3df4e6e6-3fbd-4fac-8ddb-aa61b0d19f72 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-477-1092/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07281-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 1.3.8.7; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivitė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T.

P. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Laivitė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. P. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laivitė“ (toliau – ir atsakovė) 6 763,70 Eur turtinės bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad, (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė sužalojimus. Kabinete, (duomenys neskelbtini), nebuvo kopėčių, todėl tam, kad (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė prie lango prisistÅ«mė spintelę, atsistojo ant spintelės bei palangės, tačiau neiÅ¡laikiusi pusiausvyros nukrito. Po įvykio atsikelti savarankiÅ¡kai negalėjo, labai skaudėjo kojÄ , galėjo bÅ«ti praradusi sÄ monę. Ligoninėje ieÅ¡kovei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų jos gydymas buvo ilgas ir sunkus, ieÅ¡kovei keletÄ mėnesių buvo draudžiama judėti, buvo reikalinga slauga.

Po devynis mėnesius trukusio gydymo ir reabilitacijos dėl patirtos kojos traumos ieÅ¡kovei iÅ¡liko liekamųjų reiÅ¡kinių, atsirado papildomų sveikatos problemų, dėl kurių 2018 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris, ieÅ¡kovės nuomone, iÅ¡sivystė po patirtos traumos darbe. Taip pat plyÅ¡o deÅ¡iniojo (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos sveikatai ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas gydymui ir kitas su tuo susijusias iÅ¡laidas, taip pat neturtinę žalÄ , kuriÄ jos (duomenys neskelbtini) – atsakovė UAB „Laivitė“ –atsisakė atlyginti.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad valyti langus neįėjo į jos pareigas, tačiau, bijodama prarasti darbÄ , atliko jai pavestÄ darbÄ . Darbdavio atstovas B. S. (virÅ¡ininkas), duodamas nurodymÄ atlikti darbus, nesakė, iÅ¡ kur galima pasiimti kopėčias, o 2017 m. gruodžio 18 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte darbdavio iÅ¡dėstytos įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės.

3. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už darbo saugos reikalavimus, neaprÅ«pino ieÅ¡kovės bÅ«tinomis darbo priemonėmis (kopėčiomis) ir nesudarė saugių darbo sÄ lygų. Nelaimingo atsitikimo metu kopėčiomis nesinaudojo, nes jų darbo vietoje nebuvo, jai nebuvo nurodyta, iÅ¡ kur bÅ«tų galima kopėčias pasiimti. Pavestiems darbams atlikti ieÅ¡kovei nebuvo suteiktas ir diržas su virve, nepaskirtas kitas darbuotojas, kuris laikytų kopėčias. IeÅ¡kovei buvo neaiÅ¡kios atsakovo parengtos Patalpų valytojos darbų saugos instrukcijos, jos instruktavimas buvo tik formalus, ji nebuvo tinkamai instruktuota saugiai atlikti jai pavestus darbus, be to, ieÅ¡kovė sunkiai supranta lietuvių kalbÄ .

Prašė kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. Ž. parodymus, kadangi ji paskutinius du mėnesius iki įvykio įmonėje nedirbo, įvykio metu jos taip pat nebuvo darbe. Nurodo, kad iki nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė nusiskundimų sveikata neturėjo, tai patvirtina jos pateikti medicininiai dokumentai.

4. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Laivitė“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovė, valydama langÄ bei žaliuzes, privalėjo naudotis saugiomis palipimo kopėčiomis, tačiau nesilaikė patalpų valytojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos, su kuria buvo supažindinta, todėl, stovėdama ant palangės, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nugriuvo.

Saugiomis ir reikiamomis darbo priemonėmis ieÅ¡kovė buvo aprÅ«pinta, tačiau jomis nesinaudojo, pažeidė saugaus darbo reikalavimus, o Å¡ias aplinkybes patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo iÅ¡vada. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieÅ¡kovės kaltės. Be to, ieÅ¡kovės nurodomi susirgimai nesusiję su nelaimingu atsitikimu darbe, todėl atsakovė nesutinka atlyginti ieÅ¡kovei turtinę ir neturtinę žalÄ .

5. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė žinojo, kur yra laikomos kopėčios, jomis naudojosi visos (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė per visÄ savo darbo laikotarpį įmonėje atsakovei nėra reiÅ¡kusi pastabų ar pretenzijų, kad negali atlikti jai pavestų pareigų, neinformavo, kad darbams atlikti trÅ«ksta darbo priemonių. Atsižvelgiant į aukÅ¡tį, kuriame dirbo ieÅ¡kovė įvykio metu, saugos diržas nebuvo reikalingas. Kadangi ieÅ¡kovė kopėčiomis nesinaudojo, kito asmens nepaskyrimas kopėčioms prilaikyti niekaip nesÄ lygojo nelaimingo atsitikimo kilimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 877,59 Eur turtinės žalos, 3 500 Eur neturtinės žalos ir 168,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės 56 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ ir 824,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovės 252 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atsakovės naudai.

Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 6.1. Teismas nustatė, kad ieškovę su atsakove nuo (duomenys neskelbtini). Remiantis 2017 m. gruodžio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) Nr. 132-4. Norėdama (duomenys neskelbtini) kabineto lango žaliuzes, ieškovė užlipo ant šalia lango pristumtos spintelės, o po to – ant lango palangės, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo palangės ant dešiniojo šono.

IeÅ¡kovė paskambino įmonės generalinio direktoriaus padėjėjui statybos klausimais B. S. ir pranešė apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe. Ä®monės atstovui atvykus į įvykio vietÄ , ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir po to greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabenta į ligoninę. PaaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu ieÅ¡kovė atsisakė raÅ¡yti. Akte nurodyta, kad ieÅ¡kovė pažeidė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus, nesilaikė Patalpų valytojo darbų saugos ir sveikatos Instrukcijos Nr. 75 4.10 punkto – Å¡luostant nuo lubų, frizų ar karnizų dulkes naudoti iÅ¡bandytas kopėčias (skečiamÄ sias).

Pagal VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017 m. lapkričio 27 d. pažymÄ ieÅ¡kovei padarytas sveikatos sutrikdymas – deÅ¡inės (duomenys neskelbtini), nepriskiriamas prie sunkių. 6.2. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta 2020 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), nukritusi ieÅ¡kovė patyrė dubens deÅ¡inės pusės (duomenys neskelbtini). Kiti sužalojimai nenustatyti. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, jai padarytas sveikatos sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Ieškovės (duomenys neskelbtini) – atsiradimas neturi jokio ryšio su patirta trauma darbe. Ieškovės sveikata blogėjo dėl (duomenys neskelbtini), kurios nesusijusios su (duomenys neskelbtini) patirtu (duomenys neskelbtini). 6.3. Remiantis teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini), neatlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. Tai patvirtina kompiuterinės tomografijos tyrimas, atliktas 2018 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurio metu ir buvo nustatyta minėta diagnozė. (duomenys neskelbtini) gali būti diagnozuojami ir neatlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo. (duomenys neskelbtini) nėra 2017 m. lapkričio 20 d. traumos pasekmė, nes išsivystė dėl stuburo patologinių degeneracinių pakitimų.

IeÅ¡kovės gydymosi metu VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. buvo nustatyta tik (duomenys neskelbtini) (deÅ¡inio peties traumos nenustatyta), todėl negalima teigti, kad deÅ¡inio peties sÄ nario patologija turi priežastinį ryšį su 2017 m. lapkričio 20 d. patirta trauma. IeÅ¡kovei nustatyta (duomenys neskelbtini) yra netrauminės kilmės patologija (duomenys neskelbtini), todėl neturi priežastinio ryÅ¡io su 2017 m. lapkričio 20 d. patirta trauma. 6.4.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Laivitė“, užtikrindama saugias darbo sÄ lygas, patvirtino darbų saugos reikalavimus darbo vietose ir supažindino su jais darbuotojus. Ä®monėje buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 75 (toliau – ir (duomenys neskelbtini) instrukcija). FaktÄ , kad ieÅ¡kovei buvo žinomas (duomenys neskelbtini) instrukcijos turinys, patvirtina tai, kad minėtÄ instrukcijÄ Ä¯ bylÄ pateikė pati ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu.

Be to, liudytojomis teismo posėdžio metu apklaustos kitos įmonės darbuotojos – (duomenys neskelbtini) – nurodė, kad instrukcija buvo įteikiama kiekvienai (duomenys neskelbtini), o su pakeitimais darbuotojai taip pat būdavo supažindinami. Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ieškovė buvo instruktuota pasirašytinai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė nuo 2011 metų, kai pradėjo dirbti pas atsakovę, būtų reiškusi pretenzijas ar informavusi darbdavį, kad nesupranta darbų saugos instrukcijų.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad langų valymas į jos pareigas neįeina, tačiau tai paneigia (duomenys neskelbtini) pareiginiai nuostatai, patvirtinti atsakovės direktoriaus 1999 m. liepos 20 d. įsakymu, kurių 4 punkte apibrėžtos (duomenys neskelbtini) funkcijos, apimančios langų valymÄ ir dulkių Å¡luostymÄ nuo visų pavirÅ¡ių. 6.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad užtikrindama saugias darbo sÄ lygas, atsakovė taip pat turėjo suteikti saugiam darbui reikalingas priemones pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSÄ®) 1 dalies 3–4 punkto reikalavimus ir vykdyti jų naudojimo kontrolę. 6.6.

Pagal Valytojo instrukcijos 4.10 punktÄ , Å¡luostant nuo lubų, frizų ar karnizų dulkes, reikia naudoti iÅ¡bandytas kopėčias (skečiamÄ sias), kurias tuo metu privalo laikyti kitas asmuo. Langams valyti skirti nurodymai reglamentuoti kituose (duomenys neskelbtini) instrukcijos punktuose, kuriuose nurodoma langus valyti stovint ant stacionarių paaukÅ¡tinimų (4.13 punktas), pastolių (4.14 punktas) arba specialiais Å¡epečiais su pailgintais kotais (4.13 punktas). Atsakovės atstovės bei liudytojo B. S. teiginiai, kad valant langus nebuvo galima lipti ant palangės, prieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini) instrukcijos 4.11 punktui, kuriame langus leidžiama valyti, stovint ant kopėčių ar palangės. Vertinant byloje esančius duomenis apie langų aukÅ¡tį, kad ieÅ¡kovei juos valant nebÅ«tų tekę palipti į 1,3 metro aukÅ¡tį, langai galėjo bÅ«ti nuvalyti naudojant specialų Å¡epetį su pailgintu kotu.

Tiek B. S., tiek kitos įmonės (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu ir duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo specialius Å¡epečius langams valyti su pailgintu kotu, todėl aukščiau palipti nebuvo reikalinga. 6.7. Kadangi ieÅ¡kovei buvo duotas darbdavio nurodymas nuvalyti ne tik langus, bet ir horizontalias žaliuzes, todėl bÅ«tent jų valymui, teismo nuomone, turėjo bÅ«ti taikomas (duomenys neskelbtini) instrukcijos 4.10 punktas, pagal kurį darbdavys turėjo užtikrinti ne tik skečiamÄ sias kopėčias, bet ir asmenį, kuris jas tuo metu prilaikytų.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neigia kopėčių darbe egzistavimÄ . Atsakovės atstovė ir liudytojas B. S. (tiek teismo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu) nurodė, kad kopėčios buvo antrame aukÅ¡te kabinete Nr. 253, todėl ieÅ¡kovei, nelaimingo atsitikimo metu dirbant pirmame aukÅ¡te, reikėjo tik pakilti ir iÅ¡ antro aukÅ¡to pasiimti kopėčias. Liudytoja D. Ž. nurodė, kad yra net trejos kopėčios (po vienÄ kiekviename aukÅ¡te) ir dar vienos medinės. Liudytoja T.

F. taip pat nurodė, kad yra kelios kopėčios, tačiau negalėjo nurodyti, kurioje patalpoje jos nuolat laikomos. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini), norinčiai pasinaudoti kopėčiomis, pačiai tekdavo jų ieÅ¡koti per visus aukÅ¡tus, liudytojos T. F. teigimu, net eiti į gamybinį cechÄ . Å ios aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negali tiksliai nurodyti, kiek kopėčių yra darbovietėje, kur tiksliai jos yra laikomos ir kiek jų skirta valytojų funkcijoms atlikti.

Be to, iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad visi kabinetai, persirengimo kambariai yra rakinami, o (duomenys neskelbtini) neturi raktų nuo visų kabinetų. Vadovaujantis atsakovės logika, ieškovei, ketinančiai valyti žaliuzes, tektų pačiai per visus pastato aukštus ieškoti kopėčių, prašant apsaugos darbuotojo atrakinti visas patalpas. Tokie atsakovės, kaip darbdavio, veiksmai neatitinka rūpestingumo reikalavimų ir negalima teigti, kad atsakovė suteikė ir užtikrino saugiam darbui reikalingas priemones. 6.8.

Kaip liudytojos apklaustos kitos įmonės valytojos nurodė, jog langus darbovietėje tenka valyti retai – kartÄ per metus, jų valymui naudojamas Å¡epetys su pailgintu kotu. TÄ patvirtino ir B. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. D. Ž. paaiÅ¡kino, kad per visÄ jos darbo laikÄ jai nė karto neteko valyti žaliuzių. Å ios aplinkybės patvirtina tai, kad ieÅ¡kovei skirtas darbas nebuvo kasdienio pobÅ«džio, be to, reikalaujantis papildomų darbo priemonių. Aplinkybė, kad valytojos langus paprastai valydavo Å¡epečiu su pailgintu kotu, patvirtina, kad kopėčios nebuvo pagrindinė valytojų darbo priemonė ir jos buvo naudojamos retai.

Todėl darbdavys, bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, skirdamas ieÅ¡kovei darbÄ , kuriam reikalingos specialios priemonės (kopėčios), paprastai nenaudojamos kasdienėje veikloje, turėjo užtikrinti, kad ieÅ¡kovė Å¡ias priemones gautų. Teismo nuomone, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė supažindinta su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, tai neatleido darbdavio ir ieÅ¡kovei nurodymus davusio B. S. nuo pareigos papildomai paaiÅ¡kinti ieÅ¡kovei saugaus darbo instrukcijas, žaliuzėms valyti ieÅ¡kovei iÅ¡duoti kopėčias (arba tiksliai nurodyti, iÅ¡ kur jas ieÅ¡kovei pasiimti), taip pat paskirti asmenį, kuris jas prilaikytų, kaip tai numatyta paties darbdavio patvirtintos (duomenys neskelbtini) instrukcijos 4.10. punkte. 6.9.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė darbus atliko pasibaigus administracijos darbuotojų darbo laikui, t. y. po 17 val. B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad po darbo valandų niekas nekontroliuoja, kaip valytojos laikosi darbo saugos reikalavimų. Atsakovė, skirdama ieÅ¡kovei atlikti ne kasdienio pobÅ«džio darbÄ , kuriam atlikti reikalingos kopėčios, turėjo pareigÄ užtikrinti ne tik Å¡iÄ darbo priemonę, bet taip pat pasirÅ«pinti, kad ieÅ¡kovė darbÄ atliktų jÄ kontroliuojančių administracijos darbuotojų darbo valandomis, o jei tai neįmanoma – paskirti darbuotojÄ , prižiÅ«rintį atliekamų darbų saugÄ . 6.10.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės darbuotojai, atsakingi už darbų saugÄ , nekontroliavo darbų saugos reikalavimų laikymosi, o ieÅ¡kovės tiesioginis vadovas, skirdamas jai užduotį, neužtikrino ir neįsitikino, ar ieÅ¡kovė naudoja saugias darbo priemones – kopėčias. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigÄ kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė įmonėje numatytų darbų saugos priemonių vykdymo kontrolę, teismas vertino, kiek Å¡i aplinkybė buvo (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis. 6.11.

Teismas taip pat nustatė, kad kitÄ dienÄ po nelaimingo atsitikimo, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta įvykio tyrimo komisija. Byloje nėra duomenų, kad komisija apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvykio aplinkybės nurodytos tik iÅ¡ liudytojo B. S., kuris buvo ir vienas iÅ¡ nelaimingÄ Ä¯vykį tyrusių komisijos narių, paaiÅ¡kinimų. Atsižvelgiant į tai, nelaimingo atsitikimo akte nurodytos aplinkybės, suraÅ¡ytos iÅ¡ vieno komisijos nario paaiÅ¡kinimų, nesant kitų jas patvirtinančių įrodymų, teismo įvertintos kritiÅ¡kai. 6.12.

Teismas, nustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , pasireiÅ¡kusį netinkamai kontroliuojant, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, konstatavo, kad atsakovės kaltės prezumpcija Å¡ioje byloje nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyviÄ darbų saugos reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolę. Esant Å¡ioms aplinkybėms, egzistuoja visos atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sÄ lygos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnį, todėl atsižvelgiant į bendrÄ jį darbdavio atsakomybės principo absoliutumÄ , atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . 6.13.

Pagal Valytojo instrukcijÄ ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ praneÅ¡ti darbdaviui apie, jos nuomone, nesaugias darbo sÄ lygas. Valytojo instrukcijoje įtvirtinta valytojo teisė atsisakyti dirbti, kai iÅ¡kyla pavojus sveikatai ar gyvybei (1.4.1. punktas); reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbÄ (1.4.2. punktas). Valant yra draudžiama stovėti ant apÅ¡ildymo, santechninių įrenginių, ant atsitiktinių pakylų (dėžių, stalų ir pan.) (4.16.1. punktas); lipti ant neiÅ¡bandytų inventorinių paaukÅ¡tinimo priemonių (4.20.9. punktas).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Valytojo instrukcijoje įtvirtintų draudimų, nepranešė apie specialių priemonių (kopėčių ir padedančio asmens) užduočiai įvykdyti reikalingumÄ ar galimybės jai pačiai pasirÅ«pinti tomis priemonėmis nebuvimÄ nei savo tiesioginiam vadovui, nei darbų saugos specialistui. Taigi pati ieÅ¡kovė taip pat nesirÅ«pino, kad jos darbo vieta bÅ«tų saugi, nors nurodė, kad valyti langus jai sudėtinga ir neįprasta. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su darbų saugos reikalavimu nelipti ant atsitiktinių pakylų, naudoti kopėčias, taip pat esant DSSÄ® 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytai darbuotojo pareigai praneÅ¡ti darbdaviui apie darbų saugos reikalavimų pažeidimus, kurių negali paÅ¡alinti, toks jos neveikimas vertintinas kaip pačios ieÅ¡kovės kaltė, pasireiÅ¡kusi dideliu neatsargumu, kuri taip pat nulėmė ieÅ¡kovės patirtÄ traumÄ darbo vietoje.

Todėl teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovei priteistinas turtinės žalos dydis mažintinas per pusę dėl to, jog pačios ieÅ¡kovės kaltė taip pat buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. 6.14. Ä®vertinęs visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertizės aktÄ , specialisto iÅ¡vadÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog 2017 m. lapkričio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė yra tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) atsiradimas ir (duomenys neskelbtini) patologija priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su nelaimingu atsitikimu darbe. 6.15.

Remiantis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir liudytojos G. S. parodymais, po 2017 m. (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ gydėsi gulėdama lovoje. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovei 2 mėnesius buvo skirtas lovos režimas; 2018 m. sausio 25 d. apžiÅ«ros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) suaugimas vyksta, leista pradėti vaikščioti po kambarį; 2018 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros metu leista remti deÅ¡inę kojÄ palaipsniui didinant apkrovimÄ iki visiÅ¡ko.

Taigi medicininiai dokumentai patvirtino ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, kad tik po 4 mėnesių nuo traumos ieÅ¡kovei leista remti deÅ¡inę kojÄ , bet tik palaipsniui didinant apkrovÄ , ieÅ¡kovė naudojosi vaikÅ¡tyne bei ramentais, kurių iÅ¡laidas (15 Eur) pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. 6.16. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo skirti vaistiniai preparatai, todėl 467,58 Eur iÅ¡laidos, patirtos jiems įsigyti, taip pat 144 Eur transportavimo iÅ¡laidos ir 156,60 Eur iÅ¡laidos čiužinio nuomai pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, teismo pripažintos pagrįstomis.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad gyvena viena, todėl dėl gulimo režimo buvo priversta samdyti slaugę, kurios iÅ¡laidoms per mėnesį skyrė 500 Eur. Liudytoja G. S. Å¡ias aplinkybes patvirtino, taip pat nurodė, kad slaugės paslaugomis ieÅ¡kovė naudojosi 4 mėnesius ir jai mokėjo po 120 Eur per savaitę, todėl ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas slaugai teismas laikė pagrįstomis. Teismas pažymėjo, jog atsakovė aptartų ieÅ¡kovės iÅ¡laidų neginčijo. 6.17. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. kartu su jÄ lydinčiu asmeniu S. R. gyveno ir gydėsi (duomenys neskelbtini); vieno kelialapio vertė 972 Eur.

IeÅ¡kovė taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. viena gyveno ir gydėsi sanatorijoje; kelialapio vertė 1 146 Eur. Teismas pažymėjo, jog byloje nepateikta duomenų, kad gydymas sanatorijoje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. buvo skirtas traumai po nelaimingo atsitikimo gydyti, todėl kelialapio iÅ¡laidas laikė nepagrįstomis. Teismas taip pat nepripažino pagrįstomis ir ieÅ¡kovės iÅ¡laidas už jÄ lydinčio asmens gydymÄ .

Teismas atkreipė dėmesį, jog 2019 m. sausio 15 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e (siuntime) nurodyta, kad reabilitologo konsultacija reikalinga dėl (duomenys neskelbtini), o Å¡i diagnozė nesusijusi su patirta trauma darbe. 6.18. Teismas taip pat pripažino nepagrįstomis ir nesusijusiomis su trauma darbe ieÅ¡kovės iÅ¡laidas injekcijų į venÄ procedÅ«roms ir tam reikalingoms priemonėms įsigyti, iÅ¡laidas vaistiniams preparatams, įsigytiems Rusijoje, 30 Eur iÅ¡laidas mokamai gydytojo konsultacijai, 106,20 Eur kraujo tyrimams Lietuvoje, 153,70 Eur ir 276,24 Eur iÅ¡laidas magnetinio rezonanso tyrimams Kaliningrade bei 25,23 Eur iÅ¡laidas kraujo tyrimams Rusijoje. 6.19.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe patyrė 3 755,18 Eur dydžio turtinę žalÄ ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 1 877,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. 6.20. Dėl patirtos traumos ieÅ¡kovė kentė didelį skausmÄ , patyrė ilgÄ gydymÄ , du mėnesius visiÅ¡kai negalėjo judėti, tik po 4 mėnesių leista po truputį remti kojÄ , vartojo nuskausminamuosius vaistus. Neabejotina, kad dėl patirtos traumos ieÅ¡kovė patyrė ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, netikrumo dėl ateities.

Traumos pasekmes jaučia iki Å¡iol. Atsižvelgiant į tai, taip pat nustačius ir ieÅ¡kovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, pasireiÅ¡kusiÄ pačios ieÅ¡kovės dideliu neatsargumu, nesilaikant darbų saugos reikalavimų, teismo vertinimu, teisėtas ir pagrįstas atsakovės neteisėtus veiksmus / neveikimÄ atitinkantis ir ieÅ¡kovės neturtinę žalÄ galintis kompensuoti neturtinės žalos dydis yra 3 500 Eur. Å is atlygintinos žalos dydis atitinka ieÅ¡kovės patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl patirtų sužalojimų bei Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ .

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vertinant nurodytus žalos atlyginimo dydžius bÅ«tina atsižvelgti ir į infliacijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Laivitė“ praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 877,59 Eur turtinės žalos, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl Å¡ios dalies atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 7.1. Teismo iÅ¡vada dėl atsakovės visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo prieÅ¡tarauja surinktai raÅ¡ytinei bylos medžiagai ir liudytojų parodymams. Apklausti liudytojai B. S., D. Ž., T. F. nuosekliai parodė, jog darbdavys ieÅ¡kovei suteikė saugias darbo sÄ lygas ir aprÅ«pino darbo priemonėmis Å¡iam saugiam darbui atlikti, nes daug metų valytojos, valydamos langus, naudojo iÅ¡skečiamÄ sias kopėčias, kurios yra lengvos, t. y. sveria tik kelis kilogramus ir lengvai jas atsineÅ¡davo, jos buvo pastato antrame aukÅ¡te kabinete Nr. 253.

Be to, valant langus jos naudojo specialius Å¡epečius su pailgintu kotu, todėl palipti netgi nebuvo bÅ«tinumo, o kopėčias prilaikyti kitam asmeniui visiÅ¡kai nebuvo reikalinga, nes jos stovėjo stabiliai, ant tvirto grindų pagrindo. Liudytoja D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, jog darbdavys turėjo ne vienas kopėčias, bet kelias, ieÅ¡kovei patyrus nelaimingÄ atsitikimÄ ji pavadavo jÄ ir ieÅ¡kovės persirengimo kambaryje Nr. 253 netgi matė iÅ¡skečiamÄ sias kopėčias. Å ie liudytojai analogiÅ¡kus parodymus davė ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). 7.2.

Atsakovė tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek teismui pateikė neginčytinus raÅ¡ytinius įrodymus, jog ji turėjo iÅ¡skečiamÄ sias kopėčias. Teismas nepaneigė Å¡io fakto, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė negali tiksliai nurodyti, kiek kopėčių turėjo, kur tiksliai jos yra laikomos ir kiek jų skirta valytojų funkcijoms atlikti. 7.3. Visos bendrovės valytojos dirba vakare, joms priskirti 4 aukÅ¡tų administracinio pastato bei gamybinio cecho tam tikri patalpų valymo plotai ir nuo visų kabinetų turi raktus, todėl tai nesudaro jokių kliūčių patekti į bet kokį kabinetÄ ir pasiimti kopėčias.

Be to, bendrovėje iÅ¡tisÄ parÄ dirbo apsaugos darbuotojas, kuris taipogi turi visų kabinetų raktus ir netrukdomai valytojos gali patekti į visas jų valomas patalpas. Todėl nesuprantama teismo iÅ¡vada dėl darbdavio nerÅ«pestingumo, kai darbo priemonės yra darbo vietoje saugiam darbui atlikti ir nėra jokių kliūčių ieÅ¡kovei jas pasiimti ir naudotis. 7.4. Ta aplinkybė, kad prilaikyti skečiamÄ sias kopėčias nebuvo paskirtas kitas asmuo, nėra tiesiogiai susijusi su kilusiomis pasekmėmis, kadangi ieÅ¡kovė įvykio metu nesinaudojo kopėčiomis. 7.5.

Liudytojas B. S. paaiÅ¡kino, jog nuolat darbe bÅ«na po 17 val., dažnai apžiÅ«ri valytojų atliekamÄ darbÄ . Teismo posėdyje apklaustos liudytojos patvirtino, jog B. S. darbe bÅ«na ilgai, netgi jas parveža namo. Å iÄ aplinkybę teisme iÅ¡ dalies pripažino ir pati ieÅ¡kovė. B. S. negali nuolat bÅ«ti Å¡alia valytojų ir kontroliuoti jų darbÄ , nes jos daug metų dirba valytojomis, įskaitant ieÅ¡kovę, ir puikiai žino atliekamo darbo pobÅ«dį. Teismas pripažino aplinkybę, jog ieÅ¡kovė tinkamai darbdavio įgalioto asmens buvo instruktuota, apmokyta ir atestuota darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, gerai suprato darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų turinį, tai įrodo jos paraÅ¡ai, nuo 2011 metų nereiÅ¡kė pretenzijų darbdaviui, kad nesupranta darbų saugos.

Todėl teismo argumentas, jog atsakovės kaltės prezumpcija šioje byloje yra nepaneigta, yra nepagrįstas bei prieštaraujantis įrodymų visumai. 7.6. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)6.247 straipsnį, reglamentuojantį priežastinį ryšį, ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismas priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos nustatė remdamasis išimtinai tik ieškovės paaiškinimais.

Teismas neatsižvelgė į kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , atliktus ikiteisminius tyrimus bei jų pagrindu priimtus prokuroro bei teismų procesinius dokumentus, kuriuose prieÅ¡ingai nei nurodyta sprendime, nėra konstatuoti bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Teismas visiÅ¡kai nevertino esminių kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų, reikalingų priežastiniam ryÅ¡iui nustatyti. 7.7. IeÅ¡kovė pažeidė DSSÄ® 33 straipsnio l dalyje nurodytus reikalavimus ir nesilaikė 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

IeÅ¡kovė puikiai žinojo, kaip saugiai atlikti jai pavestÄ darbÄ , nes valytojos darbÄ atliko daug metų, bet nelaimingo atsitikimo darbe momentu nesilaikė saugaus darbo reikalavimų, elgėsi neatsargiai – nenaudojo kopėčių, o naudojosi kitais daiktais, kas yra giežtai draudžiama, todėl toks ieÅ¡kovės elgesys nesuderinamas su atidumo, protingumo ir atsargumo kriterijais. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko bÅ«tent dėl pačios ieÅ¡kovo kaltės, o ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad neaprÅ«pino jÄ saugiomis darbo priemonėmis. 7.8.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ieÅ¡kovės teiginiams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir visiÅ¡kai nevertino atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų nuoseklių parodymų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo tirtos analogiÅ¡kos aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinyje, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant atsakovės veiksmuose nusikaltimo sudėties – neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryÅ¡io. 2020 m. spalio 30 d. prokurorės nutarimas buvo apskųstas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams, todėl teismas prokurorės nutarime konstatuotiems faktams turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintÄ prejudicinių faktų taisyklę. 7.9.

Aplinkybę, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , apsiribojo tik ieÅ¡kovės teiginiais, ignoruojant įrodymų visumÄ , patvirtina ir ta aplinkybė, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra priteistas iÅ¡ AB „Laivitė“, kuri jau daug metų yra reorganizuota į UAB, ir tai atsispindi atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau Å¡iÄ aplinkybę teismas ignoravo. 7.10. Teismo argumentas, jog ieÅ¡kovei buvo taikomas 4 mėn. gulimas režimas, prieÅ¡tarauja gydytojų iÅ¡vadoms.

Ieškovės režimas faktiškai 2 mėn. buvo gulimas Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojos G. S. parodymais, kad ji prižiūrėjo ir slaugė ieškovę 4 mėn., ir jai už tai buvo sumokėta 2 000 Eur (500 Eur už l mėn.). Atsakovė pažymėjo, kad šios liudytojos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji yra artima ieškovės giminaitė ir suinteresuota šios bylos baigtimi. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad liudytojai buvo sumokėta 2 000 Eur, o ne mažiau, kai faktiškai ieškovei pagal rašytinius gydytojų dokumentus gulimas lovos režimas truko 2 mėn. 7.11.

Teismas priteisė ieÅ¡kovei 156,60 Eur už čiužinio nuomÄ , tačiau nuomos sutartis ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytos O. M. vardu. 2018 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog už paslaugas pagal nuomos sutartį O. M. sumokėjo 50 Eur ir nėra pateikta jokių įrodymų apie likusių piniginių lėšų sumokėjimÄ . Sutartis dėl čiužinio nuomos buvo sudaryta su O. M., PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas O.

M. adresas, kuris sutampa su ieškovės nurodytu adresu, tačiau teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovė gyvena viena, todėl jai sunku savimi pasirūpinti. 7.12. Byloje nėra jokių gydytojų traumatologų rekomendacijų, kad dėl patirtos traumos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. ieškovei buvo reikalingas sanatorinis gydymas. Tiek teismas, tiek ekspertai savo išvadose pripažino, jog ieškovė turėjo ir kitų gretutinių ligų, todėl vien tik pateikta pažyma apie tai, jog ieškovė gydėsi sanatorijoje, neįrodo, jog gydymas sanatorijoje buvo skirtas ieškovei būtent traumai po nelaimingo atsitikimo gydyti, o ne dėl kitų ligų gydymo. 7.13.

Pateikti vaistinių kvitai apie vaistų įsigijimÄ nepatvirtina, jog įsigyti vaistai buvo bÅ«tini patirtam gydymui po nelaimingo atsitikimo darbe. Daugelyje kvitų yra nurodomi vaistai – (duomenys neskelbtini), kuris yra taikomas nuo kepenų gydymo ir kt., įvairÅ«s vaistai buvo įsigyti 2018 m. birželio, liepos, lapkričio mėn., kai faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė jau buvo pasveikusi nuo patirtos traumos darbe. 7.14. Teismas neadekvačiai ir neproporcingai nustatė didelį priteistino ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesant teisinio ir faktinio pagrindo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Teismas neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo įvykio eigos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , kad nelaimingas atsitikimas įvyko bÅ«tent dėl didelio ieÅ¡kovės neatsargumo. Teismo sprendimo motyvai dėl atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io buvimo paremti prielaidomis bei abejonėmis.

8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė T. P. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 8.1. Atsakovė argumentus, kad ieÅ¡kovei buvo suteiktos saugios darbo sÄ lygos ir ji buvo aprÅ«pinta darbo priemonėmis, grindžia liudytojų B. S., D. Ž. ir T. F. parodymais, kurių parodymai ir ikiteisminio tyrimo, ir Å¡ioje byloje nėra vienareikÅ¡miai, o dalyje dėl kopėčių saugojimo vietos prieÅ¡taringi, todėl teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kopėčių yra darbovietėje, kur tiksliai jos laikomos ir kiek jų skirta valytojų funkcijoms atlikti. 8.2.

Aplinkybę, kad kabinetai, persirengimo kambariai buvo rakinami, byloje patvirtino liudytojas B. S. ir kitos liudytojos įmonėje dirbančios valytojos. B. S. taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė kabinetų raktų, iÅ¡skyrus jos valomų, neturėjo. Taigi darbdavys, pavedant ieÅ¡kovei valyti langus ir žaliuzes, tinkamai neaprÅ«pino jos visomis priemonėmis, bÅ«tinomis saugiai atlikti darbÄ . 8.3. Valytojo instrukcija yra su neaiÅ¡kumais ir prieÅ¡taravimais, dėl to ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai instruktuota dėl darbo saugos reikalavimų. 8.4.

Ä®monėje niekas nekontroliavo, kaip ieÅ¡kovė ir kiti darbuotojai (valytojos) vykdė saugos darbe reikalavimus. B. S. paliudijo, kad jis tik davė ieÅ¡kovei nurodymÄ nuvalyti langÄ ir žaliuzes kabinete. Tuo metu, kai ieÅ¡kovė valė langÄ ir žaliuzes, jis buvo savo kabinete ir po 17.00 val. išėjo iÅ¡ darbo. Kaip ieÅ¡kovė vykdė darbus, nematė. Jis paliudijo, kad po administracijos darbo laiko pabaigos, t. y. po 17.00 val., valytojos dirbo be jokios kontrolės. Å ias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad nelaimingo atsitikimo metu ieÅ¡kovė įmonėje buvo viena. 8.5.

Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad byloje buvo iÅ¡samiai įvertinti visi atsakovės pateikti įrodymai ir bylos aplinkybės. Buvo atsižvelgta ir į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ . Ikiteisminio tyrimo byloje įrodymai ir aplinkybės buvo vertinamos atsakovės ir jos atsakingų darbuotojų baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas ir procesÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teisme nagrinėjama byla yra byla dėl atsakovės civilinės atsakomybės darbo byloje, kurios taikymo sÄ lygos reglamentuotos CK ir DK.

Tas faktas, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo nustatyta atsakovės baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ dėl civilinės atsakomybės turi bÅ«ti vertinami tik ikiteisminio tyrimo byloje pateikti įrodymai ir tik jie, o ikiteisminio tyrimo medžiagai suteikta pirmenybė ir didesnė įrodomoji reikÅ¡mė. 8.6. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų neginčijo, nors visi iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai ir iÅ¡laidų apskaičiavimas buvo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu. 8.7.

Visos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas slaugai, patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais (kvitai, čekiai, medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai). Vaistas (duomenys neskelbtini) – virÅ¡kinimo sistemÄ veikiantys vaistai. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės dėl traumos vartotų vaistų kiekį, Å¡ie vaistai ieÅ¡kovės kepenų stiprinimui buvo bÅ«tini. Vaistai buvo iÅ¡raÅ¡yti Å¡eimos gydytojos. 8.8. O. M. yra ieÅ¡kovės pažįstama, kuri kartu su ieÅ¡kove negyvena, tik padėjo jai įsigyti priemones.

Užsakė savo vardu ieÅ¡kovės adresu. 8.9. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad dėl patirtos traumos ieÅ¡kovė 2 mėnesius iÅ¡vis negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos. Po 2 mėnesių jai buvo leidžiama tik po truputį, naudojantis vaikÅ¡tyne, vaikščioti po kambarį, bet tai nereiÅ¡kia, kad ji buvo sveika ir jai jau nereikėjo kitų asmenų pagalbos. Tik po 4 mėnesių nuo traumos ieÅ¡kovei buvo leista remti kojÄ palaipsniui didinant apkrovÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir apklausta byloje liudytoja G.

S., kurios parodymais netikėti nėra pagrindo. Ji nėra T. P. artima giminaitė. 8.10. Sanatorinis gydymas ieškovei buvo būtinas po traumos. Tuo metu ieškovė sunkiai judėjo, naudojosi vaikštyne bei ramentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatė visas atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sÄ lygas pagal DK 151 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl darbdavio atsakomybės už žalÄ darbuotojo sveikatos sutrikdymo atveju sÄ lygų 12. Atsakovė savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl visų atsakovės, kaip darbdavės, civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams.

Atsakovė pažymėjo, kad visos darbo priemonės buvo darbo vietoje saugiam darbui atlikti ir nebuvo jokių kliūčių ieÅ¡kovei jas pasiimti ir naudotis. Ta aplinkybė, kad prilaikyti skečiamÄ sias kopėčias nebuvo paskirtas kitas asmuo, nėra tiesiogiai susijusi su kilusiomis pasekmėmis, kadangi ieÅ¡kovė įvykio metu nesinaudojo kopėčiomis. Be to, pasak liudytojo B. S., jis nuolat darbe bÅ«davo po 17 val. ir dažnai apžiÅ«rėdavo valytojų atliekamÄ darbÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia.

13. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Taigi tam, kad konkrečiam asmeniui bÅ«tų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi bÅ«ti nustatytos visos sÄ lygos:

1) žala;

2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, darbo sutarties Å¡alis, dėl kurios kaltės kita sutarties Å¡alis patyrė žalÄ , privalo jÄ atlyginti.

14. Darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos DSSÄ®. PareigÄ sudaryti tokias sÄ lygas turi darbdavys (DSSÄ® 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). DK 158 straipsnio 2–4 dalyse numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bÅ«ti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi bÅ«ti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

15. DSSÄ® 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatÄ bei gyvybę neatleidžia darbdavio nuo minėtos darbdaviui nustatytos pareigos. Darbdavys turi imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę įmonėje (DSSÄ® 19 straipsnio 2 dalis), kuri, be kita ko, turi apimti kontrolę kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSÄ® 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

DSSÄ® 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Vienas iÅ¡ nurodytų principų – darbuotojo galimybių atlikti pavestÄ darbÄ vertinimas (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes).

16. DSSÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi bÅ«ti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebÅ«tų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo rizikÄ , o jei tokia rizika yra, ji turi bÅ«ti kuo mažesnė ir turi bÅ«ti numatytos priemonės tokiai rizikai Å¡alinti.

17. Remiantis DSSÄ® 46 straipsnio 2 dalimi, darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba atsakomybė už tai gali bÅ«ti sumažinta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ar profesinę ligÄ nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) 17.40 val. valė atsakovės darbovietės pirmojo aukÅ¡to kabinetÄ Nr. 132-4. Norėdama nuvalyti kabineto lango žaliuzes, ieÅ¡kovė užlipo ant Å¡alia lango pristumtos spintelės, o po to – ant lango palangės, tačiau neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito nuo palangės ant deÅ¡iniojo Å¡ono, dėl to jai (duomenys neskelbtini). Tačiau Å¡alys nesutaria dėl civilinės atsakomybės taikymo darbdaviui dėl ieÅ¡kovei kilusios žalos.

Atsakovės įsitikinimu, jai neturėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, nes pati ieÅ¡kovė pažeidė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus, nesilaikė Valytojo instrukcijos 4.10 punkto reikalavimų – Å¡luostant nuo lubų, frizų ar karnizų dulkes naudoti iÅ¡bandytas kopėčias (skečiamÄ sias). Kopėčios buvo darbo vietoje ir ieÅ¡kovei nebuvo jokių kliūčių jas pasiimti ir naudotis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

20. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neabejojo, kad atsakovė darbo saugai užtikrinti reikalingas kopėčias iÅ¡ tiesų turi. Vis dėlto liudytojų B. S., D. Ž. ir T. F. parodymai dėl kopėčių buvimo vietos nebuvo nuoseklÅ«s. Remiantis Å¡ių liudytojų parodymais nebuvo galima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kur tos kopėčios buvo ir kaip jas pasiimti. Nesant kitų Å¡ias aplinkybes galinčių atskleisti įrodymų byloje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad darbdavys nebuvo darbovietėje sukÅ«ręs tokios sistemos, kad valytoja galėtų tiksliai žinoti arba galėtų lengvai sužinoti, kur yra minėtos kopėčios, ir prie jų lengvai prieiti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės, kaip darbdavio, nerÅ«pestingumas pasireiÅ¡kė bÅ«tent darbo saugai reikalingų priemonių suteikimo darbuotojams sistemos nesukÅ«rimu.

21. Atsakovės, kaip darbdavio, nerÅ«pestingumas taip pat pasireiÅ¡kė ir darbuotojų saugos kontrolės sistemos darbovietėje trÅ«kumais (DSSÄ® 19 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, kad darbuotojai bÅ«tų reguliariai tikrinami, kaip jie laikosi darbo saugos ir kaip naudojasi darbo saugos priemonėmis. Kaip minėta, darbdavys, organizuodamas darbus, privalėjo maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad B. S. pasilikdavo po 17 val. darbovietėje ir dažnai apžiÅ«rėdavo valytojų atliekamÄ darbÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, akivaizdu, B. S. nebuvo pasilikęs po 17 val. ir darbo saugos kontrolės nevykdė.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovei paskirtas darbas buvo specifinis, retai atliekamas (paprastai kartÄ per metus), todėl Å¡iuo atveju buvo labai svarbus darbdavio maksimalaus rÅ«pestingumo reikalavimas, kurį įgyvendindamas darbdavys turėjo pareigÄ Å¡iuo konkrečiu atveju atkreipti ieÅ¡kovės dėmesį, kad Å¡is darbas turi bÅ«ti atliekamas tik su kopėčiomis ir tik paskyrus asmenį, kuris tas kopėčias prilaikytų. Tačiau įrodymų, kad tai buvo padaryta, nėra, asmuo, kuris turėtų prilaikyti kopėčias, nebuvo paskirtas. Vadinasi, darbdavys nagrinėjamu atveju nebuvo maksimaliai rÅ«pestingas.

23. Nors atsakovė apeliaciniame skunde bando neigti kopėčias prilaikančio asmens reikalingumÄ ir jo nebuvimo įtakÄ kilusiai žalai, tačiau tokie atsakovės argumentai atmestini, nes pačios atsakovės Valytojo instrukcijos 4.10 punkte patvirtinta, kad toks asmuo turi bÅ«ti paskirtas. TokiÄ darbo saugos tvarkÄ buvo pasitvirtinusi pati atsakovė, todėl privalėjo jos ir laikytis. Pati atsakovė bÅ«tent Å¡io Valytojo instrukcijos 4.10 punkto ieÅ¡kovės nesilaikymu rėmėsi atsikirtimuose į ieÅ¡kovės reikalavimus. Tačiau Å¡iame punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atsakovės nustatyta, kad reikia naudoti iÅ¡bandytas kopėčias (skečiamÄ sias), kurias tuo metu privalo laikyti kitas asmuo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokio papildomo asmens dalyvavimas kopėčioms prilaikyti bÅ«tų prisidėjęs prie ieÅ¡kovės saugumo užtikrinimo.

24. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti darbdavio veiksmai. Dėl priežastinio ryšio 25. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį, reglamentuojantį priežastinį ryšį, ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, remiantis išimtinai tik ieškovės paaiškinimais. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiam atsakovės argumentui.

26. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020) 27.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė bÅ«tų buvusi maksimaliai rÅ«pestinga ir bÅ«tų sukÅ«rusi veiksmingÄ darbo saugai reikalingų priemonių suteikimo darbuotojams sistemÄ , sistemingai kontroliavusi kaip darbuotojai laikosi darbo saugos ir kaip naudojasi darbo saugos priemonėmis, taip pat kaip ieÅ¡kovės darbdavys, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovei paskirtas specifinis, retai atliekamas darbas, bent jau bÅ«tų atkreipusi ieÅ¡kovės dėmesį, kad Å¡iam darbui atlikti yra reikalingos kopėčios, kad reikalingas kitas darbuotojas toms kopėčioms prilaikyti, kad bÅ«tų nurodyta, kas tuo kitu darbuotoju atsakovės darbovietėje gali bÅ«ti, egzistuoja reali tikimybė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasiėmusi ir kopėčias, ir pasikvietusi bendradarbį kopėčioms prilaikyti, ir tai bÅ«tų užkirtę keliÄ Å¾alÄ atsirasti.

Kadangi tai nebuvo padaryta, Å¡iuo atveju nustatytas atsakovės nerÅ«pestingumas ir yra susijęs netiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Todėl atsakovei tenka civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovei kilusios žalos. Dėl prejudicinių faktų ir įrodymų vertinimo 28. Atsakovės įsitikinimu, kadangi ikiteisminiame tyrime buvo tirtos analogiÅ¡kos aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinyje, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintÄ prejudicinių faktų taisyklę teismų, kurie nagrinėjo skundÄ dėl prokurorės 2020 m. spalio 30 d. nutarimo atmesti ieÅ¡kovės skundÄ dėl 2020 m. spalio 22 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konstatuotiems faktams, kad ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti nesant atsakovės veiksmuose nusikaltimo sudėties – neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryÅ¡io. Tokie atsakovės argumentai atmestini.

29. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui būdingos trys savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas; 2)Â res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo prejudicialumas yra teismo sprendimo res judicata galios išraiška.

30. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas); asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

31. Prejudicinę galiÄ visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo bÅ«na pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Tačiau iÅ¡teisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali bÅ«ti pripažįstamas prejudicinę galiÄ turinčiu ir eliminuojančiu iÅ¡teisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010); iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi Å¡ių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

32. Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

33. Nagrinėjamu atveju prokurorės 2020 m. spalio 30 d. nutarimas atmesti ieÅ¡kovės skundÄ negali bÅ«ti laikomas turintis prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ , nes visų pirma jis nėra ir negali bÅ«ti prilyginamas teismo nuosprendžiui. Teismo nutartys, kuriomis paliktas prokurorės 2020 m. spalio 30 d. nutarimas nepakeistas, taip pat nepatenka į CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo sritį. Antra, kaip minėta, skiriasi civilinių ir baudžiamųjų bylų įrodinėjimo standartas (įrodinėjimo dalykas ir žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai).

Tai, kad nenustatyti neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys baudžiamojoje byloje, nereiškia, kad tokie veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys negali būti nustatyti civilinėje byloje. Priešingai, tiek neteisėti veiksmai, tiek kaltė, tiek priežastinis ryšys civilinėje byloje tokiu atveju gali būti konstatuoti, nes civilinėje byloje išvados dėl jų yra daromos ne pagal baudžiamosios teisės normas ir principus, bet pagal civilinės teisės normas ir principus, kurie skiriasi.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė Å¡ios atsakovės pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos kaip turinčios prejudicinę galiÄ .

34. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį prokuratÅ«ros nutarimo atmesti ieÅ¡kovės skundÄ rezoliucinė dalis laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Tačiau, kaip nurodo ir pati atsakovė, tik rezoliucinė tokio nutarimo dalis patenka į CPK 197 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Tai, kad prokurorės nutarimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės skundas dėl tyrėjos priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ atmetamas, negali paneigti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nustatomų pagal civilinės teisės normas ir principus.

35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, padarė logiškas ir surinktų įrodymų visuma pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad dalies ieškovės nurodytų argumentų teismas nepripažino įrodytais, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų šiai bylai reikšmingų aplinkybių.

Kaip teisingai nurodo atsakovė, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

Dėl žalos dydžio 36. Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovei priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžiu, kvestionuodama tokio dydžio pagrįstumÄ ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo procesas apeliacinės instancijos teisme grindžiamas vadinamÄ ja dalinės (ribotos) apeliacijos koncepcija. Apeliacija suprantama ne kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, o kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Apeliacinis procesas negali atstoti ar pakeisti proceso pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003).

38. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 punktas).

39. Å iuo atveju atsakovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybėmis ir argumentais, kad ieÅ¡kovei nereikėjo slaugos daugiau kaip du mėnesius, kad nebuvo sumokėta už slaugÄ , kad iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už čiužinį kitai moteriai, kad sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta tik už 50 Eur sumÄ , kad ieÅ¡kovės buvimas „Eglės“ sanatorijoje nebuvo bÅ«tinas sveikatos susigrÄ Å¾inimui, kad dalis vaistų nėra susiję su ieÅ¡kovės darbe patirta trauma. Å ios aplinkybės ir argumentai nebuvo nurodyti ir tiriami pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu pažymėjo, kad atsakovė neginčijo atitinkamų sumų ir apeliacinis skundas Å¡iuo atveju nėra grindžiamas tuo, kad atsakovė anksčiau minėtomis aplinkybėmis grindė savo atsikirtimus pirmosios instancijos teisme, bet teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl turtinės žalos dydžio, neįvertino jų. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė aptariamomis aplinkybėmis ir argumentais grįsti savo apeliacinio skundo negali (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl Å¡ios aplinkybės ir argumentai negali bÅ«ti pagrindu pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

40. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net jei atsakovės nurodomos aplinkybės bÅ«tų vertinamos iÅ¡ esmės, jos nesudarytų pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos dydžio. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės byloje pateiktų medicininių dokumentų, tik praėjus 4 mėnesiams ieÅ¡kovei buvo leista remti kojÄ didinant apkrovÄ iki visiÅ¡kos. Iki tol jai buvo leidžiama vaikščioti tik su vaikÅ¡tyne. Be to, liudytoja G.

S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ tikrųjų priežiÅ«ra buvo teikiama 4 mėnesius, kad buvo mokama už jos slaugÄ . Å iais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Nors atsakovė nurodo, kad kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, jog už paslaugas pagal nuomos sutartį O. M. sumokėjo 50 Eur ir nėra pateikta jokių įrodymų apie likusių piniginių lėšų sumokėjimÄ , tačiau byloje pateiktas ir bankinio pavedimo per terminalÄ kvitas likusios 106,60 Eur sumos (tomas 1, b. l. 95).

Å ias sumas sudėjus gaunama pirmosios instancijos teismo priteista 156,60 Eur suma už čiužinio nuomÄ (50 Eur + 106,60 Eur). Kadangi ieÅ¡kovė buvo traumuota ir dėl jos sužalojimų ieÅ¡kovės judėjimas buvo apribotas, ta aplinkybė, kad už ieÅ¡kovę už nuomojamÄ Äiužinį sumokėjo kitas asmuo, atrodo suprantama ir nepaneigia ieÅ¡kovės iÅ¡laidų fakto. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti ir su atsakovės argumentais dėl ieÅ¡kovės gydymo sanatorijoje. Vien ta aplinkybė, kad byloje nebuvo pateiktas gydytojo siuntimas į reabilitacijÄ sanatorijoje „Eglė“, turint omenyje ieÅ¡kovės traumos atsiradimo momentÄ , jos mastÄ ir leidimo ieÅ¡kovei pradėti remti kojÄ laikÄ , nesudaro pagrindo nuspręsti, jog Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos ir protingos.

Be to, atsakovė neteikė ir byloje nėra įrodymų, kurie pakankamai patikimai pagrįstų, kurie ieškovės vaistai yra nesusiję su darbe patirta trauma.

41. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neadekvačiai ir neproporcingai nustatė didelį priteistino ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Tačiau atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, kaip ir nuo kokios, jos vertinimu, teisminės praktikos pirmosios instancijos teismas nukrypo panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, atliko detaliÄ teisminės praktikos analizę panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, o nustatęs priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį jį sumažino, atsižvelgdamas ir į ieÅ¡kovės veiksmus, prisidėjusius prie jai kilusios žalos.

Dėl procesinės bylos baigties 42. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas iÅ¡vadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo ir ieÅ¡kovei priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingÄ atsakovės juridinio asmens formÄ , vietoje uždarosios akcinės bendrovės – akcinę bendrovę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal Juridinių asmenų registro duomenis iÅ¡ tikrųjų yra uždaroji akcinė bendrovė, Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytinas (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Toks raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

44. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 45. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2022 m. gegužės 17 d. pažymÄ , kurioje nurodė, kad tarnyba patyrė 270,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei T. P.. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios ieÅ¡kovei suteiktos antrinės pagalbos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡taisyti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendime padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nurodyti, kad atsakovės juridinio asmens forma yra ne akcinė, bet uždaroji akcinė bendrovė „Laivitė“. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivitė“ 270,00 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Ä®mokos kodas – 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė