl M.

N. paskirtos bausmės už padarytas tyčines nusikalstamas veikas individualizavimo, tiek parenkant bausmės rūšį už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų, tiek nustatant konkretų jos dydį nuteistajam.

14. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. N. už padarytas tyčines nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydį, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta. Ä®vertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.

N. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį, tad Å¡velninti jÄ nuteistojo M. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Å¡ioje byloje 2021-09-15 pateikė pažymÄ Nr. (12.32 Mr) PT-6137 (t. 3, b. l. 176), kurioje praÅ¡oma iÅ¡ M. N. priteisti valstybei 189 Eur iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

16. Pažymėtina, kad byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundÄ , kuris pripažintas iÅ¡ dalies pagrįstu ir iÅ¡ dalies tenkintas. Å ioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad M. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kurios sprendimu M. N. buvo parinkta gynėja advokatė A. Z., kuri atstovavo nuteistojo interesus nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiÅ¡ki praÅ¡ymai paprastai netenkinami (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021;

Nr. 2K-51-788/2021). Priimant dėmesin šias aplinkybes, apeliacinio bylos nagrinėjimo rezultatus (iš dalies patenkintas nuteistojo apeliacinis skundas), nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis nedirba, turto ir pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. N. netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nuteistajam M. N. pripažintÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalto bÅ«damas recidyvistas. KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas