3df03518-074e-4d7b-ad89-c5bf4121e105 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63892-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistojo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui, nuteistajam D.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) bauda. Mažametės nukentėjusiosios E. B. atstovo pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 27 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažametės nukentėjusiosios V. B. atstovo pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 350 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažamečio nukentėjusiojo B. B. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 391,74 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L.

įmonės priteista 1485 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažamečio nukentėjusiojo K. K. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 520 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažamečio nukentėjusiojo E. M. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 409,46 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 150 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L.

įmonės priteista 1550 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios O. M. civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 323,66 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 13011,46 Eur negautų pajamų, 565 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 3935 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažametės nukentėjusiosios S. M. atstovo pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 47 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai bei 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo K. N. atstovo advokato civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 850 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažamečio nukentėjusiojo V. P. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 174,44 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 150 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L.

įmonės priteista 1550 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažamečio nukentėjusiojo E. Č. atstovo pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 850 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažamečio nukentėjusiojo M. Ž. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L.

įmonės priteista 350 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios G. Ž. civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 155,19 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 734,40 Eur negautų pajamų, 620 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 5380 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Mažametės nukentėjusiosios M. M. atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 60 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 515 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo M. Å . atstovo pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 515 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės 1685 nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ E. L. įmonės priteista 350 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

IÅ¡ D. D. L. B. priteista 350 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymÄ atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ D. D. A. P. priteista 200 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymÄ atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ D. D. E. N. priteista 500 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ D. D. O. M. priteista 300 Eur už suteiktas advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu iki antrinės teisinės pagalbos suteikimo. IÅ¡ D. D. valstybės naudai priteista 932,21 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo iÅ¡laidų už advokatės R. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovaujant mažamečių nukentėjusiųjų K. K. ir E. Č. interesus baudžiamojoje byloje. IÅ¡ D. D. valstybės naudai priteista 1156,26 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo iÅ¡laidų už advokato R.

G. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovaujant nukentėjusiosios O. M., mažamečių nukentėjusiųjų E. M. ir M. Å . interesus baudžiamojoje byloje. IÅ¡ D. D. valstybės naudai priteista 935,76 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo iÅ¡laidų už advokato V. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovaujant nukentėjusiosios G. Ž. ir mažamečio nukentėjusiojo M. Ž. interesus baudžiamojoje byloje. IÅ¡ D. D. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 5000 Eur proceso iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos už nuteistojo gynėjo praÅ¡ymu teismo paskirtos kompleksinės statybos-eismo įvykio ekspertizės dalį, kuriÄ atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas.

IÅ¡ D. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 1002 Eur už UAB „Aljuva“ suteiktas autobuso saugojimo paslaugas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. D. buvo nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 7 d., apie 10.05 val., Ukmergės rajone, Deltuvos seniÅ«nijoje, kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometre, vairuodamas E. L. įmonei priklausantį autobusÄ â€žNeoplan N 116“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktÄ („pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) ir sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas minėtu keliu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į Å¡lapiÄ , sniegu padengtÄ asfalto dangÄ , nesuvaldė tiesiaeigio autobuso, judėjusio važiavimo kryptimi, ko pasekoje autobusas, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti autobusu važiavę keleiviai, iÅ¡ kurių daliai nukentėjusių asmenų, t. y. mažametei E. B. buvo padaryta žaizda galvoje ir deÅ¡iniojo raktikaulio lūžimas su poslinkiu, mažamečiui B.

B. buvo padaryti nubrozdinimas kairės čiurnos srityje, 5x10 cm dydžio poodinė kraujosruva deÅ¡inėje klubinėje srityje, deÅ¡iniojo kelio sÄ nario sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs nubrozdinimu, bei poodinė kraujosruva ir skysčio susitelkimas sÄ nario ertmėje, O. M. buvo padaryti poodinės kraujosruvos kairiojo žasto ir deÅ¡inės blauzdos srityje, kraujosruva su kraujo susitelkimu kairiojo klubo-sėdmens srityje ir kairiojo gaktikaulio apatinės Å¡akos lūžimas be poslinkio, mažametei S. M. buvo padaryti deÅ¡inio raktikaulio lūžimas su poslinkiu ir deÅ¡inės čiurnos raiščių patempimas, mažametei M.

M. buvo padaryti nubrozdinimas kryžkaulio srityje ir dešiniojo raktikaulio lūžimas, mažamečiui M. Š. buvo padaryti nubrozdinimas dešiniame kelyje ir dešiniųjų X-XI šonkaulių lūžimas, ir G. Ž. buvo padaryti 10-15 cm dydžio nubrozdinimai sėdmenyse, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos skeveldrinis lūžimas su poslinkiu ir apatinės šakos lūžimas be ženklesnio poslinkio ir kryžkaulio kairės pusės šoninės dalies lūžimas nuo kryžkaulio nuo pirmo iki trečio kryžkaulio slankstelių, kas nukentėjusiesiems E. B., B.

B., O. M., S. M., M. M., M. Š. ir G. Ž. sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata nukentėjusiesiems E. B., B. B., O. M., S. M., M. M., M. Š. ir G. Ž. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui sveikata, o kitai daliai eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų, t. y. mažamečiui M. B. buvo padarytas pakaušio sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir nedideliu gumbu pakaušio srityje, mažametei V. B. buvo padaryti apatinės lupos sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruva kairėje kaktos pusėje ir galvos smegenų sukrėtimas, mažamečiui E. Č. buvo padaryti plėštinės žaizdos dešinėje ausyje, dvi kairės plaštakos nykščio pakilos srityje (2 ir 3 cm ilgio), nubrozdinimai dešinėje kaktos ir skruosto srityje, keli paviršiniai plaštakose ir 2 cm ilgio žaizda pakaušyje, mažamečiui M.

D. buvo padaryti kraujosruva ir nubrozdinimas dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje blauzdoje ir dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs patinimu, mažametei S. G. buvo padaryti nubrozdinimas veide, kraujosruvos kairės pėdos pirštuose ir dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs patinimu, mažamečiui M. G. buvo padaryti nubrozdinimai veido kairėje pusėje, smakre, kairėje juosmens-sėdmens srityse, kraujosruva kairiame kelyje ir kaktos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (gumbu), mažametei K.

K. buvo padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (gumbu) kaktos kairėje pusėje, mažamečiui K. K. buvo padaryti pjautinė žaizda kairiame viršutiniame voke ir dauginiai nubrozdinimai ir įpjovimai veide, mažametei K. K. buvo padaryti nubrozdinimai veide, kairiame dilbyje, kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje klubinėje srityje, kairės alkūnės srityje, dešiniame žaste, dešiniame sėdmenyje ir pilve, mažamečiui E. M. buvo padaryti linijinis nubrozdinimas dešiniame žaste, 2 cm ilgio plėštinė žaizda dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kairiame dilbyje ir kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, mažametei G.

M. buvo padaryti nubrozdinimas kryžkaulio srityje ir 3 cm ilgio žaizda smakre, mažametei L. M. buvo padaryti kaktos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos paraudimu, mažamečiui K. N. buvo padarytas nubrozdinimas veide, N. P. buvo padaryti apie 1 cm ir 0,5 cm dydžio žaizdelės pakaušio srityje, žaizdos (įbrėžimai) dešinėje blauzdoje (apie 1,5 cm) ir dešinėje šlaunyje (apie 1 cm), smulkios (iki 0,4 cm) paviršinės žaizdelės dešinėje plaštakoje, ir nubrozdinimai dešinėje veido pusėje ir ausyje, mažametei D.

P. buvo padaryta kraujosruva su patinimu pakaušio srityje, mažamečiui V. P. buvo padaryti nubrozdinimas kairėje pilvo pusėje, kaklo raiščių patempimas (atlanto-aksialinio tarpo asimetrija) ir kraujosruvos dešinėje blauzdoje, mažamečiui E. R. buvo padarytas nubrozdinimas aplink kairę akį, B. S. buvo padaryti apie 10 cm skersmens kraujosruva kairiojo smilkinio-akies srityje, 3 cm žaizda už kairės ausies ir stiklo svetimkūnis dešiniojo pado odoje, mažamečiui E. U. buvo padarytas nubrozdinimas dešiniojo kelio vidiniame paviršiuje, mažametei E. V. buvo padarytas nubrozdinimas dešiniame šone, mažametei E.-P. V. buvo padaryti nubrozdinimas viršugalvio srityje, įdrėskimai krūtinkaulio projekcijoje, dešiniame rieše, kairiame žande ir kraujosruva dešiniame petyje, L.

V. buvo padarytas dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs patinimu, mažamečiui D. V. buvo padarytas pakaušio sumušimas, pasireiškęs nedideliu paraudimu ir patinimu pakaušio srityje, mažamečiui M. Ž. buvo padarytas nežymus patinimas pakaušio srityje, ir mažametei S. Ž. buvo padaryta didelė kraujosruva dešiniame žaste, ko pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų M. B., V. B., E. Č., M. D., S. G., M. G., K. K., K. K., K. K., E. M., G. M., L. M., K. N., N. P., D.

P., V. P., E. R., B. S., E. U., E. V., E.-P. V., L. V., D. V., M. Ž. ir S. Ž. sveikata. Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį ir D. D. priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vertinant, ar konkrečiu atveju buvo pažeisti KET 127 punkto reikalavimai, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar protingas ir rÅ«pestingas vairuotojas pagal turimÄ informacijÄ galėjo suprasti, jog reikia sumažinti greitį ir kiek jį sumažinti, kad bÅ«tų saugu važiuoti.

4. Apeliantai aiÅ¡kina, kad pagal BK 281 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimÄ ir bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. turi bÅ«ti nustatyta veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos bei padarinių. Sprendžiant, ar tarp veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, privalu įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus KET ar kito teisės akto pažeidimus, bet ir kitus veiksnius, galėjusius turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, nustatyti, ar padaryti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio įstatyme numatytus padarinius, priežastis.

Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Be to, KET ar kito teisės akto pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nenustatomas subjektyvusis požymis – kaltė.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad kompleksinės statybos-eismo įvykio ekspertizės akte yra nurodyta, jog bylai aktualus kelio ruožas nors ir atitiko kriterijus kelio, kurį reikia kapitaliÅ¡kai remontuoti ir rekonstruoti, tačiau jis buvo tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Å i ekspertizė buvo paskirta įvertinti apytiksliai 10 m už kelio ženklo Nr. 109 esantį 16 cm gylio iÅ¡ilginį kelio dangos lūžį, kuris nulėmė eismo įvykio kilimÄ . Vis tik ekspertė Aja Tumavičė pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad ji bylai reikÅ¡mingos pažaidos netyrė ir nevertino.

Ekspertė nežinojo, kokia tai pažaida, tačiau nurodė, jog tai tikrai ne provėža. Ekspertė Å¡iuo atveju vertino tik duomenis, gautus iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo fiksuotas kelio ruožo IRI, skersinis nuolydis ir provėžos, tačiau nebuvo jokių duomenų, susijusių su pažaida. Å ie faktai reiÅ¡kia, kad kompleksinės statybos-eismo įvykio ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados apie reikÅ¡mingo kelio ruožo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jo tinkamumÄ eksploatuoti yra niekinės, nes iÅ¡vados padarytos netyrus ir neįvertinus pažaidos.

6. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė aiškino, jog pažaidos netyrė, jos neapžiūrėjo, nes nuo eismo įvykio praėjus trejiems metams pažaidos matmenys yra pakitę. Šiuo atveju ekspertė įvykio vietos neapžiūrėjo, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį pokytį, nepateikė, o rėmėsi prielaidomis apie faktorius, galinčius nulemti pokyčius. Ekspertė aiškino, kad reikšmingas aplinkybes galima nustatyti iš kelio dangos būklės 2017-2019 m. matavimų duomenų, tačiau tokiu teiginiu ji prieštarauja sau pačiai, nes yra nurodžiusi, kad šiuose duomenyse nėra užfiksuota jokių duomenų, susijusių su pažaida.

Be to, 2017-2019 m. buvo matuojamos skirtingos atkarpos ir ekspertė nepaaiÅ¡kino, kaip iÅ¡ Å¡ių duomenų galima identifikuoti pažaidos pokyčius. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pažaidos vietoje buvo atliekami kelio priežiÅ«ros darbai, o Å¡iuo metu pažaida vizualiai atrodo taip pat kaip užfiksuota 2017 m. gruodžio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Å is faktas reiÅ¡kia, kad ekspertės teiginiai apie tariamus pažaidos pokyčius ir jos matavimo netikslingumÄ buvo nepagrįsti.

Kita vertus, netgi jeigu nežymūs pokyčiai ir įvyko, manytina, kad tokios apimties kelio defekto nežymus pokytis neturėtų esminės įtakos jo vertinimui.

7. Skunde pažymima, kad ekspertė, atlikdama statybos ekspertizę, nurodė, jog nesivadovavo kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis, nes Å¡iame protokole pažaidos matavimai atlikti pagal netinkamÄ metodikÄ , todėl yra nepatikimi. Vis tik ekspertė, duodama paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme apie tinkamÄ metodikÄ , akcentavo, kad ji yra taikoma provėžoms matuoti. Tuo pačiu ekspertė nurodė, kad pažaida negali bÅ«ti klasifikuojama kaip provėža, kas kelia abejonių, ar ekspertės nurodoma metodika yra tinkama pažaidai matuoti.

Taip pat skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju buvo iÅ¡matuotas atstumas tarp aukščiausio pažaidos taÅ¡ko (keteros) ir jos giliausios vietos. Vien aplinkybė, kad galimai matavimas buvo atliktas nesinaudojant idealiomis priemonėmis ir ne maksimaliai tiksliai, neturi lemiamos reikÅ¡mės pažaidos vertinimui, nebent bÅ«tų nustatyta, kad tokiu bÅ«du matuojant matavimo paklaida bÅ«tų tokia žymi, jog dėl to nebÅ«tų galima atsakyti į užduotÄ klausimÄ .

8. Apeliantai yra įsitikinę, kad ekspertė Aja Tumavičė iÅ¡ esmės neatsakė į jai užduotÄ klausimÄ dėl kelio bÅ«klės pažaidos vietoje, Å¡ios vietos atitikties teisės aktų reikalavimams, ar galima tokį keliÄ eksploatuoti. Ekspertė visiÅ¡kai nepagristai nusprendė pažaidos neapžiÅ«rėti vietoje, nefiksavo jos duomenų ir visiÅ¡kai nepagristai nesivadovavo kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis. Ekspertė visiÅ¡kai nepagrįstai vertino provėžų gylį ir avaringumÄ bei pagal Å¡iuos duomenis atsakė į užduotÄ klausimÄ .

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atskleista, ar, esant tokios apimties pažaidai, kelio ruožas buvo tinkamas saugiam transporto priemonių eismui ir galėjo būti eksploatuojamas, o jei galėjo, ar kelio ženklai tinkamai įspėjo apie kelio defektus, ar, esant tokiems defektams, turėjo būti nustatyti didesni greičio apribojimai. Šių duomenų trūkumas kelia abejones dėl D. D. kaltės.

10. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nei viename ekspertizės akte ar specialisto iÅ¡vadoje nebuvo nurodyta, jog D. D. kaip vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Specialisto iÅ¡vadoje bei ekspertizės aktuose buvo apsiribota tik įvykio mechanizmo apraÅ¡ymu, tačiau nei viename iÅ¡ dokumentų nebuvo nurodyta, kas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek ekspertizės akte Nr. 11-2035(19) buvo tiriama ir vertinama pažaida bei jos įtaka eismo įvykiui, o eismo ekspertizės akte ekspertas Vitalijus Matusevičius kaip ir statybos ekspertė Aja Tumavičė ignoravo pažaidos faktÄ , jo įtakÄ eismo įvykiui.

11. Nuteistasis bei jo gynėjas nurodo, kad ekspertas Vitalijus Matusevičius, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pats prieÅ¡taravo atliktos ekspertizės akto turiniui. Ekspertizės akte Å¡is ekspertas nurodė, kad kelio važiuojamojoje dalyje autobuso dalis paslydo į deÅ¡inę, o pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad nėra aiÅ¡ku, ar nuslydimas įvyko autobuso kairės pusės priekiniu ratu ar galinės pusės deÅ¡iniu ratu. Taip pat Å¡is ekspertas nurodė, kad nesirėmė nei statybos ekspertizės aktu, nei specialisto iÅ¡vadoje pateiktu pažaidos tyrimu ir vertinimu, nors kitomis specialisto iÅ¡vados dalimis rėmėsi. Ekspertas nepaaiÅ¡kino, kodėl nesirėmė specialisto iÅ¡vados dalimi dėl pažaidos. Tiek ekspertė Aja Tumavičė, tiek ekspertas Vitalijus Matusevičius netyrė ir nevertino pažaidos ir jos įtakos eismo įvykiui, savo iÅ¡vadas pateikė iÅ¡ esmės ignoruodami pažaidos buvimo faktÄ .

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje taip ir nebuvo nustatyta pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis, o yra žinomi tik eismo įvykį nulėmę veiksniai. Baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyta, ar kelio ruožas, kuriame yra iÅ¡ilginė 16 cm laipto formos pažaida, nulėmusi eismo įvykio kilimÄ , atitinka keliams taikomus teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie pažaidÄ , nurodė, kad Å¡i aplinkybė neduoda jokio pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie tai, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo kelio defektas, sÄ lygojęs autobuso judėjimo stabilumo netekimÄ . Toks pirmosios instancijos teismo teiginys aiÅ¡kiai atskleidžia, kad pažaida ir jos įtaka eismo įvykio kilimui nebuvo iÅ¡tirta ir tinkamai įvertinta.

13. Apeliantai aiÅ¡kina, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, koks turėjo bÅ«ti saugus greitis, jog nuteistasis bÅ«tų iÅ¡vengęs eismo įvykio. Ekspertas Vytautas Å akėnas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad autobuso stabilaus judesio netekimas dėl kelio nelygumo sÄ lygojo įvykį. Baudžiamajai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nėra žinomos ir nežinoma, ar jas apskritai įmanoma nustatyti.

14. Skunde pažymima, kad siekiant tinkamai nustatyti, ar buvo padaryta BK 281 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, yra bÅ«tina tiksliai nustatyti ir visapusiÅ¡kai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias vairuotojo galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje elgtis vienokiu ar kitokiu bÅ«du, atsižvelgti į tai, ar vairuotojas turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realiÄ galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie pažaidos įtakÄ eismo įvykio kilimui, nurodė, kad negalima kategoriÅ¡kai spręsti, jog pažaida nulėmė eismo įvykio kilimÄ . Å is teiginys yra nulemtas to, kad pažaida ir jos įtaka eismo įvykiui nebuvo iÅ¡tirta ir pats pirmosios instancijos teismas tÄ netiesiogiai patvirtinta. Å iuo atveju nėra paÅ¡alinta abejonė dėl to, kad eismo įvykį nulėmė pažaida, kurios nuteistasis negalėjo numatyti, todėl jis dėl eismo įvykio nėra kaltas.

15. Nuteistasis bei jo gynėjas teigia, kad tam, jog asmuo suvoktų, kad jo pasirinktas greitis yra nesaugus, turėtų bÅ«ti nustatytos tam tikros aplinkybės, leidžiančios tokį faktÄ suvokti. Å iuo atveju, nors kelias buvo apsnigtas ir buvo jo nelygumų, kelias buvo tiesus, eismas buvo nedidelis, matomumas geras. Visa kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė dalis yra prastos bÅ«klės, joje yra nelygumų, provėžų. Važiuojant 60-70 km/h greičiu autobusas buvo visiÅ¡kai stabilus. Kelio nelygumai neneÅ¡iojo autobuso į Å¡onus, poreikio staigiam stabdymui nebuvo, kas nuteistajam leido daryti iÅ¡vadÄ , kad greitis buvo saugus. Normalu, kad protingas ir rÅ«pestingas asmuo, jausdamas, jog jo pasirinktas greitis yra saugus, greičio sÄ moningai nemažins vien dėl kažkokių hipotetinių, įsivaizduojamų kliūčių ar deformacijų. Be to, KET 135.3 punktas draudžia važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ .

16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad palyginus su kitais kelio defektais, eismo įvykį sÄ lygojusi staiga 16 cm kaip laiptas žemėjanti iÅ¡ilginė kelio deformacija nebuvo reikÅ¡mingam kelio ruožui įprasta deformacija – ji buvo ženkliai didesnė, intensyvesnė ir itin staigi, nulėmusi staigų vieno rato nuslydimÄ . Jos nuteistasis nematė ir negalėjo matyti, nes ji buvo padengta sniegu. Tam, kad jos iÅ¡vengtų, nuteistasis turėjo važiuoti iÅ¡ dalies prieÅ¡inga eismo juosta. Nuteistasis anksčiau yra važiavęs aptariamu kelio ruožu, tačiau jo nevažinėjo dažnai, todėl Å¡io kelio gerai nežinojo, taip pat nežinojo, kad konkrečioje vietoje yra iÅ¡skirtinio intensyvumo ir pavojingumo kelio pažaida. D. D. nematė, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad kelyje bus tokio intensyvumo pažaida ir negalėjo imtis veiksmų jos iÅ¡vengti jÄ apvažiuojant ar pasirinkti mažesnio greičio jos pravažiavimui.

17. Skunde nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 7 d. eismo įvykio vietoje galiojo kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ 70 km/h ir kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“ su lentele Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“ 5 km. Kelio ženklinimas 2020 m. gegužės 22 d. buvo pakeistas ir pastatyti nauji ženkliai, kurie nustatė apribojimus/įspėjimus kelio ruože, kuriame buvo eismo įvykio vieta. Šiuo metu ši vieta reguliuoja važiavimo kryptimi Kėdainiai-Ukmergė 37,04 km įrengtas ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ 50 km/h ir kelio ženklas Nr. 122 „Pavojingas kelkraštis“.

Per apytiksliai trejus metus kelio danga ir jos pažaidos aktualiame ruože iÅ¡ esmės nepasikeitė. Taigi ženklų pasikeitimas rodo, kad buvę įspėjamieji ženklai nepakankami atskleidė kelio defektus ir su jomis susijusias rizikas, taikomi greičio apribojimai buvo nepakankami, jog užtikrintų eismo saugumÄ . Tokia aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis 2017 m. gruodžio 7 d. prieÅ¡ eismo įvykį, vadovaudamasis kelio ženklais, turėjo klaidingÄ informacijÄ apie kelio defektus ir saugų greitį.

Be to, kelio pažaida, kuri sÄ lygojo eismo įvykį, savo charakteristikomis labiau turi pavojingo kelkraščio požymių. Taigi negalima tvirtinti, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, kai kelio ženklai pateikė klaidingÄ informacijÄ apie kelio bÅ«klę ir įprastinį saugaus greičio standartÄ (leistinÄ greitį).

18. Apeliantai teigia, kad nuteistasis, atsižvelgdamas į kelio bÅ«klę ir autobuso stabilumo bei kontrolės pojÅ«tį, neturėjo jokio pagrindo važiuoti mažesniu greičiu ir nematė, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad kelyje bus itin staigus ir intensyvus 16 cm laipto formos pažemėjimas, nuo kurio nuslydus autobuso ratui, autobusas praras stabilumÄ , nuvažiuos nuo kelio ir apsivers. Atsižvelgiant į tai, eismo įvykis laikytinas kazusu.

19. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

20. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å ioje normoje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus ar žmonių sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Be jokių abejonių, traukiant asmenį atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį privalu nustatyti ne tik Å¡io asmens kaltę, bet ir nustatyti visų trijų anksčiau nurodytų požymių egzistavimÄ .

21. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad D. D. vairuotas autobusas „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 7 d., apie 10.01 val., kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometre nuvažiavo nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko autobusu važiavusiems asmenims buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkūs bei nežymūs sveikatos sutrikdymai. Aptartus faktus patvirtina paties nuteistojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, medicininių dokumentų, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, kurių apeliacinės instancijos teismas detaliau neaptarinės, nes, kaip jau minėta, dėl nurodytų aplinkybių jokių ginčų nekyla.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. D. bei jo gynėjas nesutinka su tuo, kad eismo įvykis kilo dėl nuteistojo veiksmų, t. y., apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog nuteistojo pasirinktas važiavimo greitis nebuvo saugus, todėl jo vairuojamas autobusas nuslydo nuo kelio, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti autobusu važiavę asmenys. D. D. bei jo gynėjas yra įsitikinę, kad eismo įvykis kilo dėl netinkamos kelio bÅ«klės, kurios nuteistasis neturėjo ir negalėjo numatyti, t. y., tarp jo veiksmų – pasirinkto važiavimo greičio ir įvykusio eismo įvykio nėra priežastinio ryÅ¡io, taip pat jo veiksmuose nėra kaltės. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuoja, jog apeliantų pozicijÄ paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų, laikytinų įrodymais, visuma.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Taip pat turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-99-628/2020 ir kt.). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). 23.

IÅ¡ ekspertizės aktų Nr. 11-2035 (19) (t. 10, b. l. 137-142) ir 11-2079 (20) (t. 12, b. l. 9-12) matyti, kad techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kelio Kėdainiai-Ukmergė važiuojamosios dalies nelygiame ruože, esant slidžiai, Å¡lapiu sniegu padengtai kelio dangai, autobuso „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. D., važiuodamas apie 69 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to ji neteko stabilaus judesio, nuslydo nuo kelio į kairę ir apvirto.

Pirmosios instancijos teisme ekspertas Vitalijus Matusevičius patvirtino ekspertizės akte Nr. 11-2079 (20) nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo (t. 12, b. l. 92). Taigi šiuose ekspertizės aktuose padarytos išvados leidžia teigti, kad eismo įvykį lėmė šie veiksniai – nelygus ir slidus, šlapiu sniegu padengtas kelias bei nuteistojo D. D. pasirinktas važiavimo greitis.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais, jog ekspertas Vitalijus Matusevičius surašytame ekspertizės akte bei duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme iš esmės skirtingai nurodė, kaip prasidėjo įvykio eiga. Ekspertizės akte Nr. 11-2079 (20) nurodyta, kad tikėtina, jog važiuojamojoje dalyje autobuso užpakalinė dalis paslydo į dešinę, dėl ko autobusas neteko stabilaus judėjimo. Pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l.

92) minėtas ekspertas aiÅ¡kino, kad negalima pasakyti, ar autobuso priekis slydo į kairę pusę ar autobuso galas slydo į deÅ¡inę pusę, po ko transporto priemonė prarado stabilumÄ . Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai nėra priežastis nesivadovauti eksperto Vitalijaus Matusevičiaus ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad ekspertas paties autobuso paslydimo fakto neneigia. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte nurodyta tik tikėtina įvykio eigos pradžia. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Vitalijus Matusevičius ekspertizės akte nurodytas aplinkybes patvirtina ekspertizės aktas Nr. 11-2035 (19), taip pat tokias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1635 (18)/11-2427 (18).

25. Ekspertų Vytauto Šakėno ir Irmanto Gransko išvadoje Nr. 11-1635 (18)/11-2427 (18) (t. 1, b. l. 80-87) yra nurodyta tokia pati įvykio eiga kaip ir ekspertizės aktuose. Iš specialisto išvados matyti, kad autobusas „Neoplan N 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi ir pradėjo judėti link kelio Kėdainiai-Ukmergė kairiojo krašto, judėdamas apie 69 km/h greičiu su paklaida ±4 km/h. Specialisto išvados tiriamoje dalyje yra nurodyta, kad tikėtina, jog autobusas neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi galinei ašiai provėžose paslydus link kelio Kėdainiai-Ukmergė dešiniojo kelkraščio. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (t. 10, b. l. 106-107 , t. 12, b. l.

92) ekspertas Vytautas Å akėnas paaiÅ¡kino, kad techniniu požiÅ«riu eismo įvykio kilimo sÄ lyga yra ta, kad nesutapo autobuso judėjimo trajektorija su kelio provėžomis, t. y., autobusas nepateko į kelio provėžas, todėl autobuso galinė aÅ¡is paslydo į deÅ¡inę pusę – į provėžas, autobusas neteko stabilaus judesio, pasisuko prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir pakeitė savo eismo kryptį į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Buvo pažliugęs gruntas, todėl autobusas dar labiau sukosi, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir vertėsi ant deÅ¡inio Å¡ono, tuomet stogo, galiausiai vėl atsidÅ«rė ant ratų.

Autobusas paslydo ant provėžos kraÅ¡to, kelyje buvusio nuožulnumo. Eksperto vertinimu, nepaisant autobuso greičio, įvykis vis tiek bÅ«tų įvykęs. Jei autobusas bÅ«tų pataikęs į kelio provėžas, bÅ«tų pravažiavęs kelio atkarpÄ , važiuodamas ir 60-80 km/h greičiu. Nepataikius į kelio provėžas, autobusas netektų judėjimo stabilumo važiuodamas ir 40 km/h greičiu. Ekspertas Irmantas Granskas pirmosios instancijos teisme sutiko su eksperto Vytauto Å akėno pateiktais paaiÅ¡kinimais (t. 10, b. l. 107).

Ekspertas Vitalijus Matusevičius pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kelyje buvęs kelio laiptas, nuožulnumas buvo viena iÅ¡ eismo įvykio kilimo priežasčių (t. 12, b. l. 92). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad minėtas kelio nelygumas buvo pirmine priežastimi, dėl ko D. D. vairuojamas autobusas prarado stabilumÄ kelyje. Vis tik minėtas veiksnys nelaikytinas bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga.

26. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte yra nustatyta, kad eismo įvykiu yra laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi nagrinėjamu atveju eismo įvykiu laikytina ne tai, kad D. D. vairuojamas autobusas neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, o tai, jog jis nesuvaldė tiesiaeigio autobuso, judėjusio važiavimo kryptimi, todėl autobusas, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti autobusu važiavę keleiviai.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad transporto priemonės greitis, ypač atsižvelgus į kelio dangos bÅ«klę, egzistuojančias meteorologines sÄ lygas, lemia jos stabdymo keliÄ bei galimybę kritiniu momentu sustabdyti transporto priemonę ar imtis kitų veiksmų, kurie leistų iÅ¡vengti eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas Vytautas Å akėnas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog D. D. vairuojamo autobuso greitis sÄ lygojo tolimesnę judėjimo trajektorijÄ .

Jei autobuso greitis bÅ«tų mažesnis, jo kinetinė energija bÅ«tų mažesnė. Pasekmės dėl to taip pat bÅ«tų mažesnės. Ekspertas Vytautas Å akėnas paaiÅ¡kino, kad jei bÅ«tų mažesnis autobuso greitis, galbÅ«t nebÅ«tų autobuso vertimosi per stogÄ , vairuotojas sugebėtų atstatyti autobuso tiesiaeigį judesį, nuvažiuotų į Å¡alikelę ir sustotų (t. 10, b. l. 107, t. 12, b. l. 92). Taigi akivaizdu, kad ekspertas nurodė, jog susidariusioje situacijoje buvo galimybė iÅ¡vengti eismo įvykio arba tokių pasekmių, kurios lemia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jeigu nuteistasis bÅ«tų pasirinkęs saugų važiavimo greitį.

Kolegija konstatuoja, kad bÅ«tent pasirinktas D. D. važiavimo greitis nelygiame ir Å¡lapiame bei sniego padengtame kelyje nulėmė tolimesnį po paslydimo autobuso judėjimÄ kelyje, kurio metu kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta autobuso keleivių sveikata.

27. Ekspertės akte Nr.11-2079 (20), kurį surašė ekspertė Aja Tumavičė (t. 12, b. l. 2-21), nebuvo nustatyta, kad kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometras, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, būklė pažeistų galiojusių teisės aktų reikalavimus, nebuvo nustatyta pagrindinių kelio dangos defektų, dėl kurių kelias nebūtų tinkamas eksploatuoti. Kelias buvo tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l.

91) ekspertė Aja Tumavičė patvirtino savo iÅ¡vadas. Ekspertė pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad atlikdama tyrimÄ ji naudojosi duomenimis, gautais iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Pagal Å¡iuos duomenis ji nustatė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, turi skersinių nuolydžių ir nelygumų. Esant tokiai situacijai kelias turi bÅ«ti paženklintas įspėjamaisiais ženklas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kelio provėžos nėra kritinės bÅ«klės, dėl kurios jas reikėtų taisyti.

Ekspertė nurodė, kad vizualiai matyti, jog keliui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau kelias nėra laikytinas netinkamu eksploatuoti. Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertė pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad ji nebuvo nuvykusi į įvykio vietÄ ir pažaidos, ant kurios paslydo D. D. vairuojamas autobusas bei prarado stabilumÄ , netyrė, nes tai nebuvo tikslinga. Nuo eismo įvykio iki ekspertės atlikto tyrimo praėjo nemažas laikas, todėl kelio pažaida bus pakitusi.

Å iÄ aplinkybę ekspertė matė ir iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenų. Ekspertė patvirtino, kad ji iÅ¡vis pažaidos, ant kurios užvažiavo D. D. valdomas autobusas ir prarado stabilumÄ , netyrė, nes pažaida Lietuvos automobilių kelių direkcijos dokumentuose neapraÅ¡yta, o įvykio vietos apžiÅ«ros metu iÅ¡matuota netinkamai. Vis tik net ir atsižvelgus į aptartÄ faktÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad ekspertės iÅ¡vada negalima vadovautis, jos iÅ¡vada neatitinka tikrovės, o kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė 38 kilometras nagrinėjamu įvykio metu buvo netinkamas eksploatuoti ir tai nulėmė eismo įvykio kilimÄ .

28. Tiek iÅ¡ Ajos Tumavičės suraÅ¡yto ekspertizės akto, tiek iÅ¡ ekspertės paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad kelio, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, tinkamumas eksploatacijai buvo tiriamas ne tik pagal kelio nelygumų iÅ¡matavimus, bet ir tiriant kelio avaringumÄ . IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad peržiÅ«rėti 2008-2017 m. įskaitinių eismo įvykių ir 2013-2017 m. techninių eismo įvykių statistika ir pagal eismo įvykių skaičių minėtas kelias negali bÅ«ti laikomas avaringu, jame nebuvo nustatytos juodosios dėmės pagal nelaimingų incidentų skaičių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. L., kaip ir D. D. vežęs progimnazijos mokinius į ekskursijÄ tuo pačiu keliu, tačiau 15 minučių vėliau nei nuteistasis, minėtÄ kelio atkarpÄ pravažiavo be jokių incidentų. IÅ¡ eksperto Vytauto Å akėno, kuris pats yra ne kartÄ važiavęs aptariamu keliu, paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, tuo keliu yra saugiai važiavęs ne vienas autobusas iki eismo įvykio ir ne vienas autobusas tÄ vietÄ pravažiavo saugiai ir po įvykio (t. 10, b. l. 107).

Taigi aptartos aplinkybės dar kartÄ patvirtina faktÄ , kad eismo įvykis kilo ne dėl kelio slenksčio, ant kurio D. D. vairuojamas autobusas užvažiavo. Eismo įvykis kilo, nes D. D. pasirinktas greitis, atsižvelgus į kelio dangos pažeidimus ir oro sÄ lygas, buvo nesaugus, todėl transporto priemonei nuslydus, nuteistasis nesuvaldė autobuso ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti autobusu važiavę keleiviai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų galima konstatuoti, jog kelias Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra nesaugus, tai nereiÅ¡kia, jog nuteistasis nėra įpareigotas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad, kelyje sumėčius vairuojamÄ autobusÄ , sugebėtų jį iÅ¡tiesinti ar laiku sustabdyti.

29. Teigtina, kad priežastinio ryÅ¡io tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas savaime nesuponuoja iÅ¡vados dėl asmens kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnyje. Be jokios abejonės, tai yra skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai (objektyvusis ir subjektyvusis) ir jie negali bÅ«ti tapatinami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017).

30. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

Sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat kaltinamojo asmeninės savybės: fizinė bÅ«sena, profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.). Turėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens pareigÄ bÅ«ti atsargiam vairuojant transporto priemonę.

Galėjimas numatyti padarinius yra kriterijus, apibÅ«dinantis vairuotojo, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai.

31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad D. D. nenumatė, jog dėl jo veikimo – pasirinkto greičio gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – bus sukeltas eismo įvykis, kurio metu bus sutrikdyta autobuso keleivių sveikata, tačiau darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo ir galėjo tai numatyti, t. y., veikė nusikalstamai nerūpestingai.

32. IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 25-36) matyti, kad prieÅ¡ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“, įspėjantis apie kelio bangas, kalnelius, duobes, nesklandžias sandÅ«ras su tiltais ir kita. Taip pat pastatytas kelio ženklas, ribojantis transporto priemonių greitį iki 70 km/h. IÅ¡ papildomos lentelės matyti, kad greičio ribojimas ir kelio nelygumai galioja 5 km į priekį.

IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole esančių nuotraukų akivaizdu, kad kelias yra nelygus, suskilinėjęs, suaižėjęs, provėžuotas, deÅ¡inysis Å¡onas pakilęs. E. L., apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kelias Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra prastos bÅ«klės (t. 10, b. l. 52). Pirmosios instancijos teisme specialistas Vytautas Å akėnas patvirtino, kad jam yra tekę ne vienÄ kartÄ važiuoti minėtu keliu, kelyje esančios provėžos yra puikiai matomos (t. 10, b. l. 107).

Taip pat E. L., panaÅ¡iu metu kaip ir D. D. vežęs keleivius kitu autobusu, tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 52), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-148) nurodė, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ Kėdainių lynojo. Važiuojant keliu Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė krituliai prasidėjo prieÅ¡ ŠėtÄ , o už Å¡io miestelio prasidėjo didesnis sniegas. Už Bukonių buvo jau blogos oro sÄ lygos. Sniego buvo ir ant kelio. FaktÄ , kad įvykio metu oro sÄ lygos buvo blogos, o kelio bÅ«klė dėl to buvo prasta, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nukentėjusieji O.

M. (t. 3, b. l. 147-148, t. 10, b. l. 98), B. S. (t. 4, b. l. 184-186, t. 10, b. l. 52), L. V. (t. 5, b. l. 114-116), G. Ž. (t. 5, b. l. 156-158), liudytojai V. B. (t. 10, b. l. 51), A. P. (t. 4, b. l. 128-129, t. 10, b. l. 98). Pažymėtina, kad pats nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 123) ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 152-153) patvirtino, kad oro sÄ lygos eismo įvykio metu buvo prastos. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad D. D. turėjo numatyti, jog važiuojant nelygiu, slidžiu ir sniegu padengtu keliu, jo vairuojamÄ transporto priemonę gali sumėtyti, autobusas gali pradėti slysti, todėl privalėjo vadovautis KET 127 punkte nustatytais reikalavimais, t. y., važiuoti tokiu greičiu, kad bet kokiu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesukeliant pavojaus vežamiems keleiviams.

33. Nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 123) nurodė, kad dėl užsnigto kelio jis nematė kelio bÅ«klės. Vis tik nuteistojo nurodoma aplinkybė niekaip neÅ¡alina jo atsakomybės. Pats D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 152-153), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 123) nurodė, kad keliu Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė yra važiavęs ne vienÄ kartÄ . Taigi nuteistajam kelio bÅ«klė turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma. Kita vertus, jei nuteistasis iÅ¡ tikrųjų negalėjo per sniegÄ matyti važiuojamosios kelio dalies dangos bÅ«klės, tai Å¡i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, kad jis, suvokdamas, jog važiuoja nelygiu keliu, apie kurį buvo įspėtas kelio ženklu, privalėjo bÅ«ti ypatingai atsargus ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris leistų tinkamai sureaguoti į kelio nelygumus.

Å ioje vietoje pažymėtina ir tai, kad E. L., apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 52), nurodė, kad įvertinęs visÄ situacijÄ kelyje, kuriame D. D. nuvažiavo nuo kelio, jis pasirinko važiuoti 40 km/h greičiu, nes kitaip važiuoti ir negalėjo. Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l.

51) paaiÅ¡kino, kad vaikams iÅ¡važiavus į ekskursijÄ , jis taip pat važiavo automobiliu link Šėtos. Automobilį vairavo jo vairuotojas, kuris važiavo labai lėtai. Taigi akivaizdu, kad D. D. pasirinktas greitis, kuris buvo artimas leistinam maksimaliam greičiui (maksimalus leistinas greitis ne visais atvejais yra vertinamas kaip saugus greitis), atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip saugus ir tai D. D. galėjo ir privalėjo suprasti.

34. Nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vairuotojo pažymėjimÄ jis turi nuo 2001 metų, yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju (t. 12, b. l. 123). IÅ¡ vairuotojo pažymėjimo duomenų (t. 7, b. l. 181-182) matyti, kad D. D. D ir D1 kategorijos transporto priemones turi teisę vairuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. nurodė, kad yra profesionalus vairuotojas (t. 7, b. l. 152-153). Å iuo metu nuteistojo pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis – vairuotojo darbas UAB „N.“ (t. 9, b. l. 51).

Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis faktÄ , jog nepasirinko saugaus greičio, turėjo suprasti ne tik pagal objektyviai kelyje susidariusias aplinkybes, bet ir pagal savo profesinę patirtį bei įgÅ«džius. Aplinkybės, kad įvykio metu eismas nebuvo intensyvus, matomumas buvo geras, kelias tiesus, nuvažiavus dalį blogo kelio, autobuso neneÅ¡iojo į Å¡alis, niekaip nepatvirtina teiginio, jog D. D. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų – pasirinkto judėjimo greičio gali įvykti eismo įvykis.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, važiavimas leistinu greičiu savaime nereiÅ¡kia, kad yra važiuojama saugiu greičiu. D. D. privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kad esant susidariusiai situacijai galėtų atstatyti tiesiaeigį autobuso judėjimÄ ar sustabdyti autobusÄ ir iÅ¡vengti eismo įvykio.

35. Aplinkybės, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo pakeisti kelio ženklai, stovėję prieÅ¡ eismo įvykio vietÄ , niekaip nepaneigia D. D. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. NatÅ«ralu, kad kelio bÅ«klė kinta nuo jo eksploatacijos, taip pat kelio bÅ«klei poveikį daro ir meteorologiniai veiksniai (pavyzdžiui, lietus, sniegas, oro temperatÅ«ros kaita ir pan.). Taigi kelio ženklai gali bÅ«ti keičiami atsižvelgus į objektyvius pokyčius. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio ženklai buvo pakeisti nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams.

Tvirtinti, jog ženklų pakeitimÄ nulėmė nagrinėjamo eismo įvykio faktas ar Å¡io įvykio metu buvusi kelio bÅ«klė, nėra pakankamo pagrindo. Be to, ekspertė Aja Tumavičė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gavusi 2019 m. kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė duomenis ji matė, jog kelias buvo remontuotas, kelio bÅ«klė nuo 2017 metų, t. y., eismo įvykio, pakito (t. 12, b. l. 91). Tvirtinti, kad įvykio metu pastatyti kelio ženklai netinkamai įspėjo vairuotojus apie kelio bÅ«klę, nėra pagrindo.

36. Atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta anksčiau, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas savarankiÅ¡kai taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį. Dėl Å¡ių priežasčių nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis