2018-09-12 Nr. AB-15576-3-66-3-00036-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5276-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00036-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. D. (S. D.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame buvo prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. D. (S. D.) (toliau – ir Užsienietis) VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras), iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams (toliau – ir Teikimas).

2. VSAT nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai pasienio zonoje sulaikė ir patikrino lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis R. Z. (R. Z.). Kaip keleivis automobiliu vyko S. D.. Jis kontrolei pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesuteikia teisės vykti į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio skyrius 2018 m. liepos 30 d. šio Užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 15/6-5-15PR-148 nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nustatyti ES valstybę narę, atsakingą už šio prašymo nagrinėjimą, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, apgyvendinant Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre. Pirminės apklausos metu Užsienietis paaiškino, kad vyksta į Vokietiją. Tokie jo veiksmai traktuotini kaip akivaizdus trukdymas priimti ir vykdyti sprendimą prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo procedūroje.

3. Teismo posėdyje Užsienietis paaiškino, kad su R. Z. susitarė, jog iš jo nupirks automobilį, su juo nuvyks iki sienos ir, už automobilį sumokėjęs likusius pinigus, grįš į Užsieniečių registracijos centrą. Nurodė, kad nerizikuotų važiuoti į Lenkiją ar Vokietiją, nes R. Z. neturi dokumentų. Sienos nekirto, buvo sulaikytas likus apie 250 metrų iki sienos. Automobilį būtų vairavęs neturėdamas vairuotojo teisių, nes jos yra atimtos. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad Užsienietis buvo apgyvendintas Migracijos departamento sprendimu Užsieniečių registracijos centre. Jo laisvė nėra apribota. Užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje, todėl pažeidimo nėra, sulaikymo pagrindai neegzistuoja. Teigė, kad šiuo konkrečiu atveju galima alternatyvi sulaikymo priemonė, netaikant laisvės apribojimo, arba sulaikymas trumpesniam terminui.

II. 4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą – nusprendė Užsienietį sulaikyti ir apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre iki bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

5. Teismas nurodė, kad Užsieniečiui yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir jis laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, vykdoma jo, kaip prieglobsčio prašytojo, procedūra. Jo turimas pažymėjimas nesuteikia jam teisės vykti į kitas ES valstybes. Tačiau aplinkybės, kurioms esant jis buvo sulaikytas, rodo, kad Užsienietis ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Jis sulaikytas kaip keleivis automobilyje, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis R. Z., gyvenantis Vokietijoje. Automobilis buvo privažiavęs Lietuvos Respublikos sieną, ką patvirtino Užsienietis, matęs sienos ženklą. Automobilis nebuvo sustojęs, sulaikytas važiuojant. Užsieniečio teiginį, kad nuo sienos jis būtų grįžęs automobiliu atgal į Užsieniečių registracijos centrą, teismas vertintino kritiškai, nes Užsienietis neturi teisės vairuoti transporto priemones.

6. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2, 3 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu.

III. 7. Užsienietis, atstovaujamas advokatės A. A., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimo netenkinti, išreikalauti iš VSAT jo asmens bylą.

8. Apeliaciniame skunde nurodo, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, formaliai vadovavosi Įstatyme įtvirtintais sulaikymo pagrindais. Teismo sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodyta, jog nėra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė, kartu pažymint, kad asmuo, jį sulaikius VSAT pareigūnams, pateikė Užsieniečių registracijos centro pažymėjimą.

9. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau turi būti įvertintos ir aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, teismo sprendime grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, t. y. užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką. Tačiau teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme Užsienietis paaiškino, kad buvo nuvežtas iki Lietuvos Respublikos sienos, tokiu būdu keliaujant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Svaresnių argumentų, kaip pasireiškė Užsieniečio laikino išvykimo iš VSAT tvarkos pažeidimas, teismas nenurodė, kartu pažymint, kad iš Lietuvos Respublikos asmuo neišvyko.

10. Nėra pateikta duomenų apie Užsieniečio sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, todėl ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas jo atžvilgiu negali būti taikomas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017.

11. Suinteresuotas asmuo VSAT Varėnos pasienio rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Suinteresuotas asmuo atsiliepime pakartoja VSAT teikime nurodytas aplinkybes. Akcentuoja, kad prieš sustabdant automobilį, su kuriuo vyko užsieniečiai, automobilį vairavęs užsienietis R. Z. akivaizdžiai norėjo išvengti kontrolės, važiuodamas labai nedideliu atstumu nuo priekyje važiavusio krovininio automobilio, ir buvo sustabdytas prie pat valstybės sienos. Užsienietis, vykdamas automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kaip keleivis, turėjo tikslą išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus sprendimo, todėl tokie jo veiksmai traktuotini kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus tiek prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo, tiek išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrose.

13. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Užsienietis Migracijos departamentui pateikė pareiškimą, kuriame prašė nenagrinėti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir nurodė, jog nori kuo greičiau išvažiuoti į namus, todėl prašė kuo greičiau priimti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14. Užsienietis 2018 m rugsėjo 5 d. nurodė, kad teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dalyvauti nepageidauja.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 3 dalimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad Užsienietis (prieglobsčio prašytojas) buvo sulaikytas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytais pagrindais.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis inter alia (lot. – be kita ko) nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

20. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad šios Įstatymo nuostatos taikymo sritis yra platesnė nei vien tik neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas, nes ši norma taikoma visiems užsieniečiams (normoje nėra nurodyta, kad ji nėra taikoma prieglobsčio prašytojams – Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje vartojamas bendrasis terminas – „užsienietis“, apimantis ir prieglobsčio prašytojus), be to, ji taikoma kalbant tiek apie jų grąžinimą, tiek apie jų išsiuntimą, tiek ir apie įpareigojimą išvykti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012).

21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

22. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.1 punktas įtvirtina asmens pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2018 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-5-15PR-148 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir už prašymo nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo“, kuriuo nusprendė nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nustatyti ES valstybę narę, atsakingą už šio prašymo nagrinėjimą, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, apgyvendinant Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasienio zonoje sulaikė ir patikrino lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis R. Z.. Kaip keleivis automobiliu vyko S. D.. Jis kontrolei pateikė užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. spalio 30 d.

24. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, iš esmės pripažino, kad Užsieniečiui yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, jis laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, yra vykdoma jo, kaip prieglobsčio prašytojo, procedūra. Jo turimas pažymėjimas nesuteikia jam teisės vykti į kitas ES valstybes, tačiau Užsienietis buvo sulaikytas, kai ketino išvykti iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo teisės apribojimų, ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Jis sulaikytas kaip keleivis automobilyje, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis R. Z., turintis leidimą laikinai gyventi Vokietijoje. Automobilis buvo sustabdytas 2018 m. rugpjūčio 3 d. kelyje Kaunas–Marijmpolė–Suvalkai išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu Užsienietis teigė, kad nuo sienos jis būtų grįžęs automobiliu atgal į Užsieniečių registracijos centrą, nors pripažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nurodytos aplinkybės sustiprina įsitikinimą, kad Užsienietis galėjo pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Todėl sulaikymas ir jo trukmė nagrinėjamu atveju vertintini kaip būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl Užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas (Įstatymo 113 str. 2 d., 4 d. 2 p.).

26. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, buvusias ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 6 mėnesiams šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantas gali pasislėpti siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų. Šios išvados nepaneigia Užsieniečio vėliau, jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nurodytos aplinkybės, jog jis nori kuo greičiau išvažiuoti į namus, ir prašymas kuo greičiau priimti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jo sulaikymo pagrindas siejamas būtent su tuo, kad jis ketino pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

27. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2, 3 punktais, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis (prieglobsčio prašytojas) buvo sulaikytas būtent Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant ir argumentus, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai Užsieniečio atžvilgiu šiuo atveju negali būti taikomi, neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Tačiau pabrėžtina, jog dėl nurodytų motyvų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.

28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. D. (S. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė