2024-01-31 Nr. AB-1959-3-61-3-03395-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-244-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03395-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos mėsinė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (toliau – ir VMVT, Tarnyba) Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-52 „Dėl produkto (-ų) teikimo rinkai sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-53 „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 62SV-54 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. VMVT Tauragės departamento direktorius K. P. 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 1, kuriuo sustabdė produktų tiekimą rinkai ir įpareigojo pareiškėją pašalinti produktus iš rinkos; Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždraudė produkto tiekimą ir įpareigojo pareiškėją sunaikinti produktą; Sprendimą Nr. 3, kuriuo sustabdė virtos Pavilnio dešros I r. ir virtos Pavilnio dešros su lašinukais I r. gamybą nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 10 val. iki sprendimo "Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo" priėmimo.

2.2. VMVT pareiškėjo atžvilgiu atlieka sisteminius susidorojimo su pareiškėju veiksmus. Šį faktą patvirtina, tai, kad VMVT nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atliko pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą net 6 kartus, t. y.: 2021 m. birželio 2 d. pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. birželio 2 d. pavedimą Nr. 0158107/62AFIS-365 dėl vartotojų skundų (toliau – ir Patikrinimas Nr. 1); 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą Nr. 0159322/41AFIS-384 (toliau – ir Patikrinimas Nr. 2); 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. pavedimą Nr. 0159348/62AFIS-532 dėl vartotojų skundų (toliau – ir Patikrinimas Nr. 3); 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. pavedimą Nr.0159466/62AFIS-545 dėl vartotojų skundų (toliau – ir Patikrinimas Nr. 4); 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 0159607/62AFIS-564 dėl vartotojų skundų (toliau – ir Patikrinimas Nr. 5); 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. pavedimą Nr. 0159741/62AFIS-588 dėl vartotojų skundų (toliau – ir Patikrinimas Nr. 6), kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Nr. 62SV-52.

2.3. Skundžiami 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 3 yra nepagrįsti, kadangi jie buvo priimti vadovaujantis senomis, t. y. 2021 m. liepos 2 d. gaminių specifikacijomis, tačiau Sprendime nurodytų gaminių, t. y. „Virtos Pavilnio dešros“ ir „Virtos Pavilnio dešros su lašinukais“ specifikacijos buvo pakeistos dar 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš 2021 m. rugsėjo 2 d. atliktą neplaninį patikrinimą Nr. 6 po kurio buvo surašytas nepagrįstas ir faktinės situacijos neatitinkantis Patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-77, kurio pagrindu ir buvo priimti skundžiami 2021 m. rugsėjo 6 d. Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 3.

2.4. Sprendime Nr. 2 konstatuota, jog 596 kg ir 100 kg kiaulių pažandžiai yra praradę šviežiai mėsai būdingas savybes, t. y. juntamas kvapas, pakitusi spalva. Tokias išvadas atsakovas padarė remdamasis subjektyviais duomenimis. Mėsa buvo užšaldyta, o vėliau atitirpinta, todėl natūralu, kad mėsa oksidavosi ir pakeitė spalvą. Gamyboje tokie produktai nėra uždrausti. Tam, kad būtų galima konstatuoti, ar mėsa (ne) tinkama gamyboje, yra nustatyta metodika, pagal kurią nustatoma rinkai tiekiamos mėsos ir paukštienos šviežumą apibūdinantys rodikliai bei jų nustatymo metodai. Patikrinimo akte Nr. 6 nenurodomi objektyvūs kriterijai, todėl Patikrinimo aktas Nr. 62GMTS-77 yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinės situacijos, atitinkamai nepagrįstas ir Sprendimas Nr. 2.

2.5. VMVT, atlikdama savo funkcijas, piktnaudžiauja savo pareigomis, ignoruoja imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl ko sustabdžius pareiškėjo veiklą, jis patiria turtinę 70 000 Eur žalą ir neturtinę žalą.

2.6. VMVT veiklą dėl ūkio subjekto veiklos patikrinimo reglamentuoja 2015 m. sausio 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-59 patvirtintos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimo taisyklės), kurios, be kita ko, numato patikrinimo rūšis – planinis, neplaninis patikrinimai ir patikrinimo atlikimo procedūras. Pagal Patikrinimo taisyklių 21 punktą, neplaniniai patikrinimai galimi tik esant 9 sąlygoms. Tuo pačiu, taisyklių 25 punktas numato, kad jeigu atsiranda poreikis atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, bet yra nustatoma atlikti jo neplaninį patikrinimą ir dėl kitos priežasties, turi būti atliekamas tik vienas kompleksinis patikrinimas. Šio reikalavimo VMVT nevykdė. Dėl pasikartojančių perteklinių kontrolės veiksmų VMVT ne tik trikdė pareiškėjo veiklą, bet ir sukėlė neužtikrintumą, kad vertinant pareiškėjo veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams bus paisoma objektyvumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

2.7. Sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą turi būti įforminamas pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. kovo 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-166 patvirtintą pavedimų formą ir pagal Patikrinimo taisyklių 27 punktą, prieš atliekant patikrinimą, valstybės tarnautojas ūkio subjektui privalomai pateikia pavedimą atlikti ūkio subjekto patikrinimą ir sprendimo dėl neplaninio patikrinimo atlikimo kopiją. Pareiškėjui nebuvo įteikta sprendimo dėl neplaninio patikrinimo kopija, nebuvo žinoma dėl kokių konkrečių atvejų yra atliekami patikrinimai, be to, nepagrįstai suvaržyta pareiškėjo teisė skųsti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Atliktų patikrinimų aktuose nėra nurodomas neplaninio patikrinimo pagrindas, kaip to reikalaujama pagal Patikrinimo taisyklių 21 punktą. Taigi neįteikus pareiškėjui sprendimo dėl neplaninio patikrinimo, galima tik spėlioti, kokios sąlygos lėmė, kad reguliariai buvo atliekami patikrinimai pareiškėjo atžvilgiu, jų nenustačius.

2.8. Iki atliekant VMVT neplaninius patikrinimus galiojo 2021 m. liepos 2 d. Pavilnio dešrų specifikacijos, kuriose buvo numatyta sudedamoji gaminio dalis – mechaniškai atskirta kiauliena. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. pakeitė specifikaciją išimdamas iš sudedamųjų dalių mechaniškai atskirtą kiaulieną. 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimas buvo atliktas jau po įsigaliojusios 2021 m. rugsėjo 1 d. specifikacijos, tačiau šių dviejų, skirtingo turinio dokumentų VMVT pareigūnai prie patikrinimo akto nepridėjo, pareiškėjo paaiškinimų neįvertino. Taigi VMVT teritorinio padalinio direktorius duomenis vertino selektyviai ir neįvertino Pavilnio dešrų naujų specifikacijų, kuriose nėra nurodoma mechaniškai atskirta kiauliena. Pareiškėjas, siekdamas bendradarbiauti su VMVT, prašė pakartotinai įvertinti jo veiklą, atsižvelgti į pasikeitusių specifikacijų turinį, tačiau iš VMVT pareigūnų sulaukė pašaipių, su valstybės tarnautojo etika nesuderinamus atsakymus. Be to, VMVT ignoravo pareiškėjo kreipimąsi dėl susitikimo laiko suderinimo. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 8 d. ir pakartotinai 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VMVT su prašymu atnaujinti Pavilnio dešrų gamybą, tačiau atsakovas šių prašymų nenagrinėjo, motyvuotų paaiškinimų nepateikė.

2.9. VMVT priimti skundžiami Sprendimai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, t. y. pareiškėjas dėl priimtų sprendimų privalo sustabdyti vytintos jautienos dešros ir Pavilnio dešrų tiekimą į rinką, pašalinti juos iš rinkos ir sustabdyti Pavilnio dešrų gamybą. Dėl tokių sprendimų yra stabdoma pareiškėjo veikla, jis patiria nuostolius, gadinama reputacija rinkoje. Šios pasekmės kilo ne dėl to, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet dėl to, kad VMVT pareigūnai veikia priešingai šios institucijos tikslams.

3. Atsakovas VMVT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės, paskirtos skundžiamais sprendimais, yra parinktos tinkamai ir pagrįstai, nepažeidžiant tokių priemonių taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

4.2. Patikrinimo taisyklių 8 punkte numatyta, kad neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami VMVT iniciatyva siekiant ištirti ir (ar) patikrinti VMVT gautą ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiant sumažinti įvykių, dėl kurių vartotojai ir kiti asmenys patiria žalą, skaičių, galimų maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę, įvertinti ankstesnių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą. Visi VMVT atlikti pareiškėjo patikrinimai buvo atlikti vadovaujantis minėtomis taisyklėmis. Patikrinimų metu buvo nustatyta daug įvairių neatitikčių nustatytiems teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir tai, kad mėsos gaminių gamybai naudojamos žaliavos nekokybiškos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes su pasibaigusiais tinkamumo vartoti produktą terminais, nepaženklintos ir neaiškios kilmės, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamo sisteminio susidorojimo su juo yra nepagrįsti. Pareiškėjas buvo konsultuojamas tiek patikrinimo metu apie galimus sprendimo būdus, tiek ir pareiškėjui atvykus į VMVT teritorinį padalinį, tačiau jis jokių veiksmų pašalinti neatitikimus nesiėmė.

4.3. Pareiškėjas, gamindamas vytintą jautienos dešrą turi užtikrinti, kad produkto ženklinimas (šiuo atveju sudedamųjų dalių sąrašas) neklaidintų vartotojo, t. y. į jautienos dešrą nepatektų kiaulienos. Pareiškėjo RVASVT programoje nėra numatytas produktų gamybos eiliškumas, pvz.: jautienos dešra gaminama dienos pradžioje; arba jeigu jautienos dešra gaminama prieš ar po mėsos gaminio, kurio gamybai naudojama kiauliena, būtų atliekamas gamybos įrangos ir inventoriaus plovimas. Pareiškėjas šių priemonių netaiko ir negali užtikrinti, kad gamybos metu kiauliena nepateks į jautienos dešrą, todėl kiauliena turėtų būti nurodyta jautienos dešros sudedamųjų dalių sąraše, priešingu atveju vartotojas klaidinamas dėl tikrosios produkto sudėties.

4.4. Pareiškėjas savo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikęs informaciją, kad įmonei suteiktas HALAL sertifikatas. Vartotojų grupė, išpažįstanti islamišką tikėjimą, kuris draudžia jiems valgyti kiaulieną ir iš jos pagamintus produktus, renkasi maisto produktus tikėdamiesi, kad jų sudėtis atitinka deklaruojamą (šiuo atveju, kad vytintoje jautienos dešroje nėra kiaulienos). Taigi jautienos dešros ženklinimo informacija klaidina ne tik eilinį vartotoją dėl produkto sudėties, bet ir kitą religiją išpažįstančius asmenis, nes pareiškėjas sąmoningai suvokdamas savo gaminamos produkcijos vartotojų specifinius poreikius nesiima jokių prevencinių priemonių ir aktyvių veiksmų vartotojų klaidinimui pašalinti.

4.5. Pareiškėjo atstovai dalyvaudami patikrinime, būdami sąžiningi ir suinteresuoti bendradarbiauti su patikrinimą atliekančiais pareigūnais ir pastebėję, kad vertinamos senos specifikacijos, privalėjo nedelsiant pateikti naujas specifikacijas, priimtas 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau jų nepateikė. Teisinis reglamentavimas įpareigoja ūkio subjektą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas neprašė šių specifikacijų vertinamas kaip sąmoningas neveikimas, trukdymas atlikti patikrinimą, ypač, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo ir savo parašu patvirtino patikrinimo akte Nr. 62GMTS-77 užfiksuotas faktines aplinkybes.

4.6. Po atlikto juslinio tyrimo abejonių dėl kiaulių odelių ir kiaulių pažandžių nekokybiškumo nekilo, t. y. užfiksuota, kad rasta atitirpinamų kiaulių odelių ir kiaulių pažandžių praradusių šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva). Pareiškėjas su patikrinimo akte užfiksuotu juslinių savybių įvertinimu sutiko, bei savo aktyviais veiksmais pripažino žaliavos nekokybiškumą, suprato ir pripažino nustatytą pažeidimą, todėl akivaizdu, kad ginčo dėl juslinio įvertinimo nebuvo.

4.7. Pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, jog patyrė nuostolius dėl to, kad privalėjo sunaikinti viso 687,30 kg mėsos. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjas buvo įpareigotas sunaikinti 724,30 kg žaliavos, kuri nekokybiška. Pareiškėjo teiginys, kad sunaikinus nekokybišką žaliavą jis patyrė nuostolius, tik patvirtina jo nesąžiningumą, nerūpestingumą ir neatsakingą elgesį. Pareiškėjo skunde pateiktas Europos Sąjungos reglamento Nr. 1169/2011 interpretavimas yra neteisingas ir klaidinantis. Šiame reglamente nėra tokios išimties, kurią pareiškėjas susikuria ir prisitaiko pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir laboratorinių tyrimų rezultatus.

4.8. VMVT priimti Sprendimai yra proporcingi. Tarnyba, spręsdama dėl administracinio poveikio priemonių taikymo turi griežtai vadovautis norminių teisės aktų reikalavimais ir negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nei numatyti šiuose teisės aktuose. Tik nuo pareiškėjo veiksmų priklauso nustatytų pažeidimų pašalinimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas įvertinus faktą, jog vytintos jautienos dešros, a. r., kurios sudėtyje deklaruojama vienintelė mėsos rūšis jautiena, laboratorinių tyrimų metu rasta kiaulių DNR (478 kopijos) (tyrimų protokolas Nr. 1-21/21655/1G), toks rezultatas neatitinka gamintojo deklaruojamo (ženklinimo etiketė), kad šios dešros sudėtyje nėra dedama kiaulienos mėsos ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėja gamindama skirtingus kiaulienos ir jautienos mėsos gaminius, dienos eigoje, tarp kiaulienos ir jautienos gaminamų mėsos gaminių neatlieka gamybinės įrangos valymo darbų, todėl dalis kiaulienos žaliavos galimai patenka į vytintos jautienos dešros, a. r., kurios vienintelė deklaruojama sudėtyje esanti mėsos rūšis jautiena, sudėtį. Įvertinus pateiktus, virtos Pavilnio dešros su lašinukais, fasuota vidutiniškai po 1,5 kg, tinka vartoti iki 2021-09-24 (viso pagaminta 510 kg), virtos Pavilnio dešros su lašinukais, fasuota vidutiniškai po 0,4 kg, tinka vartoti iki 2021-09-24 (viso pagaminta 213 kg), virtos Pavilnio dešros, fasuota vidutiniškai po 1,5 kg, tinka vartoti iki 2021-10-02 (viso pagaminta 350 kg) dokumentus, nustatyta, kad gamybai naudota mechaniškai atskirta kiauliena, nors minėtų gaminių ženklinimo etiketėse, sudedamųjų dalių sąraše, mechaniškai atskirta kiauliena nenurodyta ir taip buvo pažeisti 2011-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams 7 str. 1 d. a p., 9 str. 1 d., b p., 18 str. 1 d ir VII priedo B dalies 18 p. reikalavimai.

7. Teismas, be kita ko, nustatė, jog skundžiamas Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas vadovaujantis patikrinimo akto Nr. 62GMTS-77 medžiaga, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus produktų atsekamumo dokumentus, ženklinimo etiketės nuotrauką ir patikrinimo metu darytas nuotraukas. Sprendime nurodoma, kad „tikrinimo metu žaliavų atitirpinimo patalpoje rasta 596 kg atitirpinamų kiaulių odelių, partijos Nr. 2316446, ir 100 kg kiaulių pažandžių, partijos Nr. 2305145, praradusių šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva).

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu žaliavų atitirpinimo patalpoje rasta kiaulių odelių, partijos Nr. 2316446, išpjaustymo data 2021-08-12, 596 kg; kiaulių pažandžių, tinka vartoti iki 2022-07-15, 100 kg, praradusių šviežiai mėsai būdingas savybes (juntamas gedimo kvapas, pakitusi spalva) ir įvertinus pareiškėjos pateiktus kiaulių odelių ir kiaulių pažandžių atsekamumo dokumentus, nustatytas atsekamumo neatitikties faktas, bei atsižvelgiant į tai, kad atitirpinimo patalpoje rasta sumaišyta kiaulienos ir jautienos žaliava dvejose dėžėse (28,3 kg), neužtikrinant jų atsekamumo, ir taip buvo pažeisti 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybos ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras18 straipsnio, 1 punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio, 2 dalies 1 punkto reikalavimus, o skundžiamas Sprendimas Nr. 3 buvo priimtas įvertinus tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog virtos Pavilnio dešros ir virtos Pavilnio dešros su lašinukais yra gaminamos nesilaikant produkto specifikacijose nurodytos gaminio sudėties ir šių gaminių ženklinimo informacijoje, sudedamųjų dalių sąraše, nurodytos sudedamosios dalys neatitinka gamybai panaudotų žaliavų (2021-08-30 virtos Pavilnio dešros, I r., gamybai, pagal 2021-08-30 technologinį pasą, buvo panaudota tik mechaniškai atskirta kiauliena, odelių emulsija ir vanduo, nors produkto specifikacijoje nurodytos sudedamosios dalys: mechaniškai atskirta vištiena, vanduo, mechaniškai atskirta kiauliena, kiaulienos lašinukai ir kiaulių odelės; 2021-09-01 virtos Pavilnio dešros, I r be lašinių 2021-09-01 technologinis pasas (tikrinimo metu įmonės atsakingas asmuo patikslino, kad tai virtos Pavilnio dešros su lašinukais, I r.) gamybai buvo panaudota mechaniškai atskirta vištiena, odelių emulsija, kiaulienos lašiniai ir vanduo, nors produkto specifikacijoje, nors virtos Pavilnio dešros su lašinukais produkto specifikacijoje nurodytos sudedamosios dalys: mechaniškai atskirta vištiena, vanduo, mechaniškai atskirta kiauliena, kiaulienos lašiniai, kiaulių odelės) taip pažeidė 2011 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams 7 str. 1 d. a p., 9 str. 1 d., b p., 18 str. 1 d ir VII priedo B dalies 18 p. reikalavimus.

8. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad VMVT jo atžvilgiu atlieka sisteminius susidorojimo su pareiškėju veiksmus, nurodė, kad vadovaujantis Patikrinimų taisyklių 8 punktu, neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami VMVT iniciatyva siekiant ištirti ir (ar) patikrinti VMVT gautą ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiant sumažinti įvykių, dėl kurių vartotojai ir kiti asmenys patiria žalą, skaičių, galimų maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę, įvertinti ankstesnių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą. Visi VMVT atlikti pareiškėjo patikrinimai buvo atlikti vadovaujantis Patikrinimų taisyklėmis, gavus nepatenkinamus tyrimų rezultatus. Patikrinimo metu buvo nustatyta daug įvairių neatitikčių nustatytiems teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir tai, kad mėsos gaminių gamybai naudojamos žaliavos yra nekokybiškos, praradusios šviežiai mėsai būdingas savybes su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nepaženklintos, neaiškios kilmės.

9. Teismas pažymėjo, kad VMVT Tauragės departamentas, atlikdamas pareiškėjo patikrinimą rėmėsi pranešimu RASFF 20210601-104-(48) gaminyje Vytinta Jautienos dešra a. r. nustatyta kiaulienos DNR. Minėtas pranešimas buvo gautas per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF), kuri veikia per Skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, kuri, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, skirta pranešti apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 yra nustatoma kaip tinklas. Jį sudaro valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba. Valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Europos Komisija atsako už tinklo valdymą. RASFF veikia visose valstybėse narėse ir Europos Komisijoje veikiančiuose kontaktiniuose punktuose (kontaktiniai asmenys), per kuriuos vyksta informacijos mainai apie bet kokį pavojų sveikatai. Tai yra visą parą veikianti paslauga, leidžianti siųsti ir gauti skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus, taip pat atsakyti į juos per trumpiausią įmanomą laiką. RASFF, aptikus sveikatai kilusį pavojų, leidžia skubiai ir veiksmingai keistis informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių, maisto ir pašarų kontrolės institucijų ir organizacijų. Taigi šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams. VMVT, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, yra oficiali Lietuvos institucija paskirta dalyvauti RASFF tinklo veikloje.

10. Teismas vertino, kad atsakovo priimti Sprendimai yra proporcingi nustatytiems pažeidimams. VMVT, spręsdama klausimą dėl administracinių poveikio priemonių taikymo turi griežtai vadovautis norminių teisės aktų reikalavimais ir negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nei numatyti teisės aktuose. Teismas sprendė, jog pareiškėjo veikloje nustatyti ženklinimo reikalavimų teisės aktų pažeidimai bei pasikeitusių maisto tvarkymo sąlygų neatitikimas maisto srities teisės aktų reikalavimams, byloje yra įrodyti. Taigi atsakovas pagrindė pareiškėjo padarytus maisto tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai ir priimti sprendimai teisėti ir pagrįsti, tačiau vertindamas įrodymus, įvertino išimtinai tik atsakovo paaiškinimus. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl 2021 m. liepos 27 d. VMVT paaiškinimo Nr. 40, dėl kokių priežasčių ant įmonės gaminamo gaminio – vytintos jautienos dešros ženklinimo etiketėje nėra nurodyta kiauliena, motyvuojant ES reglamento Nr. 1169/2011 išimtimi, suteikiančia teisę gamintojui nenurodyti tam tikrų maisto produktų elementų, pavyzdžiui kai sudėtinė sudedamoji dalis sudaro mažiau kaip 2 % galutinio produkto. Šio reglamento 20 straipsnyje yra suteikta gamintojui galimybė sudedamųjų dalių sąraše nenurodyti tam tikrų maisto produkto elementų. Teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais, ignoruodamas teisinio reguliavimo išimtį. Be to, atsakovas, gavęs pareiškėjo 2021 m. liepos 27 d. paaiškinimą dėl vytintos jautienos dešros ženklinimo, jokių veiksmų neatliko, t. y. pareiškėjo neinformavo, ar jis privalo atlikti kokius nors ženklinimo pakeitimus, ar atlikti kitus, su gaminamu gaminiu, susijusius veiksmus.

12.2. Teismas, be kita ko, ignoravo faktą, kad DNR kopijos yra pėdsakas, kuris gali natūraliai susidaryti vienoje patalpoje apdorojant skirtingas mėsos rūšis. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad VMVT, atlikusi patikrinimą Nr. 6, konstatavo, kad pareiškėjas negali užtikrinti ir patvirtinti gaminamų skirtingų produktų pozicijų eiliškumo ir šias išvadas VMVT pareigūnai padarė dėl 28,3 kg sumaišytos kiaulienos ir jautienos žaliavos. Pagal pareiškėjo veiklos mastus tai sudaro 0,018 proc., nes pareiškėjo patalpose apdorojama vidutiniškai apie 150 tonų mėsos. Teismas nevertino taip pat atsakovo, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamų reikalavimų dėl gero viešo administravimo.

12.3. Pareiškėjo skundo priedu Nr. 5 į bylą pateiktos elektroninių laiškų kopijos, iš kurių matyti, kad atsakovas gavo naujas gaminių specifikacijas. Teismas nepagrįstai neįvertinęs pareiškėjo argumentų, kad dėl Pavilnio dešrų buvo priimti Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 3 vadovaujantis senomis specifikacijomis.

12.4. Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas remiantis subjektyviais kriterijais. Mėsa buvo užšaldyta, tik vėliau atitirpinta, todėl natūralu, kad mėsa oksidavosi ir pakeitė spalvą. Gamyboje tokie produktai nėra uždrausti. Tam, kad būtų galima konstatuoti, ar mėsa (ne) tinkama gamyboje, yra nustatyta metodika, pagal kurią nustatoma rinkai tiekiamos mėsos ir paukštienos šviežumą apibūdinantys rodikliai bei jų nustatymo metodai.

12.5. Nors teismas konstatavo, kad byloje esančios nuotraukos ir patikrinimo aktas patvirtina Sprendimo Nr. 2 priėmimo pagrįstumą, tačiau pareiškėjas nesutinka, jog šios nuotraukos patvirtina padarytus pažeidimus. Atsekamumo pažeidimas nustatytas dėžėje su 28 kg mėsos, o pareiškėjas per dieną apdoroja apie 150 tonų mėsos, todėl tokio pobūdžio pažeidimas turi būti pripažįstamas mažareikšmiu.

12.6. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas orientuojasi tik į patikrinimų skaičių, tačiau sąmoningai neįvardija priežasčių, dėl kurių buvo vykdomi patikrinimai bei nepateikė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, paneigiančių atliktų patikrinimų būtinumą.

14.2. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, subjektyviai vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

14.3. Pareiškėjo byloje pateikti įrodymai nepaneigia VMVT nustatytų ir užfiksuotų aplinkybių, susijusių su Sprendimų teisėtumu, o apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais pareiškėjo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 62SV-52 „Dėl produkto (-ų) teikimo rinkai sustabdymo“, 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 62SV-53 „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ ir 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 62SV-54 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-742-1092/2023 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00238-2023-7), kuri įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d., pareiškėjui UAB „Klaipėdos mėsinė“ buvo iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta L. G. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje pareiškėjo atstovu 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukta paskirta nemokumo administratorė – L. G. Atstovė papildomai nepasisakė dėl apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

18. Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261- 355/2011).

19. Taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556- 747/2007, 2013 m. birželio 11d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882 – 1321/2013 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs savo skunde pirmosios instancijos teisme.

22. Nagrinėjamam ginčui aktualiame Maisto įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 14 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais.

23. Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.

24. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.

25. Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir (ar) tiekėjai, sužinoję, kad maistas gali būti nesaugus ir (ar) suklastotas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti.

26. Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

27. Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamento (ES) 2017/625 nustatytas administracinio poveikio priemones: 1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos sustabdymą; 2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimą; 3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą; 4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.

28. Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta: „2) „maisto verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą; 3) „maisto verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų;“

29. Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pažymėta: „8) „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.“

30. Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.“ To paties straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta: „Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti.“ To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi.“

31. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą pagrįstai analizavo ir vadovavosi tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais, teisingai juos taikydamas nagrinėjamam ginčui.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2011m. spalio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams 20 straipsnio nuostatas, yra suteikta teisė gamintojui nenurodyti tam tikrų maisto produktų elementų, pavyzdžiui, kai sudedamoji dalis sudaro mažiau kaip 2 procentus galutinio produkto. Tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste buvo nustatytas kiaulienos DNR patekimas į produktą, kuris nepriskirtinas Reglamento Nr.1169/2011 20 straipsnio papunkčiuose nurodytiems maisto produktų elementams ir šis straipsnis nereglamentuoja išimčių iš sudedamųjų dalių nurodymo, kurios sudaro mažiau kaip 2 procentus pėdsako. Tokiais savo teiginiais pareiškėjas bando paneigti savo, kaip gamintojo pareigą užtikrinti, kad produkto ženklinimas neklaidintų vartotojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjos argumentus kaip neteisingus.

33. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas gamindamas produkciją sistemingai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl pagal 2017 m. sausio 3d. įsakymo Nr. B1-2 „Dėl Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir mažai pavojingų veikų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktą, kuris galiojo patikrinimų metu, nustačius pakartotinumą, pažeidimas negalėjo būti pripažįstamas mažareikšmiu. Todėl atmestinas ir šis apeliacinio skundo argumentas.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pareiškėjo pateiktus mėsos įgijimo dokumentus ir skirtingus sveikumo ženklus kaip neužtikrinančius žaliavos kilmės atsekamumo. Teismas vertindamas nepažeidė įrodymų leistinumo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus teiginys.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsaugos sritimi. Todėl šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus); valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir akcentuojant minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje nurodytų pareigų, tenkančių valstybei žmonių sveikatos apsaugos srityje, tinkamo ir veiksmingo vykdymo tikslo svarbą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos įgyjama, perdirbama ir tiekiama į rinką produkcija neatitiko reikalavimų.

37. Dėl pareiškėjui taikytino ribojimo atkreiptinas dėmesys į konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės priedermė siekti bendros tautos gerovės, taip pat valstybės pareiga siekiant bendros tautos gerovės reguliuoti ūkinę veiklą šalyje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme, taip pat tai, kad kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės žmonių sveikatai kenkiančiu būdu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus); sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus). Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją. Valstybė pagal Konstituciją turi ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad būtų užtikrintas ir valstybės funkcijos rūpintis žmonių sveikata įgyvendinimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą).

38. Kaip minėta, pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, Teisingumo Teismo vertinimu, turi būti aiškinama plačiai (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą Nr. C-89/21, 23 p.).

39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, tinkamai vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, uždrausdamas pareiškėjui tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigodamas susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, produktą pašalinti iš rinkos ir jį sunaikinti, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, taigi ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

40. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti ar naikinti.

41. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis