3dfa97eb-7f21-485c-9a1f-e0ce84c304ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-399-343/2010(Proceso Nr. 2-34-3-01283-2009-7)Pirmosios instancijos teismo teisėja Izolda NėnienėProcesinio sprendimo kategorijos: 103.1; 103,3; 106.1; 106.3; 122.3; 128.8(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J.

L. ir J. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimas suinteresuotam asmeniui A. L., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl E. L. įvaikinimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims, ir n u s t a t ė : Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b.l. 60), konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjai nepaÅ¡alino Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, t.y. nepateikė teismui duomenų apie praÅ¡omam įvaikinti vaikui nustatytÄ globÄ , globėjais paskirtus asmenis, vaiko įraÅ¡ymÄ Ä¯ įvaikinamų vaikų sÄ raÅ¡Ä , taip pat globėjais paskirtų asmenų sutikimo su įvaikinimu, laikė pareiÅ¡kimÄ nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims.

Atskiruoju skundu (b.l. 66-67) pareiÅ¡kėjai praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2009m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti, klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad įvaikinamas vaikas po tėvų žūties su senelių sutikimu su pareiÅ¡kėjais gyvena beveik du metus, priėmė pareiÅ¡kėjus kaip savo biologinę Å¡eimÄ . Visos atsakingos institucijos pripažino pareiÅ¡kėjus tinkamais bÅ«ti globėjais ir įtėviais, pareiÅ¡kėjai yra įraÅ¡yti į norinčiųjų įsivaikinti sÄ raÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjų dar 2008 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl įvaikinimo BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepagrįstai atmetė, 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu vaiko laikinÄ jÄ globÄ paskyrė iÅ¡ globėjams skiriamų iÅ¡mokų pasipelnyti siekiančiai A. B.. Kadangi vaikui naudingiau gyventi Å¡eimoje, teismas privalėjo įpareigoti vietos savivaldos institucijÄ ar prokuratÅ«rÄ spręsti globos panaikinimo klausimÄ . PareiÅ¡kėjai turi pirmenybės teisę įsivaikinti, kadangi mergaitė yra pareiÅ¡kėjų giminaitė, gyvena su pareiÅ¡kėjais.

Atskirasis skundas atmestinas.Kolegija iÅ¡nagrinėjo atskirÄ jį skundÄ neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti. CPK 5 str. įtvirtintas vienas svarbiausių civilinio proceso teisėje teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiÅ¡kiai reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti minėtÄ savo teisę. Pusiausvyros tarp aptartų principų taikymo užtikrinimas įgyvendinamas teismui sprendžiant ieÅ¡kinio (ypatingojoje teisenoje - pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ .

Vadovaujantis CPK 443 str. 2 d., pareiÅ¡kimui dėl bylos iÅ¡kėlimo taikytini tiek bendrieji procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai, tiek ir specialÅ«s reikalavimai, numatyti teisės normose, kuriomis yra reglamentuojama atskiros ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos kategorijos bylų proceso eiga. PareiÅ¡kimui dėl įvaikinimo keliami specialÅ«s reikalavimai įvardinti CPK 481- 482 str. Vienas iÅ¡ Å¡ių reikalavimų - CPK 482 str. 1 d. 2 p. numatyta pareiÅ¡kėjo pareiga esant galimybei prie pareiÅ¡kimo pridėti teismo nutartį, patvirtinančiÄ praÅ¡omo įvaikinti vaiko tėvų ar globėjų sutikimÄ Ä¯vaikinti.

Tokia teisės normos formuluotė, atsižvelgiant į CK 3.212 str., CPK 488 str. aptartÄ tėvų ar globėjų sutikimo įvaikinti davimo tvarkÄ , CK 3.214 str. pateiktÄ baigtinį situacijų, kai įvaikinimas galimas be tėvų sutikimo, sÄ raÅ¡Ä , CK 3.268 str., CPK 502 str. 4 d. nuostatas, pagal kurias vaiko globėju skiriamas asmuo, kuris geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus, CK 3.271-3.272 str. įtvirtintas į globotinio interesų apsaugÄ orientuotas globėjo teises ir pareigas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog prie pareiÅ¡kimo dėl įvaikinimo turi bÅ«ti pridėtas praÅ¡omo įvaikinti vaiko globėjo sutikimas arba pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodytos konkrečios įstatyme numatytos priežastys, dėl kurių nėra galimybės tokį sutikimÄ gauti.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog praÅ¡omam įvaikinti vaikui yra paskirta laikina globėja, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo klausimas sprendžiamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog globėjos sutikimÄ Ä¯vaikinti patvirtinančio dokumento nebuvimas vertintinas kaip esminis teismui pateikto pareiÅ¡kimo trÅ«kumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra niekaip susiję su Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumu ar teisėtumu.

PareiÅ¡kėjų nurodomos aplinkybės, jog vaikas gyvena su jais, juos laiko savo biologiniais tėvais, jog vaiko laikinoji globėja vadovaujasi savanaudiÅ¡kais tikslais, nesirÅ«pina vaiko gerove, vertintini sprendžiant klausimÄ dėl globos nustatymo, kvestionuojant globėjo tinkamumÄ , argumentai, jog pareiÅ¡kėjai atitinka įtėviams keliamus reikalavimus, jog su pareiÅ¡kėjais įvaikintam vaikui gyventi bÅ«tų geriau, sietini su pareiÅ¡kimo dėl įvaikinimo pagrįstumu ir vertintini sprendžiant bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau nei vienas iÅ¡ jų negali turėti jokios įtakos pareiÅ¡kimo dėl įvaikinimo turinio atitikimui teisės aktų reikalavimams.

Nenuginčijus konkretaus asmens paskyrimo vaiko globėju teisėtumo ir pagrįstumo, globėjo sutikimas vertintinas kaip kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įvaikinimo prielaida, o jo nebuvimas - kaip kliÅ«tis inicijuoti civilinį procesÄ . Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir kitÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumÄ - duomenų, jog vaikas įraÅ¡ytas į įvaikinamų vaikų sÄ raÅ¡Ä , nebuvimÄ . PareiÅ¡kėjai tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ ginčija remdamiesi CK 3.209 str. 2 d. nuostata, leidžiančia įvaikinti dėl įvaikinimo besikreipiančių asmenų Å¡eimoje gyvenantį vaikÄ net ir tuo atveju, jeigu jis nėra įraÅ¡ytas į įvaikinamų vaikų sÄ raÅ¡Ä .

Civilinėje teisėje galiojant principui, jog iÅ¡ neteisės teisė atsirasti negali, norintys pasinaudoti aukščiau aptarta įstatymine nuostata asmenys privalo įrodyti, jog praÅ¡omas įvaikinti vaikas jų Å¡eimoje gyvena teisėtai. Aplinkybės, kad, kaip minėta, praÅ¡omam įvaikinti vaikui yra nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas kitas asmuo, į įvaikinamų vaikų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡yto vaiko buvimo pareiÅ¡kėjų Å¡eimoje teisinio pagrindo nenurodymÄ pareiÅ¡kime leidžia vertinti kaip esminį pareiÅ¡kimo trÅ«kumÄ , pagrindžiantį pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog, esant aptariamai faktinei situacijai, pareiÅ¡kimas, prie kurio nepridėtas vaiko įraÅ¡ymÄ Ä¯ įvaikinamų vaikų sÄ raÅ¡Ä patvirtinantis dokumentas, negali bÅ«ti priimamas ir nagrinėjamas teismine tvarka.

Kaip su nagrinėjama byla nesusijęs, todėl ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedarantis vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas privalėjo savo iniciatyva kereiptis į kompetentingas institucijas dėl globos prašomam įvaikinti vaikui panaikinimo, kadangi teismui nagrinėjamoje byloje pateiktas pareiškimas niekuo nesusijęs su globos nustatymu ir globėjo paskyrimu, dėl šio klausimo, kaip minėta, vyksta savarankiški teisminiai procesai. Nesusijęs su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu yra ir atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjų teisės buvo pažeistos vietos savivaldos institucijai nepriėmus pareiškėjų iš karto po vaiko tėvų mirties pateikto prašymo dėl įvaikinimo, kadangi pareiškėjai tuomet savo teises taip pat įgyvendino nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, ši aplinkybė, kaip ir tinkamo kreipimosi dėl įvaikinimo tvarka jiems buvo išaiškinta Birštono savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme (b.l. 22).

Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. PareiÅ¡kėjų dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog Å¡ios nutarties priėmimas neužkerta jiems kelio paÅ¡alinus aplinkybes, kliudžiusias priimti pareiÅ¡kimÄ , ar Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡nykus ateityje vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu reikalavimu.Vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija nutaria: AtskirÄ jį skundÄ atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                                              RÅ«ta Palubinskaitė Kolegijos teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas Raimondas Buzelis