Legislator Case Law & Legislation
3de83bca-e5a7-4288-a47e-fe6ef5606bb5 AI generated

3de83bca-e5a7-4288-a47e-fe6ef5606bb5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3de83bca-e5a7-4288-a47e-fe6ef5606bb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 258,74 Lt skolos, 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 658,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“.

Legislator headnote

AI generated

3de83bca-e5a7-4288-a47e-fe6ef5606bb5 · Vilniaus apygardos teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje vienareikÅ¡miÅ¡kai nepasisakė, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimÄ turi apmokėti savininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi bÅ«ti sudarytas tarp Å¡ilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Apeliantas pažymėjo, kad tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, pagal kurio 2 punktÄ ieÅ¡kovas turėjo sudaryti Å¡ilumos energijos, karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-159-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 121.15.; 121.18.; 121.21.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1477-501/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, trečiasis asmuo B.

Ž. .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 258,74 Lt skolos, 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 658,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“.

Už Å¡ilumos energijÄ , tiektÄ nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30 susidarė 2 258,74 Lt įsiskolinimas, kurį prašė priteisti. Butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“, priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal LR Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 5 d., Å¡ilumos vartotoju, turinčiu pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , yra laikomas patalpų savininkas. PareigÄ skolÄ sumokėti atsakovui patvirtina ir 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sÄ lygų 8 p., 2003-06-30 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52.1 p. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pagal kurio praktikÄ , kai nepasiraÅ¡yta raÅ¡ytinė Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartis, pagal galiojančius teisės aktus Å¡ilumos vartotoju yra laikomas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkas, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija.

Nei patalpų savininkas, nei nuomininkė nesikreipė į UAB „Vilniaus energijÄ â€œ ir nepareiÅ¡kė valios, kad nuo tam tikro momento Å¡ilumos energijos paslaugų gavėju reiktų laikyti B. Ž. , nepageidavo su UAB „Vilniaus energija“ sudaryti individualiÄ sutartį, todėl skolÄ turi sumokėti patalpų savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovui priklauso gyvenamoji patalpa, esanti, „(duomenys neskelbtini)“, kuri Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi iÅ¡nuomota B.

Ž. . Atsakovas rėmėsi LR CK 6.584 str. 1 d., pagal kuriÄ mokestis už Å¡ilumos energijÄ , kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, kuriuo patvirtinta mokesčio už Å¡ilumos energijÄ mokėjimo tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ niekada neteikė Vilniaus miesto savivaldybei sÄ skaitų už Å¡ilumos energijÄ , skaičiavimÄ už Å¡ilumos energijÄ pateikdavo nuomininkei, pati nuomininkė tam tikrÄ laikÄ apmokėdavo sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ , o tai rodo, kad pats ieÅ¡kovas Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo santykių Å¡alimi laikė ne Vilniaus miesto savivaldybę, bet nuomininkÄ , bÅ«tent tarp UAB „Vilniaus energija“ ir buto nuomininkų konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje vienareikÅ¡miÅ¡kai nepasisakė, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimÄ turi apmokėti savininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi bÅ«ti sudarytas tarp Å¡ilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 1999 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2105V, pagal kurio 4 punktÄ SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ turėjo sudaryti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir atitinkamas sutartis su bendrabučių gyventojais.

Minėtas sutartis ieÅ¡kovas turėjo sudaryti ir remiantis 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 356V, bet pareigos neįvykdė. Atsakovas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta Å«kinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali bÅ«ti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas UAB „Vilniaus energija“. Remdamasis LR CK 6.384 str., 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, atsakovas teigė, kad abonentu pagal Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį yra laikomas faktiÅ¡kai Å¡ilumÄ vartojantis asmuo ir sutartis yra laikoma sudaryta nuo jo naudojamų įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos tiekimo sistemų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2 258,74 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 658 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Teismas rėmėsi Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, teismų praktika, pagal kuriÄ Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, o ne nuomininkas.

Nurodė, kad kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama Å¡iluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės, nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos iki Å¡alys nesudarė Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas.

Atsižvelgiant į tai, atsakomybė Å¡iuo atveju už susidariusiÄ skolÄ tenka Vilniaus miesto savivaldybei. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-3/08 ir 2009 m. liepos 9 d. nutartimi civ. b. Nr.3K-3-280, nes skiriasi Å¡ių bylų faktinės aplinkybės. Å iose bylose nuomininkai visÄ laikÄ nemokėjo už ieÅ¡kovo suteiktas paslaugas, o nagrinėjamoje byloje tretysis asmuo B.

Ž. iÅ¡ dalies mokėjo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009 pažymėjo, kad tokie veiksmai, kaip Å¡ilumos energijos tiekimas, faktiniai nuomos santykiai, tik patvirtina, kad Å¡ilumos energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp nuomininko – trečiojo asmens ir SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, o ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ yra pastarosios teisių perėmėjas. Apeliantas pažymėjo, kad nors su buto nuomininke nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau Å¡alių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, o nuomininkas jÄ vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iÅ¡ sandorio kylančiÄ prievolę – už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ mokėti nustatytais terminais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje vienareikÅ¡miÅ¡kai nepasisakė, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimÄ turi apmokėti savininkas, nenurodė, kam kyla pareiga sudaryti Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei koks konkrečiai susitarimas turi bÅ«ti sudarytas tarp Å¡ilumos energijos tiekėjo bei nuomininko. Apeliantas pažymėjo, kad tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, pagal kurio 2 punktÄ ieÅ¡kovas turėjo sudaryti Å¡ilumos energijos, karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Atsakovas laiko, kad tarp SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju, todėl nėra pagrindo įsiskolinimÄ priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Apeliantas nurodė, Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta Å«kinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali bÅ«ti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas UAB „Vilniaus energija“.

Apeliantas nesutiko su teismo priteistomis 590 Lt iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, nes Å¡i byla nesudėtinga, dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės, įrodymų rinkimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „Vilniaus energija“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo netenkinti; papildomai priteisti 1 190,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad 2001-07-11 Vyriausybės nutarimas Nr. 876 nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties subjektų prasme. Atsakovo nurodyti precedentai bylose Nr. 3K-3-211/2007 ir 3K-3-269/2005 nėra taikytini Å¡io ginčo atveju, nes Å¡iose bylose nagrinėjami ginčai dėl ne dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens paslaugas, ginčas kilęs tarp kitų subjektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nesant individualių raÅ¡ytinių sutarčių su paslaugų tiekėjais už Å¡ilumos energijÄ ir elektros energijÄ privalo atsiskaityti patalpų savininkas.

Reikalingas triÅ¡alis raÅ¡ytinis susitarimas tarp Å¡ilumos tiekėjo, nuomininko ir savininko, jog Å¡ilumos vartotoju nuo tam tikro momento bÅ«tų laikomas pats nuomininkas. Nesutikdamas su apelianto nuorodomis į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovas teigė, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs ir prieÅ¡ingų sprendimų nei nurodė atsakovas. IeÅ¡kovas nesutiko, jog jis nepateikdavo ieÅ¡kovui paskaičiavimų už suteiktas paslaugas. Kadangi nebuvo gautas praÅ¡ymas sÄ skaitas siųsti kitu adresu, ieÅ¡kovas jas siuntė adresu, kuriuo teikiamos paslaugos.

Nurodė, kad nuomos sutarties neįregistravimas patvirtina atsakovo neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ santykiuose su nuomininku. Tačiau net ir sutartį įregistravus, tai neturėtų reikÅ¡mės savininko pareigai atsiskaityti už teiktas paslaugas. IeÅ¡kovas taip pat nesutiko su apelianto teiginiu, kad savivaldybė nuomodama bÅ«stÄ civiliniuose santykiuose dalyvauja ne lygiais pagrindais. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ yra padaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje. Argumentuodamas savo reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas nurodė, kad jos nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatytų dydžių, be to, ruoÅ¡iant procesinius dokumentus bei ruoÅ¡iantis teismo procesams reikia tikrinti susijusių galiojančių teisės aktų reguliavimÄ , teisės praktikÄ , todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atsisakytina tenkinti. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, kurioms buvo teikiamos Å¡ildymo ir (ar) Å¡ilto vandens paslaugos ir už jas nėra atsiskaitoma, sÄ raÅ¡o, gyvenamosios patalpos, esančios„(duomenys neskelbtini)“, paso galima spręsti, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklauso butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“(b.l. 8, 35). 2001-04-24 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis patvirtina, kad gyvenamoji patalpa, esanti, „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡nuomota trečiajam asmeniui B.

Ž. . Aplinkybę, kad skolos už Å¡ilumos energijÄ susidarymo metu trečiasis asmuo B. Ž. gyveno Å¡ioje patalpoje, patvirtina VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-11-10 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2001-04-24 iÅ¡nuomotas B. Ž. (b.l. 13). Už ieÅ¡kovo tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30 susidarė 2 258,74 Lt skola (b.l. 12). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir aiÅ¡kindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Å ilumos Å«kio įstatymÄ , LR Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, kitas specialiÄ sias teisės normas, yra konstatavęs, kad Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiÅ¡kinimai taikytini Å¡ioje byloje (CPK 4 straipsnis).Kaip minėta aukščiau, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad butas, esantis, „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡nuomotas B. Ž. , bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - 2001-04-24 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-11-10 raÅ¡tÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad vieÅ¡ame registre bÅ«tų atlikti įraÅ¡ai apie nuomÄ , todėl ja remtis prieÅ¡ trečiuosius asmenis negalima (CK 6.478 straipsnio 2 dalis).

Å ilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininkų susitarimas turi bÅ«ti konkretus; jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, kad nuomininkai taps Å¡ilumos energijos tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėjais). Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo bÅ«ta, tai už butui tiektÄ Å¡ilumÄ privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino Å¡ilumos pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos Å¡iuo klausimu teismų praktikos.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde tvirtina, jog, nors su buto nuomininkais raÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau Å¡alių veiksmai rodo, jog tarp Å¡alių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, nuomininkas jÄ vartojo, todėl ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimÄ , pagal kurį Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alimi laikytinas buto nuomininkas, kuris turi sumokėti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, nes, tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko - Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko - buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai.

Nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko (atsakovo), nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo - pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkas bÅ«tų siekęs sudaryti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, sudarydama buto nuomos sutartį bÅ«tų susitarusi dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ (susitarta dėl nuomos mokesčio ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas).

Mokestis už Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, bendro naudojimo patalpų ir teritorijų valymas, liftų priežiÅ«ra ir kt.) yra savarankiÅ¡ki mokesčiai, tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos. Todėl negali bÅ«ti pripažįstama pagrįsta apelianto pozicija, jog tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V, kadangi pats patalpų nuomininkas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs valios sudaryti raÅ¡ytinę Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį, o konkliudentiniais veiksmais, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisės normų aiÅ¡kinimÄ , Å¡ilumos energijos tiekimo sutartis gali bÅ«ti laikoma sudaryta tik tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko, t.y. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o ne trečiojo asmens.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo B. Ž. iÅ¡ dalies mokėjo ieÅ¡kovui už jo teikiamas paslaugas nekeičia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip patalpų savininkės, prievolės atsiskaityti su Å¡ilumos energijos tiekėju ieÅ¡kovu UAB „Vilniaus energija“ esmės. Atsakovui buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimÄ , jam buvo siųsta pretenzija dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b.l. 7), jis privalo sumokėti įsiskolinimÄ . Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė be pagrindo teigia, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas, nes nuomodamas socialinį bÅ«stÄ veikia ne kaip verslo subjektas, o realizuoja jam pavestÄ socialinės paramos funkcijÄ .

Nagrinėjamoje byloje apeliantas neįrodė, kad norminiai aktai, reglamentuojantys socialinės paramos teikimÄ (tarp jų –ir socialinio bÅ«sto suteikimÄ ) kokiu nors bÅ«du apribojo atsakovo teisę susitarti su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu dėl Å¡ilumos energijos pirkėjo pakeitimo; byloje iÅ¡ viso nėra duomenų, kad atsakovas mėgintų siÅ«lyti ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui atlikti tokius veiksmus arba bent pradėti derybas siekdamas įpareigoti realų Å¡ilumos energijos vartotojÄ atsiskaityti už realiai suvartotÄ Å¡ilumÄ , t.y. atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai net pagal įprastinio rÅ«pestingumo ir atidumo standartus.

Ribotai savarankiÅ¡kas pobÅ«dis tokios priskirtos savivaldybėms funkcijos, kaip socialinio bÅ«sto nuoma, neatleidžia atsakovo (apelianto) nuo pareigos vykdyti Å¡iÄ funkcijÄ tinkamai. Atsakovas, nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , turi užtikrinti, kad nuomininkas sudarytų pirkimo - pardavimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju, kontroliuoti nuomos sutarties vykdymÄ , t.y. ar nuomininkais atsiskaito su Å¡ilumos energijos tiekėju Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alių, t.y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės - gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius.Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl priteistų per didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama, priteisiant atstovavimo iÅ¡laidas, atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos apimtį, surinktų įrodymų visumÄ , parengtus procesinius dokumentus, dalyvavimo posėdžiuose laikÄ , pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nepagrįsta.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteitinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, ir ieÅ¡kovo atstovo darbo sÄ naudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1190 Lt iki 300 Lt. Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ atsakovo priteistina 8,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                       Virginija Volskienė                                                                              Teisėjai                                                    Dalia Kačinskienė Algirdas AuruÅ¡kevičius