3de25d3e-c8b4-41ef-a2b3-cbcbec85bfe1 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-189-801/2012Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00218-2010-0Procesinio sprendimo kategorija; 1.2.14.3.1; 2.1.10.1;2.3.6.4. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.spalio 22 d.Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Gitanai Žitinevičienei, Živilei Dervaitienei, Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, gynėjams I. M., Ramutei Budrytei,nukentėjusiajai A.

B., jos atstovui G. B., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Rasai Kalkauskieneikaltinamųjų atstovėms pagal įstatymÄ S. S., VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pil., netekėjusi, 9 kl. iÅ¡silavinimo, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. Marių g. 16-409, Kaune, deklar. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistaKaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.1d., 180 str. 1 d., G.

S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 8 kl. iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistaKaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.1d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė:              I. R. ir G. S. 2010-03-02 apie 20.00 val., prie pastato, esančio MiÅ¡ko g. 23, Kaune, veikdamos bendrininkų grupėje kartu mažametėmis G.

J. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A. gim. (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, iÅ¡plÅ«sdamos necenzÅ«riniais žodžiais bei bendrai ne mažiau kaip septynis kartus suduodamos rankomis ir spirdamos kojomis nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kÅ«no vietas ir tuo padarydamos nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o G. A. liepiant bučiuoti jos batus ir G. J. grasinant padegti plaukus, jei Å¡i nevykdys G. A. nurodymų, vieÅ¡oje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, bei patyčiomis demonstravo nepagarbÄ Â aplinkiniams bei aplinkai.

Å iuose I. R. ir G. S. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 284 str. 1 d.be to, jos, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu, veikdamos bendrininkų grupėje, kartu su mažametėmis G. J. gim. (duomenys neskelbtini), bei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendrai ne mažiau kaip septynis kartus suduodamos rankomis ir spirdamos kojomis nukentėjusiajai nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kÅ«no vietas ir tuo padarydamos odos nubrozdinimus deÅ¡inėje momeninėje srityje, juosmenyje, poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, kraujosruvÄ po akies obuolio jungine, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kryžkaulio, kairio kirkÅ¡nies sumuÅ¡imÄ , nosies kaulų lūžimÄ , t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Å iuose I.

R. ir G. S. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p.be to, I. R., 2010-03-02 apie 20.00 val., prie pastato, esančio MiÅ¡ko g. 23, Kaune, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu, grasindama tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ Â iÅ¡ nepilnamečių A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ G. B. priklausantį turtÄ â€“ rankinę 30 litų vertės, ir joje buvusius daiktus: rudos spalvos piniginę 15 litų vertės, du nuolatinius mokėjimo bilietus važiuoti troleibusu ir autobusu, bendros 18 litų vertės, pudrÄ - 20 litų vertės, auskarus, buvusius dėžutėje, bendros 20 litų vertės, purÅ¡kiamÄ dezodorantÄ â€“ 30 litų vertės, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung E570“ su jame buvusia atminties kortele, bendros 150 litų vertės.Å iuose I.

R. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 180 str. 1 d.                          Kaltinamoji I. R. prisipažino padarius nusikalstamÄ veikÄ prisipažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad 2010-03-02 ji su G. sutiko G., G. ir D. PC „Molas“ sužinojo, kad konfliktas yra tarp D. ir A.. D. pasakė, kad turi konfliktÄ su A., G. ir G. pasiÅ«lė važiuoti į Akropolį, nebuvo minčių apie muÅ¡tynes ir plėšimus. G. jai padavė savo laikrodį ir telefonÄ - suprato, kad muÅ¡is.

G. susimušė su A., paskui G., paskui dar įsikiÅ¡o G. S.. Pamatė, kad daug kraujo, sakė, kad ramintųsi, kad užtenka, kad nereikia bučiuoti batų ir degti plaukų. Kur buvo rankinukas, ji neatsimena. Ji jį paėmė, pasiėmė auskarus ir iÅ¡ A. draugės paėmė A. telefonÄ . Telefone reikėjo apsaugos kodo, A. draugė jai jį pasakė. Ir jos tada nuėjo. O nuolatinius matė pas G. ar G., neatsimena. A. ji nemušė. G. su G. A. su drauge vedėsi į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , jau matyt buvo suplanavusios.

O jos ėjo iÅ¡ paskos. G.  A. spyrė į nugarÄ , tikrai ne į veidÄ . Ji jÄ laikė, kad nemuÅ¡tų ir sakė, kad nesikiÅ¡tų. PaÅ¡alinių, pareinančių žmonių nebuvo. Buvo dar S., jo draugas ir dvi merginos su jais. Buvo triukÅ¡mas. Liepė bučiuoti batus, grasino padegti plaukus. Ji sakė, kad to nereikia. Nukentėjusiajai nepadėjo, apie greitÄ jÄ pagalbÄ nepagalvojo. NukentėjusiÄ jÄ mušė G., G. ir G. kelis kartus įspyrė. Ä® veidÄ smÅ«gius sudavė G.. O G. tampė už plaukų.

Telefonas buvo parduotas, gavo 30 litų, kur iÅ¡leido, neatsimena, o kur auskarai, nežino. Dėl civilinio ieÅ¡kinio, tai tiek pinigų sumokėti ji neturi. Už materialinę žalÄ mokėti sutinka. O nemateriali suma yra per didelė. Ji stovi darbo biržoje, ieÅ¡ko darbo. Rankinuke dar buvo pudra, kvepalai, piniginė. Nuolatinių rankinuke ji nematė. Pas G. ar G. nuolatinius matė, kai važiavo namo. Gal ir jos tÄ rankinukÄ kraustė.                          Kaltinamoji G.

S. prisipažino padarius nusikalstamÄ veikÄ prisipažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad susitiko prie PC „Molas“ su G. ir G., turėjo važiuoti prie Akropolio. G. A., G., ji, I. ir D. važiavo susitikti su A. B.. Visos nuėjo į MiÅ¡ko gatvę, ten pradėjo muÅ¡tis A. ir G.. Po to įsikiÅ¡o G.. Jos ten ilgai mušėsi. Kai A. gulėjo, ji jai įspyrė porÄ kartų. Žino, kad I. paėmė telefonÄ ir auskarus. A. paliko, o jos visos išėjo. A. ji nepažįsta, tada matė pirmÄ kartÄ .

Labai gailisi, nepagalvojo, kas bus toliau. Nematė, kaip pas I. atsirado rankinukas. D. turėjo konfliktÄ su A.. A. iÅ¡sivedė iÅ¡ Akropolio, G. su A. kibo viena kitai į plaukus. Tada įsikiÅ¡o G. ir A. apspardė. Važiuodamos susitikti, jos nusprendė, kaip aiÅ¡kinsis konfliktÄ . Net nepagalvojo, kad ji pati įsikiÅ¡. Nusivedė A. į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , iniciatyva buvo G. ir G.. Kai I. paėmė telefonÄ , ji matė. Jį paėmė iÅ¡ A. draugės. I. A. nemušė. Jos buvo penkios, A. su drauge ir S. su vienu draugu.

Konfliktas pats buvo lyg dėl vaikino. alkoholio nebuvo vartojusi. PaÅ¡alinių žmonių nebuvo. Tik liudytojai iÅ¡ sÄ raÅ¡o. Jie ėjo visi kartu. Žinojo, ko eina ir kur eina. O kaip baigsis, tai nežinojo.             Nukentėjusioji A. B., apklausos metu parodė, kad jai paskambino, pasiÅ«lė susitikti. Ji pažinojo tik D.. Ji su savo drauge R., susitiko Akropolyje. Pamatė, kad ateina bÅ«rys - 7 panelės ir 2 vaikinai. Pradėjo jÄ temptis į laukÄ . G. pradėjo rėkti, sudavė jai į veidÄ , griebė už palukų, ji jai irgi griebė už plaukų.

Tada pribėgo jos draugės ir pradėjo jÄ muÅ¡ti, spardyti. Kiek spyrių sudavė, nematė, gulėjo ant žemės užsidengusi veidÄ . G. pradėjo muÅ¡ti, paskui priėjo G. ir pradėjo jai į veidÄ trankyti. Ji parkrito, tai ir kitos supuolė. Kas kÄ kalba, kažkiek girdėjo. D. pažįsta per bendrus draugus. Mokosi skirtingose mokyklose. O daugiau nei vienos nepažinojo. Skambino jai G., ji dar klausė, kokia G. čia. ji jos nepažinojo ir pasakė, kad neturi laiko. Ir jokių konfliktų dėl vaikinų nebuvo su ja.

Kodėl ji taip pasielgė, ji nežino. RankinukÄ buvo padavusi draugei. Po visko neturėjo nieko, jos paėmė viskÄ iÅ¡ jos draugės. I. ramino, prašė ir sakė, kad baigtų, jau gana. Jos draugė stovėjo ir prašė, kad baigtų. O jai dar pagrasino, kad ir jÄ sumuÅ¡. Po visko draugės paprašė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Buvo lūžusi nosis, galva visa guzais, fanarai, mėlynės, lÅ«pa praskelta, iÅ¡ bambos iÅ¡plėštas auskaras, iÅ¡ ausų auskarai iÅ¡plėšti, iÅ¡peÅ¡ti plaukai.

SmÅ«gius daugiausiai jautė į galvÄ , į nugarÄ ir į kojas. 20 000 litų - tiek verti jos iÅ¡gyvenimai. Negalėjo miegoti, sapnuodavo koÅ¡marus, negalėjo eiti į mokyklÄ , gėrė raminamus vaistus, bijojo iÅ¡eiti į gatvę - pastoviai autobuse sutikdavo G. ir G.. O turtinė žala, tai daiktai, kurie buvo pavogti, dar striukė ir vaistai. AtsipraÅ¡yti niekas nebandė, ir žalos atlyginti nebandė. Paėmė už rankų ir pradėjo tempti. GalbÅ«t ir buvo galimybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ .

Kai iÅ¡sitempė iÅ¡ Akropolio, jau kilo minčių, kad gali blogai baigtis. Kiek smÅ«gių buvo suduota, tikrai neatsimena. Visos, kas mušė, visos ir keikėsi. Buvo triukÅ¡mas. G. liepė bučiuoti batus, o jai atsisakius, spyrė į galvÄ . Lyg G. grasino padegti man plaukus. Indrė bandė sudrausminti merginas, o G. tuo momentu palaikė merginas. Kur trenkė G., įvardinti negalėtų. G. tikrai jai trenkė į nosį, ir į veidÄ ji daug kartų trenkė. Dėl rankinės jos niekas neklausė nieko, paėmė iÅ¡ jos draugės ir viskas.

Mokyklos nelankė beveik mėnesį. Dingę daiktai yra iÅ¡vardinti. Nieko nesiaiÅ¡kino, tik gavo muÅ¡ti. Ir iki Å¡ios dienos nieko nesiaiÅ¡kino. G. S. jai tikrai spyrė į nugarÄ ir draugė sakė, kad ji spardė ir į galvÄ . Å iuo metu jaučiasi negerai. Niekur neina, sėdi namie. GÄ sdino, kad sumuÅ¡, jei eis į policijÄ . Buvo sutikus G. su G. autobuse, tai jos juokėsi, siÅ«lė dar kartÄ iÅ¡lipti. Dėl ko jÄ sumušė, ji neklausė. Rankinukas su pinigine grÄ Å¾inti. Auskarai dingo su visa dėžute, striukė suplėšyta.

Nukentėjęs G. B. apklausos metu parodė, kad dukters draugė parašė žinutę, kad dukrÄ su greitÄ jÄ iÅ¡vežė į klinikas. IÅ¡ pradžių jam dukra sakė, kad užpuolė nepažįstami, sumušė ir viskÄ atėmė. Paskui po truputį iÅ¡siaiÅ¡kino, kad buvo įvykdyta egzekucija. Po klinikų nuvažiavo į policijÄ . Turtinė žala padaryta jam, daiktus dukrai pirko jis. Dukrai tada buvo 15 metų. Dalis daiktų grÄ Å¾inta, lyg iÅ¡ tyrėjos - rankinukas, piniginė. Ä® įvykio vietÄ nuvykęs buvo.

