3de3abb2-1fc7-40ae-8ed4-c62aed2ca871 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-720-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-02187-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.8.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai L.

M., pareiÅ¡kėjos atstovui Vitui Vasiliauskui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. M. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo,            n u s t a t ė:                          pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos 2009-11-27 sprendimÄ Nr. S-380(7-339/2009);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009-09-04 sprendimÄ Nr. 69-264 ir pavesti atsakovei iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti šį mokestinį ginÄÄ .             PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 3-8) nurodė, ji ir jos atstovai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, priimti neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų apmokestinimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Nurodo, kad sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar du nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai, kuriais pareiÅ¡kėja (kartu su sutuoktiniu) padovanojo žemės sklypus (su ant vieno iÅ¡ jų nebaigtu statyti gyvenamuoju namu) savo dukroms I.

M. bei I. M.-P. buvo sudaryti iÅ¡imtinai mokestinės naudos siekimo tikslais ar kitais tikslais, o mokestinė nauda buvo gauta kaip tų kitų tikslų siekimo pasekmė. Ä®rodžius, kad dovanojimo sandorių vieninteliu tikslu buvo mokestinės naudos gavimas, ne kÄ mažiau reikÅ¡minga aplinkybe teisingam apmokestinimui yra mokestinės naudos subjekto nustatymas, t. y. kas gavo mokestinę naudÄ - dovanotojai (pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė) ar apdovanotosios (pareiÅ¡kėjo dukros). IÅ¡ dovanotojų ir apdovanotojų paaiÅ¡kinimų mokesčių administratoriui matyti, kad tėvų tikslai dovanojant dovanas savo vaikams buvo dukrų privačių interesų tenkinimas, konkrečiai materialinė parama.

Gautos dovanos buvo parduotos turint tikslÄ gauti pinigus, kurie buvo reikalingi jų privačių - asmeninių poreikių tenkinimui. I. M. sklypÄ pardavė dėl to, kad planavo studijuoti Didžiojoje Britanijoje, o studijoms pragyvenimui jai buvo ir yra reikalingos piniginės lėšos. Mokesčių administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad dalis gautų už sklypÄ piniginių lėšų sugrįžo pas tėvus niekaip nepaneigia pareiÅ¡kėjos dukros I. M. asmeninių interesų patenkinimo tikslo - materialinės paramos, kurio buvo siekiama apdovanojant dukrÄ .

NatÅ«ralu ir žmogiÅ¡ka (Å¡eimos kaip socialinio darinio požiÅ«riu), kad dalis gautų piniginių lėšų buvo paskolinta tėvui, pareiÅ¡kėjui), dalis piniginių lėšų buvo pervesta mamai (mama banko darbuotoja, todėl jos atliekamos operacijos su piniginėmis lėšomis papildomai nekainuoja), dalis piniginių lėšų liko pačiai dukrai. I. M.-P. sklypÄ pardavė dėl to, kad planavo laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos studijoms Norvegijoje. Å iuo metu kartu su sutuoktiniu ir vaiku yra iÅ¡vykusi į NorvegijÄ ir studijuoja doktorantÅ«roje.

DovanotÄ nekilnojamÄ turtÄ ji pardavė beveik po metų nuo jo įsigijimo (padovanota 2006-03-03, parduotas 2007-02-07). Nors gautos už nekilojamojo turto pardavimÄ lėšos buvo pervestos pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, tačiau jis Å¡ių piniginių lėšų nenaudojo savo reikmėms - piniginės lėšos buvo investuotos į įvairiausius finansinius instrumentus (gyvybės draudimas (pažymėtina, kad draudimo elementas yra minimalus, Å¡io gyvybės draudimo esmė yra investicijos į vertybinių popierių rinkas), vertybinių popierių įsigijimas, terminuoti indėliai).

Dukros pervestas pinigines lėšas tvarkė pareiÅ¡kėja dėl visiÅ¡kai logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos priežasties - ji dirba banke, todėl bet kokios operacijos su piniginėmis lėšomis gali bÅ«ti atliekamos minimaliomis materialinėmis sÄ naudomis. Be to, 90 tÅ«kst. eurų Å¡iuo metu yra grÄ Å¾inti dukrai I. M.-P. Skelbimų apie parduodamus objektus patalpinimo, apmokėjimo tarpininkams, derybų su pirkėjais aplinkybės parodo, kad dukros nekilnojamojo turto objektų pardavimo klausimus tvarkė savarankiÅ¡kai ir pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio vaidmuo parduodant padovanotÄ turtÄ buvo nereikÅ¡mingas.

Taigi, pareiškėjos (ir jos sutuoktinio) dovanojimo sandorių sudarymo pagrindiniu tikslu buvo materialinės paramos suteikimas savo dukroms, siekiant patenkinti jų asmeninius interesus, todėl mokesčių administratorius negalėjo apmokestinimo tikslais eliminuoti šių dovanojimo sandorių, t.y. neturėjo teisės taikyti MAĮ 69 str. nuostatų. Net ir laikantis pozicijos, kad dovanojimo sandorių sudarymo tikslas buvo išimtinai mokestinės naudos siekimas, mokesčių administratorius privalėjo apmokestinti apdovanotuosius, šiuo atveju pareiškėjos dukras.

Mokesčių administratorius suklydo dėl apmokestinimo subjekto, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjos (ir jo sutuoktinio) apmokestinimas yra neteisingas. PareiÅ¡kėjos veiksmai su nekilnojamuoju turtu neturi visų individualios veiklos konstatavimui bÅ«tinų požymių, nes ji ir jos sutuoktinis žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Ä¯sigijo visų pirma savo asmeninių poreikių tenkinimui, planavo ten gyventi. Paskirties pakeitimas buvo bÅ«tinas dėl to, kad kitaip nebÅ«tų galima vykdyti statybų.

Žemės sklypo padalinimas į atskiras dalis buvo bÅ«tinas žingsnis, nes pareiÅ¡kėjos sutuoktinis buvo įsipareigojęs dalį sklypo perleisti K. K. (kurio iniciatyva ir buvo įsigytas žemes sklypas), be to dalis sklypo turėjo atitekti valstybei (savivaldybei) komunikacijoms tiesti, tokia buvo privaloma Vilniaus miesto savivaldybės sÄ lyga dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. Sklypo dalyje (po padalinimo į atskirus sklypus - atskirame sklype) pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir jame dabar gyvena, Å¡is faktas akivaizdžiausiai įrodo pareiÅ¡kėjos tikslus - asmeninių poreikių tenkinimas.

Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja (ir jos sutuoktinis) bei dukros, pardavę nekilnojamojo turto objektus gavo pajamas, kurios labai ženkliai virÅ¡ijo žemės sklypo įsigijimo kainÄ , negali bÅ«ti laikomas priežastimi, leidžiančia teigti, kad pareiÅ¡kėja (ir jos sutuoktinis) vertėsi individualia veikla, kadangi nekilnojamojo turto kainos nuo 2003 m. (kada buvo įsigytas žemės sklypas) iki 2005-2007 m. (kada buvo perleisti žemės sklypai ir kiti su jais susiję nekilnojamieji daiktai) objektyviai iÅ¡augo dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje.

PareiÅ¡kėja (ir jos sutuoktinis) bei dukros už nekilnojamojo turto objektų perleidimÄ gautų piniginių lėšų nenaudojo kito nekilnojamojo turto vystymo veikloje - pareiÅ¡kėja gautas pinigines lėšas panaudojo savo gyvenamojo namo įrengimui užbaigti, o dukros gautas pinigines lėšas naudojo (ir naudoja) savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti pripažinta kaip vykdžiusi individualiÄ veiklÄ ir todėl jos gautos pajamos negali bÅ«ti apmokestintos kaip individualios veiklos pajamos.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 63-70) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl MAÄ® 69 str. nuostatų taikymo pagrįstumo, mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiÅ¡kėja, su savo dukromis sudarydama nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemės sklypo su pastatytu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) dovanojimo sandorius, siekė mokestinės naudos, taip pat dėl pareiÅ¡kėjos 2005-2007 m. vykdytų nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir , Vilniuje, bei dviejų žemės sklypų su pastatytais gyvenamaisiais namais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir IK) pardavimo sandorių pripažinimo individualia veikla.

PareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu A. M. 2003-07-02 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,6130 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje iÅ¡ I. K. už 60000 Lt. 2005-05-13 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.2.3-         3960-01 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste, padalinimo, žemės Å«kio paskirties žemės sklypas pakeistas į kitos paskirties žemę (statinių statybai) bei suformuoti Å¡eÅ¡i atskiri žemės sklypai.

PareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 pardavė/dovanojo 4 nekilnojamojo turto objektus. Pagal 2005-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1100 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 11000 Lt. Minėtas sklypas buvo įsigytas 2003-07-02 už 9174 Lt. 2005-10-26 dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai I. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1100 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį buvo įsigijusi pagal 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį už 9174 Lt.

Dovanojimo metu žemės sklypÄ Å¡alys įvertino 209000 Lt. Praėjus truputį daugiau nei mėnesiui (1 mėn. 7 d.) I. M. jai dovanotÄ Å¾emės sklypÄ 2005-12-01 pardavė L. E. už 219000 Lt. Pinigai už parduotÄ Å¾emės sklypÄ buvo pervesti į jos banko sÄ skaitÄ : 2005-12-20 - 50000 Lt ir 2006-01-11 - 169000 Lt. I. M. iÅ¡ Å¡ių pinigų 2005-12-21 ir 2006-01-19 pervedė 16000 Lt ir 10000 Lt (viso 26000 Lt) į pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitÄ , o 2006-01-12, 2006-01-13, 2006-01-17 ir 2006-01-19 po 10000 Lt (viso 40000 Lt) pervedė į tėvo A.

M. banko sÄ skaitÄ . Pirkėjas L. E. nurodė, kad jis sklypÄ pirko per nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ , bet pasiraÅ¡ant sutartį dalyvavo ne tik savininkė I. M., bet ir jos tėvai, t. y. pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dovanojimo sandorio aplinkybės yra iÅ¡kreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl mokesčio bazė ir mokesčio suma pagrįstai apskaičiuotos vadovaujantis MAÄ® 69 str. 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas. Pagal 2006-01-23 pirkimo-pardavimo sutartį pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1200 ha žemės sklypÄ , su jame pagal 2005-12-30 statybos inspekcijos tarnybos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotu gyvenamuoju namu (baigtumas 80 %), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 430000 Lt.

Minėtas žemės sklypas buvo įsigytas 2003-07-02 už 10008 Lt. Pagal 2006-03-03 dovanojimo sutartį dukrai I. M. – P. padovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1323 ha žemės sklypÄ , su jame pagal 2006-01-17 statybos inspekcijos tarnybos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotu gyvenamuoju namu (baigtumas 80 %), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas žemės sklypas buvo įsigytas 2003-07-02 už 11035 Lt. Dovanojimo metu Å¡alys susitarimu žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu įvertino 900000 Lt.

I. M. –P., praėjus 11 mėn. ir 4 d., 2007-02-07 sutartimi padovanotÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu pardavė už 850000 Lt. Atsakovo nuomone, iÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui sudarius su dukra minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sÄ lygos GPMÄ® apeiti. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. I. M. – P. 2007-02-26, iÅ¡ AB SEB bankas esančios savo sÄ skaitos 849990 Lt pervedė į tėvo, t. y. pareiÅ¡kėjos sutuoktinio banko sÄ skaitÄ .

I. M. – P. nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus ir gautų pajamų už parduotÄ turtÄ nedeklaravo. PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl jos tikslų, turėtų įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek jį dovanojant, iÅ¡ esmės grindžiami jos ir jos sutuoktinio paaiÅ¡kinimais, todėl jų įrodomoji vertė nėra pakankama ir nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ , mokesčių administratoriaus padarytai, iÅ¡vadÄ . PareiÅ¡kėja nei patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių įrodymų apie turėto nekilnojamojo turto dovanojimo bÅ«tinumÄ , priverstinį pardavimÄ ir įrodymų, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ naudojo asmeniÅ¡kai ar Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos veikla įsigyjant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo savarankiÅ¡ka, nes Å¡iÄ veiklÄ ji vykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų. 2005-2007 metais parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Sudarant visus aptartus sandorius pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis buvo viena sandorio Å¡alimi (nekilnojamojo turto pirkėjai arba pardavėjai), t. y. veikė kaip lygÅ«s partneriai.

Sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius pareiškėja nebuvo saistoma teisinių santykių su kitais subjektais, veikė savo valia ir nuožiūra, nebuvo priklausoma nuo trečiųjų asmenų; savo iniciatyva siekė, kad 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų suskaidytas į 6 atskirus žemės sklypus ir pakeista šiuose sklypuose žemės naudojimo paskirtis, savarankiškai sprendė dėl padalintų žemės sklypų pardavimo.

Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobÅ«džio. Be to, patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gautos pajamos sudarė pagrindinę visų pareiÅ¡kėjos gautų pajamų dalį. PareiÅ¡kėjos veikla atitinka versliÅ¡kumo (komerciÅ¡kumo) požymį ir individualiai veiklai bÅ«dingÄ tikslÄ - ekonominės naudos siekimÄ . PareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ , sudarė ne vienÄ nekilnojamojo turto pardavimo sandorį.

Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas priskirtinas komercinei veiklai, t. y. atitinka GPMÄ® 2 str. 7 d. 1 p. numatytÄ veiklos rūšį. Konstatavus veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims, pripažintina, kad pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ veiklÄ . Pardavus patikrinimo akte nurodytus turto objektus, gautos pajamos laikytinos pajamomis, gautomis iÅ¡ individualios veiklos.

Pagal kodekso 3.117 str. 1 d. nuostatas, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl gautos parduoto nekilnojamojo turto pajamos kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių paskirstytos po lygiai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ minėto nekilnojamojo turto gautos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPMÄ® 2 str. 7 dalis, 6 str., 10 str. 1 dalis) apmokestintos pagrįstai, taip pat pareiÅ¡kėjai pagrįstai apskaičiuotos atitinkamos GPM delspinigių ir baudos sumos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l.

60) nurodė, kad palaiko atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Bylos faktinės aplinkybės. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos I patikrinimų skyriaus vyr. specialistas, vykdydamos 2008-09-29 pavedimÄ tikrinti Nr. 83-239 (MGK byla, b. l. 53-56), atlikęs mokesčių mokėtojos L.

M. fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD) mokėjimo patikrinimÄ , surašė 2009-05-04 patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-57 (MGK byla, b. l. 30-43). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu A. M. 2003-07-02 iÅ¡ I. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,6130 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje už 60000 Lt.

Vilniaus apskrities viršininko 2005-05-13 įsakymu Nr.2.3-3960-01 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste, padalinimo, žemės ūkio paskirties žemės sklypas pakeistas į kitos paskirties žemę (statinių statybai) bei suformuoti šeši atskiri žemės sklypai: 0,0177 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1323 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1100 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1230 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1100 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-06-01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi A.

M. ir L. M. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,11 ha žemės sklypÄ (unikalaus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 11000 Lt pardavė K. K.. Å is sklypas buvo įsigytas pagal 2003-07-02 pirkimo – pardavimo sutartį už 9174 Lt.L. M. ir A. M. 2005-10-26 dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. M. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,11 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Å is sklypas buvo įsigytas pagal 2003-07-02 pirkimo – pardavimo sutartį už 9174 Lt. Dovanojimo metu žemės sklypÄ Å¡alys įvertino 209000 Lt. MinėtÄ Å¾emės sklypÄ I. M. 2005-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi už 219000 Lt pardavė L. E.. 2006-01-23 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi L. M. ir A. M. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,12 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir Å¡iame sklype esantį nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (baigtumas 80 proc.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 430000 Lt pardavė A.

S. ir E. S..L. M. ir A. M. 2006-03-03 dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. M.-Pujanauskienei jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1323 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir Å¡iame sklype esantį nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (baigtumas 80 proc.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Å¡is sklypas buvo įsigytas pagal 2003-07-02 pirkimo – pardavimo sutartį už 11035 Lt).

Å alys sutartyje dovanojamÄ turtÄ Ä¯vertino 900000 Lt. I. M.-P. minėtus žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi už 850000 Lt pardavė L. K.Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patikrinimo akte papildomai apskaičiuota 191691,12 Lt, iÅ¡ jų: 60042 Lt GPM, 13627 Lt GPM delspinigių, 84661 Lt PVM, 31086 Lt PVM delspinigių, 834,25 Lt VSD įmokas bazinei pensijos daliai, 682,50 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 417,12 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 341,25 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda (MGK byla, b. l. 30-43).Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos virÅ¡ininkas, iÅ¡nagrinėjęs patikrinimo aktÄ , 2009-07-08 sprendimu Nr. (21.26)-256-304 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti patikrinimo aktÄ ir jam apskaičiuotus mokesčius bei delspinigius, bei skyrė 12008 Lt GPM baudÄ ir 16932 Lt PVM baudÄ (MGK byla, b. l. 25-29).Valstybinė mokesčių inspekcija 2009-09-04 sprendimu Nr. 68-264 pareiÅ¡kėjos 2009-04-24 skundÄ atmetė ir patvirtino Vilniaus AVMI 2009-07-08 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-304 (MGK byla, b. l. 18-22).Mokestinių ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ 2009-11-27 sprendimu Nr. S-380(7-339/2009) patvirtintino Valstybinės mokesčių inspekcijos inspekcija 2009-09-04 sprendimÄ Nr. 68-264 (MGK byla, b. l. 116-128).Teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados.Kaip minėta, pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009-11-27 sprendimÄ Nr. S-380(7-339/2009) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-09-04 sprendimÄ Nr. 68-264.Ginčas byloje kilęs dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų vertinimo jai sudarant nekilnojamojo turto dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sandorius bei Å¡ių veiksmų pripažinimo individualia veikla, bei dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 69 str.

įtvirtintų nuostatų taikymo pagrįstumo.MAÄ® 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Individualios veiklos sÄ voka yra apibrėžta LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 2 str. 7 d., nurodant, kad individuali veikla – tai savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turinti verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). AiÅ¡kindamas MAÄ® 69 str. įtvirtintas nuostatas, LVAT yra konstatavęs, kad Å¡iame straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikytinos tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ .

Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (pvz. 2007-07-17 nutartis adm.b. Nr.A11–719/2007 ir kt.). Dėl GPMÄ® 2 str. 7 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ Ä¯statyme iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims (2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr.A5-902/2006;

LVAT 2006-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). LVAT 2006-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, be kita ko, pažymėjo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme, savarankiÅ¡ka laikytina tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas. 2008-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613/2008 LVAT konstatavo, kad individualiÄ nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies individualioje veikloje.

Atsižvelgdamas į besikeičiančiÄ situacijÄ ar kitas aplinkybes, sprendimÄ dėl tokios individualios veiklos su Å¡iuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus ir keleriems metams po turto įsigijimo. Individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar bÅ«tent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo sudarydamas Å¡iuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.

LVAT taip pat yra konstatavęs, jog tam, kad atitinkamÄ veiklÄ galima bÅ«tų pripažinti individualia, turi bÅ«ti nustatytas ir Å¡ios veiklos tęstinumas. Tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu 2005-10-26 dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai I.

M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1100 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį buvo įsigijusi pagal 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį už 9174 Lt. Dovanojimo metu žemės sklypÄ Å¡alys įvertino 209000 Lt (pagal UAB „Verslavita“ 2005 m. spalio mėn. pirmoje pusėje atliktÄ nagrinėjamo žemės sklypo vertinimÄ ). I. M. jai dovanotÄ Å¾emės sklypÄ 2005-12-01 pardavė L. E. už 219000 Lt. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo procese dalyvavo ir pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine.

Žemės sklypo pirkėjas L. E. 2008-06-09 paaiÅ¡kinime (b. l. 26-27) nurodė, jog parduodamÄ sklypÄ surado 2005 m. spalio mėn. pradžioje pagal nekilnojamojo turto bendrovės skelbimÄ . AB banko „Swedbankas“ mokesčių administratoriui pateikta informacija, kad L. E. paraiÅ¡kÄ bÅ«sto paskolai gauti pateikė 2005-10-07, paskolos panaudojimo apraÅ¡ymo dalyje nurodydamas, kad paskola bus naudojama žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkti bei gyvenamajam namui statyti, kredito sutartis sudaryta 2005-11-24.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, matyti, kad žemės sklypÄ parduoti buvo apsispręsta dar iki 2005-10-26 dovanojimo sandorio sudarymo. Sprendimas parduoti žemės sklypÄ buvo priimtas bei veiksmai dėl sklypo pardavimo buvo atlikti pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio vardu ir turtui esant jų nuosavybėje ir žinioje. Dovanojimo sandorio metu įsigyto žemės sklypo vertė buvo padidinta nuo 9174 Lt iki 209000 Lt ir tokiu bÅ«du. GPM apmokestinamosios pajamos buvo sumažintos daugiau nei 20 kartų.

PareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui pateiktame paaiÅ¡kinime (b. l. 14-19) nurodė, kad 0,1100 ha žemės sklypÄ padovanojo dukrai I. M. kaip savotiÅ¡kÄ kompensacijÄ už tai, kad jie pardavė vienÄ iÅ¡ trijų, jų paaiÅ¡kinimu, sau ir dukroms statomų namų. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis mokestinio tyrimo metu paaiÅ¡kino (b. l. 9-13), kad įsigytame 0,6130 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklype RokantiÅ¡kėse ketino pasistatyti tris namus, t. y. vienÄ sau ir po vienÄ dukroms, taigi, iÅ¡ viso 3 namus ir juose apsigyventi.

Tuo metu pareiÅ¡kėjos dukrai I. M. buvo 15 metų, o jai statyto gyvenamojo namo bendrasis plotas siekė 184 m2. Taigi, pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio deklaruoti ketinimai statyti gyvenamÄ jį namÄ , kurį reikės iÅ¡laikyti ir dengti jo eksploatavimo iÅ¡laidas, dukrai, kuri yra moksleivė ir neturi jokių savarankiÅ¡kų pajamų, yra nelogiÅ¡ki ir atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip teigė pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, jiems trÅ«ko lėšų namams statyti. Be to, pareiÅ¡kėjos dukros I.

M. gyvenamoji vieta iki Å¡iol yra deklaruojama kartu su tėvais, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad, pardavus dukrai statytÄ namÄ (namas buvo parduotas pritrÅ«kus pinigų kitų dviejų namų statyboms), žemės sklypas jai buvo padovanotas kaip kompensacija, vertintini kritiÅ¡kai. I. M. iÅ¡ už sklypo pardavimÄ gautų pinigų 2005-12-21 ir 2006-01-19 pervedė 16000 Lt ir 10000 Lt (viso 26000 Lt) į pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitÄ , o 2006-01-12, 2006-01-13, 2006-01-17 ir 2006-01-19 po 10000 Lt (viso 40000 Lt) pervedė į tėvo A.

M. banko sÄ skaitÄ . Pinigų pervedimo tėvui pagrindimui I. M. pateikė 2006-01-12 paprastos raÅ¡ytinės formos paskolos sutartį. A. M. 2008-06-04 paaiÅ¡kinime (b. l. 9-13) nurodė, kad paskola nebuvo grÄ Å¾inta. IÅ¡ I. M. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatyta, kad ji grynais 2005-12-21 nusiėmė 20000 Lt, 2006-01-11 - 10000 Lt bei 2006-01-12 nusiėmė 20000 Lt, 2006-01-13 - 20000 Lt, 2006-01-19 - 10000 Lt, 2006-01-17 - 10000 Lt (viso 90000 Lt). I. M. teigimu, Å¡ios lėšos buvo naudojamos jos pragyvenimui ir mokslams bei kitoms iÅ¡laidoms, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, byloje nėra.

Patikrinimo metu, remiantis pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, buvo nustatyta, kad ji sumokėjo už I. M. studijas Anglijoje bei bendrabučio nuomÄ , o pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui tuo metu trÅ«ko pinigų statyboms. Darytina iÅ¡vada, jog 2005-10-26 žemės sklypo dovanojimo sandoriu buvo siekta padidinti žemės sklypo įsigijimo vertę ir atitinkamai sumažinti mokėtinÄ GPM nuo parduodamo žemės sklypo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, t. y. buvo siekta mokestinės naudos. PareiÅ¡kėja mokestinio ginčo metu neįrodė, kad  nagrinėjamu dovanojimo  sandoriu  siekė  ne  mokestinės  naudos,  o kitų, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstų tikslų, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sandorio aplinkybės yra iÅ¡kreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, ir pagrįstai apskaičiavo mokesčio bazę ir mokesčio sumÄ vadovaujantis MAÄ® 69 str. 1 dalies nuostatomis, taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio.Pagal 2006-03-03 dovanojimo sutartį dukrai I. M. – P. pareiÅ¡kėja padovanojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį naujai suformuotÄ 0,1323 ha žemės sklypÄ , su jame įregistruotu gyvenamuoju namu (baigtumas 80 %), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytas žemės sklypas buvo įsigytas už 11035 Lt, tuo tarpu dovanojimo metu žemės sklypas su gyvenamuoju namu Å¡alių susitarimu buvo įvertintas 900000 Lt, už tokiÄ sumÄ buvo paskelbtas Å¡io turto pardavimas internete (L.

K. 2008-06-02 paaiÅ¡kinimas, b. l. 33-34). 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi jis buvo parduotas už 850000 Lt L. K.. Per nurodytÄ 11 mėn. laikotarpį pareiÅ¡kėjos dukra I. M. – P. Å¡iame name negyveno. Pirkėjas L. K. nurodė, kad vandenį, dujas, elektrÄ ir visÄ vidinę apdailÄ jis įsirengė pats nupirkęs namÄ . PareiÅ¡kėjos dukros I. M. – P. deklaruojama gyvenamoji vieta nuo 2004-04-17 yra adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (tėvams priklausančiame bute), 2008-06-10 paaiÅ¡kinime (b. l. 23-25) ji nurodė, kad su vyru turi nuo 2005-05-02 įsigiję žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., kuriame ketino statytis gyvenamÄ jį namÄ ir apsigyventi.

Taigi, dar nesant priimto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo dėl žemės sklypo paskirties ir jo padalinimo, pareiÅ¡kėjos dukra ketino apsigyventi kitoje vietoje, o ne viename iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio suformuotų žemės sklypų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos nurodyti turto dovanojimo motyvai vertinami kritiÅ¡kai. Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad I. M. – P. dovanoto sklypo su gyvenamuoju namu nenaudojo savo reikmėms, turėjo sklypÄ , kuriame ketino pati statytis namÄ , o pinigai iÅ¡ ginčo turto pardavimo faktiÅ¡kai atiteko jos tėvams.

PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl jos tikslų, turėtų įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek jį dovanojant, iÅ¡ esmės grindžiami jos ir jos sutuoktinio paaiÅ¡kinimais, todėl jų įrodomoji vertė nėra pakankama. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2009-02-19 nutartyje administracinėje byloje Nr.A442-66/2009, kurioje jis atkreipė dėmesį į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, nagrinėjamu atveju - apeliantų veiksmų (veiklos) tikslus, paprastai gali nustatyti tik iÅ¡ objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

PareiÅ¡kėja ir jos duktė nei patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių įrodymų apie turėto nekilnojamojo turto dovanojimo bÅ«tinumÄ , priverstinį pardavimÄ ir įrodymų, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ naudojo asmeniÅ¡kai ar Å¡eimos poreikiams tenkinti.Taip pat patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pajamas už parduotÄ dukrai I. M. – P. padovanotÄ turtÄ gavo ir jomis savo nuožiÅ«ra disponavo ne pareiÅ¡kėjos dukra, o pareiÅ¡kėjos sutuoktinis.

Nustatyta, kad po 3 dienų nuo pinigų už parduotÄ turtÄ gavimo pareiÅ¡kėjos dukra iÅ¡ savo sÄ skaitos AB banke SEB visus pinigus (849990 Lt) pervedė į savo tėvo sÄ skaitÄ . Pinigų pervedimui į savo tėvo sÄ skaitÄ pagrįsti byloje pateiktas su dukra sudarytais 2007-02-26 paprastos raÅ¡ytinės formos susitarimas (sudarytas dienÄ po 849990 Lt pervedimo). A. M. teigimu, Å¡io susitarimo turinys atitinka turto patikėjimo teisės sÄ vokÄ , o ne pavedimo sutarties turinį. Remiantis pareiÅ¡kėjos sutuoktinio sÄ skaitos AB banke SEB iÅ¡raÅ¡o duomenimis, jis gautais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra.

A. M. gautus pinigus panaudojo savo gyvybės draudimui apmokėti (100000 Lt), sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (600000 Lt), savo vardu įsigijo vertybinių popierių (obligacijų) už 21198,42 Lt, o likusius pinigus, taip pat pinigus iÅ¡ pasibaigusių ir naujai sudaromų terminuotųjų indėlių sÄ skaitų bei uždirbtas palÅ«kanas naudojo savo, pareiÅ¡kėjos ir Å¡eimos poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kėjos duktė metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus nepateikė ir gautų pajamų už parduotÄ turtÄ nedeklaravo.

Tai iÅ¡ esmės patvirtina, kad pinigus už parduotÄ turtÄ gavo ir jais naudojosi tėvai, o ne jų dukra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Centrinis mokesčių administratorius pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei sudarius su dukra minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sÄ lygos GPMÄ® apeiti.Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. K., L. K., A. M. parodymai, bei I. M. – P. ir I. M. parodymai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-03 posėdyje administracinėje byloje Nr. I-719-281/2010 (b. l. 104-109) dėl žemės sklypų įsigijimo, pardavimo ir dovanojimo, bei pinigų panaudojimo faktų, vertinami kritiÅ¡kai, nes jie paneigiami minėtais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.Dėl nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos vykdymo.Å iame mokestiniame ginče sprendžiant pareiÅ¡kėjos nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklos pripažinimo individualia veikla GPM įstatymo 2 str. 7 dalies prasme pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo ekonominės naudos siekimo - buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims (LVAT 2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-902/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos veikla įsigyjant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ vertintina kaip savarankiÅ¡ka, nes Å¡iÄ veiklÄ ji vykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų. 2005-2007 metais parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Kaip matyti bylos medžiagos, sudarant visus sandorius pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis buvo viena sandorio Å¡alimi (nekilnojamojo turto pirkėjai arba pardavėjai), t. y. veikė kaip lygÅ«s partneriai.

Sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius pareiÅ¡kėja nebuvo saistoma teisinių santykių su kitais subjektais (darbo santykiai, įgaliojimas, ar kt.), veikė savo valia ir nuožiÅ«ra, nebuvo priklausoma nuo jokių trečiųjų asmenų; savo iniciatyva siekė, kad 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas bÅ«tų suskaidytas į 6 atskirus žemės sklypus ir pakeista Å¡iuose sklypuose žemės naudojimo paskirtis, savarankiÅ¡kai sprendė dėl padalintų žemės sklypų pardavimo.Vertinant pareiÅ¡kėjos veiklÄ versliÅ¡kumo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu įsigytame žemės sklype suformavo Å¡eÅ¡is mažesnius žemės sklypus, pakeitė žemės tikslinę naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitos paskirties (statinių statybai) žemę, t. y. iÅ¡ vieno žemės Å«kio paskirties žemės sklypo suformavo komerciÅ¡kai patrauklius nekilnojamojo turto objektus, kurių rinkos kaina yra atitinkamai didesnė.

Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Be to, kaip nustatė mokesčių administratorius, iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių gautos pajamos sudarė pagrindinę visų pareiškėjos gautų pajamų dalį, t.y. 2005 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė 59 proc. visų jos gautų pajamų, nes išmokėtas darbo užmokestis siekė 79429,20 Lt, 2006 m. - 71 proc. visų jos gautų pajamų, nes išmokėtas darbo užmokestis siekė 86969,17 Lt, 2007 m. - 83 proc. visų jos gautų pajamų, nes išmokėtas darbo užmokestis siekė 85634,58 Lt, kitų pajamų negavo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad piniginės lėšos buvo investuojamos į: obligacijas (2007-05-28 - 21198,42 Lt), terminuotus indėlius (2007-02-27 - 600000 Lt), gyvybės draudimÄ (2007-02-26-100000 Lt). Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo veikla atitinka versliÅ¡kumo (komerciÅ¡kumo) požymį ir individualiai veiklai bÅ«dingÄ tikslÄ - ekonominės naudos siekimÄ .Sprendžiant dėl veiklos tęstinumo požymio buvimo, atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėja 2003-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,6130 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, Å¡is žemės sklypas pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio iniciatyva buvo padalintas į Å¡eÅ¡is mažesnius žemės sklypus.

Tikrinamuoju laikotarpiu 4 žemės sklypai buvo parduoti. Du iÅ¡ jų buvo tuÅ¡ti, o kituose dviejuose buvo pastatyti gyvenamieji namai. Visi žemės sklypai buvo parduoti skirtingais sandoriais skirtingiems fiziniams asmenims. Už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gautos pajamos buvo naudojamos kitam nekilnojamajam turtui suformuoti (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai) bei savo ir savo Å¡eimos pragyvenimo iÅ¡laidoms dengti. Å ios aplinkybės patvirtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pardavimas buvo ne vienkartinis ar atsitiktinis veiksmas, o tęstinė pasikartojančių sandorių veikla.

Be to, iÅ¡ žemės sklypų pardavimo gautos pajamos sudarė esminę pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio gaunamų pajamų dalį. Konstatavus veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims, pripažintina, kad pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ veiklÄ . Pardavus patikrinimo akte nurodytus turto objektus, gautos pajamos laikytinos pajamomis, gautomis iÅ¡ individualios veiklos.

Pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3.88 str. bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar jų vieno vardu. Pagal kodekso 3.117 str. 1 d. nuostatas, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl gautos parduoto nekilnojamojo turto pajamos kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių paskirstytos po lygiai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, kad iÅ¡ minėto nekilnojamojo turto gautos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPMÄ® 2 str. 7 dalis, 6 str., 10 str. 1 dalis) apmokestintos pagrįstai, taip pat atitinkamos GPM delspinigių ir baudos sumos pareiÅ¡kėjai apskaičiuotos pagrįstai.Konstatavus, kad pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklÄ , kuria buvo siekta ekonominės naudos, ir vadovaujantis PVM įstatymo 32 str. 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, jog buvo vykdoma ekonominė veikla PVM įstatymo 2 str. 6 dalies prasme.

Kadangi tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamosios ekonominės veiklos pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių virÅ¡ijo 100000 Lt, todėl, remiantis PVM įstatymo 2 str. 6 dalies ir 71 str. 1-2 dalių nuostatomis, pareiÅ¡kėjai pagrįstai nustatyta prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetÄ PVM. PareiÅ¡kėjai pažeidus Å¡ias nuostatas, jai pagrįstai yra apskaičiuotas mokėtinas PVM bei su juo susijusios sumos. Taip pat, nustačius, kad pareiÅ¡kėjos individualios veiklos pajamos 2005 ir 2007 metais virÅ¡ijo 12 MMA, vadovaujantis VSD įstatymo 5 str. 2 dalimi, pareiÅ¡kėjai pagrįstai apskaičiuotos mokėtinos VSD įmokos bazinei ir papildomai pensijos dalims.Ä®vertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiami mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylÄ nenustatyta. Nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus sprendimus. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                         Violeta Balčytienė                                                                                                                                                                                                         Arūnas Dirvonas                                                                                                         Gintaras Dzedulionis