2016-12-08 Nr. AB-23155-3-61-3-01455-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1966-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01455-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.4; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. A. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. su 2015 m. vasario 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-820 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ neteisėtu ir nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovą atnaujinti 1,2628 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) (toliau – ir Projektas), organizavimo procedūras bei priimti sprendimą Projektui rengti ir nustatyti reikalavimus jam rengti.

Pareiškėjas aiškino, kad jis su broliu G. A., kaip privataus žemės sklypo bendrasavininkiai, su 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymu Nr. 48FP-6580 kreipėsi į atsakovą, prašydami organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) rengimą. J. A. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašto Nr. A33(1)-7619-(4.22) kopiją, adresuotą atsakovui, kuriame nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepritaria Projekto rengimui, nes ginčo žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Pareiškėjas su 2014 m. lapkričio 14 d. prašymu Nr. 48FP-8981 kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydamas pradėti rengti Projektą, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 26 punkto nuostata. Atsakovas skundžiamu 2015 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-820 šį J. A. prašymą atsisakė tenkinti.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. atsakymas Nr. A33(1)-7619-(4.22), kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, yra nemotyvuotas, o ginčo žemės sklypo pertvarkymas J. A. 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašyme aprašytu būdu neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatomis, J. A. teigė, kad statyba, atitinkanti bendrojo plano sprendinius, gali būti vykdoma ir šiai statybai vykdyti būtinas pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas, atliekamas ne tik urbanizuotose ir urbanizuojamose, bet ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja atvejus, kai atitinkamus sprendimus, reikalingus statybai ar kitai veiklai vykdyti bei žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir (ar) būdui pakeisti, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjo nuomone, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis neriboja galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pagal žemės valdos projektus neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, jei tai atitinka bendrojo plano sprendinius. Pažymėjo, kad Žemės sklypas yra Bendrojo plano 2E3S-2 Urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių konkretizavimo tome ir yra priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui. J. A. nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 spalio 22 d. sprendimas nepritarti Projekto rengimui ir prašomas panaikinti NŽT teritorinio skyriaus sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su J. A. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas nurodė, kad NŽT teritorinis skyrius, organizuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, neturi pagrindo nesivadovauti atsakingos institucijos, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, pateiktu motyvuotu sprendimu ir, pažeisdamas Taisyklių 26 punkto nuostatas, rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, kad J. A. buvo informuotas apie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. sprendimą ir turėjo teisę šį sprendimą apskųsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsakovo teigimu, neturėdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sutikimo rengti Projektą, NŽT skyrius pagrįstai nutraukė jo rengimo procedūrą.

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo J. A. skundą atmesti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Žemės sklypo tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, buvo nustatyta kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Šis teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas turint tikslą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę. Jame nebuvo nurodyta galimybė keisti nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklypas buvo suformuotas ir 2004 m. rugsėjo 14 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jam buvo nustatyta daug įvairių žemės naudojimo apribojimų (vandens telkinių apsaugos zonos, dirvožemio apsauga ir kt.). Žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, kuriuos valdo Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, būtina užkirsti kelią bet kokiems bandymams naikinti melioracijos sistemas, vykdant pastatų statybas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad Bendrasis planas bei kiti teritorijos planavimo dokumentai ginčo sklype nenumato gyvenamųjų pastatų statybos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik esant atvejui, nustatytam šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje – statyba turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Žemės sklypo paskirties pakeitimas į gyvenamųjų pastatų statybos, prieštarauja galiojantiems savivaldybės lygmens bendrajam planui ir savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui. Šiuose planuose Žemės sklypas yra funkcinio prioriteto – vyruojančios miško ūkio paskirties žemės zonoje.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, J. A. reikalavimo patenkinimas nesukels jam tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. teismas realiai neapgins jo teisių ir teisėtų interesų, kadangi jeigu pareiškėjas ir parengs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jis negalės būti patvirtintas. Kol J. A. pageidaujamas žemės sklypo naudojimo būdas nėra numatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniuose, specialiojo plano sprendiniuose, tol pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdo ir vykdyti namų statybų negalima. Priešingu atveju būtų pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalys bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis. Be to, Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas J. A. nurodytu būdu gali pažeisti darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos interesus ir visuomenės interesus planuojant teritoriją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Jis nurodė, kad Žemės sklypas yra priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui, todėl Projektas neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepritarimas Projekto rengimui ir atsakovo Projekto organizavimo procedūros nutraukimas yra nepagrįsti ir pažeidžia Žemės sklypo savininkų teises, interesus bei teisėtus lūkesčius dėl žemės sklypo naudojimo galimybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo J. A. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. A. ir G. A., turintys žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę, su 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT. Jie prašė Žemės sklypą padalyti į dvi dalis (po 12 arų) ir pakeisti žemės ūkio paskirties sklypų žemės naudojimo paskirtį į namų valdos. NŽT, gavusi nurodytą prašymą, su 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-11601 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl prašymo pateikti reikalavimus Projektui rengti. Apie kreipimąsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją buvo informuotas ir pareiškėjas. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. A33(1)-7619-(4.2) NŽT ir J. A. informavo, kad nepritaria žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, nes ginčo sklypas pagal Bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Ginčo sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra M1 funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje. Pareiškėjas su 2014 m. lapkričio 12 d. raštu dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtumo kreipėsi į NŽT, kuri prašomame panaikinti akte pareiškėją informavo, kad vadovaudamasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. raštu nutraukia Projekto organizavimo procedūras ir atsisako priimti sprendimą Projekto rengimui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas NŽT sprendimas iš esmės yra priimtas remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašte pateikta išvada dėl nepritarimo Projekto rengimui. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas su minėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštu buvo supažindintas, nėra. J. A., suprasdamas šio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimo turinį, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo į administracinį teismą nesikreipė.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir Taisyklių 12.1, 19, 21, 24, 25 ir 26 punkto nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad visais atvejais, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius privalo parengti Projekto rengimo reikalavimus, todėl dėl reikalavimų pateikimo jis kreipiasi atitinkamai (pagal organizatorių) arba į savivaldybės administraciją, arba į NŽT teritorinį padalinį, ar į kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius. NŽT, kaip organizatorius, vadovaudamasis Taisyklių 24.1 punktu, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl reikalavimų pateikimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 22 d. raštu NŽT informavo, kad nepritaria Projekto rengimui, nes ginčo sklypas pagal Bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas yra motyvuotas, iš šio rašto turinio aiškiai suprantamos atsisakymo pateikti reikalavimus, nepritariant Projekto rengimui, priežastys – ginčo sklypas pagal teritorijos bendrąjį planą yra M1 funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje, taip pat sklypas nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 26 punkte imperatyviai nustatyta, jog Projektą rengti atsisakoma, jei pateikiamos pagrįstos atsisakymo pateikti reikalavimus priežastys, o nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija apie priežastis informavo 2015 m. spalio 22 d. rašte, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo rengti Projektą, nepaisydama Taisyklių 26 punkte nustatyto imperatyvo. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad NŽT teritorinis skyrius 2015 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-820 pagrįstai J. A. informavo apie atsisakymą rengti Projektą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas yra vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje, kurioje nėra numatyta gyvenamųjų namų statyba, o tai reiškia, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neatitiktų Bendrojo plano sprendinių. Pagal Bendrąjį planą, ginčo teritorijoje yra numatyta tik nedidelė galimybė plėtrai, tačiau ne privalomumas, be to, kiekvieno konkretaus sklypo galimybė, siekiant pakeisti jo pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atskirai. Teismas padarė išvadą, kad J. A. išdėstyti argumentai nepaneigia institucijų nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo. Pareiškėjui neįrodžius NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta rengti Projektą, ydingumo, jo skundas buvo atmestas. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjas J. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-820 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti atsakovą atnaujinti Projekto procedūras, priimti sprendimą rengti Projektą ir nustatyti reikalavimus jam rengti.

Apeliantas paaiškina, jog atsakovo jis prašė atsižvelgti į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas nepritarti žemės sklypo Projekto rengimui yra nepagrįstas ir pažeidžia žemės sklypo savininkų teises, interesus bei teisėtus lūkesčius dėl Žemės sklypo naudojimo galimybės, ir vadovaujantis Taisyklių 26 punkto nuostata pradėti Projekto rengimą. J. A. nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. raštas pats savaime neigiamų pasekmių jo teisėms ir teisėtiems interesams nesukėlė. Teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent galutinis atsakovo 2015 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-820, kuriuo buvo nutrauktos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizavimo procedūros ir buvo atsisakyta priimti sprendimą dėl Projekto rengimo. Apeliantas, neskųsdamas administraciniam teismui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto, vadovavosi Lietuvis Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintu vieno langelio principu. J. A., būdamas aktyvus proceso dalyvis, vadovaudamasis minėtu vieno langelio principu ir siekdamas ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, kreipėsi į atsakovą su prašymu atsižvelgti į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas nepritarti žemės sklypo Projekto rengimui yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir pažeidžia žemės sklypo savininkų teises, interesus ir teisėtus lūkesčius dėl žemės sklypo naudojimo galimybės. Pažymi, kad teisės aktai atsakovui nenustato pareigos privalomai vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateikta išvada, kai nėra pateiktas motyvuotas atsakymas, kuriame nurodomos reikalavimų nepateikimo priežastys.

J. A. nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės nepritarimas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti yra nemotyvuotas, o žemės sklypo pertvarkymas neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, statyba, atitinkanti bendrojo plano sprendimus gali būti vykdoma ir šiai statybai vykdyti būtinas pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas atliekamas ne tik urbanizuotose ir urbanizuojamose, bet ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja atvejus, kai atitinkamus sprendimus, reikalingus statybai ar kitai veiklai vykdyti bei žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir (ar) būdui pakeisti, priima savivaldybės administracijos direktorius. Nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis neriboja galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pagal žemės valdos projektus (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus) neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, jeigu tai atitinka bendrojo plano sprendinius. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypas Bendrojo plano 2E3S-2 Urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių konkretizavimo tome ir yra priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nei 2014 m. spalio 22 d. sprendime, nei teismo proceso metu nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad sklypo pertvarkymas apelianto pageidaujamu būdu prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. J. A. nuomone, individualiai vertinant šio konkretaus žemės sklypo pertvarkymo galimybę, turėjo būti vertinami projekto tikslai, teritorija, vietovės ypatumai, sklypo ribos, gretimų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taip pat įvertinti byloje esantys dokumentai, kurie buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į J. A. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas teigia, kad atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 spalio 22 d. rašte pateiktą atsisakymą pateikti reikalavimus projektui rengti ir vadovaudamasis Taisyklių 26 punktu, NŽT teritorinis skyrius 2015 m. sausio 28 d. pranešimu informavo apeliantą, kad nutraukiamos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo procedūros bei atsisakoma priimti sprendimą rengti Projektą. Atsakovas pažymi, kad neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktu motyvuotu sprendimu ir pažeisdamas Taisyklių 26 punkto nuostatas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atkreipia dėmesį, kad NŽT nėra kompetentinga vertinti savivaldybės bendrojo plano sprendinių ar su jais susijusių savivaldybių administracijų sprendimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad J. A. pateikė tik Žemės sklypo registracijos dokumentus, numatomų statyti statinių parametrų, pasiūlymų ar paaiškinimų jis nepateikė, tačiau iš pareiškėjo prašymo galima suprasti, kad jis Žemės sklype pageidauja vykdyti gyvenamųjų pastatų statybą, net namų kvartalo statybą.

Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymas NŽT Vilniaus rajono skyriui yra pakankamai trumpas, aiškus ir motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų reikalavimais, jame yra nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas kompetentingo asmens, todėl atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šis raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio, jis buvo adresuotas žemėtvarkos specialistams, todėl J. A. galėjo nesuprasti specifinių teritorijos planavimo nuostatų, tačiau dėl papildomos informacijos buvo galima kreiptis į Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių; buvo nurodytas telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Prireikus, Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus darbuotojai piliečiams geranoriškai suteikia informaciją, išaiškina teisės aktus.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę – gyvenamosios teritorijos – gyvenamųjų pastatų statybos, prieštarauja galiojantiems savivaldybės lygmens bendrajam planui ir savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui. Kol pareiškėjo J. A. pageidaujamas Žemės sklypo naudojimo būdas nėra numatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniuose, specialiojo plano sprendiniuose, tol pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo ir vykdyti namų statybos negalima, nes tai pažeistų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas pareiškėjo pageidaujamu būdu galėtų pažeisti darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos interesus bei visuomenės (viešuosius) interesus, planuojant teritoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104)-820, kuriame pareiškėjas buvo informuotas, jog nutraukiamos Projekto organizavimo procedūros ir atsisakyta priimti sprendimą projektui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. A. ir G. A. su 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių ir prašė organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas – padalinti žemės sklypą į dvi dalis po 12 arų, pakeičiant abiejų žemės sklypų ūkio paskirtį į namų valdos (b. l. 5). NŽT Vilniaus rajono skyrius su 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-11601 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir prašė pateikti reikalavimus 1,2628 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, rengti (b. l. 6). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. A33(1)-7619-(4.22) NŽT Vilniaus rajono skyrių bei G. A. ir J. A. informavo, kad Žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra M1 funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje. Atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius nepritarė jo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui (b. l. 7).

