2016-04-05 Nr. AB-7698-3-61-3-03128-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-797-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03128-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius) 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2990; 2) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SS-809 „Dėl R. J. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-159 „Dėl R. J. darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo“; 4) įpareigoti NDNT iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Viloja“ (toliau – ir UAB „Viloja“) Sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimą Nr. 153.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Viloja“ Sveikatos centro siuntimu Nr. 153 buvo nukreiptas į NDNT Klaipėdos II teritorinį skyrių darbingumo lygiui įvertinti. NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2990 nustatė 35 procentų darbingumo lygį dėl darbingumo lygio priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. Nesutikdamas su NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2990, 2013 m. spalio 16 d. su prašymu kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, o nesutikdamas su pastarojo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. SS-809 – su 2014 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2014 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. S-159.

Pareiškėjas dėl darbingumo lygio dėl 2006 m. patirtos traumos, kai priežastis – „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymosi metu“, nurodė, kad nesutinka su šia NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SS-809 dalimi, kadangi šis skyrius jo darbingumo lygio vertinimą atliko neišsamiai, nevertino darbingumo lygio vertinimo byloje esančių bei papildomai gautų medicininių dokumentų ir atliktų medicininių tyrimų išvadų. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodyta tik dalis po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos likusių sutrikimų, tačiau nenurodyta ir nevertinta, kad po patirtos traumos pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo I dalies 14.1 punktas, pareiškėjo nuomone, taikytas neteisingai, nes neatitinka jo sveikatos būklės.

Pareiškėjas pažymėjo, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus reikalavimu dėl 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos likusių sveikatos padarinių jis papildomai buvo 2014 m. sausio 22 d. konsultuotas viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – ir VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė) traumatologo ir 2014 m. sausio 27 d. – VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neurologo. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtino, kad po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos jis (duomenys neskelbtini). Šie sveikatos sutrikimai pažymėti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2606/06(03) tiriamosios dalies 2 punkte. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. 07/26/1592 epikrizės ligos aprašymo dalyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, be to, pažymėjo, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013, atliko jo darbingumo lygio įvertinimą ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152 nurodė, kad po 2006 m. įvykusios traumos išliko požymiai, kurie išvardijami.

Pareiškėjo nuomone, nurodyti medicininiai dokumentai bei NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. SS-3152 nustatytos aplinkybės įrodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 neteisėtai nevertino visų po 2006 m. spalio 5 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pažymėjo, jog Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3187 ir 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. SS-809 „Dėl R. J. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas su tuo nesutiko, teigdamas, kad Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodė kitokius sveikatos sutrikimus, likusius po paminėtos traumos, nei NDNT.

Pareiškėjo vertinimu, esminiai neatitikimai, esantys NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 ir Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159, dėl po 2006 m. spalio 5 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų patvirtina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2006 m. spalio 5 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų, vertino tik dalį jų, o Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 šių neatitikimų nepastebėjo.

Pareiškėjas dėl darbingumo lygio dėl 2008 m. patirtos traumos, kai priežastis – „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymosi metu“, nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodyta, kaip buvo vertinamos pasekmės. Pareiškėjas nesutiko su šia NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo I7 d. sprendimo Nr. SS-809 dalimi, nes šis skyrius jo darbingumo lygio vertinimą atliko neišsamiai, nevertino darbingumo lygio vertinimo byloje esančių ir papildomų gautų medicininių dokumentų bei atliktų medicininių tyrimų išvadų. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodyta tik dalis po 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos likusių sutrikimų, tačiau nevertinta, kad po patirtos traumos (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktas.

Pareiškėjo teigimu, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 neteisėtai nevertino visų po 2008 m. balandžio 1 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pažymėjo, jog Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodė, kad nėra medicininio pagrindo vertinti bazinį darbingumą dėl 2008 m. patirtos traumos mažesne procentine verte. Pareiškėjas su tuo nesutiko. Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 nurodė kitokius sveikatos sutrikimus, likusius ir nustatytus po 2008 m. balandžio 1 d. traumos, nei NDNT.

Pareiškėjas pastebėjo, jog tai, kad 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu pažeistas (duomenys neskelbtini), medicininiai dokumentai pateikti, tačiau NDNT Sprendimų kontrolės skyrius traumos metu patirtus sužalojimus vertino dėl darbingumo lygio priežasties „ligos arba būklės“. Esminiai neatitikimai, prieštaravimai, esantys NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 ir Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 dėl po 2008 m. balandžio 1 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų, patvirtina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2008 m. balandžio 1 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų, vertino tik dalį jų, o Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 šių neatitikimų nepastebėjo ir sprendime jų nenagrinėjo.

Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 neatsižvelgė į 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Viloja“ Sveikatos centro siuntimą Nr. 153, kuriame nurodyta, kad dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-AM-10 kodus (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatytas vidutinis funkcijų sutrikdymas. Diagnozės TLK-AM-10 kodai (duomenys neskelbtini) yra dėl 2006 m. spalio 5 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. patirtų traumų likusių sveikatos sutrikimų. Dėl 2006 m. spalio 5 d. traumos likusių sveikatos sutrikimų 2014 m. sausio 22 d. konsultuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo ir nustatytas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 dėl 2006 m. spalio 5 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. patirtų traumų ir likusių sveikatos sutrikimų ignoravo nustatytą vidutinį funkcinį sutrikimą ir savarankiškai nustatė lengvą funkcinį sutrikimą, kuris neatitinka pareiškėjo sveikatos būklės.

Pareiškėjas nurodė, kad darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Kriterijų aprašas, jo 1–2 priedai, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Remiantis Kriterijų aprašu, Tvarkos aprašu bei juose esančiais paaiškinimais, NDNT, atlikdama darbingumo lygio nustatymą, neturi teisės diagnozuoti ligų ar nustatyti funkcinį sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina ir NDNT, kuri Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinėje byloje Nr. A146-393/2012) paaiškino, kad „Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujasi išimtinai jai pateiktais duomenimis.“.

Pareiškėjas dėl darbingumo lygio, kai priežastis – „ligos arba būklės“, nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nurodyta, dėl kokių priežasčių taikomas Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 76.3.1 punktas. Pareiškėjas su tuo nesutiko. Teigė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas jo darbingumo lygį, neatsižvelgė į tai, jog 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Viloja“ Sveikatos centro siuntime Nr. 153 pažymėta, kad jam nustatyti (duomenys neskelbtini) pakitimai. Šie pakitimai ((duomenys neskelbtini)) pažymėti 2009 m. gruodžio 14 d., 2012 m. spalio 24 d. radiologo išvadose po atliktų radiologinių tyrimų. Šie medicininiai dokumentai buvo pateikti NDNT, atliekant pareiškėjo darbingumo lygio vertinimus. Pažymėjo, kad NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2012 m. spalio 2 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3280 dėl diagnozių pagal TLK-AM-10 kodus (duomenys neskelbtini) taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punktą. Buvo nustatyta ir pripažinta (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 22 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo pareiškėjas buvo siunčiamas rentgenologiniam (duomenys neskelbtini) ištyrimui. 2014 m. sausio 22 d. rentgenologo išvadoje nurodyta (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 14 d. rentgenologo patikslinta ir nurodyta (duomenys neskelbtini). Atlikti medicininiai tyrimai įrodo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas jo darbingumo lygio vertinimą, neteisingai pritaikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktą ir neteisingai nustatė darbingumo lygį.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skunde Ginčų komisijai buvo nurodęs, jog, nustatant darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, jo manymu, turėjo būti du kartus taikytas Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodytas koeficientas 0,9, tačiau Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 ši aplinkybė nevertinta.

Pareiškėjas nurodė, kad, kreipdamasis į Ginčų komisiją su prašymu, prašė kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio asmens sveikatos ištyrimo arba pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius tam tikrą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas dėl 2006 m. ir 2008 m. traumų. Ginčų komisija 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159 pareiškėjo prašymo nenagrinėjo ir nenurodė, kodėl ši jo dalis netenkinama.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Ginčų komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas). Šio aprašo 29 punkte nurodyta, kad „Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis“. Tačiau Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. S-159 yra neišsamus ir neobjektyvus, jame esantys prieštaravimai patvirtina, kad jis priimtas nesilaikant Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo 29 punkte nurodytų reikalavimų.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu, jo 1 bei 2 priedais ir Tvarkos aprašu.

Pažymėjo, kad dėl 2006 m. patirtos traumos padarinių buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktas, kuris taikomas dėl periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų ir yra vertinamas 80 proc. bazinio darbingumo verte. Šis punktas naudojamas esant lengvam funkcijos sutrikimui: ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai), kai asmuo funkciškai yra visiškai nepriklausomas. Taikytas šis kriterijus, nes po 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos įvyko (duomenys neskelbtini). Sveikatos funkcinis sutrikimas yra patvirtintas papildomai gautais 2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacijos, 2014 m. sausio 22 d. traumatologo konsultacijos ir 2014 m. vasario 13 d. atlikto ENMG tyrimo duomenimis.

Nurodė, kad dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių buvo taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktas, nes po nelaimingo atsitikimo išlieka (duomenys neskelbtini). Sveikatos sutrikimas patvirtintas papildomai gautos 2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacijos ir 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimo Nr. 153 duomenimis ((duomenys neskelbtini)).

Pažymėjo, kad Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktas vertinant darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ buvo taikytas vieną kartą, nes dėl 2006 m. ir 2008 m. sužalojimų išlieka vienas bendras lengvas funkcinis sveikatos sutrikimas.

Teigė, kad sveikatos sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo negali būti vertinamas sunkesnį sveikatos funkcijos sutrikimą reglamentuojančiu Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 punktu, nes jis naudojamas tuomet, kai yra diagnozuojamas vidutinis sveikatos funkcijos sutrikimas, kai ligos simptomai yra vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipertenzija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai), kai asmuo funkciškai yra santykinai nepriklausomas (naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti), nereikia kito asmens pagalbos.

Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini), o sutrikdymo mastą lemia (duomenys neskelbtini). Atskirų dalių sutrikimo mastas lemia bendrą (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimo lygį. Kadangi dėl traumos, patirtos 2006 m., pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nepakenkta, išliko tik (duomenys neskelbtini) (kadangi (duomenys neskelbtini), tai darbingumo lygiui įtakos neturėjo), (duomenys neskelbtini) būklė yra nepakitusi, o pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini) pakenkimo vargina tik skausmas, dėl to (pareiškėjo žodžiais, jis (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas negali būti vertinamas kaip vidutinio sunkumo ar sunkus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad po 2006 m. patirtos traumos pareiškėjas tęsė tarnybą. (Duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas įprastai vertinamas kaip vidutinio sunkumo (kai nustatomi riboti judesiai, turi įtakos statikai (pusiausvyrai), refleksams, motorikai). Tokių duomenų atsakovas neturi.

Nesutiko, kad nebuvo įvertintos visos diagnozės dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių. (Duomenys neskelbtini) pažeidimas buvo įvertintas kartu su kitomis ligomis ir būklėmis. Tvarkos aprašo 26 punktas nustato, kad kai asmeniui nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai. Tai reiškia, kad darbingumo lygis visais atvejais yra nustatomas dėl visų asmeniui diagnozuotų ligų ir būklių, o dėl kitų darbingumo lygio netekimo priežasčių, reglamentuotų Tvarkos aprašo 27 punkte, darbingumo lygis yra vertinamas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šių darbingumo lygio netekimo priežasčių nustatymu, ir dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma. Kai asmens darbingumo lygis vertinamas tik dėl bendrų ligų ir būklių, NDNT remiasi gydančio gydytojo išduotu siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais nustatytas diagnozes. Kai darbingumo lygis vertinamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, asmuo privalo pateikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, jei darbingumo lygis vertinamas dėl darbingumo lygio priežasties „profesinė liga“ – profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, jei dėl darbingumo lygio priežasties „liga (suluošinimas) tarnybos ar mokymų metu“ – nustatytos formos medicininius ir karinius dokumentus (prireikus – teismo sprendimą ar nuosprendį, ikiteisminio tyrimo, kitos kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kad įvykis yra susijęs su sužeistu (suluošintu) asmeniu ir jo tarnyba). Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2008 m. patirtos traumos padarinių, buvo remiamasi Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gegužės 8 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. AE-08 duomenimis, kur yra įvardyta sužalota kūno dalis – (duomenys neskelbtini). Su aktu tą pačią dieną pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas akto egzempliorius. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas akto išvadą būtų skundęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas dėl darbingumo lygio nustatymo pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 7, 8, 81, 10, 13 punktais. Nustatė, kad UAB „Viloja“ Sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui išdavė siuntimą Nr. 153 į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodyti pareiškėjo nusiskundimai, kad buvo gydytas ambulatoriškai ir stacionare, taikyta medicininė reabilitacija. Taip pat aprašyta sveikatos būklė ir gydymo eiga, pateikta neurologo konsultacijos išvada, išvardytos diagnozės. Kartu su siuntimu buvo pateikti ir kiti 2012–2013 m. dokumentai, nustatyti Tvarkos apraše: išrašai iš gydymo stacionare istorijų, taip pat 2013 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) sistemos tyrimų duomenys, konsultacijų išvados, tyrimų duomenys, išrašai iš kitų įstaigų medicininių dokumentų.

Pareiškėjas į NDNT kreipėsi 2013 m. rugsėjo 4 d. 2013 m. rugsėjo mėn. NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius vertino pareiškėjo darbingumo lygį, 2013 m. rugsėjo 17 d. akte Nr. DL-2990 nurodė, kad nustatomas 35 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., tačiau nevertino 2006 m. ir 2008 m. traumų pasekmių. Pareiškėjas šį aktą skundė NDNT 2013 m. spalio 21 d. ir prašė pakeisti nedarbingumo laikotarpį, vertinti traumų pasekmes. Iš esmės pareiškėjo skundas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu buvo patenkintas.

Nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 11 d. raštu NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į UAB „Viloja“ Sveikatos centrą ir prašė pateikti papildomus dokumentus – angiochirurgo konsultacijos išvadą, kurioje būtų nurodyta, ar yra (duomenys neskelbtini) nepakankamumas. Buvo gautas UAB „Viloja“ Sveikatos centro 2013 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 45, kad tokio dokumento neturi, todėl NDNT 2013 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovą dėl tarpininkavimo gaunant paslaugas ir įpareigojimo pateikti paskutinės konsultacijos duomenis.

Gautas 2013 m. gruodžio 13 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės raštas, kuriame pateikta prašoma informacija. Taip pat ruošiantis nagrinėti pareiškėjo skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į UAB „Viloja“ Sveikatos centrą ir prašė pateikti traumatologo ortopedo ir neurologo konsultacijų išvadas, įvertinant, ar dėl 2006 m. spalio 5 d. buvusios traumos išlieka funkcinis sutrikimas, o jeigu išlieka, prašė nurodyti, koks. 2014 m. vasario 4 d. gauti 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. sausio 30 d.

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašai iš medicininių dokumentų, gauti 2014 m. vasario 12 d. VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės ENMG tyrimo duomenys ir išvada.

Teismo vertinimu, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ėmėsi Tvarkos apraše nurodytų priemonių, kad būtų pateikti papildomi dokumentai, ir tuos dokumentus surinko bei vertino. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Ginčų komisija dar turėjo papildomai išreikalauti dokumentus arba atlikti ekspertizes. Ginčų komisija savo sprendime ir neprivalėjo nurodyti, kodėl toks pareiškėjo prašymas netenkinamas, nes iš viso skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo turinio akivaizdu, kad Ginčų komisija įvertino, jog duomenų, kuriuos turėjo NDNT, sprendimui priimti pakanka.

Gavęs papildomus dokumentus, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2014 m. vasario 14 d.–kovo 17 d. pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį, rėmėsi siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų ir specialistų konsultacijų išvadomis ir didžiąją pareiškėjo skundo dalį patenkino. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3187, kuriame išvardijama, kokiais dokumentais vadovaujantis šis aktas priimtas, nurodytos dėl priežasties „ligos arba būklės“ diagnozės, pagrindinės ir gretutinės, funkcijų sutrikimai.

Išvada dėl pagrindinių diagnozių buvo daroma remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktu. Dėl pagrindinėse ir gretutinėse diagnozėse nurodytų ligų (ligų kodai nurodomi pagal TLK-10-AM klasifikatorių) (duomenys neskelbtini) nustatytas 45 procentų bazinis darbingumas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 42.4.2.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) kodu nustatė 50 procentų bazinį darbingumą, o, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nustatytas 80 procentų bazinis darbingumas ir 80 procentų darbingumo lygis, o gretutinių diagnozių (duomenys neskelbtini) nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,648.

Taip pat šiame akte nurodytos pagrindinės ir gretutinės diagnozės dėl 2006 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos metu“, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų nustatė 80 procentų bazinį darbingumą ir 80 procentų darbingumo lygį. Taip pat įvertintos dėl 2008 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ esamos diagnozės, jos išvardijamos. Remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktu, nustatytas 80 procentų bazinis darbingumas ir 80 procentų darbingumo lygis.

Teismas nustatė, kad, remdamasis šiuo aktu, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė skundžiamą 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SS-809 ir nustatė pareiškėjui 30 procentų darbingumo lygį, 70 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galioja nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2039 m. gegužės 5 d.; 80 procentų darbingumo lygį, 20 procentų netektą darbingumą dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“, galioja tiek pat.

Teismas vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ I dalies „Nervų sistemos ligos“ 14.1 punktu. Nustatė, kad skunde teismui pareiškėjas iš esmės taip pat apibūdino visus esamus medicininius dokumentus, kuriuos prašė įvertinti, tačiau jo netenkino sprendimo dalis, kuri susijusi su 2006 m. ir 2008 m. traumomis iš esmės dėl funkcijos sutrikimo įvertinimo kaip lengvo. Pareiškėjo manymu, dėl šių traumų pasekmių turėjo būti nustatytas gerokai mažesnis darbingumo lygis, sutrikimas dėl šių traumų pasekmių negalėjo būti pripažintas lengvu, nes jau siuntime nurodyta, kad jis yra vidutinis. Taip pat pareiškėjas iš dalies nesutiko su darbingumo lygio vertinimu dėl priežasties „ligos arba būklės“. Jis nesutiko su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus taikytu Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punkto taikymu, pažymėjo, kad NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2012 m. spalio 2 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3280 dėl tų pačių diagnozių taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 punktą, tuomet jam buvo pripažinta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad tokią stadiją patvirtina ir 2014 m. medicininiai dokumentai, kuriuos nurodė skunde, todėl nesutiko ir su skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo teiginiu, kad asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, patvirtinančių apie (duomenys neskelbtini) stadiją. Pareiškėjas nurodė 2012 m. medicininius dokumentus ir siuntimą, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) stadija. Taip pat pareiškėjas teigė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes Ginčų komisija nepasakė nieko apie jo prašymą du kartus taikyti Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodytą koeficientą 0,9.

Teismas pažymėjo, jog, vertinant pareiškėjo skundo argumentus, pirmiausia svarbu yra tai, kad darbingumo lygis vertinamas ne tik pagal medicininius kriterijus. Kriterijų aprašo 3 punkte pasakyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Kriterijų aprašo 1 priedą); funkcinius (pagal Kriterijų aprašo 2 priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 2 priedas). Teismas atsižvelgė į Kriterijų aprašo 4, 5, 6 punktus. Pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, pastarasis punktas iš viso nebuvo taikytas, tačiau nustatyta, kad koeficientai buvo taikyti ir jie darė įtaką pareiškėjo darbingumo lygio sumažinimui nuo 45 iki 30 procentų.

Teismas nurodė, kad pagrindinis dokumentas, kuris nulėmė pareiškėjo darbingumo lygį, ginčijamą šioje byloje, yra NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3187, kadangi šio akto pagrindu priimtą NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SS-809 paliko galioti Ginčų komisija. Nurodytas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas yra palankesnis pareiškėjui, nei NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo diagnozių, kurios įvardijamos akte Nr. DL-3187 kaip pagrindinės ir gretutinės, taip pat neginčijo ir diagnozių, kurios nurodytos kaip 2006 m. ir 2008 m. traumų pasekmės. Iš darbingumo lygio akto Nr. DL-3187, taip pat NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SS-809 turinio matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas atsižvelgiant ne vien į siuntimą ir su siuntimu pateiktus dokumentus, tačiau buvo vertinami ir NDNT surinkti papildomi medicininiai dokumentai, kurie išvardijami akto 17, 19 ir 28 punktuose, o pagal Tvarkos aprašo 26 punktą darbingumo lygis buvo nustatomas ir dėl kitų priežasčių (dėl „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ (27.5 p.) ir „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (27.3 p.)).

Dėl šių priežasčių buvo vadovaujamasi ne tik siuntimu, bet ir pirminiais dokumentais, kai buvo nustatytos tokios priežastys. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai aiškino, kad dėl šių priežasčių reikėjo vadovautis ir medicininiais dokumentais, kurie surašyti tuoj po traumų ir vėliau, t. y. 2009, 2010 ir 2011 m. NDNT vertina darbingumo lygį konkrečią datą ir remiasi naujausiais dokumentais, tik juos sulygina su dokumentais, kai buvo konstatuotos tos traumos (nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, tarnybinio patikrinimo išvada), ir tik tam, kad įsitikintų, jog išlikusios pasekmės gali būti siejamos su patirtomis traumomis.

Iš skundžiamo NDNT sprendimo ir Ginčų komisijos sprendimo matyti, kad traumų pasekmės ir buvo vertinamos atsižvelgiant į naujausius dokumentus. Darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad taikant gydymą, reabilitacijos priemones, tai yra privaloma, tam tikrų sveikatos sutrikdymų pasekmės negali visą laiką išlikti vienodos, sveikatos būklė gali gerėti. Tik skundžiamais sprendimais pareiškėjui darbingumo lygis jau nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus. Tačiau ši aplinkybė netrukdo jam, gavus naują gydymo įstaigos siuntimą, pagrįstą naujais medicininiais duomenimis, vėl kreiptis į NDNT.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su dalies pagrindinių diagnozių vertinimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktą. Nurodė, kad 2012 m. šios diagnozės buvo vertinamos pagal 76.3.2 punktą. Ginčijo (duomenys neskelbtini) ligų įvertinimą. 76.3.1 punktui priskirtinos ligos, kai yra II rentgenologinė stadija, aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas, tai įvertinama 50 procentų bazinio darbingumo lygiu. 76.3.2 punktui priskiriamos ligos III rentgenologinės stadijos, vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų, vertinama 45 procentais bazinio darbingumo.

Pareiškėjo manymu, turėjo būti taikomas tas pats punktas, kaip ir 2012 m. Tačiau 2014 m. kovo 17 d. darbingumo lygis buvo vertinamas pagal 2013 m. siuntimą ir naujai gautus medicininius dokumentus. Vertinant šį medicininį kriterijų, svarbu buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Be to, 76 punktas reikalauja priskirti šiam punktui dviejų ir daugiau sąnarių artrozes, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozes, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, nurodė, kad darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. 76.3 punktas nustato, kad čia priskiriama III funkcinio nepakankamumo klasė, o tai reiškia, kad gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla.

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime nurodyta, kad, vertinant 2012, 2013 ir 2014 m. gautus medicininius dokumentus, ir buvo nustatyti visi reikiami požymiai priskiriant diagnozes 76.3.1 punktui, be to, taikant 76 punkto pastabą, darbingumo lygio procentai dar sumažinti 5 procentais. Pareiškėjas ginčijo rengenologinės stadijos nustatymą. Tačiau vertintuose medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kurie patvirtintų šių ligų (duomenys neskelbtini) rentgenologinę stadiją, tokių dokumentų nenurodė ir pareiškėjas. Medicininiai dokumentai yra pateikti į bylą.

Siuntime tik dėl dalies diagnozių nurodyta (duomenys neskelbtini) stadija, tačiau NDNT vertino naujus medicininius dokumentus ir konsultacijų išvadas, kuriuose nepatvirtinama (duomenys neskelbtini) šio pobūdžio ligų rentgenologinė stadija, bet patvirtinama (duomenys neskelbtini) stadija. Dėl to nebuvo pagrindo nei NDNT, nei Ginčų komisijai dar atlikti kokius nors tyrimus, ekspertizes dėl rentgenologinės stadijos nustatymo. Dėl (duomenys neskelbtini) funkcinio nepakankamumo klasės (76.3 punktas) nustatymo taip pat nėra pagrindo abejoti, pats pareiškėjas nenurodė duomenų, kurie paneigtų šią aplinkybę.

Pareiškėjas gali apsitarnauti, t. y. jam nereikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. O dėl (duomenys neskelbtini) ligų yra ribota jo profesinė ir aktyvi fizinė veikla. Ši aplinkybė NDNT yra įvertinta ir akto Nr. DL-3187 18 punkte, kur nurodyti funkcijų sutrikimai – 2 lengvi ir 3 vidutiniai.

Teismas dėl pareiškėjo darbingumo lygio, kai priežastis „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymosi metu“, pažymėjo, jog tai yra trauma, patirta 2006 m. spalio 5 d. Nustatyta, kad dėl šios traumos 2007 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl R. J. traumos, susijusios su priežastimi „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymo metu“. Tuo metu traumos padarinius patvirtino ir medicininiai dokumentai, kuriuos vertino NDNT. Po šios traumos pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Šios diagnozės išliko. NDNT vertino 2013 m. siuntimo duomenis, susijusius su šios traumos pasekmėmis, taip pat papildomai gautus 2014 m. medicininius dokumentus ir tyrimo duomenis. Abi šios diagnozės buvo vertinamos akte Nr. 3187 kaip pagrindinės diagnozės (14 akto punktas), bazinis darbingumas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) įvertintas 80 procentų pagal Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktą (21 akto punktas). Pareiškėjas neginčijo šių diagnozių. Pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, jos priskirtinos nervų sistemos ligoms, 14 punkte klasifikuojamos periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos.

Pareiškėjas nesutiko su klasifikavimu, nes manė, kad negalėjo būti nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas. Iš NDNT 2014 m. kovo 17 d. sprendimo matyti, kad po traumos įvyko (duomenys neskelbtini). NDNT nurodė, kokie 2014 m. medicininiai dokumentai (2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacija, 2014 m. sausio 22 d. traumatologo konsultacijos ir 2014 m. vasario 13 d. atliktas ENMG tyrimas) tai patvirtino. Šie dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėjui galėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 punktas, kadangi jis (duomenys neskelbtini).

Dokumentuose nenurodyta, kad pareiškėjui reikalinga pagalbinė priemonė, o nurodyta tik tai, kad (duomenys neskelbtini) (2014 m. sausio 22 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų ir kt.), t. y. gali vaikščioti be pagalbinių priemonių. (Duomenys neskelbtini) nerodo, kad asmuo negali vaikščioti be pagalbinių priemonių, juo labiau to nerodo kiti požymiai, kuriuos iš medicininių dokumentų skunde citavo pareiškėjas. Jis pats pripažino, kad kol dirbo policijoje po patirtų traumų, vaikščiojo nesiremdamas lazdele.

Tai, kad dabar jis pasiremia lazdele, nereiškia, jog be jos neįgalus vaikščioti visiškai.

Teismas dėl 2008 m. nelaimingo atsitikimo pasekmių nurodė, kad pareiškėjas neginčijo diagnozių, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo: (duomenys neskelbtini). Akte Nr. DL-3187 šios diagnozės vertintinos kaip pagrindinės (akto 14 p.). Akto Nr. DL-3187 21 punkte nurodyta, kad šios diagnozės, nustatant bazinį darbingumą, vertinamos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.1 punktą. Akte nurodyta, ir kokiais dokumentais vadovaujamasi: 2008 m. gegužės 8 d. aktu Nr. AE-08, 2014 m. sausio 27 d. neurologo konsultacija, 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimu Nr. 153. Šiuo atveju taip pat nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų, jog dėl nurodytų diagnozių, susijusių su 2008 m. trauma, būtų sukeltas vidutinis ar ryškus funkcijos sutrikimas. Iš paminėto 2008 m. gegužės 8 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. AE-08 turinio matyti, kad pareiškėjas susižalojo (duomenys neskelbtini), pargriuvęs lipdamas laiptais. Medicininiai dokumentai nepatvirtino, kad dėl 2008 m. traumos būtų pagrindas taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 ar 14.3 punktus, nes jie taikomi pirmiausia atsižvelgiant į funkcijos sutrikimą, bet svarbūs ir kiti nurodyti požymiai. Funkcijos sutrikimo laipsnio požymiai aprašyti 14 punkte, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui nustatyti požymiai, kurių pagrindu galima būtų pripažinti vidutinį funkcijos sutrikimą, ar kiti požymiai, nurodyti 14.2 ar 14.3 punktuose.

Teismas dėl Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktų taikymo nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog nebuvo taikomi koeficientai, nurodyti pagal kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentus. Šie koeficientai buvo taikomi ir nustatytas 45 procentų bazinis darbingumas buvo dauginamas iš 0,8, dauginamas du kartus iš 0,9 ir taip pareiškėjui nustatytas 30 procentų bazinis darbingumas bei 30 procentų darbingumo lygis (Akto Nr. DL-3187 26.1.1 punktas). Koeficientas taikytas ir atsižvelgiant į nustatytą 80 procentų darbingumo lygį pagal diagnozes dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų (taikyti Kriterijų aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyti koeficientai).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo funkcinių profesinių kriterijų taikymo, šių kriterijų taikymas iš esmės nedaro įtakos darbingumo lygiui, nes nustatytas koeficientas buvo 1.

Teismas nurodė, jog skundžiamame NDNT 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 nagrinėtas ir specialiųjų poreikių vertinimas. Pareiškėjui nenustatytas specialusis transporto išlaidų kompensavimo poreikis, nes sveikatos funkcijos sutrikimas neatitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 4.3 punkto reikalavimų, taip pat pareiškėjo būklė neatitinka šio sąrašo 1, 2 ir 3 punktuose išvardytų kriterijų. Pareiškėjas teismui šios sprendimo dalies neginčijo.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad skundžiami NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų panaikinti neturėjo pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo motyvais dėl nustatytos rentgenologinės stadijos, kuriuos paneigia UAB „Viloja“ Sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 3 d. siuntimas Nr. 153. Kartu su šiuo siuntimu NDNT Klaipėdos II teritoriniam skyriui pateikė 2012 m. spalio 24 d. rentgenologinio tyrimo išvadą. Kreipdamasis į teismą, skundo pagrįstumą motyvavo paskutiniais 2012 m. spalio 24 d., 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. balandžio 4 d. atliktais rentgenologiniais tyrimais bei juos pateikė. Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes ir nevertino medicininiuose dokumentuose nustatytų diagnozių.

2. Teismo sprendimo motyvai grindžiami tik NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. priimtu sprendimu Nr. SS-809 ir jame nurodytomis aplinkybėmis, tačiau visiškai neatsižvelgta į jo nurodytas aplinkybes ir nevertintas medicininiuose dokumentuose nurodytas vidutinis funkcinis sutrikimas. Po 2006 m. patirtos traumos likęs sveikatos funkcinis sutrikimas yra vidutinio sunkumo, o ne lengvo. Teismo sprendimo motyvus paneigia tie patys medicininiai dokumentai, kurie nurodyti šiame sprendime. Teismo motyvas, kad, taikant Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 punktą, esant vidutiniam funkciniam sutrikdymui reikalinga vaikščioti su pagalbine priemone – lazda, yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, o vadovaujamasi tik prielaidomis, klaidingai įvertinus Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 punkto taikymo ypatybes. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. priimto sprendimo Nr. SS-809 dalyje dėl darbingumo lygio nustatymo dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų, likusių sveikatos sutrikimų, nėra nurodyta apie jokių pagalbinių priemonių ar techninės pagalbos priemonių reikalingumą ir nepažymėta, kad jų naudojimas ar nenaudojimas turi įtakos darbingumo lygio nustatymui.

3. Teismas nepagrindė, kodėl po 2008 m. patirtos traumos likę sveikatos sutrikimai nėra vidutinio sunkumo. Teismas išvis netyrė ir nevertino jokių medicininių dokumentų. Teismo sprendimas, neįvertinus medicininiuose dokumentuose nurodytų likusių sveikatos sutrikimų po 2008 m. patirtos traumos ir neįvertinus esančių esminių prieštaravimų NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendime Nr. SS-809 ir Ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-159, nėra teisingas.

4. Dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų ir likusių sveikatos sutrikimų nebuvo taikyti Kriterijų aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyti koeficientai. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs darbingumo lygio vertinimą dėl 2006 m. patirtos traumos likusių sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini), nustatydamas 80 procentų darbingumo lygį, ir dėl 2008 m. traumos metu likusių sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini), nustatydamas 80 procentų darbingumo lygį, turėjo vadovautis Kriterijų aprašo 5, 6, 6.1 punktais ir dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai turėjo būti du kartus dauginami iš 0,9 koeficiento. Tai nebuvo padaryta. Teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus akto Nr. DL-3187 26.1.1 punkte nurodytas aplinkybes.

5. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas sukurtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pažeidžiant procesinės teisės normas ir jo teisėtus lūkesčius į teisingą teismą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su apelianto argumentacija, kad teismo sprendime yra esminių prieštaravimų motyvuose dėl Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.3.1 papunkčio taikymo. Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta (duomenys neskelbtini) rentgenologinė stadija.

2. Apeliantas klaidingai interpretuoja, kad teismas neteisingai aiškino Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.1 papunkčio taikymą. Teismas pažymėjo, kad NDNT nurodė, kokiais medicininiais dokumentais remiantis patvirtintas šio papunkčio taikymas. Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė negalėjo būti nustatyta, nes net papildomai gauti medicininiai dokumentai nepatvirtino vidutinio funkcijos sutrikimo. Prašant nurodyti funkcinį sutrikimą, gydytojai specialistai aprašė apelianto sveikatos būklę objektyviai. Asmuo nesinaudojo jokiomis pagalbinėmis priemonėmis, apie kurių būtinumą nėra pažymėta ir gydančio gydytojo kartu su siuntimu į NDNT pateiktuose ir papildomai gautuose medicininiuose dokumentuose. NDNT teisės aktai suteikia kompetenciją nustatyti darbingumo lygį, tačiau sveikatos priežiūros funkcijų ji nevykdo.

3. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius teisėtai ir pagrįstai nenustatė specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio. Apelianto (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas darbingumo lygiui darė minimalią įtaką. Nesiekė asmenį diskriminuoti dėl jo buvusios socialinės padėties. Medicininiai dokumentai patvirtino tik lengvą funkcijos sutrikimą.

4. Apeliantas klaidingai aiškina ir interpretuoja Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatų taikymą. Apeliantui buvo atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas darbingumo lygis dėl kiekvienos priežasties atskirai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad:

1) pagal UAB „Viloja“ Sveikatos centro pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 3 d. išduotą siuntimą Nr. 153 NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2013 m. rugsėjo 17 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. DL-2990 nustatė jam 35 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklė“, kuris (pagal šį aktą) galiojo nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d.;

2) pagal pareiškėjo skundą (prašymą) NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, papildomai išreikalavęs ir gavęs medicininius dokumentus, be kita ko, susijusius su pareiškėjo 2006 m. spalio 5 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. gautomis traumomis, atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2014 m. kovo 17 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. DL-3187, kuris buvo patvirtintas pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamu tos pačios datos NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu Nr. SS-809, nustatė jam 30 procentų darbingumo lygį, 70 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, kuris galioja nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2039 m. gegužės 5 d.; 80 procentų darbingumo lygį, 20 procentų netektą darbingumą dėl 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“, kuris galioja tiek pat;

3) pastarasis NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti pareiškėjo šioje byloje taip pat skundžiamu Ginčų komisijos (išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. S-159.

Pareiškėjas, siekdamas kitokio jo 2006 m. ir 2008 m. patirtų traumų pasekmių ir jų įtakos jo darbingumo lygiui vertinimo, inicijavo šioje administracinėje byloje nagrinėjamą ginčą. Todėl, sprendžiant šį ginčą, pirmiausia yra būtina nustatyti (išaiškinti), ar ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo požiūriu toks pareiškėjo siekis (išreikštas jo teismui paduoto skundo reikalavimu) gali būti pripažintas pagrįstu.

Aiškindama nurodytą aplinkybę, kolegija pažymi, kad teisinius santykius dėl asmens darbingumo lygio nustatymo įstatymo lygmeniu reglamentuoja specialioji teisės norma - Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis, o įstatymus įgyvendinančių teisės aktų lygmeniu – šio straipsnio 8 dalies pagrindu patvirtintas Tvarkos aprašas. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija) nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal šio straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.

Kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš bylos) pakartotinis (2014-03-17) pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atsakovo buvo grindžiamas pareiškėjo inicijuotu būtinumu įvertinti paminėtų (2006 m. ir 2008 m.) traumų pasekmes ir jų įtaką pareiškėjo darbingumui. Pastebėtina, kad tai nebuvo padaryta NDNT Klaipėdos II teritoriniam skyriui atliekant pirminį (2013-09-17) pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, ir iš esmės tik dėl šios priežasties buvo vertinami papildomai gauti medicininiai dokumentai visų pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti reikšmingų duomenų apie jo sveikatos būklę kontekste. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai aptarė Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo nuostatų taikymą bei pateikė, kolegijos manymu, išsamius argumentus dėl šių nuostatų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje. Kolegija, sutikdama su šiais argumentais (jų nekartodama), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo teismui paduotame skunde nurodyto nesutikimo su jo skundžiamų sprendimų motyvais nepagrįstumo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kolegija pažymi, kad iš esmės į juos atsakyta pirmosios instancijos teismo, be to, jie yra bendrojo pobūdžio ir iš esmės išreiškia tik pareiškėjo asmeninį įsitikinimą (nuomonę) apie teismo padarytų išvadų nepagrįstumą. Be to, kolegija pažymi, kad, be paties pareiškėjo paaiškinimų, byloje nėra jokių specialiosiomis žiniomis pagrįstų įrodymų, patvirtinančių vienokios arba kitokios pirmosios instancijos teismo padarytų vertinimo išvadų nepagrįstumą arba galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl šių išvadų pagrįstumo. Todėl apelianto argumentai negali būti pripažintini pakankamu pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisingu.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė