3dedfaeb-8efc-47ea-808d-483bb5ed905a · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinės bylos numeris: 2A-1587-258/2014Teisminio proceso numeris:2-28-3-02395-2013-0                                                          Procesinio sprendimo kategorija:35.3.6;121.14;121.18.121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. Å . apeliacinį skundÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ŽŪB ,,Žemės fondas“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija         n u s t a t ė : I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas ŽŪB ,,Žemės fondas“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo P. Å . 22 358,62 Lt skolos už privačios žemės subnuomÄ bei 8 747,58 Lt delspinigių, 6 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos už terminÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.        Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., ginčo Å¡alys sudarė privačios žemės subnuomos sutartis Nr. ŽF-S-016, ŽF-S-017, ŽF-S-018 (toliau - sutartys).

Pagal sutarčių 4.1 punktÄ , nuomojamos žemės subnuomos mokestį atsakovas turėjo sumokėti už kiekvienus einamuosius metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, t.y. laiku neatsiskaitė už pagal privačios žemės subnuomos sutartis mokamÄ Å¾emės subnuomos mokestį už 2009 m. pagal 2009-10-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ŽŪB000000036, už 2010 m. pagal 2010-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ŽŪB000000118. IeÅ¡kovas pagal sutarčių 9.1 punktÄ paskaičiavo 8 747,58 Lt delspinigių. Atsakovas P. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad byloje turi bÅ«ti taikos derybos, numatytos sutarčių 10.3 punkte.                                  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo P. Å , ieÅ¡kovo ŽŪB „Žemės fondas“ naudai priteista 22 358,62 Lt skolos,  4 373,79 Lt delspinigių, 6 procentus palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013-06-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bei 1 146,38 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai 15,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d. 3, 6 ir 8 p. p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 92 str.).

Panaikintos 2013 m. birželio 27 d., Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡duotas teismo įsakymas dėl 24 298,83 Lt skolos, 8 747,58 Lt delspinigių ir 9,50 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei 648 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.       Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku nevykdė prievolių atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, jis laikomas pažeidusiu prievolės vykdymo tvarkÄ , todėl iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovui buvo priteista 22 358,6 Lt skola (CK 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str.).

Teismas atmesdamas atsakovo argumentus, dėl ieÅ¡kovo nesilaikytos iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo tvarkos, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovui pateikus pretenzijÄ bÅ«tų galėjęs įvykdyti prievolę. Teismo vertinimu, tarp ginčo Å¡alių sudarytų sutarčių 9.1 punkte nustatyti 0,2 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ prievolės įvykdymo uždelstÄ dienÄ ir ieÅ¡kovo priskaityta 8 747,58 Lt delspinigių suma, buvo per didelė, todėl teismas jÄ sumažino nuo 0,2 procentų per dienÄ iki 0,1 procento per dienÄ ir sprendė, kad toks delspinigių dydis atitinka minimalius įstatyminius nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir priteisė ieÅ¡kovui 4 373,79 Lt delspinigių (CK 1.5 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.71-6.75 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.258 str. 3 d., 4 d., 6.189 str. 1 d., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1-2 d. d., LAT nutartis Nr. 3K-3-401/2008).

                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas P. Å . (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas įvertindamas tik ieÅ¡kovo argumentus ir neatsižvelgdamas į atsakovo teiginius dėl skolos susidarymo pažeidė CPK 17 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio nuostatas ir nesudarė sÄ lygų Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, taip pat neiÅ¡aiÅ¡kino atsakovui jo teisės ginti pažeidžiamus interesus pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 159 str., 243 str.).

Todėl mano, jog nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apelianto teigimu, jis skolÄ pripažino, tačiau skolos nemokėjo, nes jam kilo abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo. Sutarties dalyku iÅ¡ esmės yra du atskiri žemės sklypai, tačiau ieÅ¡kovas sutartis iÅ¡skyrė į tris dalis pagal sklypų savininkus. Apeliantas Å¡iuos sklypus nuomojo, tačiau, kaip naudmenas ir sutiko už juos mokėti sulygtÄ kainÄ Â ne pagal absoliutų sklypų dydį, o tik už naudojamÄ plotÄ .

Sudarius žemės sklypų nuomos sutartis greitai paaiÅ¡kėjo, kad į atskiras dalis iÅ¡dalinti žemės sklypai nėra lygiaverčiai, vienas iÅ¡ sklypų apsemtas. Atsakovas dėl to buvo pradėjęs derybas su ieÅ¡kovu, tačiau jos nevyko, nors mokėti visos kainos ieÅ¡kovas nereikalavo. Praėjus dviem metams, atsakovas pradėjo mokėti pilnÄ nuomos kainÄ , tikėdamasis, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms bus galima geranoriÅ¡kai grįžti prie skolos aptarimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė vienÄ Â nuomos sutartį, kuria iÅ¡nuomotas geriausias žemės sklypas ir pareikalavo skolos už praeitÄ etapÄ , taip pat pareikalavo mokėti didžiulius delspinigius.

Esant tokiai situacijai atsakovas iÅ¡ teismo tikėjosi aktyvių veiksmų leidžiančių Å¡alims sudaryti taikos sutartį. Deja, ginčas buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, ko sekoje atsakovas neturėjo laiko pasirengti bylos nagrinėjimui ir pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo (CK 6.204 str. 3 d.) arba 6.223 straipsnio pagrindu. Apeliantas teigia, jog nežiÅ«rint į tai, kad bendras apskaičiuotas žemės plotas yra 12,5 ha, tačiau realiai viename sklype, žemės naudmenų yra mažiau dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

Be to, sutartys buvo nutrauktos be jokios priežasties, o viena iÅ¡ jų nutraukta padarant atsakovui daug žalos, nes tas sklypas yra geriausias, ir yra nuomojamas, kaip visų nuomos objektų visuma. Nesant minėto žemės sklypo atsakovas nebÅ«tų nuomojęs kitų žemės sklypų. Todėl apeliantas teigia, jog dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų, jis neteko teisės apginti pažeistus interesus. Pažymi, jog pagal sutarties 4.3 punktÄ už nepilnus 2009 metus, aplamai nereikia mokėti nuomos mokesčio, o vadovaujantis teisingumo principu, teismas turėtų pripažinti, jog nuomos mokestis turėtų bÅ«ti mokamas tik už faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emę.

Apeliantas nesutiko su delspinigių priteisimu, nes manė, kad dėl susidariusios skolos iÅ¡ dalies kaltas ieÅ¡kovas. Apelianto manymu, aplinkybę, jog Å¡alys ketino susitarti dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo liudijÄ ir tai, jog PVM sÄ skaita-faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta pavėluotai ir ilgÄ laika nereikalaujama jo apmokėti. Todėl teismas palikdamas daugiau, kaip 4 000 Lt netesybas įvertino ne visas svarbias bylai aplinkybes ir neteisingai pritaikė įstatymÄ . Priimant skundžiamÄ sprendimÄ , taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad apelianto atstovas prašė teismo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ ir pateikė visus reikalingus dokumentus.

Tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nenagrinėjo. Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarka nenumato galimybės pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡o bylÄ iÅ¡ naujo grÄ Å¾inti nagrinėti pirmos instancijos teismui.IeÅ¡kovas ŽŪB ,,Žemės fondas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o palikti skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ nepakeistu.Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo Å¡alims buvo sudaryta galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, tuo tikslu skirtas parengiamasis teismo posėdis, tačiau nepavykus pasiekti kompromiso, byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės ir priimtas skundžiamas teismo sprendimas (CPK 228 str., 243 str. 1 d.).

Todėl nesutinka su apelianto teiginiais dėl apribotų procesinių teisių ir nesudarytos galimybės iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai. IeÅ¡kovas taip pat teigia, jog atsakovas buvo atstovaujamas advokato, todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma galimybė pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau jis pareikÅ¡tas nebuvo (CPK 42 str., 142 str. 2 p., 143 str.). Dėl žemės mokesčio, ieÅ¡kovas nurodo, kad teismo posėdžio metu apeliantas sutiko su skolos dydžiu ir jÄ pripažino. Tarp Å¡alių esminis ginčas liko tik dėl delspinigių dydžio.

Todėl ieÅ¡kovas mano, jog pripažindamas skolÄ , apeliantas patvirtino, jos dydžio teisingumÄ ir tinkamÄ skolos dydžio apskaičiavimÄ . Sudarydamos ginčijamas sutartis Å¡alys laisvai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl sutarties sÄ lygų, todėl už sutarties sÄ lygų nevykdymÄ yra atsakinga įsipareigojimų nevykdanti Å¡alis (CK 6.154 str., 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Kadangi Å¡alių sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , ji turėjo bÅ«ti vykdomÄ pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas, o jų nevykdžius, apeliantui kilo pareiga sumokėti skolÄ ir delspinigius.

Dėl sutarties vykdymo apeliantas nebuvo pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų ir sumokėjo žemės nuomos sutartį už 2011-2013 metus, kas ieÅ¡kovo teigimu tvirtina, jog nuomos mokesčio kaina jį tenkino. Pretenzijos pradėtos reikÅ¡ti tik gavus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovas mano, jog nebuvo pagrindo kvestionuoti sutartyje numatytÄ Å¾emės nuomos mokestį, kuris atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Dėl delspinigių dydžio ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys sutartyse buvo aptarę delspinigių dydį, todėl jis laikytinas pagrįstu ir ieÅ¡kovo reikalavimo teisė nebuvo paneigta, tačiau teismas pasinaudojęs įstatyme numatyta teise sumažinti delspinigių dydį, ja pasinaudojo ir sumažino Å¡alių susitarimu nustatytus delspinigius nuo 0,2 procentų per dienÄ iki 0,1 procento.

IeÅ¡kovas sutikdamas su sumažintu delspinigių dydžiu, mano, jog 4 373,79 Lt delspinigių suma priteista pagrįstai.          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).           Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino civilinės bylos medžiagÄ , bei Å¡alių argumentus iÅ¡dėstytus procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo dalykÄ , todėl naikinti skundžiamojo teismo sprendimo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

            Apeliacinis skundas atmestinas.           Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, jų nebekartoja, todėl faktinės bylos aplinkybės bus analizuojamos tik apeliacinio skundo ribose.            Tarp ginčo Å¡alių sudarytose žemės subnuomos sutartyse, ginčo Å¡alys sulygo kad apeliantas (nuomotojas) pagal sutarties Nr. ŽF-S-016 (b.l.5-7) sÄ lygas nuomos mokestis per vienerius metus už visÄ Å½emės sklypÄ iki einamų metų gruodžio mėn. 1d. moka 3489,10Lt plius PVM, pagal sutarties Nr. ŽF-S-017 sÄ lygas- 2875,00Lt plius PVM, pagal sutarties Nr. ŽF-S-018 sÄ lygas-2875Lt plius PVM (b.l. 5-13,T2).

Sutarčių sÄ lygose taip pat numatyta, jog sudarant sutartį sutartims Å¡alims buvo aiÅ¡kiai žinomi visi faktai, susiję su sutarčių sudarymu, nulėmę sutarčių sudarymÄ bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kurios yra iÅ¡dėstytos sutartyse, <...>, Å¡alys nepareiÅ¡kė jokių papildomų reikalavimų, susijusių su sutarčių įforminimu, visos sutarčių sÄ lygos Å¡alių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t.y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarčių sÄ lyga (sutarčių 6.1, 6.2 p.). Įvertinus tai kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog sudarant sutartis apeliantas veikdamas, kaip atidus ir rÅ«pestingas Å«kininkas, turėjo pareigÄ susipažinti su ketinamais iÅ¡sinuomoti žemės sklypais ir jų bÅ«kle.

Å alių pasiraÅ¡yta sutartis turi įstatymo galiÄ . 2009m. pasirašęs sutartis, apeliantas įgijo iÅ¡ jų kylančias teises ir pareigas, kurias turėjo vykdyti (CK 6.189 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, praėjęs naudotis iÅ¡sinuomotais žemės sklypais ir pastebęs, kad vienu iÅ¡ jų nėra galimybės naudotis, pagal paskirtį, turėjo teisę kreiptis į nuomotojÄ (ieÅ¡kovÄ ) ir reikalauti pakeisti sutarties sÄ lygas (sutarčių 7 p.), suteikiant jam galimybę naudotis tinkamu žemės sklypu ir sudaryti sÄ lygas tinkamam sutarties vykdymui - vykdyti žemės Å«kio veiklÄ (sutarčių 1.2.1 p.), arba sutartį nutraukti remiantis tuo, kad neužtikrinama galimybė naudotis iÅ¡sinuomotos žemės pagal paskirtį (sutarčių 2.2 p., 8.1-8.2 p.) (CK 6.156 str., 6.193 str.).

Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokių veiksmų apeliantas ėmėsi. Bylos medžiaga tvirtina, tik tÄ aplinkybę, jog prasidėjus teismo procesui, apelianto atstovas ketino teismui pateikti fotonuotraukas patvirtinančias, jog vieno iÅ¡ trijų iÅ¡sinuomotų žemės sklypų nėra galimybės naudoti pagal sutartyse nustatytÄ paskirtį, tačiau Å¡iuos įrodymus buvo atsisakyta priimti, neturint galimybės įsitikinti jų sÄ sajumu su ginčo dalyku (b.l. 47-49, T2). Kiti įrodymai patvirtinantys apelianto argumentus byloje nėra pateikti.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neįrodė, kad jo, pagal nuomos sutartis naudojamos žemės naudmenos, neatitinka sutarties sÄ lygų ir šį apelianto argumentÄ atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ (CPK 178 str.,183 str.,185).   Paminėtų Sutarčių 8 punkte Å¡alys susitarė, jog jos turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis įspėjus raÅ¡tu kitÄ Å¡alį prieÅ¡ vienerius metus, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ios sutarties 8.2 ir 8.3 punktai numato kitaip.

Sutarčių 8.3 punkte nustatyta, kad nuomotojas turi teisę, pranešęs nuomininkui prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis, jei nuomininkas ilgiau nei du mėnesius nuo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino nemoka nuomos mokesčio (punktas (b) (CK 6.156 str.). Bylos duomenys tvirtina, jog apeliantas netinkamai vykdė prievolę mokėti nuomojamos žemės nuomos mokestį, ko sekoje susidarė 22 358,62 Lt skola (b.l. 14-15;18), t.y. nemokėjo nuomojamos žemės nuomos mokesčio daugiau bei du mėnesius, skolÄ pripažino.

Todėl apelianto argumentas, kad nuomotojas (ieÅ¡kovas) sutartį nutraukė be priežasties atmetamas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo sutarties nutraukimo neteisėtumo, apeliantui iÅ¡liko pareiga mokėti nuomojamos žemės nuomos mokestį pagal galiojančias Å¡alių sutarties sÄ lygas, kurį pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200; 6.256 str., 6.258 str. 3 d., 4 d., 6.189 str. 1 d.).Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡alys sudarytose sutartyse buvo sulygę dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Sudarytų sutarčių 10.3 punkte Å¡alys buvo susitarę, kad ginčai ir kiti nesutarimai arba reikalavimai, kylantys iÅ¡ Å¡ių sutarčių ar susiję su Å¡iomis sutartimis, sprendžiami derybomis. Nepavykus ginčo (ar kito nesutarimo) iÅ¡spręsti derybomis per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo derybų pradžios arba bet kuriai iÅ¡ Å¡alių nusprendus, kad ginčo spręsti derybomis netikslinga, ginčas sprendžiamas teisme <...>. Nagrinėjamu atveju apeliantui nevykdant įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį už nuomojamÄ Å¾emę, ieÅ¡kovas turėjo teisę spręsti, kad derybos yra netikslingos ir kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos (CPK 5 str. 1 d.).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarčių 10.3 punktu, apeliantas pagrįsdamas pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ , remiasi nepagrįstai.        Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sumažintu delspinigių už prievolės įvykdymo praleidimÄ dydžiu, teigdamas, jog Å¡ioje skundžiamo sprendimo dalyje teismas netinkamai pritaikė įstatymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-443/2008; Nr. 3K-3-364/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas įvertino, kad apeliantas nėra piktybiÅ¡kai prievolės nevykdantis asmuo, už laikotarpį nuo 2011-2013 metų yra sumokėjęs žemės nuomos mokesčius, dalį skolos yra padengęs po teismo įsakymo priėmimo (b.l. 17,T2).

Pirmos instancijos teismas įvertino ir tai, jog ieÅ¡kovas nebuvo pateikęs apeliantui praneÅ¡imo apie netinkamai vykdomas prievoles ir nemokamÄ nuomojamos žemės mokestį, ir tik 2013 m. kovo 28 d. elektroniniu laiÅ¡ku pareikalavo patikrinti ar apeliantas apmokėjo sÄ skaitas-faktÅ«ras (b.l. 52,T2), todėl laikė, kad Å¡alių sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra per didelis ir jį sumažino nuo 0,2 procentų per dienÄ (sutarčių 9.1 p.) iki 0,1 procento. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes susijusias su Å¡alių susitarimu nustatytų delspinigių dydžiu ir pagrįstai juos sumažino iki 0,1 procento per dienÄ , už pažeistÄ prievolės įvykdymo terminÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės nepaneigdamas Å¡alių susitarimo sÄ lygų ir neleisdamas ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti apelianto, netinkamai vykdžiusio prievoles, atžvilgiu, todėl nustatytas delspinigių dydis laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CK 1.5 str., 6.71-6.75 str., 6.258 str. 3 d.).Apeliantas pagrįsdamas pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ , remiasi jo teigimu, pirmos instancijos teismo padarytais proceso teisės pažeidimais (CPK 17 straipsnio, 159 str., 243 str., 265 straipsnio 2 dalies, 270).

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės pažeidimai sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ , jei procesinės teisės pažeidimas arba netinkamas taikymas galėjo lemti neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, tokie pažeidimai nenustatyti ir konstatuota apelianto pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal sudarytas sutartis. Todėl remiantis procesinės teisės pažeidimais, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamojo teismo sprendimo. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas nesudarė Å¡alims galimybių ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, tokia galimybė buvo sudaryta dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (b.l.39). Teismas atidėjo bylos nagrinėjimÄ ir nustatė šalims 23 dienų terminÄ taikos sutarties sudarymui (b.l. 47;53-54,T2), tačiau Å¡alims nepavykus iÅ¡spręsti ginčo abipusiu susitarimu, byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje ir priimamas sprendimas byloje. Todėl Å¡ie apelianto argumentai atmetami, kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti (CPK 228 str., 243 str. 1 d., 185 str.,).  Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas apribojo jo teisę pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Pagal CPK 143 straipsnį, atsakovas (apeliantas) turėjo teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį iki teismo nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nuo proceso pradžios buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokato (b.l.26,32,T2), su kuriuo neabejotinai buvo aptarti apelianto gynybos nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio variantai ir prieÅ¡ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, jog apeliantas tokios galimybės su advokatu nebuvo apsvarstęs. Dėl Å¡ios priežasties, apeliantui per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio, t.y. nepareiÅ¡kus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų ieÅ¡kovui, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas apribojo apelianto teisę į prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , nes pažeistų teisių gynybos bÅ«do pasirinkimÄ (atsiliepimas ar prieÅ¡ieÅ¡kinys) lemia atsakovo (apelianto) iÅ¡reikÅ¡ta valia.  IeÅ¡kovas ŽŪB ,,Žemės fondas“ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl jo praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Todėl ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,       n u t a r i a :        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Teisėjai                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                  Andrutė Kalinauskienė                                                                  Rita Kisielienė