A-822-2291-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2291/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02438-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Gedmantei Eimontienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Agnei Vaivadaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau - Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau - Taryba) 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 8 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad, nesant išrinkto namo įgalioto asmens, balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo ne mažiau kaip du namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai.

Paaiškina, kad Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) 2.1 punktu nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi gali būti skiriamas <...> asmuo, atrinktas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Nors teisės aktų leidėjas pavedė pačiai Tarybai nustatyti, kokia tvarka bus atrenkami bendrosios nuosavybės administratoriai, Taryba, tvirtindama minėtą tvarką, privalo atsižvelgti į aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus.

Žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, jį pakeistų ar sukurtų naujas bendro pobūdžio teisės normas. Taryba 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtino Aprašą, kurio 8 punktas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra neteisėtas. Pareiškėjo manymu, jis neatitinka Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (toliau - Balsavimo aprašas) 4.6 punkto reikalavimų, pagal kurį protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai.

Taigi, protokolą privalo pasirašyti tik balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir nariai. Todėl Taryba, Aprašo 8 punkte nustatydama, jog balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo ne mažiau kaip du namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai, pažeidė Balsavimo aprašo 4.6 punkto reikalavimus, tad ši nuostata yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Apie teisės aktų pažeidimus Vyriausybės atstovas 2011-07-18 teikimu Nr. 1T-28 (toliau - Teikimas) informavo Tarybą, siūlydamas jai svarstyti Aprašo 8, 9, 10 punktų bei Aprašo priedo pakeitimo klausimą, suderinant juos su teisės aktų nuostatomis.

Vyriausybės atstovas, atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės mero (toliau - Meras) 2011-08-31 rašte Nr. A51-32132-(3.3.2.3-EM4) nurodytas aplinkybes, 2011-09-05 potvarkiu Nr. 1P-42 pratęsė teikimo įvykdymo terminą iki 2011-10-31. Suėjus nustatytam terminui, Taryba neinformavo Vyriausybės atstovo apie priimtą sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota teismų praktika (administracinės bylos Nr.A4-2158/2006, A556-868/2008), jei sprendimas per nustatytą terminą nėra priimamas, toks elgesys yra laikomas neveikimu ir vertinamas kaip atsisakymas patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau - SAPĮ) 5 str. 1 d. 2 punktas tokiu atveju įpareigoja Vyriausybės atstovą ginčijamą aktą skųsti atitinkamos kompetencijos teismui (b.l.1-3).

Atsakovė Taryba atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Konstitucijos 123 str. 2 ir 3 dalys įtvirtina savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą suteikiant jam konstitucinę reikšmę. Vyriausybės atstovas gali prašyti įpareigoti įgyvendinti tik įstatymus ir Vyriausybės sprendimus, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas pateiktas viršijant Vyriausybės atstovo kompetenciją. Vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 str. 3 dalimi, Nutarimo 2.1 punktu, Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1794 patvirtino Aprašą.

Pareiškėjas prašyme remiasi tik Aplinkos ministro patvirtinto Balsavimo aprašo 4.6 punkto dalimi, bet daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo teisinį reglamentavimą būtina nagrinėti sistemiškai. Aprašo 8, 13 punktų nuostatos atkartoja Balsavimo aprašo 4.5 ir 4.6 punktus, numatydamos, jog, nesant išrinkto namo įgalioto asmens, balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai, kurie, be abejo, yra balsų skaičiavimo komisijos nariai, todėl neva egzistuojantis prieštaravimas tarp Aprašo ir Balsavimo aprašo yra tik neteisinga pareiškėjo pateikta Aprašo 8 punkto interpretacija, kuri yra nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais. Be to, Apraše nurodytu reikalavimu pasirašyti balsų skaičiavimo protokolą ne mažiau kaip dviem gyvenamojo namo butų ir/ar kitų patalpų savininkams yra užtikrinami skaidrumo ir proporcingumo principai, kurių laikytis Taryba privalo pagal Nutarimo 2.1 punktą (b.l.26-29).

Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, prašymą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog savivaldybės tarybos galias varžo Vyriausybės nustatyta tvarka. Skundžiama apyrašo dalis varžo administratoriaus teisę sudaryti komisiją ir nustatyti jos sudėtį. Atsakovė iš esmės pripažino aptariamos teisės normos prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.

Teismas nustatė, kad Taryba, vadovaudamasi VSĮ 16 str. 4 dalimi, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr. 235 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 punktu, 2010-11-24 priėmė sprendimą Nr. 1-1794 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, kuriuo patvirtino Aprašą (b. l. 7).

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu gali būti išrenkamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo – to namo buto ar kitos patalpos savininkas, kuris prašyme pakeisti administratorių butų ir kitų patalpų savininkų įgaliojamas atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl administratoriaus keitimo savivaldybėje ir pasirašyti susirinkimo protokolą. Nesant išrinkto namo įgalioto asmens, susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo ne mažiau kaip du namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai (b. l. 8-11).

Vyriausybės atstovas 2011-05-19 raštu Nr. 3-188 kreipėsi į Merą, vadovaudamasis SAPĮ 6 str. 1 d. 3 punktu, paprašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl Aprašo priede nurodytos prašymo formos, Aprašo 9, 10, 11 punktų (b. l. 12). Administracija, atsakydama į Vyriausybės atstovo 2011-05-19 raštą, inter alia paaiškino, kad, vadovaujantis ankstesniu aprašu, pastebėta, kad administratorių pakeitimo iniciatoriai buvo ne namo gyventojai, o administruojančios bendrovės. Nuomonę išreiškę patalpų savininkai ne visada suprasdavo, dėl ko jie pasirašo.

Be to, Nutarimo 2.1 punktas buvo papildytas tekstu, kad Taryba, nustatydama administratorių atrinkimo tvarką vadovaujasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principais. Todėl Aprašo pagrindinis skirtumas su ankstesniu aprašu yra tas, kad dabar butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimus susirinkime, kuriuos šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius arba balsuojant raštu, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę.

Aprašas neriboja daugiabučių namų gyventojų galimybių pakeisti namo administratorių. Jeigu dauguma patalpų savininkų yra apsisprendę keisti namą administruojančią įmonę, savo nuomonę jie gali pareikšti laikydamiesi administratoriaus keitimo procedūros. Atsakovė nurodė, jog Aplinkos ministerija rengia Nutarimo nuostatų pakeitimus (projektas derintas su Vilniaus miesto savivaldybe). Vyriausybei nustačius kitokius administratoriaus skyrimo/keitimo reikalavimus, bus keičiami Administravimo nuostatai ir Aprašas (b.l.13-15). Vyriausybės atstovas Tarybai 2011-07-18 surašė teikimą Nr. 1T-28 „Dėl Tarybos 2010-11-24 sprendimo Nr. 1-1794 pakeitimo“, kuriuo pasiūlė Tarybai svarstyti Aprašo 8, 9, 10 punktų bei Aprašo priedo pakeitimo klausimą, suderinant juos su teisės aktų nuostatomis.

Teikime nurodė, kad Aprašo 8 punkto nuostata neatitinka Balsavimo aprašo 4.6 punkto, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - Pavyzdiniai nuostatai) 13.5 punkto reikalavimų (b.l.4-6).

Meras, atsakydamas į 2011-07-18 teikimą Nr. 1T-28, 2011-08-31 raštu Nr. A51-32132-(3.3.2.3-EM4) pranešė, kad Aprašo 8 punkto nuostatos neprieštarauja Balsavimo aprašui (4.5 p.). Apraše buvo reikalavimas pasirašyti ne mažiau kaip dviem gyvenamojo namo butų ir/ar kitų talpų savininkams, kad būtų užtikrintas viešumas, nors Balsavimo apraše tokio reikalavimo nėra (tik galimybė). Nurodė, kad, rengiant Aprašo pakeitimo projektą, atsižvelgs į šį Vyriausybės atstovo pastebėjimą.

Nurodė, jog artimiausias Tarybos posėdis numatytas ne anksčiau kaip 2011 m. rugsėjo mėn. ir teikimo įgyvendinimas dėl objektyvių priežasčių šiuo metu, kai nėra priimti viršesnių teisės aktų pakeitimai, negalimas. Aprašo pakeitimo projektas negali būti parengtas ir svarstomas iki teikime nurodyto termino. Todėl paprašė pratęsti reikalavimo apsvarstyti Aprašą Tarybos posėdyje terminą iki 2011 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovą informuos per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 17-18). Vyriausybės atstovas 2011-09-05 įsakymu Nr. 1P-42 pratęsė 2011-07-18 teikimo Nr. 1T-28 įvykdymo terminą iki 2011-10-31 (b. l. 16).

Pareiškėjo skundo teismui teisinis pagrindas yra SAPĮ 5 str. 1 d. 2 punktas. LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/08 kaip precedentas šiam ginčui netaikytina.

Pareiškėjas teigia, kad Aprašo 8 punkto nuostata „<...> Nesant išrinkto namo įgalioto asmens, susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo ne mažiau kaip du namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai“, neatitinka Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 4.6 punkto. Šios teisės normos analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad joje nėra detalesnių normų apie Komisijos sudarymo tvarką, jos kiekybinę ar kokybinę sudėtį, narių skaičius nenustatytas, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiama Aprašo 8 punkto nuostata neatitinka Balsavimo aprašo 4.6 punkto.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Aprašo 8 punkto nuostata neatitinka ir Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 13.5 punkto nuostatų. Matyti, jog ši teisės norma leidžia, kad Komisiją sudarytų ir daugiau nei 3 nariai ir kad jais gali būti inter alia patalpų savininkų įgaliotasis atstovas (atstovai), jeigu jį (juos) išrenka patalpų savininkai. Kaip elgtis, jei patalpų savininkai įgaliotojo atstovo (atstovų) neišrenka, šis teisės aktas (t.y.

Pavyzdiniai nuostatai) nereguliuoja. Kolegija sprendžia, jog skundžiama Aprašo 8 punkto nuostata Pavyzdinių nuostatų 13.5 punktui (2010-03-10 nutarimo Nr. 235 redakcija) neprieštarauja. Kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog teisės normos, dėl kurios atitikimo aukštesnės galios teisės aktams suabejota, teisėtumas turi būti vertinamas sistemiškai, todėl būtina išanalizuoti balsų skaičiavimo komisijos sudarymo teisinius pagrindus. Balsavimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (toliau – patalpų) savininkų balsavimas vykdomas taip: 4.1. balsavimo organizatorius parengia Balsavimo biuletenį pagal formą, kuri pateikiama tvarkos aprašo 1 priede; 4.2. balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius įteikia kiekvienam patalpų savininkui asmeniškai, pasirašant biuletenių išdavimo lape, arba išsiunčia registruotu laišku.

Jeigu patalpos priklauso keliems savininkams, jiems įteikiamas vienas biuletenis. Kartu su balsavimo biuleteniu gali būti pateikiami papildomi dokumentai, kuriuose pateikiama informacija, paaiškinanti ar pagrindžianti siūlomą sprendimą ir laukiamus rezultatus; 4.3. gavę balsavimo biuletenį, patalpų savininkai turi ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos jį grąžinti balsavimo organizatoriui, užpildę žymą „pritariu“ ar „nepritariu“. Užpildytą balsavimo biuletenį pasirašo patalpų savininkas; kai patalpų savininkas yra juridinis asmuo, pasirašo jo įgaliotas atstovas, nurodydamas pasirašiusio asmens vardą ir pavardę, taip pat pridedamas įgaliojimas veikti juridinio asmens vardu.

Jeigu patalpa priklauso keliems savininkams, biuletenį pasirašo vienas iš savininkų jų sutarimu. Nesutarimo atveju biuletenis laikomas negaliojančiu. Negaliojančiais taip pat laikomi neužpildyti ir (ar) patalpų savininkų nepasirašyti biuleteniai; 4.4. užpildytą balsavimo biuletenį patalpų savininkas turi grąžinti įmesdamas į specialiai tam įrengtą balsadėžę gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėje, hole ir t. t.) ar atsiųsti paštu arba kitu balsavimo biuletenyje nurodytu būdu perduoti balsavimo organizatoriui.

Balsadėžė atidaroma ir vokai su balsavimo biuleteniais atplėšiami dalyvaujant balsų skaičiavimo komisijai; 4.5. balsavimo rezultatus skaičiuoja balsavimo organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip 3 asmenų sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Jei balsavimo organizatorius yra patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, šioje komisijoje turi būti patalpų savininkų įgaliotas atstovas (-ai). Jei įgaliotas atstovas (-ai) neišrinktas (-i), į komisiją gali būti pakviestas kitas (-i) patalpų savininkas (-ai), raštu pareiškęs (-ę) valią būti balsų skaičiavimo komisijos nariu; 4.6. balsavimo rezultatai įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 priedas).

Protokole turi būti nurodyta komisijos posėdžio data, svarstomas klausimas, įteiktų (išsiųstų) ir gautų, negaliojančių biuletenių skaičius, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas ar ne. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai. Pasirašytas protokolas registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir dedamas į atskirą bylą; <...>. Balsavimo aprašo 4.5 punktą analizuojant sistemiškai su aukščiau cituotomis teisės normomis, inter alia su Aprašo 8 punktu, darytina išvada, jog Balsavimo aprašo 4.5 punktas imperatyviai numato komisijoje patalpų savininkų įgalioto atstovo ar kelių atstovų dalyvavimą, jei balsavimo organizatorius yra patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, gi Aprašo 8 punkte nurodytas konkretus jų skaičius – ne mažiau kaip du.

Balsavimo aprašo 4.5 punkte yra nustatyta ir kita ribojanti norma – nesant išrinkto (-ų) įgalioto atstovo (-ų) į komisiją kitas (-i) patalpų savininkas (-ai) kviečiami tik tuomet, kai jis (jie) yra raštu pareiškęs (-ę) valią būti balsų skaičiavimo komisijos nariu. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Aprašo 8 punkto neatitikimo Balsavimo aprašo 4.5 punktui klausimo nekelia.

III. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apeliaciniu skundu (b. l. 53-55) nesutinka su 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo prašymą tenkinant, nurodo šiuos argumentus: teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas; nesutinka su teismo pozicija, kad konkrečios normos nenurodymas prašyme yra pagrindas prašymui atmesti; teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis darė išvadą, kad Aprašo 8 punkte nurodyti asmenys yra laikomi Komisijos nariais, teismas turėjo nustatyti, ar Aprašo 8 punkte nurodyti du patalpų savininkai yra balsų skaičiavimo komisijos nariai, ar ne. Tik nustačius, kad minėti nariai yra komisijos nariai, galima kelti klausimą, ar Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nustatydama privalomą šių asmenų dalyvavimą komisijoje, neviršijo įgaliojimų ir nepažeidė Balsavimo aprašo 4.5 punkto nuostatų. Aprašo 8 punktas leidžia teigti, kad protokolą pasirašo ne tik komisijos nariai, bet ir kiti savininkai. Aprašo 13 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad į balsų skaičiavimo komisiją kviečiamas dalyvauti namo įgaliotas asmuo ar ne mažiau kaip 2 patalpų savininkai, nėra pagrindas konstatuoti, kad Aprašo 8 punkte nurodyti 2 patalpų savininkai taip pat yra komisijos nariai, nes Aprašo 8 punktas reglamentuoja balsavimą, kai administratorius yra keičiamas patalpų savininkų iniciatyva, o Aprašo 13 punktas reglamentuoja balsavimą administratoriaus atrinkimo ir skyrimo atveju (kai nėra namo administratoriaus). Administratoriaus keitimo atveju balsavimo raštu procedūroms yra taikomi Balsavimo aprašo reikalavimai. Tuo tarpu administratoriaus atrinkimo ir skyrimo atveju balsavimą organizuoja seniūnas ir šiam balsavimui netaikomas Balsavimo aprašas. Komisijos sudarymas yra tik balsavimo organizatoriaus kompetencija.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 62-65) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad yra akivaizdu, kad Balsavimo aprašo 4.6 punktas nedetalizuoja, kas gali būti skaičiavimo komisijos nariais, atitinkamai ir teismui nėra pagrindo spręsti, ar Aprašo 8 punkte nurodyti asmenys yra laikomi komisijos nariais Balsavimo aprašo 4.6 kontekste. Apelianto argumentai, kad Aprašo 8 ir 13 punktai reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius, yra nelogiški ir nepagrįsti, kadangi iš Aprašo 13 punkto formuluotės akivaizdžiai matyti, kad balsavimo raštu procedūra gali būti taikoma ir atrenkant, ir skiriant administratorių, o iš to seka, kad balsų skaičiavimo komisijos sudėtis tiek administratoriaus skyrimo ir atrinkimo atveju, tiek administratoriaus keitimo atveju yra ir turi būti tokia pati. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vyriausybės atstovo prašymas turi būti vertinamas prašymo reikalavimo pagrindimo apimtyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą, t. y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas: tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (1 p.).

Šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Minėta, jog Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, laikydamasis Įstatyme numatytos tvarkos, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Aprašo 8 punkto dalį.

Pareiškėjas teigia, kad Aprašo 8 punkto nuostata „<...> Nesant išrinkto namo įgalioto asmens, susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo ne mažiau kaip du namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai“, neatitinka Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 4.6 punkto, pagal kurį „<...> balsavimo rezultatai įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 priedas). Protokole turi būti nurodyta komisijos posėdžio data, svarstomas klausimas, įteiktų (išsiųstų) ir gautų, negaliojančių biuletenių skaičius, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas ar ne. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai. Pasirašytas protokolas registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir dedamas į atskirą bylą“.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiama Aprašo 8 punkto nuostata neprieštarauja Balsavimo aprašo 4.6 punkto nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 8 punkto aptariama nuostata reglamentuoja situaciją, kai nėra išrinktas namo įgaliotas asmuo, tokiu atveju susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą pasirašo ne mažiau kaip du namo butų ir/ar kitų patalpų savininkai. Iš Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 4.6 punkto kartu su 4.5 punktu aišku, kad šiose nuostatose taip pat reglamentuota situacija, kai patalpų savininkų įgaliotas atstovas nėra išrinktas, tokiu atveju į komisiją pakviečiami kiti patalpų savininkai.

Ir vienu, ir kitu atveju protokolą pasirašo butų ir/ar kitų patalpų savininkai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas Aprašo 8 punkte nurodytus asmenis laikė balsų skaičiavimo komisijos nariais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Aprašo 8 punkte ir nėra aiškiai nurodyta, kad protokolus pasirašo tik tie butų ir/ar kitų patalpų savininkai, kurie yra komisijos nariai, tačiau Aprašo 8 punktą taikant kartu su Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 4.6 punktu yra aišku, kad pagal Aprašo 8 punktą butų ir/ar kitų patalpų savininkai galėtų pasirašyti balsų skaičiavimo komisijos protokolą tik tuomet, kai jie yra šios komisijos nariai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad Aprašo 8 punkto nuostatos prieštarauja Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 4.6 punkto nuostatoms, tačiau minėtas nuostatas vertina taip, kad jos konkrečiais atvejais turi būti taikomos kartu. Šiuo metu galiojančių Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 13 straipsnio (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1194 redakcija) nuostatos, pagal kurias patalpų savininkų balsavimas raštu vykdomas vadovaujantis Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu.

Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, kad Aprašo 8 punkto nuostatos tam tikrais atvejais galėjo būti laikomos neaiškiomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu šis neaiškumas pašalintas. Taip pat atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl to, kas gali paskirti komisijos narius, teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama Aprašo 8 punkto nuostata negali būti aiškinama taip, kad ji reglamentuoja komisijos narių skyrimo tvarką.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė