3df11dd7-d232-4ef5-98ea-b712ba9d4602 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-281-449/2017Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00231-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Viktoro Kažio ir Lino Å iukÅ¡tos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),   sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,    dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,   teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. G. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 11 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 391 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punktu, V. A., J. Å ., R. J. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimÄ , laikymÄ ir gabenimÄ , o bÅ«tent:

V. G. subÅ«rė organizuotÄ grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Å ., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo bei parengė nusikalstamos veikos planÄ ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis; V. G. organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimÄ , laikymÄ ir gabenimÄ bei pinigų perdavimÄ už narkotinę medžiagÄ ; nurodė L. K. nuvykti iÅ¡ Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietÄ R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, praneÅ¡ti, kai pastarasis iÅ¡vyks iÅ¡ Kėdainių, ir praneÅ¡ti, kai paims narkotinę medžiagÄ iÅ¡ sutartos vietos; nurodė V.

A. susitikti su jo, V. G., atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ , padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje; J. Å . V. A. nurodė iÅ¡ sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartÄ vietÄ padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; nurodė R. J., kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu iÅ¡ Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L.

K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartÄ vietÄ Vilniuje bei iÅ¡ jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.Taigi V. G. kaltinamas tuo, kad 2013-03-23 nuo 17.18 val. iki 19.28 val. telefonu ir per elektroninio paÅ¡to „Gmail“ juodraÅ¡tį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iÅ¡ anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ , apie 20.15 val., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „E.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. A. jo, V. G., nurodymu perdavė 28 000 Lt (8 109,36 EUR) už narkotinę medžiagÄ . Po to, V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2013-03-23 21.38 val. jis, V. G., telefonu pranešė V.

A., kad nurodytÄ dienÄ minėtÄ kiekį narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21.42 val. V. A. nurodymu J. Å . iÅ¡ sutartos vietos – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013-03-25 14.04 val. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis, V. G., 2013-03-25 nuo 11.12 val. iki 12.35 val. telefonu susitarė su L. K., kad Å¡is už 100 Lt (28,96 EUR) atlygį, kartu su R.

J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iÅ¡ Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietÄ , kur bus palikta jo, V. G., užsakyta narkotinė medžiaga, o taip pat nurodė L. K. praneÅ¡ti, kai pastarasis iÅ¡vyks iÅ¡ Kėdainių. Jis, V. G., 11.34 val. telefonu pranešė V. A., kad tÄ pačiÄ dienÄ apie 17 val. iÅ¡ sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13.34 val. V. A. telefonu nurodė J. Å . į sutartÄ vietÄ - prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14.04 val.

J. Å . patvirtino telefonu V. A., kad minėtÄ narkotinę medžiagÄ padėjo į sutartÄ vietÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , 2013-03-25, apie 21.10 val. R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iÅ¡ Panevėžio miesto automobiliu „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „T.“, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), paėmė L. K.. L. K. apie 21.16 val. pranešė telefonu jam - V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu jis, V.

G., L. K. nurodė praneÅ¡ti, kai paims narkotinę medžiagÄ iÅ¡ sutartos vietos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , L. K., kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.55 val. įvažiavo į teritorijÄ , esančiÄ Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), kur L. K. iÅ¡ sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį - 74,510 g narkotinės medžiagos - heroino bei iÅ¡ karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui.

Po to, apie 23.15 val. L. K. pranešė jam, V. G., apie įvykdytÄ jų susitarimÄ ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013-03-26 apie 00.40 val. policijos pareigÅ«nai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamÄ automobilį „F. S.“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius, R.

J. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti, po ko 2013-03-26 apie 03.45 val., kelio Vilnius – Panevėžys automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km), atliktos įvykio vietos apžiÅ«ros metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė iÅ¡mestÄ labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino. 2. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. G. 2014 m. sausio 21 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi V.

G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas įvertino, jog V. G. praeityje ne kartÄ teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat įvertino, kad kaltinamajam inkriminuota veika nebuvo atsitiktinė, o padaryta iÅ¡ anksto gerai suplanavus, bylos aplinkybės suteikė teismui pagrindÄ manyti, kad vykdant šį nusikaltimÄ , buvo siekiama naudos sau.

Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino baudžiamosios bylos sudėtingumÄ bei apimtį ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų 4. Kaltinamasis V. G. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir jam taikomÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę pakeisti į namų areÅ¡tÄ , pareigÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 4.1.

Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti suėmimo pagrindai yra deklaratyvÅ«s, nutartis paremta prielaidomis. Suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau griežčiausia kardomoji priemonė ir gali bÅ«ti skiriama tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimas konkrečioje byloje gali bÅ«ti teismo skirtas tik esant aiÅ¡kioms vieÅ¡o intereso apraiÅ¡koms, kuris įvertinus nekaltumo prezumpcijÄ , nusveria teisę į laisvę.

Suėmimui skirti nepakanka vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas.4.2. Kaltinamojo manymu, pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas tokį ilgÄ laikÄ â€“ 44 mėnesius, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis kiekvienam kaltinamajam garantuoja teisę į teisingÄ (sÄ Å¾iningÄ ) bylos nagrinėjimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad teismas privalo bÅ«ti ne tik teisingas, neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti tokiu, sprendime byloje Langborger prieÅ¡ Å vedijÄ yra nurodęs, jog bÅ«tina ir iÅ¡oriÅ¡kai apsaugoti nuomonę apie teismų objektyvų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir nepriklausomumÄ (Langborger c.

Sučde, du 22 juin 1989, sėrie A rfi 155). Teismui bÅ«ti objektyviai neÅ¡aliÅ¡ku reiÅ¡kia, jog teismas turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. 4.3.

Kaltinamasis nurodo ir tai, kad Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnyje yra numatyta kiekvieno asmens teisė į laisvę ir saugumÄ . Å io straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teisminio nagrinėjimo laukiančių asmenų suėmimas neturi bÅ«ti bendroji taisyklė, bet paleidimas gali bÅ«ti lemiamas garantijų, jog tokie asmenys stos prieÅ¡ teismÄ ir dalyvaus visose teisminio nagrinėjimo stadijose bei prireikus atvyks, kad bÅ«tų įvykdytas teismo sprendimas. 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija patvirtintuose „Visų asmenų, esančių bet kokių formų suėmime ar įkalinime, apsaugos principuose“ pabrėžiama, kad su įtariamaisiais turi bÅ«ti elgiamasi atsižvelgiant į teisinį statusÄ , kurį apibrėžia nekaltumo prezumpcija (36 punkto l dalis).

Tokia pozicija atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kur nurodoma, jog besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali bÅ«ti pratęstas tik esant aiÅ¡kioms tikro vieÅ¡o intereso apraiÅ¡koms, kuris įvertinus nekaltumo prezumpcijÄ , nusveria teisę į laisvę. Daugumoje teisės aktų bei teismų sprendimų akcentuojama, jog suėmimas turi bÅ«ti taikomas tik kaip (ultima ratio), kuri nulemia bÅ«tinybę kuo plačiau taikyti kitas kardomÄ sias priemones. Pasak kaltinamojo, Å¡iuo atveju, suėmimo termino pratęsimas, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes (suėmimo skyrimo pagrindus), buvo nepagrįstas.

Teismo nurodyti suėmimo taikymo pagrindai yra tik teismo prielaidos, nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kurie patvirtintų nustatytų suėmimo pagrindų buvimÄ . Kaltinamojo nuomone, nutartis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. 4.3.1. Nors BPK 122 straipsnyje suėmimo skyrimo pagrindai yra suformuluoti kaip spėjimas, prognozė, kad įtariamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad Å¡i prognozė bÅ«tų pagrįsta. Pasak kaltinamojo teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad griežčiausia kardomoji priemonė jam taikomas jau 44 mėnesius, jis laikomas sÄ lygomis, teismų pripažintomis nežmoniÅ¡komis.

Teismas nurodė, kad byla yra didėlės apimties (12 tomų), tačiau tik keturi iÅ¡ jų svarbÅ«s nusikalstamai veikai tirti. Toks ilgas bylos nagrinėjimas prieÅ¡tarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatai, suteikiančiai asmeniui teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama, kiek tai įmanoma, per trumpiausiÄ laikÄ . Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per kuo trumpesnį terminÄ pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę bÅ«ti paleistas proceso metu. Byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ (2010-07-20 sprendimas, pareiÅ¡kimo Nr. 17095/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad įtariamojo kardomasis kalinimas nebÅ«tų pernelyg ilgas.

Poreikis tęsti laisvės atėmimÄ negali bÅ«ti vertinamas visiÅ¡kai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar tokiu bÅ«du nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ arba teisę bÅ«ti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau ir atidžiau turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime.

Kuo ilgiau asmuo yra suimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad suimtasis bėgs, slėpsis, darys nusikaltimus, turi bÅ«ti vertinamas proporcingumo principas. Pasak kaltinamojo, griežčiausia kardomoji priemonė tik iÅ¡ pradžių galėjo bÅ«ti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, bÅ«damas laisvėje gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tačiau nuo suėmimo paskyrimo praėjus 44 mėnesiams, Å¡is pagrindas tapo ne toks reikÅ¡mingas. 4.3.2. Atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ kaltinamojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu (Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieÅ¡ LatvijÄ ).

Tokių aplinkybių, kaltinamojo manymu, byloje nėra.4.3.3. Teismo teiginys, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Kaltinamasis nurodo, jog jis iki suėmimo buvo vedęs, palaiko socialinius ryÅ¡ius. Teismui pateikti duomenys, kad paleistas iÅ¡ suėmimo jis įsidarbintų (duomenys neskelbtini) vadybininku. Taip pat nurodo, jog du nusikaltimai, už kurių padarymÄ jis praeityje nuteistas, padaryti jam bÅ«nant nepilnamečiu, be to, tai ne finansinio pobÅ«džio nusikaltimai, tai paneigia teismo manymÄ , kad jis lėšų pragyvenimui gaudavo nusikalstamu bÅ«du.

Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, jÄ grindė inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu, jų organizuotumu, tačiau, pasak kaltinamojo, tokie teismo argumentai yra netinkami, nes įtarimas sunkių nusikalstamų veikų padarymu dar savaime nereiÅ¡kia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus (Lietuvos A. T. senato 2004-12-30 nutarimas Nr.50, LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr.22, P. 330). Kaltinamasis nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų sistemingai vykdęs nusikalstamas veikas ir/ar pelnęsis iÅ¡ nusikalstamų veikų vykdymo. 4.4.

BPK 121 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog vienu metu gali bÅ«ti skiriamos kelios Å¡velnesnės už suėmimÄ kardomosios priemonės. Pritaikius kelias Å¡velnesnes priemones tam tikrais atvejais galima pasiekti tų pačių tikslų kaip ir suėmus įtariamÄ jį. Kaltinamojo manymu, jam bÅ«tų tikslinga pritaikyti kitas, Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, kurių kompleksas taip esmingai nevaržys jo teisių. 4.5. Kaltinamasis skunde nurodo ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į proceso greitumo principÄ .

Šio principo įtvirtinimo BPK ir jo nuoseklaus įgyvendinimo reikalauja Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus nustatantys tarptautiniai dokumentai - Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir kiti. Kaltinamasis nurodo, jog bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė ne dėl bylos apimties, bet dėl vieno kaltinamųjų sveikatos problemų. Teismui buvo teikiamos medicininės pažymos, kurios kaip paaiškėjo buvo išduotos neteisėtai.

5. Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o kaltinamojo skundÄ atmesti.6. Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.8. Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo skundo teiginiu, jog skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. V. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. AukÅ¡tesnysis teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, ar kitų aplinkybių, dėl kurių bylÄ nagrinėjantis teisėjas pagal BPK 58 straipsnio nuostatas negalėtų nagrinėti Å¡ios baudžiamosios bylos.8.

SÄ lygos pratęsti kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ Å¡ioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

9. Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų visuma – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, tarnybiniai praneÅ¡imai, specialisto iÅ¡vada, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Å ioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.

10. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. 10.1. Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.10.2.

V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas V. G. suėmimo terminÄ , įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumÄ . Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. G. praeityje buvo keturis kartus teistas, Å¡i aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Taip pat teismas įvertino, kad iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo Å¡altinio. Tai rodo, kad kaltinamasis neturėjo tamprių ryÅ¡ių su visuomene. Å ių aplinkybių visuma, nepaisant to, jog kaltinamasis V. G. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (pagal Gyventojų registro duomenis, jo deklaruota gyvenamoji vieta - Kėdainiai, (duomenys neskelbtini)), paleistas iÅ¡ suėmimo turi galimybę įsidarbinti, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

11. Taip pat pagrįstai Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. 11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pagrindÄ teismas pagrindė baudžiamojoje byloje esančiai faktiniais duomenimis. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. G. praeityje ne kartÄ teistas. Jam inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, jis buvo gerai organizuotas.

V. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo ir gabenimo organizavimu. Nusikalstamos veikos pobÅ«dis leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas V. G., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V.

G. bÅ«damas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.12. Kaltinamasis teisus skunde nurodydamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau ilgÄ laikÄ , tačiau Å¡iuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Aptariamu atveju taikoma kardomÄ jÄ priemone V. G. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Ä®vertinus nusikaltimo, kurį padaręs kaltinamas V. G., pobÅ«dį, sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir teisiÅ¡kai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ , vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ ir suteikia pagrindÄ ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. 12.1. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikÅ¡ti V. G., nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ posėdžių grafikÄ . Teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis. Šiuo metu byla teisme yra baigta nagrinėti, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, kuris bus skelbiamas 2017 m. spalio 11 d. 13.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo Å¡velnesnių kardomųjų priemonių kompleksu, o taip pat kitus baudžiamosios bylos duomenis, atsižvelgusi į V. G. galimai padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , vaidmenį darant jam inkriminuotÄ veikÄ , pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo V. G., kaltinamojo skunde nurodytais argumentais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo V. G. skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam V. G. pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                             Albinas Bielskis                                                                                                                          Viktoras Kažys                           Linas Šiukšta