Legislator Case Law & Legislation
3dee7aaa-c346-4fbb-b9b9-1f5e1a460470 AI generated

3dee7aaa-c346-4fbb-b9b9-1f5e1a460470 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3dee7aaa-c346-4fbb-b9b9-1f5e1a460470
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,ERP“ (toliau – ieÅ¡kovė, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį galutinai sutikslinusi praÅ¡o iÅ¡ atsakovo G. R. (G. R.) (toliau – atsakovas) priteisti: 282 586,98 Eur skolos pagal paskolos sutartis, 88 818,06 Eur negrÄ Å¾intų pagal avansines apyskaitas ir 43 303,10 Eur panaudotų atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, iÅ¡ viso – 414 708,14 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

3dee7aaa-c346-4fbb-b9b9-1f5e1a460470 · Vilniaus apygardos teismas: patvirtina, jog, atleidus atsakovÄ iÅ¡ darbo, jis neatsiskaitė su Bendrove ir liko skolingas 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai darbuotojui perduodamos lėšos atsiskaitytinai ir nurodoma jas panaudoti įmonės naudai, Å¡ios lėšos pervedamos su darbo santykiais susijusiam tikslui ir atsiradę santykiai kvalifikuojami kaip darbo santykiai, dėl tokių lėšų kilusiam ginčui iÅ¡spręsti taikomos darbo teisės normos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-548/2013).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-282-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02114-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.7.5.9; 1.3.7.7; 2.6.29.4; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė sekretoriaujant Daivai JokÅ«baitytei, RÅ«tai Miltinytei, Martai Ribinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atstovams bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ įgaliotam atstovui V. S., advokatui S. U., atsakovui G. R. (G. R.), jo atstovui advokatui M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,ERP“ ieÅ¡kinį atsakovui G. R. (G. R.) dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,ERP“ (toliau – ieÅ¡kovė, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį galutinai sutikslinusi praÅ¡o iÅ¡ atsakovo G. R. (G. R.) (toliau – atsakovas) priteisti: 282 586,98 Eur skolos pagal paskolos sutartis, 88 818,06 Eur negrÄ Å¾intų pagal avansines apyskaitas ir 43 303,10 Eur panaudotų atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, iÅ¡ viso – 414 708,14 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas 2002 m. spalio 31 d. buvo paskirtas UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini), o 2002 m. lapkričio 26 d. jam pavesta eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. IeÅ¡kovės ir atsakovo 2002 m. spalio 31 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2005 m. sausio 24 d. IeÅ¡kovė ir atsakovas 2006 m. kovo 31 d. pasirašė naujÄ darbo sutartį, kuria sulygo, kad atsakovas eis UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. tapo ir UAB „ERP“ akcininku, turinčiu 45 proc. visų Bendrovės akcijų. Atsakovo darbo sutartis nutraukta 2012 m. vasario 9 d. darbuotojo (atsakovo) praÅ¡ymu.

3. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „ERP“ bankroto bylÄ ; Å¡i nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“ (toliau – administratorius). Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriui nebuvo perduoti visi Bendrovės buhalteriniai dokumentai. IÅ¡ UAB „ERP“ naudoto serverio, kuriame buvo saugoma Bendrovės duomenų dalis, administratoriui pavyko atkurti dalį duomenų, įskaitant įraÅ¡us buhalterinėse programose. Administratorius, įvertinęs turimus duomenis apie skolas Bendrovės, 2013 m. sausio 9 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl debitorinės skolos padengimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė su Bendrove.

4. IeÅ¡kovės duomenimis, bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei dienÄ atsakovas buvo skolingas 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt), kurie Bendrovėje buvo apskaityti kaip paskola, 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt) – negrÄ Å¾intų pagal avansines apyskaitas ir 43 303,10 Eur (ekvivalentas litais – 149 516,95 Lt), kurie buvo panaudoti atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.

5. Dėl 282 586,98 Eur skolos ieškovė nurodė, kad pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos programoje esančius duomenis, kuriuos pavyko atkurti, bankų išrašus ir turimus buhalterinius dokumentus nustatyta, jog ši atsakovo skola susidarė keliais būdais:

a) suteikiant atsakovui paskolÄ iÅ¡ kasos;

b) suteikiant atsakovui paskolÄ bankiniu pavedimu;

c) suteikiant atsakovui paskolÄ grynaisiais pinigais ir padarant atitinkamus įraÅ¡us korespondentinėje kasos sÄ skaitoje, t. y. paskolos suma, paimta iÅ¡ avansinių apyskaitų, sumažinant atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skolÄ Bendrovei. Skolos susidarymo chronologija pateikta pradinio ieÅ¡kinio priede Nr. 12. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina Bendrovės pateiktų skaičiavimų autentiÅ¡kumÄ ir pagrįstumÄ . Paskolas bankiniais pavedimais patvirtina banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (patikslinto ieÅ¡kinio priedai Nr. 1-3).

Paskolas, suteiktas grynaisiais pinigais, patvirtina atsakovo avansinė apyskaita (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 11), kurioje sutampa koresponduojančios sÄ skaitos, tai patvirtina, kad, suteikus atsakovui paskolÄ grynaisiais pinigais, jo įsipareigojimas Bendrovei pagal avansinę apyskaitÄ buvo sumažinamas. Tai, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės yra teisingos, pagrindžia kasos dokumentai, kuriuos turi administratorius (patikslinto ieÅ¡kinio priedai Nr. 4-7). Aplinkybes, kad atsakovas perėmė jo valdomų asmenų (UAB „Sintegra“) įsipareigojimus prieÅ¡ Bendrovę, patvirtina ir kiti dokumentai, tiesiogiai nereferuojantys į skolÄ (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 8).

Tai, kad atsakovas Bendrovei yra skolingas bÅ«tent 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt), patvirtina ir suteiktų trumpalaikių paskolų registras (t. 1, b. l. 339), pateiktas bankroto metu ir pasiraÅ¡ytas tuomečio Bendrovės vadovo M. Z. bei vyr. buhalterės R. Z.. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių 282 586,98 Eur dydžio atsakovo skolÄ Bendrovei.

6. Dėl 88 818,06 Eur dydžio žalos ieÅ¡kovė nurodė, kad į bylÄ pateikta viso atsakovo darbo Bendrovėje avansinė apyskaita (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr.

11) patvirtina, jog, atleidus atsakovÄ iÅ¡ darbo, jis neatsiskaitė su Bendrove ir liko skolingas 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai darbuotojui perduodamos lėšos atsiskaitytinai ir nurodoma jas panaudoti įmonės naudai, Å¡ios lėšos pervedamos su darbo santykiais susijusiam tikslui ir atsiradę santykiai kvalifikuojami kaip darbo santykiai, dėl tokių lėšų kilusiam ginčui iÅ¡spręsti taikomos darbo teisės normos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-548/2013).

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinės atsakomybės pagal darbo teisę tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytų dydžiu ir tvarka. Pagal DK 246 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2004 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d. iš Bendrovės kasos atsakovui buvo suteikiamos piniginės lėšos, kurias jis naudojo Bendrovės veikloje, tačiau ataskaitinio periodo pabaigoje neatsiskaitė už visas jam perduotas lėšas ir liko skolingas 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt). Taigi ieškovei padaryta 88 818,06 Eur dydžio žala. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 ir 10 punktų pažeidimu.

Pagal Taisyklių 9 punktÄ Å«kio subjektas gali iÅ¡mokėti pinigus Å«kio subjekto darbuotojams, kuriuos Å«kio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtÄ , žemės Å«kio produkcijÄ , suteiktas paslaugas, mokėti avansÄ , padengti kitas su Å«kio subjekto veikla susijusias iÅ¡laidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo); iÅ¡mokant pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis; atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , – nurodo joje Å¡ių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, iÅ¡mokėtas sumas; atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir Å«kio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį; nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu.

Taisyklių 10 punkte numatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ fizinių asmenų arba Å«kio subjektų pinigus už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas, avansÄ arba kitas pinigų įplaukas, iÅ¡duoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, nurodytÄ apskaitos dokumentÄ (kasos aparato kvitÄ , pinigų priėmimo kvitÄ arba kita); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ ; pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas.

Atsakovas pažeidė nurodytus Taisyklių reikalavimus – Bendrovės buhalterijai nepateikė iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Akivaizdu, kad yra ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir nurodytos žalos Bendrovei atsiradimo. Taip pat yra ir atsakovo kaltė, nes jis, žinodamas ir suprasdamas savo pareigÄ , jos nesilaikė ir neatsiskaitė už gautas lėšas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas aptariamo pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir nurodytos žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Taigi yra visos bÅ«tinos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos (DK 246 straipsnis), todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 88 818,06 Eur dydžio žala, kurios sudėtį patvirtina su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: (i) administratoriaus pažyma dėl negrÄ Å¾intų avansinių iÅ¡mokų (priedas Nr. 10), kurioje, susisteminant turimus Bendrovės avansinės apyskaitos duomenis, konstatuotas Atsakovo negrÄ Å¾intas gautas avansinių iÅ¡laidų dydis (88 818,06 Eur); (ii) avansinės apyskaitos dokumentai iÅ¡ Bendrovės buhalterinės programos (priedas Nr. 11), kurie patvirtina aplinkybes, susijusias su atsakovo gautomis, panaudotomis ir negrÄ Å¾intomis piniginėmis lėšomis, t. y.

šie rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina aplinkybes:

a) kada ir kokios sumos buvo išmokėtos atsakovui;

b) kokios sumos ir kam buvo panaudotos;

c) kokios sumos nebuvo Bendrovei grÄ Å¾intos; (iii) buvusio Bendrovės vadovo M. Z. administratoriui pateikti dokumentai.

7. Dėl 43 303,10 Eur dydžio žalos ieÅ¡kovės nurodė, kad Bendrovės veiklos laikotarpiu atsakovas, naudodamas Bendrovės pinigines lėšas savo poreikiams tenkinti, įsigijo su Bendrovės veikla nesusijusių prekių (pvz., maisto produktų, laikrodžių, laisvalaikio prekių ir kt.), taip padarydamas Bendrovei žalÄ . Administratorius, įvertinęs turimas Bendrovei iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, nustatė, kad turtui, nesusijusiam su Bendrovės Å«kine komercine veikla pirkti, atsakovas iÅ¡leido 43 303,10 Eur (ekvivalentas litais – 149 516,95 Lt) sumÄ .

Taigi atsakovas neteisėtai disponavo Bendrovės lėšomis kaip savomis, tenkino savo asmeninius poreikius, taip pažeidė Taisyklių 9 ir 10 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Å iuos veiksmus atsakovas atliko sÄ moningai, siekdamas patenkinti savo asmeninius interesus. Žalos dydis yra lygus atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti įsigytų prekių ir paslaugų vertei – 43 303,10 Eur. Nėra abejonių, kad tarp atsakovo veiksmų ir Bendrovei padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

8. Dėl ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo ieÅ¡kovė pažymėjo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å iuo atveju administratoriui apie Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , atsakovui negrÄ Å¾inus avanso, tapo žinoma tik 2012 metų pabaigoje, kai pavyko surinkti visus žalai apskaičiuoti reikalingus dokumentus, o apie atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti iÅ¡leistas lėšas – tik 2013 metų viduryje. IeÅ¡kinys paduotas 2015 m. spalio mėnesį, nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.

Jeigu atsakovas praÅ¡ytų taikyti ieÅ¡kinio senatį, o teismas manytų, kad ieÅ¡kinio senatis praleista, ieÅ¡kovė tokiu atveju praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes: (i) bankroto administratorius iki Å¡ios dienos neturi visų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir remiasi turimų dokumentų fragmentais; (ii) įrodymų rinkimas administratoriui buvo apsunkintas dėl buvusių Bendrovės vadovų ir akcininkų nebendradarbiavimo, siekiant nuslėpti galimai nusikalstamas veikas ir lėšų iÅ¡ Bendrovės pasisavinimÄ ; (iii) dėl sudėtingo Bendrovės bankroto administratorius neturėjo galimybės anksčiau pateikti ieÅ¡kinį.

9. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

10. Atsakovas pabrėžė, kad, jam iÅ¡einant iÅ¡ darbo Bendrovėje, nebuvo jokių įsiskolinimų ir jam tuo metu nebuvo pareikÅ¡ta jokių reikalavimų grÄ Å¾inti skolas.

11. Dėl 282 586,98 Eur skolos (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt) atsakovas nurodė, kad pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 12, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia reikalaujamÄ skolÄ , tai – nežinomų dokumentų ir nežinomų procedÅ«rų pagrindu parengta suvestinė (Exel failo lentelė), kuri net nėra pasiraÅ¡yta ir kurios turinys negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas. IeÅ¡kovė neatskleidžia, kodėl Å¡is „įrodymas“ nepasiraÅ¡ytas ir kokių pirminių dokumentų pagrindu Å¡i suvestinė parengta. NeaiÅ¡ku, nei kokiu bÅ«du paskolos suteiktos, nei kokiu bÅ«du paskolų dalis padengta. Dėl to iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tina iÅ¡reikalauti dokumentus, kurių pagrindu atlikti įraÅ¡ai apie paskolų gražinimÄ .

12. Lentelės 37 eilutėje yra įraÅ¡as „paskolos perkėlimas iÅ¡ Sintegra“ 650 368 Lt (atitinkamai – 188 356 Eur). Tai – tariamos paskolos perkėlimas iÅ¡ vieno juridinio asmens į kitÄ , o ieÅ¡kovė šį įraÅ¡Ä sieja su paskola fiziniam asmeniui – atsakovui, nors tai yra akivaizdžiai nepagrįsta. Atmetus vien šį nepagrįstÄ Ä¯raÅ¡Ä , pagal ieÅ¡kovės nepasiraÅ¡ytÄ suvestinę (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr.12) tariamai atsakovui suteiktų paskolų likutis bÅ«tų 94 230 Eur.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovui suteiktas bankiniais pavedimais paskolas patvirtina banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė neįvardijo, kokio dydžio tariamų paskolų suteikimÄ neva įrodo patikslinto ieÅ¡kinio priedai Nr.1-3. Be to, nurodytų priedų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Å iÄ civilinę bylÄ ieÅ¡kovė pradėjo dar 2015 metais, tačiau Bendrovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai nebuvo pateikti su pirminiu ieÅ¡kiniu, nors reikalaujama bendra suma tiek pagal pirminį ieÅ¡kinį, tiek ir pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį sutampa.

Atsakovas, įvertinęs naujai pateiktus sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir neva jam atliktus mokėjimus, dėjo visas pastangas nustatyti, kam priklauso banko sÄ skaitos, prie kurių nurodyti jo vardas ir pavardė, tačiau to padaryti jam nepavyko. Atsakovas naudojosi (duomenys neskelbtini) sÄ skaitomis, nes Å¡is bankas yra (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas pareiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės naujai pateiktuose bankų iÅ¡raÅ¡uose nurodytos sÄ skaitos nepriklauso jam.

13. Kartu atsakovas nurodė, kad patikslinto ieÅ¡kinio priede Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡klotinė, kuri pagal pateikiamÄ informacijÄ buvo atspausdinta dar 2014 metais, tačiau nėra jokių jos autentiÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų. Visi mokėjimai, susiję su atsakovu, įvardyti kaip dienpinigiai arba avansas už komandiruotę, t. y. atsakovo, kaip Bendrovės darbuotojo, darbo funkcijoms vykdyti skirtos lėšos, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2011 m. kovo 22 d. sudaro 65 630,40 Lt (atitinkamai – 19 007,87 Eur). Nurodyta suma nėra ir negali bÅ«ti laikoma paskola, nes buvo skirta darbo funkcijoms vykdyti.

14. Patikslinto ieÅ¡kinio priede Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡klotinė, kuri taip pat atspausdinta dar 2014 metais, tačiau nėra jokių jos autentiÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų. Bendra pavedimų suma, siejama su paskolomis atsakovui, yra 155 000 Lt (atitinkamai – 4 4891,10 Eur). Paskutiniame priedo lape nurodytas 42 000 Lt (atitinkamai – 12 164,04 Eur) pavedimas įvardintas kaip atlyginimų mokėjimas, tačiau kaip tai susiję su atsakovu – neaiÅ¡ku, nors Å¡i suma įtraukta į pirminio ieÅ¡kinio priedo Nr. 12 33 eilutę kaip paskola atsakovui. Nurodytos sumos negali bÅ«ti laikoma paskola, nes nėra jokių įrodymų dėl pateikto įrodymo tikrumo ir autentiÅ¡kumo.

15. Patikslinto ieÅ¡kinio priede Nr. 3 yra (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡klotinė, atspausdinta dar 2014 metais, tačiau nėra jokių jos autentiÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų. Visi nurodyti mokėjimai, susiję su atsakovu, įvardinami kaip dienpinigiai, avansas už komandiruotę arba darbo užmokestis, t. y. atsakovo, kaip Bendrovės darbuotojo, darbo funkcijoms vykdyti skirtos lėšos, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2011 m. liepos 8 d. – 38 225,10 Lt (atitinkamai – 11 070,75 Eur). Be to, priedo Nr. 3 puslapiai 15, 17, 19 ir 21 kartojasi ir yra priede Nr.

2. Nurodyta suma nėra ir negali būti laikoma paskola, nes buvo skirta darbo funkcijoms vykdyti. Be to, nėra jokių įrodymų dėl pateikto įrodymo tikrumo ir autentiškumo.

16. IeÅ¡kovės teiginiai, kad paskolas, suteiktas grynaisiais pinigais, patvirtina atsakovo avansinė apyskaita (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 11), kurioje sutampa koresponduojančios sÄ skaitos (suteikus atsakovui paskolÄ grynaisiais pinigais, jo įsipareigojimas Bendrovei pagal avansinę apyskaitÄ buvo sumažinamas), ir kasos dokumentai (patikslinto ieÅ¡kinio priedai Nr. 4-7), yra nepagrįsti. Pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 11 – nepasiraÅ¡ytas ir nelaikytinas dokumentu ar įrodymu. Administratorius nepasirašė tokio teismui pateikto dokumento, nes negali/nenori prisiimti atsakomybės dėl jame nurodytos informacijos kilmės ir pagrįstumo.

Priedas Nr. 11 – tai nežinomų dokumentų ir nežinomų procedÅ«rų pagrindu parengtas projektas (Exel failo lentelė), kurios turinys negali bÅ«ti vertinamas kaip faktas ar įrodymas. Be to, ieÅ¡kovė nenurodė, kokios dydžio tariamÄ paskolÄ Ä¯rodinėja Å¡iuo priedu. Apibendrinant PriedÄ Nr. 11 matyti, kad didžiausios sumos yra lentelės apačioje, kur atlikti įraÅ¡ai, nurodant atsakovÄ , tačiau visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kokios Å«kinės operacijos ir kokių dokumentų pagrindu atliktos. (duomenys neskelbtini).

17. Priede Nr. 4 pateiktos kopijos kasos orderių, iÅ¡raÅ¡ytų Bendrovės 2006 metais. Ä®vertinus įneÅ¡tas ir iÅ¡duotas pinigų sumas, susidaro 8 535,32 Eur skirtumas, kurio neva negrÄ Å¾ino atsakovas.

18. Priede Nr. 5 pateiktos kopijos kasos orderių, iÅ¡raÅ¡ytų Bendrovės 2007 metais. Ä®vertinus įneÅ¡tas ir iÅ¡mokėtas pinigų sumas, susidaro 13 200,06 Eur skirtumas, kurio neva negrÄ Å¾ino atsakovas.

19. Prieduose Nr. 6 ir Nr. 7 pateikti Bendrovės Kasos knygos išrašai už 2008, 2009 metus, kuriuose tėra išvestinė informacija, tačiau, nesant pirminių buhalterinių dokumentų, tokia informacija negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes net nėra galimybės nustatyti, kokia valiuta nurodytos sumos. Be to, ieškovė pateikė fragmentiškus įrodymus – tik kasos knygos išrašus dėl atsakovui neva išmokėtų sumų ir nė vieno įrašo apie atsakovo įneštus pinigus, nors su pradiniu ieškiniu pateiktame priede Nr. 12 pati ieškovė nurodė, jog 2008-2009 metais atsakovas Bendrovei įmokėjo 180 469,57 Lt (52 267,60 Eur).

20. IeÅ¡kovės teiginiai apie netiesioginius įrodymus, neva patvirtinančius atsakovo perimtus jo valdomų asmenų įsipareigojimus Bendrovei (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 8), yra nepagrįsti. Pirma, atsakovas neigia pateiktos sutarties autentiÅ¡kumÄ . Antra, nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , ieÅ¡kovė nesugebėjo paaiÅ¡kinti ir pagrįsti savo pačios pateikto įrodymų turinio – įrašų „paskolos perkėlimas iÅ¡ Sintegra“. Be to, pateikta sutarties kopija nėra įrodymas apie paskolos suteikimÄ . Sutarties kopija tėra prielaida, kad ieÅ¡kovė buvo suteikusi Sintegrai paskolÄ , kurios Å¡i negrÄ Å¾ino ir kuriÄ perėmė atsakovas. Tačiau jokių įrodymų apie paskolos suteikimÄ bendrovei Sintegra byloje nėra.

21. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovo 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt) skolÄ Bendrovei patvirtina ir suteiktų trumpalaikių paskolų registras (t. 1, b. l. 339), yra nepagrįsti. Pirma, buvęs Bendrovės vadovas M. Z. yra pripažintas kaltu dėl įmonės tyčinio bankroto, be to, pats administratorius nurodė, jog buvęs vadovas neperdavė visų Bendrovės dokumentų bei turto. Pagal paskutinį Bendrovės balansÄ , sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ M. Z., bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monė turėjo turto, kurio vertė – beveik tokia pati, kiek teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų – 17,8 mln.

Lt (5,169 mln. Eur). Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ie M. Z. sudaryti ir pasiraÅ¡yti dokumentai neatitinka tikrovės, nes administratoriui neperduota beveik jokio vertingo turto, iki Å¡ios dienos Bendrovės kreditoriams neiÅ¡mokėta nė vieno euro. Antra, tarp įmonės vadovo M. Z. ir atsakovo buvo kilęs akivaizdus konfliktas dėl Bendrovės valdymo ir veiklos. Tuo metu atsakovas inicijavo Bendrovės ir jos valdymo organo (Bendrovės vadovo) veiklos tyrimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau tam prieÅ¡inosi Bendrovės vadovas M.

Z. (t. 2, b. l. 46-58). Vadovaujantis CK 6.870 straipsniu, paskolų suteikimo faktÄ ieÅ¡kovė turėtų įrodinėti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, bankiniais pavedimais ir kitais dokumentais, kurie patvirtintų paskolos dalyko perdavimÄ atsakovui. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui bÅ«tų suteikta paskolų 282 586,98 Eur sumai.

22. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 88 818,06 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 11, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, nepasiraÅ¡ytas, tai – nežinomų dokumentų ir nežinomų procedÅ«rų pagrindu parengtas projektas (Exel failo lentelė), kurio turinys negali bÅ«ti vertinamas kaip faktas ar įrodymas. Be to, tuo pačiu priedu ieÅ¡kovė įrodinėja ir negrÄ Å¾intÄ paskolÄ . PriedÄ Nr. 11 sudaro 3987 eilučių, kuriose esantys įraÅ¡ai – nesuprantami, atlikti nežinomų dokumentų pagrindu.

Atsakovas spėja, kad ieÅ¡kovės įvardytos 88 818,06 Eur žalos (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt) didžiausia dalis yra nurodyta suvestinės 3985 eilutėje – 88 201,60 Eur (ekvivalentas litais – 304 542,49 Lt). Å is įraÅ¡as atliktas 2011 m. gruodžio 31 d., grindžiamas dokumentu Nr. MSU00022, kuris atsakovui nežinomas, todėl jis negali gintis nuo tokių teiginių. Be to, dėl konflikto su Bendrovės vadovu M. Z. atsakovas jau nuo 2011 spalio 1 d. nebÅ«davo Bendrovėje ir nevykdė jokių Å«kinių operacijų – šį faktÄ Ä¯rodo atsakovui vadovo atsiųstas nurodymas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ (atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį priedas Nr.1).

23. ReikalaujamÄ iÅ¡ atsakovo 88 818,06 Eur dydžio žalÄ ir jos sudėtį ieÅ¡kovė grindžia administratoriaus pažyma dėl negrÄ Å¾intų avansinių iÅ¡mokų (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 10), kurioje susisteminti turimi Bendrovės avansinės apyskaitos duomenys ir nustatytas atsakovo negrÄ Å¾intų avansinių iÅ¡mokų dydis – 88 818,06 Eur. Tačiau Å¡i nepasiraÅ¡yta pažyma net negali bÅ«ti laikoma dokumentu. Tokia pažyma, net jeigu ir bÅ«tų pasiraÅ¡yta, negali bÅ«ti laikoma tinkamu skolos patvirtinimu, nes joje pateikti duomenys nėra pagrįsti.

24. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 43 303,10 Eur žalos taip pat yra nepagrįstas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėtos Bendrovės piniginės lėšos, už kurias jis neva įsigijo daiktus asmeniniams poreikiams. Kadangi nenurodyta, kaip atsakovui buvo perduotos Bendrovės piniginės lėšos, kurias jis neva naudojo asmeniniams pirkiniams, atsakovas negali net nustatyti, ar Å¡is reikalavimas nedubliuoja kitų ieÅ¡kinio reikalavimų – dėl negrÄ Å¾intos skolos ar avansų.

Kita vertus, už kokius įsigytus daiktus apmokėti, o už kokius – ne, kokias įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas įtraukti į Bendrovės apskaitÄ , o kokių neįtraukti, gali priimti ir priėmė Bendrovės vadovas, o ne atsakovas, kuris buvo darbuotojas. Å iuo atveju atsakovas turėtų bÅ«ti Bendrovės vadovas, kurio sprendimu sÄ skaitos įtrauktos į apskaitÄ , pripažįstant, kad prekės įsigytos įmonės poreikiams tenkinti. Vien tik sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymas įmonės vardu ar jos pasiraÅ¡ymas nesukelia įmonei žalos.

Žala gali atsirasti tik tada, kai įmonės vadovas tokiÄ sÄ skaitÄ nusprendžia įtraukti į įmonės apskaitÄ , pripažindamas tai veiklos sÄ naudomis, o darbuotojui, apmokėjusiam pagal sÄ skaitÄ , kompensuodamas iÅ¡ įmonės lėšų. Kita vertus, jeigu darbuotojas už įmonės lėšas įsigyja turtÄ , nesusijusį su įmonės veikla, tokias lėšas įmonė iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ darbuotojo, kai bÅ«na priimtas sprendimas neįtraukti į apskaitÄ ir nepripažinti sÄ naudomis įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos.

25. Atsakovo teigimu, dėl išdėstytų argumentų pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

26. Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl procesiniuose dokumentuose ir duodant paaiškinimus teismo posėdyje nurodytų aplinkybių bei argumentų.

27. Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas, remdamiesi procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti visa apimtimi. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies 28. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „ERP“ buvo įsteigta 2002 m. spalio 28 d. ir vykdė informacinių technologijų (toliau – IT) bei modernių verslo sprendimų paslaugų teikimo veiklÄ .

29. Atsakovas pagal 2002 m. spalio 28 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 01 nuo 2002 m. spalio 30 d. buvo paskirtas UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2002 m. lapkričio 26 d. jam pavesta eiti (duomenys neskelbtini). Å i darbo sutartis buvo nutraukta 2005 m. sausio 24 d. atsakovo (darbuotojo) praÅ¡ymu (tuo metu galiojusio DK 127 straipsnio 1 dalis).

30. IeÅ¡kovė ir atsakovas 2006 m. kovo 31 d. pasirašė naujÄ darbo sutartį Nr. 57, kuria atsakovas nuo 2006 m. balandžio 3 d. priimtas į UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Å ios Darbo sutarties 10 punkte atsakovas įsipareigojo prisiimti visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotÄ turtÄ , jeigu Å¡is bus prarastas ar sugadintas dėl jo kaip darbuotojo kaltės.

31. Atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. tapo ir UAB „ERP“ akcininku – 45 proc. Bendrovės akcijų savininku. 32. 2011 m. rugsėjo mėnesį prasidėjo didžiųjų UAB „ERP“ akcininkų, turėjusių po 45 proc. Bendrovės akcijų, t. y. atsakovo ir M. Z., ėjusio ir Bendrovės vadovo pareigas, nesutarimai dėl Bendrovės paskolos sutarties su Nordea banku pratęsimo ir atsakovo laidavimo už prievolių bankui įvykdymÄ .

33. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2012 m. vasario 9 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu).

34. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „ERP“ bankroto bylÄ ; Å¡i nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“.

35. BUAB „ERP“ bankroto administratorius 2013 m. sausio 9 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl 1 393 699,38 Lt (403 643,24 Eur) skolos Bendrovei grÄ Å¾inimo. Skolos pagrindai ir sudėtis – nedetalizuoti (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 9).

36. BUAB „ERP“ nemokumo administratorius 2015 m. liepos 1 d. parengtos veiklos ataskaitos 19 punkte nurodė, kad nereiškė ieškinio dėl skolos iš G. R. priteisimo, nes, neturint visų pirminių dokumentų, o turint tik išrašus iš BUAB „ERP“ buhalterinės programos, reikšti ieškinį labai rizikinga.

37. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi patenkino BUAB „ERP“ bankroto administratoriaus 2015 m. sausio 5 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir UAB „ERP“ bankrotÄ pripažino tyčiniu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-5468-585/2015). Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-414-370/2016) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 3K-3-466-690/2016) patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38. BUAB „ERP“ bankroto administratorius 2015 m. spalio 23 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo G. R. (G. R.) priteisti 414 708,14 Eur žalos atlyginimo. Administratorius nurodė, kad Bendrovė ir atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2011 m. liepos 1 d. buvo sudarę nežinomÄ skaičių paskolos sutarčių, kurių pagrindu Bendrovė atsakovui suteikė paskolų 445 179,85 Eur (1 537 117 Lt) sumai, ir iÅ¡ Å¡ios sumos atsakovas nėra grÄ Å¾inęs 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt); tai patvirtina: (i) Bendrovės buhalteriniai duomenys, užfiksuoti pirminio ieÅ¡kinio prieduose Nr. 12 ir Nr. 13; (ii) atsakovo ir buvusio Bendrovės vadovo M.

Z. sudarytas ketinimų protokolas; (iii) (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, kuriame nurodyta viena iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytų paskolos sutarčių – 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartis Nr. ERP2011/01/03-03; (iv) Bendrovės 2011 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tas atsakovui, kuriuo reikalauta grÄ Å¾inti kredito sumÄ â€“ 536 055,42 Eur (1 850 892,15 Lt). Administratorius taip pat nurodė, kad atsakovas pasisavino 88 818,06 Eur (306 671,01 Lt) Bendrovės lėšų, kurios jam, kaip atskaitingam asmeniui, buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡ Bendrovės kasos ir kurių jis, nepanaudojęs Bendrovės poreikiams, negrÄ Å¾ino Bendrovei; tai patvirtina: (i) administratoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. pažyma dėl atskaitingų asmenų negrÄ Å¾intų avansinių iÅ¡mokų, kurioje susisteminti turimi UAB „ERP“ avansinės apyskaitos duomenys (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 10); (ii) avansinės apyskaitos dokumentai iÅ¡ UAB „ERP“ buhalterinės programos, kurie patvirtina:

a) kada ir kokios sumos buvo išmokėtos atsakovui; b) kokios sumos ir kam buvo panaudotos;

c) kokios sumos bendrovei negrÄ Å¾intos (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 11); (iii) buvusio UAB „ERP“ vadovo M. Z. administratoriui pateikti dokumentai). Administratoriaus teigimu, įvertinus Bendrovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras, nustatyta, kad atsakovas iÅ¡leido 43 303,10 Eur (149 516,95 Lt) turtui, nesusijusiam su Bendrovės veikla (pvz., maisto produktams, laikrodžiams, laisvalaikio prekėms ir kt.) įsigyti, todėl privalo atlyginti neteisėtu Bendrovės lėšų panaudojimu padarytÄ 43 303,10 Eur žalÄ .

39. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 414 708,14 Eur žalai atlyginti.

40. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt) negrÄ Å¾intų paskolų 41. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas nėra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei 282 586,98 Eur paskolų sumos.

42. IeÅ¡kovės bankroto administratorius, remdamasis turimais UAB „ERP“ buhalteriniais duomenimis apie atsakovui suteiktas paskolas, nurodė, kad visas paskolas, gautas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2007 m. lapkričio 28 d., atsakovas grÄ Å¾ino 2007 m. gruodžio 28 d.; tuo tarpu negrÄ Å¾intų paskolų sumos ėmė formuotis nuo 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. liepos 1 d. negrÄ Å¾intų paskolų suma buvo 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt); Å¡i suma susideda iÅ¡:

1) atsakovui kasos dokumentų ir bankinių pavedimų pagrindu suteiktų paskolų:

2) atsakovo kaip atskaitingo asmens lėšų, kurios buvo prilygintos suteiktoms paskoloms (avansinės apyskaitos 1347, 1592, 1785, 2483, 2782, 3092, 3670 eilutės, koresponduojančios su atsakovui suteiktų paskolų lentelėje nurodytais duomenimis);

3) atsakovui perkeltos UAB „Sintegra“ 188 359,59 Eur (650 368 Lt) skolos, kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti UAB „ERP“.

43. Paskolos teisinius santykius sukuria sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, kt.).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯eina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ , teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys).

Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad žodis „paskola“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pirmÄ jÄ pagrindinę prasmę yra skolinami pinigai, t. y. grÄ Å¾intinai perduodami pinigai. Å iuo atveju yra svarbÅ«s du aspektai: pirma, kad pinigai yra perduodami; antra, kad jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami. Asmens veiksmai, priimant pervestus pinigus, kai jų mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paskola“, suteikia pagrindÄ vertinti, kad pinigai gauti kaip paskola. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sÄ skaitÄ gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimÄ .

Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu iÅ¡reiÅ¡kia įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013, kt.).

46. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė paskolų suteikimo atsakovui faktÄ Ä¯rodinėja tokiais įrodymais: 1) banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais (patikslinto ieÅ¡kinio priedai Nr. 1-3);

2) kasos dokumentais (patikslinto ieškinio priedai Nr. 4-7);

3) Bendrovės kompiuteryje rasta atsakovo avansine apyskaita (pradinio ieškinio priedas Nr. 11);

4) UAB „ERP“ Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) teiktomis deklaracijomis (2004-2010 metų);

5) Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-312-2021 atliktos 2019 m. rugsėjo 30 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-1436(18); 6) paskolų suvestine (pradinio ieškinio priedas Nr. 12).

47. Teismo proceso metu apklausta kaip liudytoja buvusi UAB „ERP“ finansų direktorė N. B. parodė, kad Bendrovėje buvo praktika teikti paskolas darbuotojams; buvo pasiraÅ¡omos sutartys, nustatomi grÄ Å¾inimo terminai; ar visais atvejais buvo sudaromos raÅ¡ytinės sutartys, negali atsakyti, tačiau nurodė, kad jos asmeniniu atveju tokia sutartis buvo (2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

48. Duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, atsakovas pripažino, kad ir jis iÅ¡ Bendrovės yra gavęs paskolų, tačiau, pasak atsakovo, visas paskolas yra grÄ Å¾inęs (2021 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Gindamasis nuo ieÅ¡kinio, atsakovas teigė, kad nagrinėjamoje byloje apklaustas kaip liudytojas buvęs UAB „ERP“ vadovas M. Z. nurodė, jog dėl paskolų suteikimo buvo sudaromos raÅ¡ytinės sutartys, tuo tarpu ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti neva atsakovo negrÄ Å¾intas paskolas, pateikė tik vienos paskolos sutarties kopijÄ , o dėl ankstesnio laikotarpio paskolų, kurias reikalaujama priteisti, sutarčių nepateikė.

49. Sutiktina su atsakovu, kad į bylÄ yra pateikta tik 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutarties Nr. ERP2011/01/03-03 kopija. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovas, pripažinęs, jog yra gavęs iÅ¡ Bendrovės paskolų, kurias grÄ Å¾ino, nurodė neturįs nė vienos sutarties egzemplioriaus, taip pat nėra iÅ¡saugojęs kitų dokumentų, susijusių su gautomis ir grÄ Å¾intomis paskolomis.

50. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės bankroto administratoriui nebuvo perduota raÅ¡ytinių paskolos sutarčių, sudarytų Bendrovės ir atsakovo nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2010 m. sausio 3 d., savaime nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodytu laikotarpiu tarp Bendrovės ir atsakovo nebuvo paskolos teisinių santykių. Tokių santykių buvimÄ ieÅ¡kovė gali įrodyti remdamasi kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

51. Atsakovas taip pat nurodė, kad Bendrovėje, įvardijant, jog teikiamos paskolos, iš tiesų taip darbuotojams buvo mokamos premijos.

52. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovės UAB „ERP“ ir atsakovo 2006 m. kovo 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 57 4 punkte nustatyta, kad darbuotojui gali bÅ«ti mokami priedai ir premijos, jeigu tokias nustato darbdavys atskiru raÅ¡ytiniu sprendimu. Ilgai trukusio teismo proceso metu atsakovas nepateikė įrodymų (bent netiesioginių) savo pozicijai dėl premijų jam, kaip darbuotojui, skyrimo ir mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių mokėjimų, įvardytų paskolomis, sumos – itin didelės. Byloje nėra duomenų, kad tokio dydžio sumų ir įvairiausiu periodiÅ¡kumu, nesant jokios sistemos, mokėjimas buvo susijęs su premijų už darbÄ mokėjimu.

Kita vertus, pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas ginčo laikotarpiu, nurodydamas, kad dengia paskolas, Bendrovei yra grÄ Å¾inęs iÅ¡ viso 251 150,57 Lt (72 738,23 Eur). Jeigu pinigai buvo gaunami kaip premijos už darbo rezultatus, nėra jokio pagrindo jų grÄ Å¾inti. Be to, jeigu atsakovas, žinodamas, jog, pridengiant paskolų teikimu, mokamos premijos, ir sutikdavo priimti apsimestiniu pagrindu perduodamas pinigų sumas, jam tenka neigiami tokio elgesio padariniai – nepateikus įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie mokėtas premijas, nepavyks nuginčyti prievolės grÄ Å¾inti pinigus, priimtus paskolos paskirties pagrindu.

53. Pažymėtina tai, kad prie bylos pridėtuose keturiuose segtuvuose esančių UAB „ERP“ kasos dokumentų (2006-2009 metų) originalų analizė patvirtina, jog Bendrovė teikdavo paskolas savo darbuotojams, tarp jų – ir generaliniam direktoriui M. Z., pardavimų direktorei O. R., finansų direktorei N. B.. Kasos dokumentai patvirtina, kad lėšos iÅ¡ kasos paskolos pagrindu ne tik buvo iÅ¡mokamos, bet ir priimamos į kasÄ , fiksuojant paskolintų lėšų grÄ Å¾inimÄ (pvz., 2008 m. kasos dokumentų segtuve esantys 2008 m. gegužės 26 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKL422 dėl 5 180 Lt paskolos generaliniam direktoriui M.

Z.; 2008 m. birželio 5 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKL500427 dėl 20 000 Lt paskolos generaliniam direktoriui M. Z.; 2008 m. liepos 17 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKL500466 dėl 10 000 Lt paskolos finansų direktorei N. B.; 2008 m. rugpjūčio 22 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKL500464 dėl 120 000 Lt paskolos generaliniam direktoriui M. Z.; 2008 m. gegužės 29 d. kasos pajamų orderis GKL Nr. 500133 dėl pardavimų direktorės O. R. grÄ Å¾intų 2 000 Lt paskolai dengti, 2008 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis GKL Nr. 500137 dėl M.

Z. grÄ Å¾intų 16 176 Lt paskolai dengti; 2008 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderis GKL Nr. 500144 dėl M. Z. grÄ Å¾intų 5 000 Lt paskolai dengti; 2009 m. vasario 17 d, ir vasario 25 d. kasos pajamų orderiai GKL Nr. 500173 ir GKL Nr. 500175 dėl N. B. grÄ Å¾intų 1 500 Lt ir 1 600 Lt paskolai dengti, kt.).

54. Paskolų Bendrovės darbuotojams teikimo faktÄ , be kita ko, pagrindžia ir Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „ERP“ teiktos 2005, 2006, 2007, 2009, 2009, 2010, 2011 metų deklaracijos apie fiziniams asmenims suteiktas ir jų grÄ Å¾intas paskolas (Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) teismui 2019 m. lapkričio 25 d. pateikti dokumentai).

55. Teismas neturi pagrindo abejoti keturiuose kasos dokumentų segtuvuose esančių UAB „ERP“ dokumentų autentiškumu. Dėl kiekvienų metų (2006-2009 m.) yra sudaryti Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktai, pasirašyti patikrinimus atlikusios komisijos narių.

56. Atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio reikalavimų, nurodė, kad UAB „ERP“ kasos iÅ¡laidų orderiuose yra ne originalÅ«s buvusio vadovo M. Z. paraÅ¡ai, bet parašų faksimilės, tokie buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini suklastotais ir jais negali bÅ«ti remiamasi kaip įrodymais, patvirtinančiais atsakovo skolÄ .

57. Teismas, iÅ¡analizavęs prie bylos pridėtuose keturiuose segtuvuose esančius UAB „ERP“ kasos dokumentų originalus (2006-2009 metų), į civilinę bylÄ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis iÅ¡ UAB „ERP“ kompiuteriuose rastos buhalterinės apskaitos, neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad kasos iÅ¡laidų orderiai negali bÅ«ti vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, sprendžiant dėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kiniu reikalaujamų priteisti sumų. Sutiktina, kad dalyje kasos orderių (tiek pajamų, tiek iÅ¡laidų) yra buvusio vadovo M.

Z. parašų faksimilės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikruose kasos dokumentuose parašų faksimilės yra ne tik buvusio vadovo M. Z., bet ir tam tikrais laikotarpiais laikinai ėjusios vadovo pareigas (toliau – l. e. p.) O. R. parašų faksimilės (pvz., 2007 m. lapkričio 20 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKE000020 dėl 1 020 Eur grynųjų pinigų įneÅ¡imo iÅ¡ kasos į SEB bankÄ ; 2007 m. lapkričio 27 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKL500348 dėl 80 Eur avanso rinkodaros vadybininkui iÅ¡mokėjimo, kiti l. e. p. O.

R. 2007 m. lapkričio mėnesį pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai). Tai teikia pagrindÄ manyti, kad Bendrovės praktikoje dokumentams pasiraÅ¡yti buvo naudojamos ir parašų faksimilės. Tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nėra pakankamas pagrindas buhalterinius dokumentus laikyti suklastotais ir negaliojančiais. Pabrėžtina tai, kad kasos orderiuose, be įmonės vadovo, yra dar trijų asmenų paraÅ¡ai:

1) paties lėšų gavėjo;

2) finansų direktorės N. B.; 3) kasininkės N. K.. Teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parašų autentiškumu. Teismo proceso metu apklaustos kaip liudytojos N. B. ir N. K. neturėjo abejonių dėl jų parašų tikrumo (2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas).

58. Atsakovas teismo proceso metu kėlė abejones, ar visuose kasos dokumentuose esantys paraÅ¡ai yra jo, tačiau neįrodinėjo savo parašų kasos orderiuose suklastojimo fakto. Nagrinėjamoje byloje teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskyrė raÅ¡ysenos ekspertizę atsakovo parašų (duomenys neskelbtini) pateiktuose į bylÄ banko kortelių iÅ¡davimo dokumentuose tikrumui iÅ¡tirti. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. gruodžio 23 d. Ekspertizės akte Nr. 11-2788(21) nurodė, kad, lyginant tiriamuosius paraÅ¡us su tyrimui pateiktais G.

R. parašų pavyzdžiais, buvo nustatyta topografinio, bendrųjų, specialiųjų parašų požymių sutapimų bei skirtumų, tačiau jie nesudaro individualios požymių visumos, pakankamos teigiamai išvadai, taip pat požymių visumos, pakankamos neigiamai išvadai, nes parašai yra trumpi ir paprastos grafinės sandaros, sudaryti iš paprastos konstrukcijos neraidinio elemento ir užraito, kurie yra neinformatyvūs ir jų identifikacinė reikšmė menka. Dėl šių priežasčių teismo ekspertai negalėjo nustatyti, tirti pateiktuose dokumentuose dėl banko kortelės išdavimo su atsakovu susiję parašai yra jo ar ne.

59. PrieÅ¡ skiriant Å¡iÄ teismo ekspertizę, atsakovas buvo pakviestas į teismÄ tam, kad, peržiÅ«rėjęs UAB „ERP“ kasos dokumentų (2006-2009 metų) segtuvuose esančius kasos orderius, įvertintų juose esančius paraÅ¡us ir tie, kurių tikrumu jis neabejoja, bÅ«tų pateikti kaip laisvieji raÅ¡ysenos pavyzdžiai teismo ekspertizei atlikti. Atsakovas, 2021 m. lapkričio 23 d. atvykęs į teismÄ , nurodė, kad nekvestionuoja savo parašų, esančių: 2006 m. kasos dokumentų segtuve: 1) 2006 m. spalio 10 d. kasos pajamų orderyje serija GKL Nr. 500045 skiltyje „Priimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) G.

R. (duomenys neskelbtini) esančio parašo; 2) 2006 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500135 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 3) 2006 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500134 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 4) 2006 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500093 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo. 2007 m. kasos dokumentų segtuve: 1) 2007 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderyje serija GKL Nr. 500116 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G.

R.“ esančio parašo; 2) 2007 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderyje serija GKL Nr. 500112 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G. R.“ esančio parašo; 3) 2007 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500221 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 4) 2007 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderyje serija GKE Nr. 000028 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G. R.“ esančio parašo. 2008 m. kasos dokumentų segtuve: 1) 2006 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500094 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 2) 2008 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500546 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 3) 2008 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500527 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 4) 2008 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500390 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo.

60. Dėl atsakovo argumentų, kad kai kuriuose kasos dokumentuose esantys jo parašai yra akivaizdžiai skirtingi, pažymėtina tai, jog ir kituose bylos dokumentuose, kuriuose esančių parašų tikrumu nėra pagrindo abejoti, esantys atsakovo parašai vizualiai skiriasi nuo tų, kuriuos atsakovas, prieš skiriant teismo ekspertizę, pateikė kaip eksperimentinius rašysenos pavyzdžius. Pvz., atsakovo, kaip vienintelio UAB „Sintegra“ akcininko, 2011 m. balandžio 15 d. sprendime esantis atsakovo parašas, Prašyme registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „Sintegra“ steigimo dokumentus 2011 m. gegužės 9 d. atsakovo parašas aiškiai skiriasi nuo teismo ekspertizei teiktų atsakovo eksperimentinių parašų pavyzdžių.

Taip pat 2008 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderyje Nr. 500126, kuriuo atsakovas į Bendrovės kasÄ sumokėjo 44 077,75 Lt paskoloms dengti, 2008 m. balandžio 4 d. kasos pajamų orderyje GKL Nr. 500125, kuriuo atsakovas į Bendrovės kasÄ sumokėjo 15 416,82 Lt paskoloms dengti, esantys atsakovo paraÅ¡ai aiÅ¡kiai skiriasi nuo teismo ekspertizei teiktų atsakovo eksperimentinių parašų pavyzdžių. Teismo nuomone, parašų dokumentuose skirtingumÄ gali lemti tiek raÅ¡ymo priemonės patogumas, tiek tai, ar asmuo pasiraÅ¡o patogiai sėdėdamas, ar stovėdamas, pasilenkęs ir pan.

Kol įstatymo nustatyta tvarka nepaneigtas parašų konkrečiuose tikrumas, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pasirašytais dokumentais, juolab kai juose įvardytų operacijų faktui patvirtinti yra pateikta ir kitų rašytinių įrodymų.

61. Laikotarpiu, už kurį yra pateikti UAB „ERP“ kasos dokumentų originalai (2006-2009 m.), atsakovo ir tuomečio Bendrovės vadovo M. Z. santykiai buvo geri. Nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ abejoti, kad Bendrovės kasos iÅ¡laidų orderiai, susiję su lėšų iÅ¡mokėjimu atsakovu, buvo klastojami.

62. Nurodytų motyvų pagrindu, atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus jo parašų UAB „ERP“ kasos dokumentuose (2006-2009 metų) tikrumo, teismas neturi pagrindo abejoti jų autentiškumu ir nepripažinti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis kasos orderių, pasirašytų paties atsakovo.

63. Atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio reikalavimų, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikti (duomenys neskelbtini) sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (patikslinto ieÅ¡kinio priedai Nr. 1-3) negali bÅ«ti patikimi įrodymai, nes Å¡iuose iÅ¡raÅ¡uose nurodytos sÄ skaitos, prie kurių yra atsakovo vardas ir pavardė, nepriklauso jam.

64. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 7076, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė G. R.. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad į sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami atsakovui skirti dienpinigiai komandiruotėms, avansai kaip atskaitingam Bendrovės darbuotojui, kompensuojamos iÅ¡laidos už Bendrovei pirktas prekes, paslaugas (pvz., 2010 m. lapkričio 9 d. pavedimu atsakovui pervesta 9 137,10 Lt už pagal sÄ skaitÄ Nr. 00006000 Bendrovės vardu pirktÄ aukcione meno kÅ«rinį), be to, į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ buvo pervestas ir atsakovui skirtas darbo užmokestis (2011 m. gegužės 10 d. pervestas DU už 4 mėn. – 12 000 Lt).

65. BÅ«tent į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui 2010 m. gruodžio 21 d. mokėjimu, nurodant, kad pagal paskolos sutartį, pervesta 32 000 Lt suma, 2011 m. kovo 4 d. mokėjimu, taip pat nurodant, kad pagal paskolos sutartį, – 49 000 Lt, 2011 m. balandžio 21 d. mokėjimu, nurodant, kad paskolos sutarties pagrindu, – 25 000 Lt, 2011 m. birželio 7 d. mokėjimu, nurodant, kad pagal praÅ¡ymÄ pagal paskolos sutartį, – 49 000 Lt. Taigi į aptariamÄ banko sÄ skaitÄ paskolos pagrindu pervesta iÅ¡ viso 155 000 Lt (44 891,10 Eur).

66. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančių duomenų visumÄ , nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ abejoti, kad banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ buvo pervestas atsakovui priklausantis darbo užmokestis, komandiruotėms skirti dienpinigiai, avansai kaip atskaitingam asmeniui, kompensuojamos iÅ¡laidos už Bendrovei pirktas prekes, priklausė jam. Pats atsakovas nurodė, kad iki 2011 m. rugsėjo mėnesį kilusio konflikto, jo santykiai su kitu UAB „ERP“ didžiuoju akcininku ir Bendrovės vadovu M. Z. buvo geri. Nenustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių, kad lėšos, pervestos į aptariamÄ banko sÄ skaitÄ , buvo skirtos ne atsakovui ir kad atsakovas Å¡ių lėšų negavo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

67. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad asmens veiksmai, priimant pervestus pinigus, kai jų mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paskola“, suteikia pagrindÄ vertinti, jog pinigai gauti kaip paskola, ir lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu iÅ¡reiÅ¡kia įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013, kt.), atsakovui neįrodžius kitokio 2010 m. gruodžio 21 d., 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. birželio 7 d. banko pavedimais pervestų lėšų gavimo pagrindo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog nurodytais mokėjimais bendra 155 000 Lt suma atsakovui buvo perduota kaip paskola ir atsakovas jÄ turėjo grÄ Å¾inti Bendrovei (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178 straipsniai).

68. IÅ¡vadÄ , kad aptartos pinigų sumos buvo atsakovui perduotos ir perduotos kaip paskola, patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – VMI pateiktos deklaracijos apie UAB „ERP“ 2010 metais fiziniams asmenims suteiktas ir jų grÄ Å¾intas paskolas (2010 metų deklaracijoje, be kita ko, nurodyta atsakovui 2010 m. gruodžio 21 d. suteikta 32 000 Lt dydžio paskola; 2011 metais suteiktų ir grÄ Å¾intų paskolų deklaracija VMI jau neteikta).

69. Kartu teismas nurodo, kad atmeta kaip neįrodytÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ , jog, pervedant į banko sÄ skaitÄ , atsakovui 2010 m. lapkričio 2 d. buvo suteikta ir 42 000 Lt dydžio paskola. Akcentuotina tai, kad pati ieÅ¡kovė UAB „ERP“, 2010 m. lapkričio 2 d. pervesdama 42 000 Lt sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodė „Atlyginimų mokėjimas“. Be to, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nepatvirtina, kad aptariama suma pervesta bÅ«tent į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė atsakovui.

Sutiktina su atsakovu, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų neaiÅ¡ku, kaip 2010 m. lapkričio 2 d. pervesta 42 000 Lt suma susijusi su atsakovu. Byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodyta suma buvo pervesta bÅ«tent į atsakovui priklausiusiÄ sÄ skaitÄ , be to, kad, nepaisant nurodytos paskirties „Atlyginimų mokėjimas“, atsakovas Å¡iÄ sumÄ priėmė kaip paskolÄ , iÅ¡reikÅ¡damas įsipareigojimÄ jÄ grÄ Å¾inti (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys;

CPKÂ 179Â straipsnio 1Â dalis, 185 straipsnis).

70. Dėl kasos dokumentais įrodinėjamų paskolų pažymėtina, kad pagal prie bylos pridėtuose 2006, 2007, 2008, 2009 metų kasos dokumentų segtuvuose esančius kasos iÅ¡laidų orderius, nurodant pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindu paskolÄ , atsakovui iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 469 222,40 Lt. 71. 2006 m. nėra kasos iÅ¡laidų orderių dėl Bendrovės lėšų atsakovui iÅ¡mokėjimo paskolos pagrindu.

72. Pagal 2007 m. vasario 9 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. MKL500221 atsakovui paskolos pagrindu iÅ¡mokėta 12 500 Lt (pažymėtina, kad, skiriant teismo ekspertizę, Å¡iame kasos orderyje esantį savo paraÅ¡Ä atsakovas pripažino, be to, Å¡iame orderyje yra M. Z. paraÅ¡as, ne paraÅ¡o faksimilė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡i paskola neįraÅ¡yta į paskolų suvestinę, kuri pridėta prie pradinio ieÅ¡kinio, bet Å¡iuo kasos iÅ¡laidų orderiu remiamasi, jo kopija pridėta prie patikslinto ieÅ¡kinio.

73. Pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500290 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 49 000 Lt (pažymėtina, kad šį orderį vadovo vardu pasirašė l. e. p. O. R., parašas – ne faksimilė).

74. Pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500291 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 51 000 Lt (pažymėtina, kad šį orderį vadovo vardu pasirašė l. e. p. O. R., parašas – ne faksimilė).

75. Pagal 2007 m. spalio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500322 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 50 000 Lt (šį orderį vadovo vardu pasirašė l. e. p. O. R., parašas – galbūt faksimilė, bet nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų (tarp jų – ir lėšas gavėjo, t. y. atsakovo) parašų autentiškumu).

76. Pagal 2007 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500350 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 5 000 Lt (šį orderį vadovo vardu pasirašė l. e. p. O. R., parašas – galbūt faksimilė, bet nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų (tarp jų – ir lėšas gavėjo, t. y. atsakovo) parašų autentiškumu).

77. Nurodytais orderiais suteiktos paskolos įrašytos ir kasos knygoje; įrašai patvirtinti finansų direktorės N. B. ir buhalterės N. K. parašais.

78. Aptartų paskolų suteikimo faktÄ , be kita ko, patvirtina ir VMI pateiktos UAB „ERP“ deklaracijos apie fiziniams asmenims suteiktas ir jų grÄ Å¾intas paskolas. Deklaruotos atsakovui 2007 m. rugpjūčio 22 d. suteikta 49 000 Lt paskola, 2007 m. rugpjūčio 23 d. suteikta 51 000 Lt paskola, 2007 m. spalio 19 d. suteikta 50 000 Lt paskola, 2007 m. lapkričio 28 d. suteikta 5 000 Lt paskola.

79. Apibendrinant, 2007 metais iš Bendrovės kasos atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 167 500 Lt dydžio suma.

80. Pagal 2008 m. vasario 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500378 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 55 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. galbūt parašo faksimilė, bet nepaneigtas kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumas).

81. Pagal 2008 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500390 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 3 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. galbūt parašo faksimilė, bet nepaneigtas kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumas).

82. Pagal 2008 m. kovo 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500394 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 15 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. galbūt parašo faksimilė, bet nepaneigtas kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumas).

83. Pagal 2008 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500409 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 10 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. galbūt parašo faksimilė, bet nepaneigtas kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumas).

84. Pagal 2008 m. gegužės 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500415 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 7 500 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. galbūt parašo faksimilė, bet nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumu).

85. Pagal 2008 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500423 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 5 180 Lt (šį orderį vadovo vardu pasirašė l. e. p. O. R., parašas – ne faksimilė; taip pat nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumu).

86. Pagal 2008 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500428 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 20 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. parašas, ne faksimilė, taip pat nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumu).

87. Pagal 2008 m. liepos 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKE000023 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 1 750 Eur (6 042,40 Lt) (šiame orderyje vadovo M. Z. galbūt parašo faksimilė, bet nepaneigtas kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumas).

88. Pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500465 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 120 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. parašas, ne faksimilė, taip pat nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumu).

89. Pagal 2008 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500527 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 15 000 Lt (šiame orderyje vadovo M. Z. parašas, ne faksimilė, taip pat nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumu).

90. Nurodytais orderiais suteiktos paskolos įrašytos ir kasos knygoje; įrašai patvirtinti finansų direktorės N. B. ir buhalterės N. K. parašais.

91. Aptartų paskolų suteikimo faktÄ , be kita ko, patvirtina ir VMI pateiktos UAB „ERP“ deklaracijos apie fiziniams asmenims suteiktas ir jų grÄ Å¾intas paskolas. Deklaruotos visos deÅ¡imt atsakovui 2008 metais iÅ¡ kasos suteiktų paskolų.

92. Apibendrinant, 2008 metais iš Bendrovės kasos atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 256 722,40 Lt dydžio suma.

93. Pagal 2009 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. MKL500580 atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 45 000 Lt (šį orderį vadovo vardu pasirašė l. e. p. O. R., parašas – ne faksimilė, taip pat nėra pagrindo abejoti kitų trijų šį orderį pasirašiusių asmenų parašų autentiškumu).

94. Nurodytu orderiu suteikta paskola įrašyta ir kasos knygoje; įrašas patvirtintas finansų direktorės N. B. ir buhalterės N. K. parašais.

95. Å i 2009 m. birželio 30 d. atsakovui suteikta 45 000 Lt paskola deklaruota ir VMI pateiktoje UAB „ERP“ deklaracijoje apie fiziniams asmenims suteiktas ir jų grÄ Å¾intas paskolas.

96. Apibendrinant, 2009 metais iš Bendrovės kasos atsakovui paskolos pagrindu išmokėta 45 000 Lt dydžio suma.

97. IÅ¡analizavęs aptartus kasos dokumentų duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog iÅ¡ Bendrovės kasos iÅ¡mokėtomis lėšomis atsakovui 2006-2009 metų laikotarpiu suteikta bendra paskolų suma – 469 222,40 Lt (167 500 Lt + 256 722,40 Lt + 45 000 Lt) arba 135 896,20 Eur, kuriÄ atsakovas turėjo grÄ Å¾inti (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

98. Pasisakant dėl prie pradinio ieÅ¡kinio pridėtoje atsakovo paskolų suvestinėje įraÅ¡ytų paskolų, pavadintų „iÅ¡ atskaitingo asmens“, pažymėtina tai, kad atsakovo, kaip Bendrovės darbuotojo, atskaitingo už darbo funkcijoms vykdyti perduodamas lėšas, santykiai su Bendrove, kaip darbdave, ir atsakovo, kaip paskolos gavėjo, santykiai su Bendrove, kaip paskolos davėja, yra skirtingo teisinio pobÅ«džio, reglamentuojami skirtingų teisės Å¡akų (darbo teisės ir civilinės teisės) normų. Teismo vertinimu, tam, kad dėl darbuotojui darbo funkcijoms vykdyti darbdavio perduotų lėšų, kuriomis disponavimÄ reglamentuoja darbo teisės normos, atsirastų paskolos teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normų, turi bÅ«ti suderinta ir iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia, be to, turi bÅ«ti įrodytas pinigų perdavimo faktas (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys).

99. Nei civilinėje byloje, nei prie jos pridėtuose keturiuose segtuvuose esančiuose UAB „ERP“ kasos dokumentuose (2006-2009 metų) nėra duomenų apie atsakovui 2006 m. birželio 20 d. suteiktÄ 10 000 Lt paskolÄ , kuri nurodyta atsakovo paskolų suvestinėje (dok. Nr. BKLT00233). Tačiau atsakovo avansinės apyskaitos (pradinio ieÅ¡kinio priedas Nr. 11) 32 eilutėje nurodyta, kad 2006 m. birželio 20 d. atskaitingam asmeniui dok. Nr. BKT000242 pagrindu perduota 10 000 Lt, o iÅ¡ avansinės apyskaitos 33 eilutės matyti, kad 006 m. birželio 20 d. dok.

Nr. BKLT00233 pagrindu 10 000 Lt sumažinta atsakovo kaip atskaitingo asmens skola Bendrovei. 100. Atsižvelgus į tai, kad nei prie bylos pridėtame UAB „ERP“ 2006 m. kasos dokumentų segtuve, nei civilinės bylos medžiagoje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog 2006 m. birželio 20 d. atsakovui, kaip Bendrovės darbuotojui ir atskaitingam asmeniui, buvo perduota 10 000 Lt, taip pat duomenų, kad 2006 m. birželio 20 d. atsakovui paskolos pagrindu perduoti 10 000 Lt, vien įraÅ¡ai avansinėje apyskaitoje, nesant kitų įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie 10 000 Lt sumos perdavimÄ atsakovui, nėra pakankamas įrodymas paskolos teisinių santykių faktui įrodyti (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys;

CPK 12, 178 straipsniai). 101. Dėl atsakovo paskolų suvestinėje nurodytų 2009 m. liepos 31 d. paskolos (56 819 Lt dydžio), 2009 m. rugsėjo 30 d. paskolos (15 000 Lt dydžio), 2009 m. gruodžio 30 d. (22 500 Lt dydžio), 2010 m. birželio 30 d. paskolos (10 000 Lt dydžio), 2010 m. rugsėjo 30 d. (40 000 Lt dydžio), 2010 m. gruodžio 31 d. (8 000 Lt dydžio), kurios įvardytos suteiktomis iš atsakovui kaip atskaitingam asmeniui skirtų lėšų, pažymėtina tai, kad, be avansinės apyskaitos 1347, 1592, 1785, 2483, 2782, 3091 eilutėse esančių įrašų, kad atitinkamai 56 819 Lt, 15 000 Lt, 22 500 Lt, 10 000 Lt, 40 000 Lt sumos minusuojamos iš avansinės apyskaitos, byloje nėra kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kada ir kokia forma Bendrovė ir atsakovas susitarė dėl atsakovui, kaip darbuotojui ir atskaitingam asmeniui, darbo funkcijoms vykdyti skirtų nurodyto dydžio sumų perkvalifikavimo paskolomis, o svarbiausia – nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad tokio dydžio sumos atsakovui buvo realiai perduotos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 metų kasos dokumentų originalai yra prie bylos pridėtame segtuve, tačiau tarp jų nėra kasos iÅ¡laidų orderių, patvirtinančių 56 819 Lt, 15 000 Lt, 22 500 Lt dydžio sumų perdavimÄ atsakovui nei kaip atskaitingam asmeniui, nei paskolos pagrindu (prieÅ¡ingai nei 2008 m. kovo 26 d. paskolos dėl 15 000 Lt atveju, kai dėl Å¡ios sumos perdavimo paskolos pagrindu yra atsakovo pasiraÅ¡ytas 2008 m. kovo 26 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. MKL500394). Pažymėtina ir tai, kad pateiktuose banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose (apimančiuose ir 2009, 2010 metus) taip pat nėra duomenų apie tokio dydžio sumų pervedimÄ atsakovui. 102.

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie 56 819 Lt, 15 000 Lt, 22 500 Lt, 10 000 Lt, 40 000 Lt dydžio sumų perdavimÄ atsakovui paskolos santykių pagrindu, UAB „ERP“ paskolų suvestinėje ir atsakovo avansinėje apyskaitoje ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai atlikti įraÅ¡ai apie 2009 m. liepos 31 d. paskolÄ (56 819 Lt), 2009 m. rugsėjo 30 d. paskolÄ (15 000 Lt), 2009 m. gruodžio 30 d. (22 500 Lt), 2010 m. birželio 30 d. paskolÄ (10 000 Lt), 2010 m. rugsėjo 30 d. paskolÄ (40 000 Lt), 2010 m. gruodžio 31 d. paskolÄ (8 000 Lt) nėra pakankami įrodymai nurodyto dydžio sumų perdavimui ir paskolos santykių dėl Å¡ių sumų atsiradimo faktams įrodyti (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys;

CPK 12, 178 straipsniai). 103. Kai nėra tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti paskolos dalyko perdavimÄ atsakovui, 56 819 Lt dydžio paskolos, 15 000 Lt dydžio paskolos, 22 500 Lt dydžio paskolos deklaravimas VMI 2009 metais Fiziniams asmenims suteiktų paskolų deklaracijoje, o 10 000 Lt dydžio paskolos, 40 000 Lt dydžio paskolos, 8 000 Lt dydžio paskolos deklaravimas VMI 2010 metais Fiziniams asmenims suteiktų paskolų deklaracijoje taip pat nėra pakankami įrodymai paskolos teisiniams santykiams dėl įvardyto dydžio sumų įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). 104.

Pagal civilinėje byloje esančius duomenis ir UAB „ERP“ kasos dokumentus (2006-2009 metų), esančius prie Å¡ios bylos pridėtuose segtuvuose, atsakovas ieÅ¡kovei ginčui aktualiu laikotarpiu kaip paskolų grÄ Å¾inimÄ yra sumokėjęs iÅ¡ viso 251 150,57 Lt (72 738,23 Eur): 2007 m. rugsėjo 6 d. kasos pajamų orderiu GKL Nr. 500091 grÄ Å¾inta 100 000 Lt; 2007 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderiu Nr. 000028 grÄ Å¾inta 2 896 Eur, t. y. 9 999,31 Lt; 2007 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderiu GLK Nr. 500116 grÄ Å¾inta 55 000,69 Lt; 2008 m. balandžio 4 d. kasos pajamų orderiu GLK Nr. 500125 grÄ Å¾inta 15 416,82 Lt; 2008 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderiu GLK Nr. 500126 grÄ Å¾inta 44 077,75 Lt; 2008 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderiu GLK Nr. 500138 grÄ Å¾inta 16 176 Lt; 2008 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderiu GLK Nr. 500151 grÄ Å¾inta 4 500 Lt; 2009 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderiu GLK Nr. 500192 grÄ Å¾inta 5 980 Lt. 105.

Apibendrindamas iÅ¡analizuotus įrodymus ir iÅ¡dėstytus motyvus, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovui Bendrovė paskolos pagrindu buvo perdavusi 624 222,40 Lt (180 787,30 Eur) sumÄ , atsakovas yra grÄ Å¾inęs iÅ¡ viso 251 150,57 Lt (72 738,23 Eur), taigi jo negrÄ Å¾intų paskolų suma bendra suma – 373 071,83 Lt (108 049,07 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kitokiÄ tiek gautų paskolų, tiek grÄ Å¾intų paskolos pagrindu lėšų sumas. Dėl to ieÅ¡kinio dalis dėl paskolos pagrindu atsakovui perduotų lėšų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 108 049,07 Eur (373 071,83 Lt) skolos dėl negrÄ Å¾intų paskolų. 106.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimams dėl sutartinių prievolių vykdymo taikomas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas(CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) Å¡iai ieÅ¡kinio daliai yra neaktualus. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 650 368 Lt (188 359,59 Eur) 107. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio skolÄ , kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, turi grÄ Å¾inti atsakovas, kaip ieÅ¡kovės UAB „ERP“ reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Sintegra“ perėmęs asmuo. 108.

Bylos duomenimis, atsakovas buvo vienintelis UAB „Sintegra“ akcininkas. Å iuo metu nurodyta įmonė likviduota iÅ¡ iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. 109. Atsakovo prievolei sumokėti ieÅ¡kovei UAB „ERP“ 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio sumÄ pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ iÅ¡ notaro M. K. gautas UAB „Sintegra“ įstatinio kapitalo didinimo dokumentų kopijas (su 2020 m. vasario 5 d. praÅ¡ymu DOK-5072). Tarp Å¡ių dokumentų yra UAB „ERP“ ir UAB „Sintegra“ sudaryta 2011 m. sausio 31 d.

Paskolos ir novacijos sutartis, iÅ¡ kurios 1.1. punkto matyti, kad jos sudarymas grįstas 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi Nr.04/12/31, 2005 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi Nr. 05/07/01, kitais sandoriais, pagal kuriuos UAB „Sintegra“ 2011 m. sausio 31 d. balanso duomenimis skolinga UAB „ERP“; Å¡alys skolos suma susitarė laikyti 650 368 Lt sumÄ . Taip pat UAB „ERP“, atsakovo G. R. ir UAB „Sintegra“ 2011 m. vasario 1 d. sudarytÄ Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė UAB „ERP“ atsakovui G.

R. perleido reikalavimo teisę į UAB „Sintegra“ 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio skolÄ pagal 2011 m. vasario 1 d. Paskolos ir novacijos sutartį. Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties 2.2 punkte atsakovas, kaip naujasis kreditorius, įsipareigojo pradiniam kreditoriui (UAB „ERP“) už perleistÄ reikalavimÄ sumokėti sumÄ , lygiÄ paskolai (650 368 Lt) per devyniasdeÅ¡imt dienų. 110. Atsakovo teigimu, Å¡i sutartis negali bÅ«ti pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės reikalaujamÄ skolÄ , nes nėra nė vieno įrodymo apie prievolės egzistavimo faktÄ , t. y. apie 650 368 Lt dydžio paskolos suteikimÄ UAB „Sintegra“. 111.

Dėl tokių atsakovo argumentų pažymėtina tai, kad UAB „ERP“ ir UAB „Sintegra“ 2011 m. sausio 31 d. Paskolos ir novacijos sutartis sudaryta dviejų juridinių asmenų, joje UAB „Sintegra“ aiÅ¡kiai pripažino savo piniginę prievolę ieÅ¡kovei, sutartyje įvardytas konkretus piniginės prievolės dydis – 650 368 Lt. BylÄ nagrinėjančiam teismui nepateikta duomenų, kad 2011 m. sausio 31 d. Paskolos ir novacijos sutartis bÅ«tų nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. 112.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas buvo vienintelis skolininkės UAB „Sintegra“ akcininkas. Be to, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ paties atsakovo ir UAB „Sintegra“ 2011 m. vasario 1 d. sudarytÄ Ä®skaitymo sutartį, kuria atsakovas pripažino turįs 81 355 Lt (23 562,04 Eur) skolÄ UAB „Sintegra“ pagal balansÄ , o UAB „Sintegra“ nurodė turinti 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio skolÄ atsakovui pagal 2011 m. sausio 31 d. Paskolos ir novacijos sutartį, todėl susitarė įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus 81 355 Lt (23 562,04 Eur) sumai.

Taip pat pateikė atsakovo ir UAB „Sintegra“ pasiraÅ¡ytÄ priedÄ prie 2011 m. vasario 1 d. Paskolos ir novacijos sutarties, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į 2011 m. sausio 31 d. Paskolos ir novacijos sutartį (toliau – Sutartis), pasiraÅ¡ytÄ paskolos gavėjo UAB „Sintegra“ ir paskolos davėjo UAB „ERP“, ir 2011 m. vasario 1 d. pasiraÅ¡ytÄ Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį tarp UAB „ERP“, kaip pirminio kreditoriaus, G. R., kaip naujojo kreditoriaus pagal Sutartį, ir UAB „Sintegra“, kaip skolininko pagal Sutartį, keičiami paskolos davėjo pagal Sutartį duomenys (pateikta 2017 m. balandžio 14 d. su ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais DOK-33107). 113.

Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ne tik žinojo apie UAB „Sintegra“ 650 368 Lt (188 359,59 Eur) skolÄ UAB „ERP“, bet ir pripažino jÄ esant realiÄ , nes iÅ¡ pradinės kreditorės UAB „ERP“ įsigijo reikalavimo teisę į Å¡iÄ skolÄ , o, įgyvendindamas reikalavimo teisę, su UAB „Sintegra“ sudarė prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo sutartį. 114. 2011 m. vasario 1 d. Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi atsakovas aiÅ¡kiai įsipareigojo už įgytÄ reikalavimo teisę pradiniam kreditoriui UAB „ERP“ sumokėti sumÄ , lygiÄ 650 368 Lt paskolos sumai. 115.

Esant tokiems bylos duomenims, atsakovo argumentai, kad, nesant pateiktų pirminių dokumentų apie UAB „ERP“ perduotas UAB „Sintegra“ pinigines lėšas pagal 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį Nr.04/12/31, 2005 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 05/07/01, kitus sandorius, kurių pagrindu sudaryta 2011 m. vasario 1 d. Paskolos ir novacijos sutartis dėl 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio UAB „Sintegra“ skolos UAB „ERP“, ieškovės reikalavimas dėl skolos 650 368 Lt (188 359,59 Eur) nėra įrodytas, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai yra pakankami UAB „Sintegra“ turėtos 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio piniginės prievolės buvimui konstatuoti. 116. Apibendrinant išdėstytus motyvus, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė esant atsakovo piniginę prievolę sumokėti UAB „ERP“ 188 359,59 Eur (650 368 Lt) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 117. Kartu nurodytina tai, kad ieškovės pateiktoje Paskolų suvestinėje nurodyta, jog atsakovo skolų dalis padengta Syrakar YPJ.

IeÅ¡kovė neginčijo Å¡ių skolos padengimo. Kai pati ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovo skolų dalis yra padengta juridinio asmens Syrakar YPJ, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iuo pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, kad Syrakar YPJ padengė bendrÄ 304 542,49 Lt (88 201,60 Eur) (Paskolų suvestinės 35, 39-43, 45-47 eilutės), Å¡ia suma mažintina iÅ¡ atsakovo priteistina dydžio 650 368 Lt (188 359,59 Eur) dydžio skola pagal 2011 m. vasario 1 d. Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį. 118.

Apibendrinant, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 100 157,99 Eur skolos pagal Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intas Bendrovės lėšas, iÅ¡mokėtas avansu kaip atskaitingam asmeniui 119. IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad atsakovas, eidamas UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atskaitingas asmuo ir disponavo Bendrovės piniginėmis lėšomis, kurios jam buvo iÅ¡mokamos iÅ¡ Bendrovės kasos.

Administratoriaus teigimu, pagal Bendrovės buhalterinėje programoje esančios avansinės apyskaitos duomenis atsakovas yra negrÄ Å¾inęs 88 818,06 Eur avansu gautų Bendrovės lėšų ir nėra įrodymų, kad nurodyta lėšų suma buvo panaudota Bendrovės poreikiams tenkinti. 120. IeÅ¡kovės teigimu, nurodytos 88 818,06 Eur negrÄ Å¾intų nepanaudotų avansinių lėšų sumos dydį ir sudėtį patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai:

1) bankroto administratoriaus pažyma dėl negrÄ Å¾intų avansinių iÅ¡mokų, kurioje susisteminti turimi UAB „ERP“ avansinės apskaitos duomenys; 2) UAB „ERP“ buhalterinės programos avansinės apyskaitos duomenys, kuriuose užfiksuota, kada ir kokios sumos buvo iÅ¡mokėtos atsakovui; kokios sumos ir kam buvo panaudotos; kokios sumos Bendrovei negrÄ Å¾intos;

3) buvusio Bendrovės vadovo M. Z. administratoriui pateikti dokumentai. 121. Dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pažymėtina tai, kad pagal pačios ieÅ¡kovės nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 ir 10 punktų nuostatas, iÅ¡mokant atskaitingam asmeniui pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis; atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , – nurodo joje Å¡ių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, iÅ¡mokėtas sumas; atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir Å«kio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį; nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu. 122.

Nagrinėjamu atveju į bylÄ nepateikta duomenų, ar UAB „ERP“ vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir Bendrovės vadovo buvo aptvirtinta atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, kokie terminai buvo nustatyti atskaitingiems asmenims atsiskaityti už darbo funkcijoms vykdyti gautas lėšas. Bert kuriuo atveju, vadovaujantis Taisyklėmis, atsiskaitymas turėjo vykti ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kada ir kokio dydžio iÅ¡mokėtų sumų atsakovas negrÄ Å¾ino. 123. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 88 818,06 Eur negrÄ Å¾intų nepanaudotų avansinių lėšų sumos grindžiamas iÅ¡ esmės vieninteliu – UAB „ERP“ avansinės apskaitos, kuri parengta atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai, duomenimis.

Kiti ieÅ¡kovės įvardyti įrodymai parengti Å¡ios apyskaitos pagrindu. Teismo proceso metu Å¡iai negrÄ Å¾inta laikomai avansinių sumai pagrįsti nepateikta nuoseklių pirminių dokumentų. Teismas, neturėdamas galimybės pagal pirminius dokumentus patikrinti, kiek ir kada atsakovui, kaip Bendrovės darbuotojui, buvo iÅ¡mokėta avansinių lėšų, kiek jų grÄ Å¾inta, neturi pagrindo iÅ¡ buvusio Bendrovės darbuotojo priteisti tik iÅ¡vestiniais duomenimis, be to, parengtais vienaÅ¡aliÅ¡kai darbdavio, grindžiamos itin didelės sumos. 124.

Nagrinėjamo reikalavimo aspektu pabrėžtina tai, kad atsakovo darbo santykiai UAB „ERP“ pasibaigė 2012 m. vasario 9 d. Pasibaigus darbo santykiams, ne tik darbdavys turi atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bet ir darbuotojas su darbdaviu, grÄ Å¾indamas Å¡iam turėtas darbo priemones, taip pat nepanaudotas lėšas, kurios buvo gautos darbo funkcijoms vykdyti. Nagrinėjamu atveju ilgo teismo proceso metu į bylÄ nepateikta duomenų, kad, nutraukiant su atsakovu sudarytÄ darbo sutartį, 2012 m. vasario 9 d. buvo pareikalauta jo atsiskaityti, grÄ Å¾inant Bendrovei 208 207,06 Eur nepanaudotų avansinių lėšų. 125.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, tuomečio Bendrovės vadovo ir atsakovo tarpusavio santykiai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio buvo prieÅ¡iÅ¡ki, interesai – prieÅ¡ingi. Å i aplinkybė leidžia vertinti, kad tuo atveju, jeigu, 2012 m. vasario 9 d. atsakovui nutraukiant darbo sutartį, jis bÅ«tų negrÄ Å¾inęs 88 818,06 Eur nepanaudotų avansinių lėšų sumos, iÅ¡ jo neabejotiuai bÅ«tų pareikalauta jos grÄ Å¾inimo. 126. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad neįrodyta, jog atsakovas, 2012 m. vasario 9 d. nutraukęs darbo santykius su Bendrove, liko negrÄ Å¾inęs 88 818,06 Eur nepanaudotų avansinių lėšų sumos (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl to nėra bÅ«tinų sÄ lygų visumos taikyti atsakovui materialinę atsakomybę Å¡iuo pagrindu (DK 246 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo žalos, grindžiamos Bendrovės lėšų panaudojimu asmeniniams poreikiams tenkinti, atlyginimÄ 127. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas, naudodamas Bendrovės lėšas, įsigijo daug su įmones veikla nesusijusių prekių (maisto produktų, namų apyvokos prekių, laikrodžių, paveikslų, laisvalaikio prekių ir kt.), ir taip, Bendrovės lėšomis tenkindamas asmeninius poreikius, padarė įmonei 43 303,10 Eur dydžio žalÄ (tokia suma iÅ¡leista su Bendrovės veikla nesusijusioms prekėms įsigyti). 128.

Atsakovas, gindamasis nuo Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, nurodė, kad sprendimus, už kokį įmonės vardu įsigytÄ daiktÄ apmokėti, o už kokį – ne, kokiÄ Ä¯monės vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Ä¯traukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , o kokios – neįtraukti, gali priimti ir priėmė Bendrovės vadovas, bet ne atsakovas, kuris buvo darbuotojas. 129. Pažymėtina tai, kad sÄ skaitos, pagal kurias įsigytos ieÅ¡kovės nemokumo administratoriaus nurodytos kaip nesusijusios su Bendrovės veikla prekės, buvo įtrauktos į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Taigi buvę Bendrovės valdymo organai pripažino Å¡ias prekes ir joms iÅ¡leistas lėšas. Sutiktina su atsakovu, kad ne jo kompetencija buvo priimti sprendimus, kokias prekes pripažinti reikalingomis Bendrovės veiklai, kurias sÄ skaitas įtraukti į buhalterinę apskaitÄ . 130. Darytina iÅ¡vada, kad neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, įsigyjant įvardytas prekes, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos. Be to, neįrodyta, kad sÄ skaitose įvardytų prekių atsakovas neperdavė Bendrovei, o panaudojo asmeniniams poreikiams.

Vien tai, kad tam tikros prekės iÅ¡ tiesų labiau yra asmeninio vartojimo, savaime nereiÅ¡kia, kad jos negalėjo bÅ«ti įgyjamos Bendrovės veikloje, pavyzdžiui, su reprezentacija susijusiems poreikiams. Juolab kad atsakovo sÄ skaitos, pateiktos už aptariamo pobÅ«džio prekes, Bendrovės buhalterijoje buvo priimtos, jose nurodytos iÅ¡laidos buvo iÅ¡skaitytos iÅ¡ atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, skiriamų darbo funkcijoms vykdyti lėšų. 131. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu nenustatyta bÅ«tinų sÄ lygų visuma taikyti atsakovui, kaip buvusiam Bendrovės darbuotojui, atsakomybę už Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ (DK 246 straipsnis; (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį 132. IeÅ¡kinio reikalavimus tiek dėl kaip atskaitingo asmens negrÄ Å¾intų lėšų, tiek dėl žalos, grindžiamos Bendrovės lėšų naudojimu asmeniniams poreikiams tenkinti, atlyginimo atsakovas praÅ¡o atmesti ir dėl praleisto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino tokio pobÅ«džio reikalavimams reikÅ¡ti. 133. Teismas pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįsta atsakovo pozicijÄ , kad tiek reikalavimas priteisti 88 818,06 Eur sumÄ , grindžiamÄ negrÄ Å¾intomis jam dirbant Bendrovėje atsiskaitytinai pervestomis ir Bendrovės interesams nepanaudotomis lėšomis, tiek reikalavimas priteisti 43 303,10 Eur žalai, grindžiamai Bendrovės lėšų naudojimu asmeniniams poreikiams, yra iÅ¡ darbo teisinių santykių kildinami reikalavimai, kuriems taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo Bendrovėje metu (2012 m. vasario 9 d.) galiojusio (DK 27 straipsnio 2 dalis).

Pagal Å¡io DK 27 straipsnio 5 dalį ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui, taikymui taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu Å¡iame DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. 134. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senatis Å¡iems reikalavimas pareikÅ¡ti, skaičiuotina nuo atsakovo darbo santykių UAB „ERP“ pasibaigimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 9 d., nes bÅ«tent darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dinÄ Bendrovės valdymo organai, veikdami atidžiai ir rÅ«pestingai, turi žinoti, ar atleidžiamas darbuotojas turi skolÄ Bendrovei, kokio dydžio, ir pareikalauti jos grÄ Å¾inimo, taip pat darbdaviui padarytos žalos atlyginimo (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). 135.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys dėl 88 818,06 Eur sumos, grindžiamÄ negrÄ Å¾intomis avansinėmis lėšomis, ir 43 303,10 Eur žalos, kildinamos iÅ¡ Bendrovės lėšų panaudojimo asmeniniams poreikiams, pareikÅ¡tas 2015 m. spalio 23 d., taigi praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 136. Ta aplinkybė, kad Bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, nesuponuoja pagrindo kitaip skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). 137.

Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „ERP“ bankroto administratorius jau 2013 m. sausio 9 d. buvo pateikęs atsakovui pretenzijÄ dėl 1 393 699,38 Lt (403 643,24 Eur) skolos Bendrovei grÄ Å¾inimo, nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). 138. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad aptarti ieÅ¡kinio reikalavimai netenkinti ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties 139. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 108 049,07 Eur negrÄ Å¾intų paskolų ir 100 157,99 Eur skola pagal Kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, iÅ¡ viso – 208 207,06 Eur. 140. Esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 208 207,06 Eur sumÄ (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 141.

Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 142. IeÅ¡kinys patenkintas apie 50 proc., todėl ieÅ¡kovė turi teisę gauti 50 proc. jos patirtų ir teismo pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 143. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 144.

Spręsdamas dėl bylos dalyviams atlygintinų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobÅ«dį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sÄ naudas. 145.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Å¡i civilinė byla sudėtinga tiek dėl joje nustatinėtinų faktinių aplinkybių pobÅ«džio ir apimties, įrodinėjimo specifikos, tiek kilusių teisės klausimų aspektu. Bylos sudėtingumas, ginčo specifiÅ¡kumas nagrinėjamu atveju teikia pagrindÄ orientuotis į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius tam tikrų iÅ¡laidų dydžius. 146. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ji turėjo 4 914,10 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 5 853,38 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmÄ ja instancija iÅ¡ naujo, iÅ¡ viso – 10 767,48 Eur. 147.

Ä®vertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovų parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, teismo posėdžių trukmę, ieÅ¡kovės turėtos atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Dėl to iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 5 383,74 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „ERP“ (juridinio asmens kodas 126079924) iÅ¡ atsakovo G. R. (G. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 208 207,06 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus septynis eurus 06 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 208 207,06 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 383,74 Eur (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 74 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Laima Ribokaitė