ApžiÅ«rėjo, rado kraujÄ . Dukra gydėsi klinikose, paskui namuose gulėjo, gėrė vaistus. Vaistus iÅ¡rašė gydytoja, ji gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Dėl nesutarimų su bendraamžiais dukra nesiskundė, nieko nesisakė, kad su kažkuo bÅ«tų labai susipykusi. Bendravime problemų nepastebėjo. Po įvykio Å¡okinėdavo naktimis, nemiegodavo. Važiuodavo pasiimti, bijodavo pati grįžti. ReiÅ¡kiniai dabar jau sumažėję. PrieÅ¡ teismo posėdžius užeina depresija, panika. Pas psichologus nesilankė, patys bandė susitvarkyti.

IÅ¡ pradžių dukra melavo, nes bijojo, buvo prigÄ sdinta.Liudytoja R. R., apklausos metu parodė, kad žino dėl ko pakviesta liudyti. A. jai pasakojo, kad jai skambina nepažįstama mergina ir jos susikoliojo. Jos važiavo į Akropolį, jai paskambino G. ir sakė, kad atvažiuos dviese su D. pasikalbėti su A.. Jie atvažiavo devyniese. Tai visi liudytojai ir dar 2 berniukų panelės. A. liepė apsirengti ir iÅ¡eiti. JÄ už rankų iÅ¡sitempė. Tempė G. ir G.. JÄ D. ir Indrė paėmė už rankų.

G. pradėjo A. tampyti, A. atgal. Jos pradėjo muÅ¡tis. G. puolė ginti G. ir pradėjo muÅ¡ti A., pradėjo spardyti. I. nieko nedarė, tik stovėjo. Mušė G., G. trenkė į aki į nosį spyrė jai. A. rankinukÄ turėjo ji. Neatsimena kuri, bet iÅ¡ jos jį iÅ¡plėšė. A. mušė I., G., G. ir G.. IÅ¡ visos kompanijos pažinojo D.. Ji tik stovėjo ir žiÅ«rėjo, nieko nedarė. Sakė baikit, užtenka. O G. sakė „tu to norėjai, tai dabar tylėk, nes pati gausi“. G. su G. buvo pagrindinės. I. sudavė kelis kartus.

G. liepė bučiuoti batus, paskui spyrė į galvÄ už tai, kad nebučiavo. Vaikinai tiesiog stovėjo. Ji rėkė, kad jos baigtų. Priėjo kažkuri ir sako „dar parėksi, pati gausi“. Ji iÅ¡sigando. Bandė skambinti, bet irgi neleido. Nieko negalėjo padaryti. Dėl ko užpuolė A., ji nežino. A. tik D. pažinojo. Ji pasakė, kad A. serga mažakraujyste. Dar jos pasakė, kad nekviestų policijos. PaÅ¡alinių žmonių ten nebuvo. IÅ¡ A. pavogė telefonÄ . Jis buvo pas jÄ , I. paėmė jai iÅ¡ rankų.

Rankinuke buvo auskarai, pudra, piniginė, dezodorantas. RankinukÄ paskui rado ant kampo padėtÄ , jau po visko, kai jau iÅ¡eidinėjo iÅ¡ tos vietos. Buvo keiksmažodžiai. G., G., G., I. rėkė. Sakė, kad padegs plaukus, liepė bučiuoti batus. Daugmaž viskÄ matė, visas aplinkybes. GalbÅ«t dabar maiÅ¡o merginų vardus, bet veidus atsimena. A. į stuburÄ iÅ¡ kabluko trenkė G., kai A. klÅ«pėjo ant žemės. G. ne kartÄ trenkė iÅ¡ kumščio į veidÄ , bet kiek kartų, negali pasakyti.

Ar buvo smÅ«gių kojomis, neatsimena. Spardė kojomis į veidÄ . G. spyrė iÅ¡ kablų į kÅ«no Å¡onus, kitų neatsimena dabar. A. jai sutikimo nedavė, kad jos rankinę duotų. Ji atidavė, nes jos rėkavo, priėjo ir iÅ¡plėšė iÅ¡ jos rankų. Atgal neatsiėmė, nes bijojau. Jos niekas neatsiprašė. Indrė paėmė iÅ¡ jos A. telefonÄ , sudavė A.kelis kartus, lyg į veidÄ . Ketvirtoji mergina tai G.. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bylos lapai 61-62, jie buvo tikslesni, nes tai buvo iÅ¡ karto po įvykio.

TelefonÄ tikrai paėmė I.ė. Kokius necenzÅ«rinius žodžius vartojo I., neatsimena. Ir neužtikrintai atsimena, kad tikrai vartojo. Jų viso buvo 9 žmonės. Du berniukai su tom dviem merginom iÅ¡tisai bučiavosi. Kai jos mušėsi, D. buvo toliau, o kitos rėkė, nurodydamos A. kÄ daryti ir kaip daryti. D. pasakė G., kad A. G. grasino, kad susidoros. Bet taip tikrai nebuvo. O G. dėl to ir puolė. Po visko atsistojo, nuėjo prie Akropolio kampo, paskambino greitajai, paskui A. tėvams. Suprato, kad greitoji bÅ«tina, kad reikia kviesti.Liudytoja D.

A., apklausos metu parodė, kad nieko neatsimena, prieš daug laiko buvo. Paties įvykio nepamiršo, bet detaliai paaiškinti negaliu. Tvirtinu ikiteisminio tyrimo duotus parodymus bylos lape 82. Iš esančių salėje pažįsta A.. Pirmoji mergina yra G., iš Palemono, ji G. draugė. Kaltinamosios irgi yra G. draugės. Antroji mergina neatsimena kuri, gal Indrė. Kuri yra ketvirtoji mergina, neatsimena. Kaltinamųjų vardus sužinojo po įvykio. Pirmoji mergina yra G., antroji I., trečioji G.. Buvo su A. sukonfliktavusios, bet rimtai nieko nebuvo.

Pasisakė G. ne piktuoju apie tai. G. pasikarščiavo, ne taip jÄ suprato. Ji G. davė A. telefono numerį, nes ji paprašė. Ji norėjo paÅ¡nekėti, nieko blogo. Važiavo susitikti su A., nežinojo, kad toks įvykis įvyks. Ji matė, kaip atrodė A.. Greitosios iÅ¡kvieti jai ji nebandė. Apie jos bÅ«klę, apie jos sveikatÄ A. nepasiteiravo. Nenorėjo kiÅ¡tis, kad pačiai nebÅ«tų blogai. G. ji žinojo ne iÅ¡ blogosios pusės, bendravo su ja kaip su pussesere. Keiksmažodžiai buvo vartojami įvairiu metu.

PirmÄ smÅ«gį davė G., toliau neatsimena. Jos su G. Å¡nekėjo, papasakojo apie A., sako „iÅ¡siaiÅ¡kinsime gražiai“. Kur dingo A. daiktai, ji nežino, ji jų nematė. Neatsimena, dėl ko su Agne konfliktavo. Dėl kažkokios smulkmenos. Su A. buvo du mėnesius pažįstamos. Bendravo su H., viskas įvyko dėl jo, visas konfliktas su A.. Nepasidalino draugyste. MuÅ¡tynės nėra bÅ«das spręsti problemas. Po įvykio su A. nekalbėjo. su G. dabar nebendrauja, ji jos antros eilės pusseserė.

Visos keturios mušė A., ji mačiau.Liudytoja G. J., apklausos metu parodė, kad susitiko PC „Molas“: buvo ji, D., I., G., G., S., R. ir jų panelės. Nuvažiavo į Akropolį, susitiko su A., išėjo iÅ¡ Akropolio ir užėjo už jo. Susistumdė ten paskui, nelabai jau atsimena. Tada A. matė pirmÄ kartÄ . D. pareiÅ¡kė, kad A. jÄ gÄ sdina, raÅ¡o jai žinutes ir paprašė jos pagalbos. Sako „pasakyk jai, kad daugiau neraÅ¡ytų“. Ji parašė, o A. atrašė „ne tavo reikalas, nesikiÅ¡k“.

Tada sako: „gerai, susitinkam, į akis pasakysiu“. Ir jos susitiko. Susistumdė ir toliau neatsimena, nes senai vyko. Tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus 1 tomo b. l.

90. taip viskas ir buvo. G. ir I. ko ten ėjo, ji nežino. Jos ėjo su jomis kartu. KÄ darė kiti, ji nematė, nes buvo tamsu. Ji nežino, kas sumušė A.. Buvo tamsu. Kas sakė, kad padegs plaukus, ji nežino. TÄ dienÄ nebuvo planuota susitikti su A.. Jos buvome PC „Molas“ ir sumÄ stė nuvažiuoti. Sutiko padėti, nes tai jos pusseserė. Alkoholio vartojusi nebuvo. Ir narkotikų nebuvo vartojusi. Turi problemų su rega, neÅ¡ioja akinius. Juos jai nuolat reikia neÅ¡ioti. Tada buvo be akinių. Dėl ko čia viskas įvyko, tai suprato, kad reikalo aiÅ¡kintis nebuvo.

Kas pavogė A. telefonÄ , ji nematė. Ji nenusiėmė nei laikrodžio, nei kuprinės. Bučiuoti batus liepė tikrai ne ji. Ir ne ji spyrė į veidÄ . JÄ tikriausiai draugės apkalba, nes su jomis dabar nebendrauja. Kiekviena sako, kaip jai yra geriau, kaip palankiau. NukentėjusiÄ jÄ sutinka autobuse, bet jai tas neįdomu. Buvo sutikusi jos brolį, tai jis pasakė, kad po teismo ji bus pakasta. D. jÄ apkalba, kad jai geriau nuo to bÅ«tų.Liudytojas S. B. apklausos metu parodė, kad kaltinamÄ sias pažįsta.

I. yra klasioko sesuo, o kita klasioko sesers draugė. Dabar nebendrauja, anksčiau pasisveikindavo, pasiÅ¡nekėdavo. Buvo pažįstami. Dėl ko yra pakviestas, jis žino. Merginos susimušė. Nukentėjusiosios vardo jis nežino. Ir beveik nieko neatsimena. Policijoje sakė tiesÄ . Atsimena, kad ėjo į Akropolį, susitiko prie PC „Molas“. Ėjo su kaltinamosiomis. Netyčia susitiko. Buvo su R. S.. Dar buvo dvi draugės, kurios muÅ¡tinių nematė, nes buvo išėjusios. Ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l.

77) parodė, kad 2010 metų žiemÄ , buvo prie prekybos centro „Akropolis“ , lauke, kur pamatė einančias iÅ¡ matymo pažįstamas merginas G., G., I. bei berods jos draugę antrÄ jÄ G. ir dar vienÄ merginÄ , kurios nebuvo iki tol matęs ir nepažinojo – Å¡i mergina buvo apie 170 cm Å«gio, apie 15 metų amžiaus, juodų iki pečių ilgio plaukų. Su jomis pasisveikinus merginos pasiÅ«lė eiti su jomis į „Akropolį“, paklausus ko ten eiti atsakė, kad pamatys. Nieko blogo neįtardami nuėjo paskui jas.

„Akropolyje“ nuėjo į kavinę „De Lano“, kur prie stalelio sėdėjo dvi nepažįstamos merginos – viena iÅ¡ jų buvo Å¡viesesnių plaukų, o antroji – tamsesnių. Priėjusios prie Å¡ių merginų sutiktos merginos kažkÄ joms pasakė, tačiau kÄ tiksliai nepamena. Netrukus visi išėjo į laukÄ , pirmajai merginai į parankes buvo įsikibusi G. pirmoji bei dar kažkuri mergina, kuri nepamena, antroji mergina ėjo pati. Neatrodė, kad kažkuriÄ merginÄ iÅ¡ „Akropolio“ veda per prievartÄ . jis manė, kad jos kaip panelės eina viena kitai įsikibusios, todėl nieko blogo neįtarė.

Išėjus iÅ¡ „Akropolio“ pasuko į kairę, vėliau vėl į kairę ir ėjo nežinomu keliuku pro darželį iki namo, kuris buvo panaÅ¡us į apleistÄ namÄ . Nuėjus prie minėto namo jis su R. bei su jais buvusiomis merginomis buvo toliau nuo kitų merginų. Matė, kad konfliktas prasidėjo tarp pirmosios G. ir pirmosios merginos, matė, kad G. pirmoji įsikibo merginai į plaukus ir jos abi įsikibusios viena kitai į plaukus pradėjo juos tampyti. Taip Å¡iek tiek pabuvus G. jas abi iÅ¡skyrė.

Po kiek laiko abi merginos vėl susikibo už plaukų ir tuomet matė, kad G. keletÄ kartų –koja spyrė merginai į kojas bei vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ . G. nuo merginos atsitraukus, po kiek laiko prie jos priėjo antroji G. ir matė, kad ji spyrė merginai keletÄ kartų į kÅ«nÄ , tačiau į kuriÄ tiksliai vietÄ negali pasakyti. Taip pat Å¡io įvykio metu girdėjo, kad kažkuri iÅ¡ merginų, kuri nurodyti negali, grasino merginai, kad padegs plaukus, tačiau nematė kad bÅ«tų kas nors uždegęs bent žiebtuvėlį ar degtukus, girdėjo tik taip sakant.

Taip pat atsimena, kad vėliau, nustojus muÅ¡ti merginÄ , I. padavė jai sniego, kad ji nusivalytų juo veidÄ , vėliau matė, kad buvo kraujuotas sniegas, tačiau nematė, kad mergina bÅ«tų kraujuota. Nematė, kad I., G., penktoji su jomis buvusi mergina bÅ«tų sudavusios merginai nors vienÄ smÅ«gį, tačiau matė, kad viduryje viso Å¡io įvykio, tiksliai kuriuo metu pasakyti negali, I. priėjo prie muÅ¡amos merginos draugės ir liepė jai duoti rankinukÄ , kuri jį turėjo. Mergina atsakė, kad čia ne jos rankinukas, kad čia jos draugės, bet I. vis tiek pasakė, kad duotų, ir jai davus tÄ rankinukÄ Indrė nuėjo už namo kampo toliau nuo visų ir matė, kad kraustė tÄ rankinukÄ â€“ tai buvo tas pats rankinukas, kurį turėjo muÅ¡ama mergina pradžioje Å¡io įvykio.

Nematė kÄ I. iÅ¡ to rankinuko išėmė, tačiau matė, kad po kiek laiko ji grįžusi prie visų atidavė rankinukÄ muÅ¡amos merginos draugei. Vėliau kai muÅ¡ama mergina nusivalė sniegu veidÄ visi išėjo tas merginas palikdami dviese. Tik išėjus pastebėjo, kad Indrė turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , pamena, kad ji sakė žiÅ«rėdama į telefonÄ , kad reikia telefono apsaugos kodo, iÅ¡ ko suprato, kad ji pavogė iÅ¡ minėtos merginos šį telefonÄ . Pagarsinti parodymai yra teisingi, tada viskÄ prisiminė ir papasakojo, kÄ matė.

KÄ veikė S., neprisimena.Liudytojas R. S. apklausos metu parodė, kad iÅ¡ matymo žino kaltinamÄ sias G. ir I.. Išėjus iÅ¡ PC Akropolis buvo muÅ¡tynės, tiek ir pamena, viskas buvo senai tamsu, prieÅ¡ porÄ metų, todėl negali visko prisiminti. Koks metų laikas nepamena, žinau kad buvo sniego policijoje buvau apklaustas, bet nelabai kÄ pamena, kÄ kalbėjau, sakė pareigÅ«nams tiesÄ . Policijoje apklaustas buvo po įvykio iÅ¡ karto, tada geriau viskÄ prisiminė nei dabar. Daug ko nepamena dabar jau, tuo metu, kai pareigÅ«nas apklausinėjo prisiminė.

Kad merginos susitiko su kitomis merginomis, ėjo pasikalbėti. Apie kÄ kalbėjo nežino. Mergina, kuria sumušė buvo „prisikalbėjusi" suprato, kad kažkÄ buvo padariusi, buvo kažkokios kalbos, tarpusavyje kalbėjosi merginos apie tai. G. gal kalbėjo, negali tiksliai prisiminti. Matė įvykio dalį, dalį laiko buvo nusisukęs. Mėgino, prašė, kad nelystų merginos, bet niekas  neklausė. Merginos pasiÅ«lė kartu eiti iÅ¡ PC Akropolio, tai ėjo, pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ ir išėjo.

Po įvyko su merginomis nebendravo. IÅ¡ viso merginų buvo atrodo, kad Å¡eÅ¡ios, iÅ¡ jų pažinojo G. ir G. –G. ir G. žinojo iÅ¡ mokyklos kiek pasiÅ¡nekėdavo. Nuo įvykio vietos buvo apie 10-15 (deÅ¡imt-penkiolikos) metrų atstumu, ta vieta nebuvo apÅ¡viesta, buvo tamsu. Buvo dviese su Sauliumi, o visos merginos buvo pačiame įvykyje. Matė, kad G. ir G. mušė, daugiau kÄ kitos merginos veikė nematė, didžiÄ jÄ dalį laiko buvo nusisukęs.Liudytoja G. A. apklausos metu parodė, kad nieko negali pasakyti praėjo daug laiko ir nieko neatsimena.

Nukentėjusiosios nepažįsta, jÄ tik mačiusi. Tada buvo su G. PC „Akropolis", viskas pasibaigė muÅ¡tynėmis. Buvo tamsu, todėl nelabai kÄ matė. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 100 – 101) liudytoja parodė, kad atėjus aiÅ¡kinti tarpusavio santykių prie PC „Akropolis“ esančio darželio G. J. su A. kažkÄ tarpusavyje kalbėjo, vėliau susistumdė, tampė už plaukų, todėl ji puolė jas iÅ¡skyrė. Jas tik iÅ¡skyrus A. spyrė jai į kojÄ bei suėmusi už striukės sudavė, taip jÄ sunervindama.

Tuomet ji pradėjo jÄ muÅ¡ti, t.y. keletÄ kartų įspyrė jai į kojas ir jos susistumdė, o A. parkritus ant žemės, spyrė bent du kartus į nugaros – pilvo Å¡ono sritį. Tuo pačiu metu A. smÅ«gius sudavė ir G.. Gali bÅ«ti, kad kažkuri iÅ¡ jų įspyrė jai ir į galvos sritį, nes ji judėjo. MuÅ¡ant A. prie jų prisijungė ir G., kuri A. sudavė bent keturis smÅ«gius kojomis į galvos, pečių, pilvo Å¡ono sritis. Tuo metu I. visÄ laikÄ vaikščiojo tarp jų, kai jos mušė A..

Po suduotų smÅ«gių pamatė, kad A. kažkur veido srityje bėga kraujas, todėl nustojo muÅ¡ti. A. valantis veidÄ prie jos priėjo G. ir liepė A.i bučiuoti batus. A. nesutikus kažkas pasiÅ«lė padegti jos plaukus, tačiau kas taip sakė ji nematė. Po kurio laiko, I. klausė A. kur yra jos daiktai, t.y. jos telefonas, pinigai, ir tik tuomet pamatė, pas jÄ , A. rudos ar juodos spalvos rankinukÄ , kurį ji apžiÅ«rėjo. Po kurio laiko girdėjo kaip I. garsiai pasakė, kad ji turi naujÄ telefonÄ , todėl suprati, kad vis tik ji ir paėmė iÅ¡ A. telefonÄ .

Daugiau nė viena mergina nepaėmė nei iÅ¡ A., nei iÅ¡ jos draugės jokio kito daikto. Tvirtina garsintus savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.Ekspertė Liucija Karčiauskaitė apklausos metu parodė, kad sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai A. B. atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas tik dėl nosies sulaužymo. Nukentėjusiajai į veidÄ buvo suduota 3 ar 4 smÅ«giai. Nosis galėjo sulūžti ir nuo vieno smÅ«gio. Jei buvo trenkta į tÄ pačiÄ vietÄ , galėjo ir nuo kito smÅ«gio lūžti.

Jei bÅ«tų trenkiama koja, bÅ«tų masyvesnis kaulo lūžis, nesvarbu, kad tai nepilnamečio smÅ«giai. Į nosį buvo duota kumščiu. O į galvÄ galėjo bÅ«ti ir spardoma. Viso buvo ne mažiau kaip 7 smÅ«giai. Nustatyti, ar mušė vaikas, ar suaugęs, negalima. Nosies kaulo lūžis apraÅ¡ytas kompiuterinės tomogramos.Kaltinamosios G. S. atstovė S. S. apklausos metu parodė, kad dukrÄ auginu viena, iÅ¡situokusi. Mergaitė yra gera, myli mažus vaikus, turi daug draugų. Buvo paskirta psichologinė pagalba, tai AukÅ¡tuolis pasakė, kad mama, vaikas viskÄ turi iÅ¡bandyti.

Kreipėsi pagalbos, nes dukra mokyklos nelankė. Ėjo kalbėtis su socialine, su auklėtoja. Ir dukra sakė, kad tikrai eis į mokyklÄ . Dukra nori dirbti, padėti, mokintis vakarinėje mokykloje. Supranta, kad sumuÅ¡ta mergina. Už vaistus reikia mokėti, bet daiktų tai neėmė. Civilinio ieÅ¡kinio suma yra beprotiÅ¡ki pinigai. Gal ji taip ir jaučiasi, kiek paprašė. IÅ¡ kur pažįstamos su I., nežinau. Ar ji teigiama, ar neigiama, nežino. Bet įtakÄ jai daro. Indrę yra anksčiau mačiusi.

Dukters charakteris pasikeitė po mamos (močiutės) mirties. Ji užsisklendė savy, pradėjo daugiau rÅ«pėti draugai, daug kÄ nuslėpdavo. Po Å¡ito įvykio ji sakė, kad kvailai pasielgė, tik dabar tai suprato.Be kaltinamųjų prisipažinimo, liudytojų apklausos, kaltė įrodyta, G. B. pareiÅ¡kimu įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolais ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.2010-03-03 G. B. pareiÅ¡kime (t. 1, b.l.

8) nurodyta, kad apie tai, kad 2010-03-02 apie 20.50 buvo sumuÅ¡ta jo dukra A. B. gim. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 9-10) nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta , esanti Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune. ApžiÅ«ros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta.Daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolais ( t.1, b.l. 20-25) nustatyta, kad G. B. pateikė apžiÅ«rai juodos spalvos striukę „Crashone“, tamsiai rudos spalvos piniginę, auskarÄ , juodos spalvos rankinę, du bilieto pirkimo kvitus, kurie apžiÅ«rėti kaip daiktai turintys reikÅ¡mės bylai ir pakvitavimu grÄ Å¾inti G.

B.. VTMT prie LR TM KS specialisto iÅ¡vada Nr. G941/10(02) . (1t., 37-38 b.l.) nustatyta, kad A. B. konstatuota odos nubrozdinimai deÅ¡inėje momeninėje srityje, juosmenyje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kryžkaulio, kairio kirkÅ¡nies sumuÅ¡imas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutriko ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t., 55-59 b.l.) nustatyta, kad nukentėjusioji A.

B. parodė vietÄ , kurioje ji buvo muÅ¡ama. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1t., 63-68 b.l.) nustatyta, kad R. R. pateikė penkias atspausdintas nuotraukas, kuriose nufotografuotos D., G., I., G., S..Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1t., 70 b.l.) nustatyta, kad PPC „Akropolis“ apsaugos darbuotojas pateikė kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u.ApžiÅ«ros protolu (1t., 71-74 b.l.) nustatyta, kad kompaktinė plokÅ¡telė yra Å¡viesiai sidabrinės spalvos, ant jos yra gamyklinis užraÅ¡as „Acme“.

Plokštelės viduje matomi du vaizdo įrašai. Pirmajame iš jų vaizdas trunka nuo 20:02:22 iki 20:03:07, matyti, kaip eina grupė asmenų „Akropolio“ alėja, vėliau asmenys išeina iš prekybos centro. Antrame vaizdo įraše vaizdas trunka nuo 20:01:15 iki 20:01:35, jame matoma, kad eskalatoriumi leidžiasi 11 asmenų grupė – nuo pirma einančių 8 asmenų trys merginos atsilikusios ir eina šiek tiek toliau nuo pirmųjų, matoma, kad mergina tamsiais plaukais įsikibusi į parankę merginai šviesiais plaukais.

Daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolais (1t., 125-129 b.l.) nustatyta, kad I. R. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œSamsung” su jame esančia “Pildyk” SIM kortele ir atminties kortelę “Nokia 256 MB”, kurie buo apžiÅ«rėti kaip daiktai turintys reikÅ¡mės bylai. Mobiliojo ryÅ¡io telefonas “Samsung”, “Pildyk” SIM kortelė pakvitavimu gražinti I. R..IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, Å¡aukė vieÅ¡oje vietoje, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, mušė kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiÄ jÄ A.

B. ir taip jÄ sužalo. Savo tokiu elgesiu kaltinamosios sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nors kaltinamosios pilnai nepripažino visų įvykio aplinkybių, tačiau iÅ¡ esmės pripažino padariusios inkriminuojamus nusikaltimus. Nukentėjusioji ir kartu su ja buvusi liudytoja R. R.. tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtai nurodė įvykio aplinkybes, nurodė jų atliekamus veiksmus (liudytojo apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu), taip papildydamos viena kitos parodymus.

Kaip parodžiusi nukentėjusioji įvykio metu ji buvo nugriauta veidu žemyn ir tuo metu negalėjo viskÄ matyti. Įvykis buvo 2010-03-02, be to, tiek įvykio metu, tiek po jo nukentėjusioji patyrė Å¡okÄ , stresÄ , todėl nukentėjusioji aiÅ¡kindama kai kurias bylos aplinkybes, o taip pat teisme vėl iÅ¡ naujo pergyvendama patirtų įvykių stresÄ , iÅ¡gyvenimus, galėjo, susimaiÅ¡yti, ne viskÄ atsiminti, tuo labiau, kad anksčiau nukentėjusioji kaltinamųjų nepažinojo. Be to, kaip jau konstatavo teismas, kad kaltinamosios iÅ¡ esmės pripažino padariusios nusikaltimus, nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ esmės atitinka ir kaltinamųjų nupasakotos įvykio aplinkybės, kurias taip pat patvirtina ir teisme apklausti liudytojai, matę įvykį.

Todėl teismas remiasi Å¡ių liudytojų parodymais, kiek jie neprieÅ¡tarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms. Taip pat kai kurias įvykio aplinkybes, jo prieÅ¡istorę patvirtina PC „Akropolis“ vaizdo įraÅ¡as, specialisto iÅ¡vada.   Kaltinamosios bei kartu buvusios mažametės, kurios neturėjo amžiaus, kad bÅ«tų patrauktos baudžiamojon atsakomybė ir atlikusios veiksmus, naudodamos fizinį smurtÄ sudavė nevienodÄ smÅ«gių skaičių, įvairiu bÅ«du (ir rankomis, ir kojomis), tačiau visos sutartinai, pačios atlikdamos tam tikrus veiksmus bei matydamos kitas, atliekančias įvairius teisei prieÅ¡ingus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, suvokė daromÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė vieÅ¡u nukentėjusiosios užgauliojimu, žeminimu.

Nusikaltimus darė veikdamos bendrai – bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų veiksmai vieÅ¡oje vietoje – prie PC „Akropolis“, netoli daugiabučių gyvenamųjų namų, kur nuolatos vaikÅ¡to žmonės, nuolat važinėja automobiliai, vertintini kaip prieÅ¡taraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios vieÅ¡o elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Å iais įžūliais veiksmais, demonstruodamos nepagarbÄ , nusikaltimÄ darydamos kitų asmenų (S. B., R.

S.) akivaizdoje, kaltinamosios sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamųjų I. R. ir G. S. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Taip pat, baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiÅ¡kai įrodytu, jog kaltinamosios I. R. ir G. S., veikdamos kartu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias vietas, įvairiu bÅ«du nukentėjusiajai A. B., kas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimo be nukentėjusiosios, liudytojų, kaltinamųjų parodymų, taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada. Kaltinamųjų elgesys – veiksmai nukreipti prieÅ¡ vienÄ Å¾mogų, smÅ«giai ne tik rankomis ir kojomis - leidžia tvirtinti, kad kaltinamosios turėjo tiesioginę tyčiÄ sutrikdyti A. B. sveikatÄ ir tokių pasekmių siekė. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų akivaizdu, kad jos veikė sutartinai – visos kartu mušė nukentėjusiÄ jÄ A.

B.. Tai, kad byloje nenustatyta, nuo kurio asmens suduoto smÅ«gio nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikÅ¡mės, sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės už kilusius padarinius klausimÄ . Kaltinamosios tyčia suduodamos smÅ«gius nukentėjusiajai, matydamos, kaip tyčia nukentėjusiÄ jÄ muÅ¡a kitos įvykyje dalyvavusios merginos, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiosios sužalojimo procese.

IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamosios, muÅ¡damos nukentėjusiÄ jÄ , suvokė veikos pavojingumÄ , galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sÄ monėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jos yra atsakingos už atsiradusius padarinius. Kaltinamosios I. R. ir G. S. padarė nusikaltimÄ , kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.Taip pat teismas laiko visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamoji I.

R., atlikusi vienus nusikalstamus veiksmus, panaudojus fizinį smurtÄ , grasindama tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ iÅ¡ nukentėjusiosios A. B. ir R. R. pagrobė G. B. priklausantį svetimÄ turtÄ , rankinę su joje buvusiais daiktai, kuria laikė R., kol buvo žeminama ir muÅ¡ama nukentėjusioji A. B.. toks I. R. ir jos bendrių elgesys akivaizdžiai leido suprasti, kad smurtas gali bÅ«ti panaudotas. Nusikaltimas baigtas, kadangi pagrobtu turtu kaltinamoji I. R. disponavo savo nuožiÅ«ra. Tokiais veiksmais kaltinamoji I.

R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d.Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ ( BPK 44 str. 10 d.).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ( kaltinamajam ) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Å ioje byloje nukentėjusioji A. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 434,52  ( keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių) litų turtinės žalos ir 20000 ( dvideÅ¡imt tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamųjų I. R. ir G. S.. priteisimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje ( t. 2, b.l. 49-50)  nurodo, jog turtinė žalÄ sudaro 434,52  ( keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių) litų dėl pavogtų ir negražintų daiktų, suplėšytos striukės, taip pat gydymui pirkti medikamentai, patvirtinti receptais ir kvitais, ieÅ¡kinys įrodytas ir pagrįstas, todėl 190, 52 litų atsiradusi turtinė žala dėl gydymo iÅ¡laidų ir suplėšytos striukės priteistina pilnai iÅ¡ kaltinamųjų solidariai. 224 litų suma, dėl pavogtu ir negražintų daiktu priteistina iÅ¡Â I.

R.. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų kaltinamųjų I. R. ir G. S. veiksmų, suduotų smÅ«gių į  veidÄ Â nukentėjusiajai A.

B. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis jaučiasi nesaugus vieÅ¡oje vietoje kaip matyti iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų (t.1, b.l. 41-44 ) jam teko kurį laikÄ lankytis gydymo įstaigose, reikėjo susitvarkyti dantį, kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių. Po patirtų sužalojimų susilpnėjo bendravimas, atsirado baimės,. Nesaugumo jausmas, iÅ¡gyvena dėl aktyvumo apribojimo kurie galimi ir ateityje, patyrė nerimÄ dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje, visa tai įvertino 20000 (dvideÅ¡imt penkiais tÅ«kstančiais) litų.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymÄ privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d. ). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga, prioritetÄ teikiant žalÄ patyrusiam asmeniui. Taip pat žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį.

Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos ( pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta, taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, kaltinamųjų veiksmais, nusikaltimu padaryta turtinė žala, kuri nėra didelė ir priteistina, kaltinamoji I.

R. nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametė, kaltinamoji G. S. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, tačiau dabar jau pilnametė, kaltinamosios yra labai jauno amžiaus, sveikos, galinčios dirbti, be to Å¡iuo metu kaltinamosios augina kÅ«dikius, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų nukentėjusiosios sveikata gali blogėti ateityje, be to praÅ¡oma priteisti 20000 (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių) litų suma yra aiÅ¡kiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio ( pavyzdžiui kaltinamųjų Å¡eimų materialinė padėtis, gyveno nedarniose Å¡eimose), neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl teismas laiko, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 20000 litų dėl neturtinės žalos yra per didelis, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos bÅ«tų 6000 litų, kuri ir priteistina solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I.

R. ir G. S..Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ atsižvelgiama į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltės forma ( padaryti tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str. Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino padariusios nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.Teismas G.

S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai jog teisiama už du nusikaltimus, tačiau nusikaltimai sudaro idealiÄ sutaptį, teisiama pirmÄ kartÄ , dėl nusikalstamų veikų padarytų pirmÄ kartÄ , nusikalto bÅ«dama nepilnametė, nusikaltimo padarymo metu nebuvo iniciatorė, tačiau pritarė visiems veiksmams savo pasyvumu, taip prisidėdama prie nusikaltimo padarymo charakterizuojama pakankamai gerai, į asmenybę, gyvenimo sÄ lygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str., įvertino savo elgesį, suprato savo tokio elgesio pasekmes, dėl to labai gailisi, Å¡iuo metu augina kÅ«dikį.

Teismas daro iÅ¡vada, kad yra visi BK XI skyriaus 93 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai bei mano, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ( BK 82). Teismas, skirdamas bausmę I. R. atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametė, prisipažino padariusi nusikaltimÄ , kaltinama trijų nusikaltimų padarymu, nusikaltimai sudaro idealiÄ sutaptį, du nusikaltimai apysunkiai, gailisi dėl padarytų nusikaltimo, nors posėdžių metu nebuvo nuoÅ¡irdi, tačiau teisiama pirmÄ kartÄ , dėl nusikalstamų veikų padarytų pirmÄ kartÄ , tačiau nusikalto bÅ«dama pilnametė, nusikaltimo padarymo metu nebuvo iniciatorė, tačiau pritarė visiems veiksmams savo elgesių, taip prisidėdama prie nusikaltimų padarymo, be to bÅ«dama tuo metu jau pilnametė leido nusikalstamai elgtis nepilnametėms ir pati prisidėdama rodė blogÄ elgesį, taip pat į tai, kad bausta administracine tvarka, padarė savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ pagrobdama svetimÄ turtÄ , į asmenybę, gyvenimo sÄ lygas, augina kÅ«dikį, kurio neseniai susilaukė bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., 8 p., 180 str. 1 d. sankcijos numato su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant I. R. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant ( BK 92 str.).IÅ¡ kaltinamųjų valstybės naudai priteistinos proceso iÅ¡laidos – advokato atstovavimo nukentėjusiajai iÅ¡laidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) 1690 litų ( vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt) litų suma valstybės naudai pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažymÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,n u s p r e n d ž i a :             G.

S. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. padarymo vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 82 str. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų per 3 (tris) mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.I.

R. pripažinti kalta pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d. ir nuteisti :pagal LR BK 284 str. 1 d. ( vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas ) 5 ( penkeriems) mėnesiams laisvės atėmimo pagal 138 str. 2 d. 8 p. ( nesunkaus sveikatos sutrikdymas)  8 ( aÅ¡tuoneriems ) mėnesiams laisvės atėmimopagal 180 str. 1 d. ( plėšimas) 6 ( Å¡eÅ¡eriems ) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.,  paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 1 ( vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ I. R. atidėti 1 (vieneriems ) metams, paskirti baudžiamojo poveikio priemones neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų per 3 (tris) mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, be institucijos prižiÅ«rinčios įpareigojimų vykdymÄ nekeisti gyvenamosios vietos.Priteisti solidariai iÅ¡ I. R. ir G. S. nukentėjusiajai A. B. 6000 ( Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, 190, 52 litus turtinei žalai atlyginti  (  šeÅ¡iasdeÅ¡imt septynis ).

IÅ¡ I. R. nukentėjusiajai A. B. 224 litus turtinei žalai atlyginti. Priteisti solidariai iÅ¡ I. R. ir G. S. 1690 litų ( vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt) litų pripažintus proceso iÅ¡laidomis už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pervedant juos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas ž- 188659752, AB banke „Swedbank“ įmokos kodas 5630.Paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir I.

R. dokumento paėmimÄ nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno miesto apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .Teisėja                                                                                                             Daiva Mazur