Pareiškėjas ir G. A. su 2014 m. lapkričio 12 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių ir prašė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 8–9). J. A. nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepritarimas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti yra nemotyvuotas, o Žemės sklypo pertvarkymas nurodytu būdu neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), kuris Bendrojo plano 2E3S-2 Urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių konkretizavimo tome yra priskirtas G3 gyvenvietės vystymo tipui. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 48SD-(4.48.104)-820 nutraukė Projekto organizavimo procedūras ir atsisakė priimti sprendimą rengti Projektą (b. l. 10–11). Iš šio sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 raštą Nr. A33(1)-7619-(4.22).

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. J. A. su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jis teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 raštas Nr. A33(1)-7619-(4.22) nėra motyvuotas, o Žemės sklypo pertvarkymas pareiškėjo prašomu pertvarkyti būdu neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką bei atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 4 d., 24.1 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pagal Taisyklių 26 punktą, kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Taigi, nusprendęs pradėti rengti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovaudamasis Taisyklių 24.1 punktu, NŽT Vilniaus rajono skyrius su 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.7)-11601 pagrįstai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir prašė pateikti reikalavimus Projektui rengti. Išnagrinėjęs šį prašymą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. A33(1)-7619-(4.22) nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. raštas Nr. A33(1)-7619-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašto turinys patvirtina, kad nepritarimą Projekto rengimui trečiasis suinteresuotas asmuo motyvavo tuo, Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną ir yra M1 funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje. Vilniaus rajono savivaldybės 2014 m. spalio 22 d. rašte taip pat yra nurodytas nepritarimo Projekto rengimui teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Įvertinusi minėto rašto turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašto turinio akivaizdu, kokiais teisės aktais remiamasi ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrindžiamas nurodyto reguliavimo taikymas. Taigi, priešingai, nei teigia J. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepritarimas Projekto rengimui yra motyvuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikdamas su šio rašto turiniu, pareiškėjas turėjo teisę jį apskųsti pačiame rašte nustatyta tvarka, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašte buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, vien paties J. A. įsitikinimas, kad šis aktas tėra tik tarpinis sprendimas, todėl neturėjo būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, nėra niekuo nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Žemės sklypo pertvarkymas jo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašyme aprašytu būdu, t. y. padalijant Žemės sklypą į dvi dalis, pakeičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d., 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Taigi, vienas iš esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Žemės naudojimo paskirtis į gyvenamųjų pastatų statybos galėtų būti keičiama, jeigu statyba atitiktų savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis yra parengtas, sprendinius.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 14 straipsnio 5 dalyje savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Taigi, tiek bendrųjų, tiek detaliųjų planų rengimas yra priskiriamas savivaldybių kompetencijai.

Administracinėje byloje esančios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslinto plano ištraukos patvirtina, kad Žemės sklypas yra funkcinio prioriteto – vyraujančios miško ūkio paskirties žemės zonoje (b. l. 32, 33). Konkrečiai Žemės sklype nėra planuojamos gyvenamosios vietovės, o aplinkiniuose žemės sklypuose numatyta tik ribota gyvenamųjų vietovių galimybė. Atsižvelgiant į planuojamo žemės sklypo vietą, pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodyto Projekto tikslą, aptartų teisės aktų nuostatas bei aplinkybę, kad administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad statybos Žemės sklype yra numatytos Bendrojo ir specialiojo planų sprendiniuose, J. A. teiginiai, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos), nepagrįsti, pareiškėjas neįrodė, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas nagrinėjamu atveju atitiktų Bendrojo plano sprendinius.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. raštas Nr. A33(1)-7619-(4.22) yra motyvuotas, nenuginčytas, NŽT Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo juo nesiremti. Šiai institucijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašto Nr. A33(1)-7619-(4.22) teisėtumo bei pagrįstumo. Nepaisydamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašte išreikštos pozicijos, NŽT Vilniaus rajono skyrius pažeistų imperatyvią Taisyklių 26 punkto nuostatą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT teritorinis skyrius 2015 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-820 pagrįstai nutraukė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo procedūras bei atsisakė priimti sprendimą Projekto rengimui. Šis sprendimas, priešingai nei teigia J. A., neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Pripažinus šį sprendimą teisėtu bei pagrįstu, negali būti tenkinamas ir J. A. reikalavimas įpareigoti atsakovą atnaujinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, numatant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos), organizavimo procedūras bei priimti sprendimą Projektui rengti ir nustatyti reikalavimus jam rengti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė