2022-08-03 Nr. AB-19866-3-63-3-00825-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-531-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00825-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriui, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. SPR5-2843(14.4E) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. S-13690(1.4E) „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“, taip pat panaikinti teisinę registraciją inžinierinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – kelio, kurį nuosavybės teise valdo Palangos savivaldybė, kadastro duomenis, įpareigojant Palangos miesto savivaldybės administraciją atnaujinti kadastro duomenis suformuojant naujai / patikslinant kelio plotį iki 6,30 m, 6,10 m pločiu per visą (duomenys neskelbtini), kaip kelias buvo suformuotas jau daug dešimtmečių, ir yra praeinantis pro visų sodo sklypų savininkų ribas, (duomenys neskelbtini), įskaitant pareiškėjo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išjungiant iš pareiškėjo nuosavybės šio įkelto inžinerinio statinio – kelio – 1,26 m.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. R. skundą.

Teismas nustatė, kad keliamo ginčo esmė – pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto inžinierinio statinio – kelio (gatvės) – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Palangos miesto savivaldybei, žemės sklypo ribų klausimas, t. y. pagal kokius matavimus turi būti nustatytos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos ir, atitinkamai, suformuoti kadastriniai duomenys įregistruoto kelio (inžinierinio statinio – kelio kontūro pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių bei kitų su susijusių kadastro duomenų) atžvilgiu.

Ginčas yra inicijuojamas siekiant, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip nekilnojamojo daikto (gatvės) savininkas, patikslintų gatvės kadastrinius matavimus tokiu būdu, kad būtų išjungtas sklypo persidengimas su inžinieriniu statiniu – keliu – ir iš pareiškėjo žemės sklypo būtų pašalintas 1,26 m pažymėto kelio ribų persidengimas. Pareiškėjas neginčija kelio kadastrinių matavimų teisėtumo, tvirtindamas, kad matavimai atlikti nesilaikant specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad istoriškai buvo nusistovėjusios tokios sklypo ir kelio, priklausančio Palangos miesto savivaldybei, ribos. Taigi šiuo atveju yra keliamas ginčas dėl nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo ir tai neišvengiamai turės įtakos šalių nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams.

Teismo vertinimu, nepaisant to, kad šioje byloje ginčijamas ir viešojo registro tvarkytojo priimtas sprendimas, skunde keliami esminiai reikalavimai dėl teisinės registracijos panaikinimo ir sklypo ribų nustatymo, o tokio pobūdžio ginčai, kaip esmingai susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, laikytini civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas P. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į teismą, ginčydamas registro tvarkytojo priimtus sprendimus, t. y. dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tokių sprendimų apskundimas yra teismingas administraciniam teismui, kaip nurodyta ir ginčijamuose sprendimuose. Be to, teismas tokioje situacijoje nepagrįstai nesuteikė galimybės pareiškėjui patikslinti savo skundą, jei laikė, kad ginčas kilo dėl kito viešojo administravimo subjekto – Palangos miesto savivaldybės administracijos – pateiktų neteisingų duomenų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis rūšinio bylų teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog teismui buvo pateiktas pagrindinis skundžiamas aktas – valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. SPR5-2843(14.4E), taip pat pareiškėjo 2022 m. vasario 1 d. prašymas, į kurį atsakant minėtas sprendimas buvo priimtas. Tokios aplinkybės sudaro esmines kliūtis įvertinti, ar pareiškėjo prašomas panaikinti aktas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat patikrinti su pagrindiniu skundo reikalavimu susijusių (išvestinių) skundo reikalavimų priimtinumą nagrinėti. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismui derėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. S-13690(1.4E) nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į kadastro tvarkytoją, prašydamas padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Kitaip tariant, ginčas kilo dėl kadastro tvarkytojo atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti pasikeitusius jam priklausančio žemės sklypo duomenis. Taigi, minėto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo turinys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas administraciniame teisme inicijuoja ginčą dėl teisinės registracijos panaikinimo ir sklypo ribų nustatymo, ir todėl šis ginčas yra dėl civilinio teisinio pobūdžio santykių ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neišreikalavo visų skundo priėmimo klausimui išspręsti būtinų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė