3dea7be4-ef4e-4603-8bda-20228cc5a09b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3340-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01437-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. R. kreipėsi į teismÄ skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), buvusio LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). PaaiÅ¡kino, kad buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017-01-01 iki 2020-01-01 netinkamomis sÄ lygomis. Viso laikotarpio metu buvo apgyvendintas kamerose, kuriose jam tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, gyvenamÄ jį plotÄ mažino pastatytas privalomasis inventorius.

Laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose buvo apgyvendinta iki 4 asmenų, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ . Dėl per mažo ploto kameroje tarp joje kalinamų asmenų kildavo konfliktai, buvo sunku net prasilenkti. Dėl vienoje kameroje laikomų asmenų skaičiaus tekdavo laukti eilės pasinaudoti sanitarinio mazgo įrenginiais arba siekiant pavalgyti atsisėdus ant kėdės Å¡alia stalo. Neturėjo galimybės atlikti fizinės mankÅ¡tos kameroje, nes tokiais savo veiksmais trukdytų kartu vienoje patalpoje apgyvendintiems asmenims, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo nuolat gulėti lovoje.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų ir emocinių iÅ¡gyvenimų. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–13). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017-06-15 iki 2019-05-28. Nuo 2019-05-28 iki 2020-01-01 duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K nėra, nes 2019-05-28 jis iÅ¡vežtas į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas važiavo per LukiÅ¡kių TI-K į kitas laisvės atėmimo įstaigas tranzitu ir buvo kalinamas Å¡ioje įkalinimo įstaigoje tik trumpais laikotarpiais. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos 2–4 lovos, sanitarinis mazgas, lentyna bei pakabos virÅ¡utiniams drabužiams pasikabinti. PareiÅ¡kėjo nurodomi pažeidimai dėl ploto trÅ«kumo nepagrįsti, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų vienam asmeniui tenkantį plotÄ , nenumato nei teisės aktai, nei teismų suformuota praktika.

Be to, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ . PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ jam ir tokia įtaka sukėlė konkrečių neigiamų pasekmių. Tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų jis patyrė žalÄ , bei pagrįsti priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus PN atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017-01-01 iki 2020-01-01. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, įtvirtintas teisės aktuose. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-28 iki 2018-10-19, ir aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01 iki 2019-03-06 ir aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-03-07) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31, ir aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pagal ginčo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2017-06-15 iki 2019-05-28. Teismas nustatė, kad visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį jam teko teisės aktų reikalavimus t. y. 3,6 kv. m, atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas. IÅ¡ pateiktų duomenų apie kamerų plotus bei jose laikomų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,65 kv. m iki 7,38 kv. m kameros ploto.

Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ir taip maÅ¾Ä kameros plotÄ dar mažino inventorius, teismas tokius argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiÅ¡kėjo nurodomų baldų kameroje įrengimÄ nustato teisės aktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklėse nenustatyta, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas pažymi, kad, pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atimti baldų ar sanitarinio mazgo užimamo ploto iÅ¡ bendro kameros ploto ir konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132– 134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo K. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė