3df3f8c5-c6dd-4fd7-a970-da99d0b2b9f4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. eB2-4348-864/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00717-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi klausimÄ dėl I. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto byloje,

n u s t a t ė:

1. I. S. (toliau ir pareiÅ¡kėjas) pateikė BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto administratorei RÅ«tai Jakubauskaitei (toliau ir bankroto administratorė) praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į BUAB „Sostinės gatvės“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 4 903,84 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 2 775,76 Eur dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei 2 128,08 Eur netesybos.

2. Paaiškina, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių. Nurodo, kad nuo 2013 m. liepos 24 d. dirbo BUAB „Sostinės gatvės“ (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 21 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. birželio 17 d. – (duomenys neskelbtini) pareigas.

3. Teigia, jog 2019 m. pavasarį labai pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata ir laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Anot pareiÅ¡kėjo, dėl suprastėjusios sveikatos pareiÅ¡kėjas suprato, kad negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, todėl 2019 m. balandžio 29 d. iÅ¡siuntė BUAB „Sostinės gatvės“ praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų remiantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo pareiÅ¡kimu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.

4. Nurodo, kad, savo ruožtu, BUAB „Sostinės gatvės“ niekaip nesureagavo į pateiktÄ praÅ¡ymÄ nei per jame nurodytÄ terminÄ , nei per įstatyme nustatytÄ terminÄ . PaaiÅ¡kina, kad BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelio akcininko (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 8/2019 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ darbo, t. y. atÅ¡auktas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi bei Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalimis.

5. Anot pareiškėjo, BUAB „Sostinės gatvės“ pažeidė darbo teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo pagrindus, kadangi pareiškėjo valia nutraukti darbo teisinius santykius su BUAB „Sostinės gatvės“ buvo aiškiai išreikšta jo 2019 m. balandžio 29 d. prašyme.

6. Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kadangi darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, bei netesybas dėl pavėluotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bei pavėluoto atsiskaitymo su pareiÅ¡kėju.

7. Bankroto administratorė pateikė savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo, nurodydama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vertina kaip nepagrįstÄ , dėl ko netvirtintinas BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto byloje.

8. Bankroto administratorė pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas nepertraukiamai ėjo BUAB „Sostinės gatvės“ (duomenys neskelbtini) pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. birželio 17 d., t. y. mažiau nei pusę metų.

9. Anot bankroto administratorės, BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelis akcininkas atÅ¡aukiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų pagrįstai taikė Darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau negu dvejus metus, bet jis yra atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ , juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

10. Be to, bankroto administratorė nurodo, kad remiantis Darbo kodekso 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į dviejų mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , dėl ko praÅ¡o teismo vertinti reikalavimÄ dėl netesybų taip pat kaip nepagrįstÄ .

11. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o patvirtinti 185,05 Eur netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo, kadangi jo teigimu su juo buvo atsiskaityta tik 2019 m. birželio 21 d., tačiau bankroto administratorė šį reikalavimÄ taip pat praÅ¡o vertinti kaip nepagrįstÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šį reikalavimÄ , nepateiktas delspinigių paskaičiavimas, nėra aiÅ¡ku nuo kokios sumos jie skaičiuojami.

Ginčytinas I. S. finansinis reikalavimas tvirtintinas iš dalies.

12. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant Ä®monių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Be to, kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali bÅ«ti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtÄ interesÄ Ä¯ savo reikalavimo patenkinimÄ kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimÄ arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimÄ tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

13. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas grindžia pateiktÄ Å¡ioje bankroto byloje 4 903,84 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ 2013 m. liepos 23 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. darbo sutarties kopijomis, 2013 m. liepos 23 d. darbo sutarties 2018 m. gruodžio 21 d. kopija, 2019 m. sausio 18 d. vienintelio akcininko sprendimo kopija, 2019 m. balandžio 29 d. praÅ¡ymo ir el. laiÅ¡ko kopijomis, 2019 m. birželio 14 d. vienintelio akcininko sprendimo kopija, iÅ¡raÅ¡u apie nedarbingumo laikotarpius, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos nustatyta, jog, pareiÅ¡kėjo nuomone, 4 903,84 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ sudaro 2 775,76 Eur dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei 2 128,08 Eur netesybos (1 943,03 Eur netesybos dėl pavėluotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bei 185,05 Eur netesybos dėl pavėluoto atsiskaitymo su pareiÅ¡kėju).

14. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nesutinka su jo atleidimo iÅ¡ BUAB „Sostinės gatvės“ pagrindu, kadangi, anot pareiÅ¡kėjo, pastarasis turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atitinkamai iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui jo dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , o ne Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies ir Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalių pagrindu.

15. Å ioje byloje Å¡alys neginčija aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2019 m. birželio 17 d., esant priimtam 2019 m. birželio 14 d. BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelio akcininko sprendimui Nr. 8/2019 nuo 2019 m. birželio 17 d. atÅ¡aukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies ir Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalių pagrindu.

16. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Tuo tarpu Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, jog be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

17. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas bei 2019 m. birželio 14 d. BUAB „Sostinės gatvės“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 8/2019 turinį, darytina iÅ¡vada, jog su pareiÅ¡kėju buvo nutraukti 2019 m. birželio 17 d. darbo teisiniai santykiai bÅ«tent Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris reglamentuoja darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindus bei tvarkÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog pareiÅ¡kėjui darbo teisinių santykių pasibaigimo momentu buvo žinoma, kokiu pagrindu pasibaigia jo darbo teisiniai santykiai BUAB „Sostinės gatvės“, savo ruožtu, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Å¡io fakto. Taigi, Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo atÅ¡aukimas iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalies pagrindu yra nenuginčytas.

18. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo byloje pateiktas 2019 m. balandžio 29 d. praÅ¡ymas, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atleisti iÅ¡ užimamų pareigų dėl pablogėjusios sveikatos nuo Å¡ių metų gegužės 6 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog su pareiÅ¡kėju buvo nutraukti darbo teisiniai santykiai, netinkamai pritaikius darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo minimame Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo Å¡eimos narį (vaikÄ (įvaikį), tėvÄ (įtėvį), motinÄ (įmotę), vyrÄ , žmonÄ ), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡iuo pagrindu darbo teisiniai santykiai gali bÅ«ti nutraukiami tik tokiu atveju, kai yra įrodytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp darbuotojo ligos ar neįgalumo ir jo negalėjimo atlikti darbo funkcijos. Be to, tuo atveju, jeigu darbdavys nevertina darbuotojo nurodytos aplinkybės kaip svarbios priežasties darbo teisinių santykių pasibaigimui Darbo kodekso 56 straipsnio pagrindu, darbo teisiniai santykiai iÅ¡ esmės tęsiasi toliau. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nei darbdaviui, nei teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė praÅ¡ymo pateikimo momentu buvo bÅ«tent tokia, kuri sÄ lygoja negalėjimÄ eiti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien 2019 m. balandžio 29 d. prašymo, kuriame nurodyta aplinkybė dėl pablogėjusios sveikatos, pateikimas savaime neįpareigojo darbdavio darbo teisinius santykius nutraukti būtent Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats pareiškėjas, darbdaviui nusprendus tęsti darbo teisinius santykius, neginčijo šios aplinkybės įstatymų nustatyta tvarka, reikalaudamas nutraukti darbo teisinius santykius būtent Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

19. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo pozicija dėl to, jog jo darbo teisiniai santykiai yra pasibaigę Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei atitinkamai spręsti apie pareiÅ¡kėjo teisės į Å¡iame straipsnyje nurodytÄ dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ buvimÄ . Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo dalis, kuriÄ sudaro 2 775,76 Eur dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei 1 943,03 Eur netesybos dėl pavėluotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, yra nepagrįsta. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Darbo kodekso 104 straipsnio 1-2 dalies nuostatas, įvertinus aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo mažiau negu dvejus metus, pareiÅ¡kėjui nepriklauso ir Å¡iame straipsnyje nurodyta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

20. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o patvirtinti jo 185,05 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro pareiÅ¡kėjo apskaičiuotos netesybos dėl pavėluoto atsiskaitymo su pareiÅ¡kėju. Anot pareiÅ¡kėjo, su pastaruoju buvo atsiskaityta ne 2019 m. birželio 17 d., tačiau 2019 m. birželio 21 d., t. y. pavėlavus atsiskaityti 4 darbo dienas. Remiantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Tuo tarpu pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

21. Pažymėtina, jog bankroto administratorė neginčijo aplinkybės, kad su pareiÅ¡kėju buvo atsiskaityta tik 2019 m. birželio 21 d., t. y. pavėlavus 4 darbo dienas. Byloje nėra ir duomenų apie Å¡alių susitarimÄ dėl vėlesnio atsiskaitymo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas dalyje dėl apskaičiuotų 185,05 Eur dydžio netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo su pareiÅ¡kėju yra pagrįstas. Pažymėtina, jog, prieÅ¡ingai negu nurodo bankroto administratorė, savo praÅ¡yme dėl įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas nurodė, kokiu bÅ«du Å¡i suma apskaičiuojama (t. y. už kokį laikotarpį bei koks yra pareiÅ¡kėjo vidutinis darbo užmokestis). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas yra netinkamai apskaičiavęs vidutinį darbo užmokestį ar pradelstas atsiskaityti su juo dienas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo finansinis reikalavimas dalyje dėl apskaičiuotų 185,05 Eur dydžio netesybų yra pagrįstas, dėl ko pareiÅ¡kėjas įtrauktinas į BUAB „Sostinės gatvės“ pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 185,05 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26, 35 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti I. S. pirmos eilės 185,05 Eur finansinį reikalavimÄ , įtraukiant I. S. į pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä su 185,05 Eur finansiniu reikalavimu BUAB „Sostinės gatvės“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Ramunė Mikonienė