3debf359-78da-4d38-9e22-8f2ce8720af2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudž                                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji bylos Nr. M1-73-167/2017 (S)                                                                                    Teisminio proceso Nr.1-01-1-55391-2016-5                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                        1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.3; 2.10.9; 2.10.11                                                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alfredo Vilbiko,teisėjų Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ingai Adomėlytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,gynėjui advokatui M.

M.,nukentėjusiajam V. R.,ekspertei J. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių taikymo R. R. (gim.(duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, netekėjusiai, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, nedirbančiai, neteistai, negalinčiai dalyvauti teisme, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., padarymÄ .             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. R. nužudė savo Å¡eimos narį, esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o bÅ«tent, 2016 m. lapkričio 26 d., laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 13 val., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, lovoje gulinčiai bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl sveikatos ir amžiaus savo motinai S. R. sudavė smÅ«gius ranka į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas ne mažiau kaip 20 trauminiais poveikiais, tuo padarydama muÅ¡tines žaizdas ir kraujosruvas kaktos kairėje, nosyje, pakauÅ¡yje, apatinės lÅ«pos gleivinėje, deÅ¡iniame dilbyje, poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje, abiejų akių vokuose, smilkinio-kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡iniame skruoste ir smilkinyje, kaktos kairėje, kairiame skruoste ir smilkinyje, kairiame žande ir užausyje, deÅ¡iniojo užausio-apatinio žandikaulio kampo srityje, smakro apatinio kraÅ¡to projekcijoje, deÅ¡inės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, deÅ¡iniojo dilbio vidinio pavirÅ¡iaus apatiniame trečdalyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiojo žasto priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairiame rieÅ¡e, krÅ«tinėje, kraujosruvas po kairės akies jungine, virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų gleivinėje, minkÅ¡tuosiuose audiniuose abiejų akių vokuose, deÅ¡iniojo smilkinio-kaktos srityje, kairės pusės smilkinio-virÅ¡ugalvio-kaktos srityje, pakauÅ¡yje, smakro apatinio kraÅ¡to srityje, kairiojo žando srityje, krÅ«tinėje, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros deÅ¡inėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiojo dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus viduriniame-apatiniame trečdalyje, deÅ¡iniojo nosikaulio, krÅ«tinkaulio, deÅ¡inės III–IV ir kairės pusės II–VI Å¡onkaulių lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus, ir dėl galvos sužalojimų visumos S. R. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narį – motinÄ S. R..R.

R. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų faktÄ patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2016 m. lapkričio 26 dienos ryte iÅ¡važiavo į turgų su buvusia žmona. MamÄ ir seserį paliko gulinčias lovoje. Jos nemiegojo, tiesiog nesikėlė. Ryte sesuo jam nieko nesakė. TÄ rytÄ duris paliko nerakintas. Kai ir sesuo viena bÅ«davo durų nerakindavo. Niekas tÄ rytÄ iÅ¡ svetimų žmonių negalėjo ateiti.

Ä® namus grįžo apie 13 valandÄ ir rado mamÄ kraujuose ant grindų. PažiÅ«rėjo, pulso jau nebebuvo. Paklausė sesers R.: „KÄ tu padarei“? Ji nieko nesakė, sėdėjo ant lovos, o mama buvo ant grindų, tik po kurio laiko pradėjo verkti, gal susiprato. Å iaip ji su juo mažai Å¡nekėdavo, mažai bendraudavo. Mama buvo nevaikÅ¡tanti, gulėdavo lovoje. Ant grindų buvo kraujo. Ant sesers drabužių ir kÅ«no irgi matėsi kraujo. Sesuo seniai sirgo psichine liga, nuo kokių 18 metų.

Susirgo baigiant mokyklÄ . Ji gydėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichiatrinėse ligoninėse. Sesuo kartais bÅ«davo agresyvi. Jo nuomone, taip atsitiko dėl to, kad mama kÄ nors jai pasakė, o seseriai nepatiko, kai jai kÄ sakydavo. Mama penkis mėnesius gulėjo ligoninėje. Sesuo namuose buvo likusi viena, nes jis iÅ¡eidavo į darbÄ ir jÄ palikdavo vienÄ namuose. Mama iÅ¡ ligoninės grįžo prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio. Kol mama buvo ligoninėje, sesuo bÅ«davo viena, niekas jai nieko nesakydavo.

O kai grįžo mama, ji gal jau buvo nuo jos atpratusi. O mama jai vis sakydavo, kad save apsitvarkytų. PrieÅ¡ kaimynus sesuo nebÅ«davo agresyvi, tik ant jo supykdavo. Ir žodžiu, ir fiziÅ¡kai bÅ«davo agresyvi prieÅ¡ jį. Tada nepagalvojo, kad toks jos elgesys yra pavojingas jam ar jų mamai. Buvo prieÅ¡ 10 metų sumuÅ¡usi mamÄ . Nekyla abejonių, kad sesuo taip padarė mamai. Tik ji taip padarė, nes jos pirÅ¡tai buvo kruvini. Ji nebuvo pasiėmusi jokio daikto. Liudytoja D. L. parodė, kad R. R. yra jos pusseserė, jų mamos – seserys.

Jos bendravo daug metų, atvažiuodavo pas jas, padėdavo joms. Ä®vykio metu jų ten nebuvo, jos tik iÅ¡ vakaro su mama buvo užvažiavusios. Daug metų R. R. buvo dispanserizuota dėl psichikos ligos. R. R. daug metų sirgo, jau nuo pat mokyklos pabaigimo. Liudytoja jai parveždavo vaistų, kokius jai iÅ¡raÅ¡ydavo gydytoja, nes nebuvo kam nuvažiuoti nupirkti. R. R. prižiÅ«rėjo jos mama, liudytoja su savo mama atvažiuodavo pas jas kiekvienÄ savaitgalį, numaudydavo jas. Nukentėjusioji buvo 5 mėnesius ligoninėje ir tai turėjo reikÅ¡mės. R.

R., ko gero, mamos nebeatpažino kaip mamos, mama jai buvo kaip kliÅ«tis, nes mama jai sakydavo uždaryti duris, negerti per daug vandens, netrankyti durų, nevaikščioti basai. R. R. jos neklausydavo, jai, ko gero, trukdė mamos balsas. R. R. 5 mėnesius buvo viena. Per tÄ laikÄ ji jÄ aplankė gal porÄ kartų, nes pati turėjo kojos traumÄ . Paskutinį kartÄ jas aplankė penktadienį, prieÅ¡ pat tÄ Ä¯vykį. TÄ kartÄ R. R. buvo kažkokia kitokia, kažkaip keistai juokėsi, jai tas jos juokas nepatiko.

Ji tuo metu nieko blogo nepajautė, juk tokia jos liga. Atliko buitinius reikalus: sutvarkė namus, perrengė jas. Kai mamos nebuvo, R. R. priežiÅ«ros nebuvo, vaistų be priežiÅ«ros jai palikti nebuvo galima, R. R. saujomis bÅ«tų sugėrusi. BÅ«davo, kad iÅ¡gerdavo ir savo, ir mamos vaistus. Mama nuo jos visÄ laikÄ vaistus slėpdavo, nes R. R. suprasdavo juos kaip saldainius. Teta S. R. grįžo iÅ¡ ligoninės prieÅ¡ savaitę iki to įvykio. IÅ¡ esmės ji rÅ«pinosi dukra. Teta buvo gulinti ant lovos, jai buvo lūžęs stuburas, ji sunkiai vaikščiojo, be R.

R. pagalbos dienos metu nebÅ«tų nė iÅ¡ lovos atsikėlusi. R. R. fiziÅ¡kai buvo stipri, o jos mama silpna. Apie tÄ Ä¯vykį sužinojo iÅ¡ pusbrolio. Ji kaip tik tÄ dienÄ buvo kaime pas savo mamÄ , ruošėsi pietauti. Kai pranešė, sėdo į maÅ¡inÄ ir atvažiavo. Ä® tÄ kambariukÄ nėjo ir mamos nenorėjo leisti, nes Stanislava buvo mamos sesuo. Ji su mama įėjo į kitÄ kambariukÄ . R. R. nesusivokdavo net laike. Ji daug nekalbėdavo, bet valgymas jai buvo labai svarbus dalykas, neturėdavo saiko jausmo.

Prie jos R. R. niekada nebuvo agresyvi. Ji jÄ ir į pirtį maudytis nuvesdavo, kartais ji nenorėdavo eiti, bet ji jÄ Ä¯kalbėdavo. Gal ji jÄ iÅ¡ vaikystės prisimindavo. Liudytoja N. R. parodė, kad R. R. jos buvusio vyro sesuo. To įvykio rytÄ su buvusiu vyru iÅ¡važiavo į M. turgų, grįžo namo apie 13 valandÄ . V. R. iÅ¡važiavo į T. vaistinę nupirkti mamai sauskelnių. Praėjus 10–15 minučių V. R. jai paskambino ir sako: „Mamos nebėra, guli kraujo klane“. Pasakiau jam kviesti greitÄ jÄ , o greitoji, jei reikės, iÅ¡kvies policijÄ .

Paklausiau, ar dar gyva. Jis pasakė: „Dar Å¡ilta, bet gyvybės požymių nematau“. Ji greitai atbėgo. R. R. sėdėjo ant lovos, o mama gulėjo ant žemės kraujo klane. Paklausė: „R., ar tu čia padarei“? Ji jai nieko nesakė, tik sėdėjo ir viskas. Jie išėjo į laukÄ , dar skambino greitajai. Atvažiavus greitajai jie įėjo kartu į vidų. Felčerė apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad jau nebegyva. Dar felčerė paklausė, ar seniai ji taip guli. R. R. pasakė:

„Kiek aš čia sėdžiu, tiek ji čia guli“ ir pradėjo juoktis. Juokėsi ir viskas. Belaukiant policijos praėjo kokios dvi valandos ir R. R. pradėjo verkti, bet nieko nesakė. Ji sėdėjo apsivilkusi tik su naktiniais ir dar su kažkokia „maike“, todėl pasakė jai apsimauti kelnes, nes atvažiuos policija. R. R. kojos buvo kruvinos, bet ji sėdėjo ant lovos ir nejudėjo. Nuo jos mamos galvos iki stalo išpėduota krauju. Anksčiau R. R. daug vaikščiojo: pirmyn – atgal.

Klausdavo, kas jai yra, kad taip vaikÅ¡to. Ji atsakydavo: „Nieks“. Ji kartais ateidavo joms padėti, plaukus apkirpti. Prie jos R. R. nėra prieÅ¡ mamÄ smurto naudojusi. Mama yra sakiusi, kad, kai ji pavirsta, tai R. R. jÄ pakelia, jei bÅ«na geros nuotaikos, o jei blogos – nekelia. Tik ligoninėje mama prasitarė, kad kojÄ susilaužė, nes R. R. jÄ pastÅ«mė. Tik tiek yra pasakiusi, nes nuo jų tai slėpė. R. R. mamos kartais klausydavo, kartais neklausydavo. Kai jai kas nepatikdavo, tai iÅ¡eidavo į laukÄ , vaikščiojo: pirmyn – atgal, vienoje vietoje nesėdėdavo.

Dar R. R. nepatikdavo, kai mama liepdavo jai eiti apsitvarkyti, nes ji viena buvo 4 ar 5 mėnesius, darė, kÄ norėjo, niekas jai nekomandavo. JÄ visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo mama ir dar jos buvęs vyras.VieÅ¡osios įstaigos Å . greitosios medicinos pagalbos stoties praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016-11-26 gautas iÅ¡kvietimas į (duomenys neskelbtini) r., pas S. R., skambinta iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 85).ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad užfiksuotas pokalbis tarp V. R. ir greitosios medicinos pagalbos centro darbuotojos.

Skambinta 2016 m. lapkričio 26 d. 13.00.36 val. iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. R. operatorei paaiÅ¡kino, kad grįžo iÅ¡ miesto ir rado kambaryje ant grindų gulinčiÄ negyvÄ mamÄ , Å¡alia yra kraujo (b. l. 86–87).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) r. Miegamajame kambaryje galva į Å¡iaurės pusę guli ant grindų moteriÅ¡kos lyties lavonas. Kambario durų slenkstis 0,77 m ilgio, ant jo stebima rausvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , rausvos spalvos dėmės (laÅ¡ai) stebimi ant durų staktos vakarų kryptimi nuo apačios iki 0,49 m aukÅ¡tyje ir ant durų staktos, esančios rytų kryptimi nuo apačios iki 0,50 m aukÅ¡tyje.

Nuo durų slenksčio pietų kryptimi 2,4 m atstumu yra siena, ant kurios iki 0,48 m aukÅ¡tyje yra stebimos rausvos spalvos dėmės (laÅ¡ai). Kambaryje yra dvi lovos. Nuo slenksčio 0,60 m atstumu ir nuo lovos, esančios prie Å¡iaurinės sienos, kojÅ«galio 0,40 m atstumu kambaryje ant grindų yra moteriÅ¡kos lyties lavono galva. Lavonas vilki naktinėmis kelnėmis Å¡viesiai alyvinės spalvos, yra su sauskelnėmis, vilki tamsiai mėlynos spalvos plonÄ megztinį. Lavonas guli ant nugaros. Po galva yra iÅ¡tekėjęs rausvos spalvos skystis (kraujas), veidas – kakta, akys, nosis yra padengti raudonu skysčiu.

Plaukai žili, pakauÅ¡io srityje permirkę raudonos spalvos skysčiu. Tarp lavono galvos ir durų yra žilų plaukų kuokÅ¡tas. Ant durų, nuo grindų į viršų 0,60 m aukÅ¡tyje, stebimos įvairaus dydžio rausvos spalvos dėmės, kurios yra visame 0,77 m durų plotyje. Ant lovos, esančios prie Å¡iaurinės sienos, kojÅ«galio, 0,70 m atstumu nuo Å¡iaurinės pusės, 0,16 m, nuo pietinės pusės ir nuo grindų 0,34 m aukÅ¡tyje stebima rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmė, nuo kurios į iÅ¡orę pasklidę rausvos spalvos laÅ¡ai (b. l. 9–22).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 594/2016 (04) nurodyta, kad S. R. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio muÅ¡tinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis kaktos kairėje, nosyje, pakauÅ¡yje, apatinės lÅ«pos gleivinėje, deÅ¡iniame dilbyje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos deÅ¡inėje, abiejų akių vokuose, smilkinio-kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡iniame smilkinyje, kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairiame žande, kairiame užausyje, deÅ¡iniojo užausio-apatinio žandikaulio kampo srityje, smakro apatinio kraÅ¡to projekcijoje, deÅ¡inės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, deÅ¡iniojo dilbio vidinio pavirÅ¡iaus apatiniame trečdalyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiojo žasto priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairiame rieÅ¡e, krÅ«tinėje, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, kraujosruvas virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų gleivinėje, kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose abiejų akių vokuose, deÅ¡iniojo smilkinio-kaktos srityje, kairės pusės smilkinio-virÅ¡ugalvio-kaktos srityje, pakauÅ¡yje, smakro apatinio kraÅ¡to srityje, kairiojo žando srityje, krÅ«tinėje, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros deÅ¡inėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiojo dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus viduriniame-apatiniame trečdalyje, deÅ¡iniojo nosikaulio lūžį, krÅ«tinkaulio, deÅ¡inės III–IV ir kairės pusės II–VI Å¡onkaulių lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus, tai komplikavosi smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to nuo galvos sužalojimų visumos S. R. mirė.

Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota S. R. lavono tyrimo metu – 2016 m. lapkričio 28 d. 10.00 val., nurodo, kad nuo S. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1–3 paros laiko. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimų visuma dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31–34).Specialisto išvadoje Nr. pM 4/2017-594/2016 ( 04) nurodyta, kad S. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 20 trauminių poveikių metu (b. l. 47–48).Gimimo įraše nurodyta, kad R.

R. mama yra S. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).Pagal 2016-11-30 savanoriÅ¡ko dokumentų pateikimo protokolÄ V. R. pateikė S. R. ligos istorijos iÅ¡raÅ¡Ä , specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros poreikio nustatymo S. R. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ (b. l. 60–64).Asmens apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2016-11-26 (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainės kambaryje apžiÅ«rėta R. R.. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad ji apsirengusi pilkos ir juodos spalvų susagstomu megztiniu, po juo oranžinės spalvos marÅ¡kinėliais V formos iÅ¡kirpte, trumpomis rankovėmis, jų priekinėje dalyje stebimos rausvos spalvos dėmės, marÅ¡kinėliai sukiÅ¡ti į sportines juodos spalvos kelnes, nuvilkus minėtÄ megztinį ir oranžinės spalvos marÅ¡kinėlius, po jais yra ilgi apatiniai – naktiniai melsvos spalvos su gėlių raÅ¡tais marÅ¡kinėliai, jų apačia, kairė pusė iÅ¡ priekio ir mažiau iÅ¡ nugaros, yra sutepti rausva spalva.

R. R. užsidėjusi pilkos spalvos kojines, ant kurių ant kairės kojos stebimos rausvos spalvos dėmės, kojinės suteptos, rausva spalva padų srityje, iš vidaus intensyviau. R. R. vilki balkšvos spalvos apatinėmis kelnaitėmis, kurios suteptos rusva spalva. Apžiūrint rankas, dešinės plaštakos viršutinėje dalyje, išoriniame krašte, ant mažojo piršto, ant bevardžio piršto, stebimos rusvos spalvos dėmės, apynagės abiejų rankų yra rusvos spalvos, panagėse stebima rusva spalva.

Padai yra rausvos spalvos, intensyviai deÅ¡inės kojos tarpupirščiuose, kur yra prikibę žilos spalvos plaukų. Rausvų spalvos dėmių yra ir ant priekinės kojų dalies, į viršų nuo pėdų ant blauzdų (b. l. 119–129).Ä®vertinęs Å¡iuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieÅ¡taravimų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. R. nužudė savo artimÄ giminaitę esančiÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo motinÄ S. R., t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. Spręsdamas kaltinamosios R.

R. kaltės klausimÄ ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nesant jokių prielaidų, jog S. R. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad S. R. mirtinai sužalojo suduodama smÅ«gius ranka R. R., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė.

Taigi tarp R. R. veikos ir S. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. R. nuo 1991-02-19 iki 1991-04-25 gydyta R. Š. psichiatrijos ligoninėje, nuo 1991-07-13 iki 1991-09-02 gydyta Š. psichoneurologiniame dispanceryje, diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, nuo 1991-09-06 iki 1991-12-10 gydyta R. V. psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, priepuolinė ir progredientinė eiga, remisija, nuo 1993-06-30 iki 1993-09-28 gydyta R. Š. ligoninėje, dignozuota šizofrenija, paranoidinė forma, priepuolinė-progredientinė eiga, apatoabulinis defektas, pakartotinai R.

Š. ligoninėje gydyta nuo 1994-10-03 iki 1994-12-13, nuo 1995-12-27 iki 1996-02-28, nuo 1996-03-20 iki 1996-07-03, nuo 1996-09-12 iki 1997-02-07 gydyta Š. apskrities psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nuo 2001-05-28 iki 2001-08-06 gydyta Š. psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga, nuo 2004-04-15 iki 2004-06-03 gydyta Š. psichiatrijos ligoninėje, dgn.: paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga, nuo 2004-10-26 iki 2005-02-03 Š. psichiatrijos ligoninėje.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-1/2017 išvadose nurodyta, kad R.

R. baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos padarymo metu (2016-11-26) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Å iuo metu R. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. R. dėl psichikos bÅ«senos negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atlikti bausmę, jeigu tokia bÅ«tų skirta. Jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus visavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos bÅ«senÄ .

R. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis (VÅ¡Ä® R. PL). (b. l. 104–108).VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos U. ekspertinio skyriaus teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės iÅ¡vadas ir nurodė, kad R. R. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarų stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis, t. y.

VÅ¡Ä® R. psichiatrijos ligoninėje.              Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingÄ veikÄ . Baudžiamosios teisės subjektais gali bÅ«ti tik sÄ moningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslÄ tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sÄ moningai pasirinkti teisingÄ elgesio variantÄ .             Remdamasis byloje pateikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vada bei teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės paaiÅ¡kinimais, teismas konstatuoja, kad R.

R. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., padarė bÅ«dama nepakaltinama, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėdama suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Todėl, remiantis BK 17 str., R. R. neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytas pavojingas veikas. Jai taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinis gydymas-stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Civilinis ieÅ¡kinys byloje nėra pareikÅ¡tas.             Daiktiniai įrodymai – nuoplovos, plaukai, nagai bei R. R. rÅ«bai, saugomi T. r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal 2017-04-12 kvitÄ Nr. 0000887 (b. l. 23–24), kaip menkaverčiai ir negalintys bÅ«ti sunaudoti, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.). Laikmena (CD) su įraÅ¡u paliktina prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 4 p., n u t a r i a:             pripažinti, kad R.

R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte, bÅ«dama nepakaltinama, ir jai taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarų stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje griežto stebėjimo sÄ lygomis – VÅ¡Ä® R. psichiatrijos ligoninėje.              Daiktinius įrodymus – nuoplovas, plaukus, nagus bei R. R. rÅ«bus, saugomus T.

AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti. LaikmenÄ (CD) su įraÅ¡u palikti prie bylos. Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjai                                                                                                                Alfredas Vilbikas                                                                                                                             Ernesta Montvidienė                                                                                                                                                                                                                                                                             Laisvydas ZederÅ¡tremas