3de08cd2-ec0e-49b9-b7db-0a90c46a137a · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-595-212/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00101-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.4.2.9.2; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

G., atsakovo J. G. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Ž. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį gyvenamojo namo, garažo, daržinės, tvarto, šiltnamio, malkinės, viralinės, kiemo statinių ir žemės sklypo kiekvienam, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovo J.

G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Ž. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo G. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė A. G. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jai ir atsakovui J. G. nuosavybės teisę į ½ dalį kiekvienam gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad dalį turto, t. y. gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , daržinę, tvartÄ , kiemo statinius atsakovas įgijo iki santuokos sudarymo, tačiau Å¡alims gyvenant santuokoje iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, bendru darbu, Å¡io turto vertė buvo iÅ¡ esmės pagerinta, todėl tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å alims gyvenant santuokoje buvo atlikti Å¡ie pagerinimai: 1994 m. buvo atliktas namo vidaus remontas: iÅ¡lygintos sienos, iÅ¡kaltos medžio lentutėmis, koridorius atskirtas medine siena nuo rÅ«sio; 1997 m. keturi seni pirmo aukÅ¡to langai pakeisti naujais plastikiniais langais; 2006 m. prie gyvenamojo namo pastatytas priestatas bei įrengtas atskiras įėjimas į antrÄ jį aukÅ¡tÄ , įrengta laiptinė, įstatyti langai, pakeistos balkono durys; 2006-2007 metais atlikti esminiai gyvenamojo namo iÅ¡orės pagerinimo darbai, įrengtas antrame aukÅ¡te balkonas, uždengtas stogo danga, įdėti nauji langai, pristatyta karkasinė lodžija, pakeistos namo durys, 2008 m.

įrengta nauja šildymo sistema – geoterminis šildymas, ant stogo įrengtos dvi saulės baterijos, 2010-2011 m. gyvenamojo namo rūsyje įrengta pirtis, dušo kabina, poilsio kambarys, įstatyti plastikiniai langai, 2011 m. vietinė kanalizacija prijungta prie bendrų miesto kanalizacijos įrenginių. 1990 m. buvo pastatytas šiltnamis, malkinė ir viralinė, kuri 2000 m. buvo pagerinta. 2010 m. buvo perstatytas šiltnamis, 2004 m. pakeisti garažo ir daržinės mediniai vartai į metalinius, 2005 m. pastatyta lauko pavėsinė, įrengtas alpinariumas su baseinėliu, 2009 m. pakeistas garažo, daržinės ir tvarto stogas, pakeista nauja medinė karkasinė dalis, uždengta metalinė stogo danga.

Lauko sienos uždėtos nauja dekoratyvine danga. 2008 m. sutvarkyta lauko teritorija, 2015 m. žemės sklypo priekinė dalis aptverta nauja tvora, įrengti automatiniai vartai. 1996-12-06 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nupirktas 0,2829 ha dydžio žemės sklypas, kuriame stovi aukščiau išvardytas nekilnojamasis turtas.

3. Atsakovas J. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ , tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ 1990-05-18 Molėtų rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 57, nutraukti pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę G., o ieÅ¡kovei – pagal jos pageidavimÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovei nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Honda Accord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bei 0,2829 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 350 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnės vertės transporto priemonę; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 75 Eur kompensacijÄ už žemės iÅ¡pirkimÄ ir 5‘000 Eur už gyvenamojo namo pagerinimÄ ; priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 1990-05-18 Å¡alių sudaryta santuoka yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi ir nebėra galimybių jos iÅ¡saugoti.

4. Teigia, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nebuvo lojali jam, nuolat žemino, koliojo, grubiai su juo elgėsi, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. IeÅ¡kovė uždraudė jo dukroms ir anÅ«kams jį lankyti, kas patvirtina ieÅ¡kovės elgesio sutrikimus, visiÅ¡kÄ nesiskaitymÄ su juo. Jis yra garbaus 72 metų amžiaus, serga onkologine liga, dėl ko jo sveikatos bÅ«klė yra ypatingai sunki. Jam reikalinga ramybė, kai tuo tarpu gyvenimas su ieÅ¡kove ir jos elgesys kelia stresÄ . Teigia esÄ s tikras, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį sÄ moningai siekdama žaloti jo sveikatÄ ir sukelti stresÄ , nors jai nuo santuokos sudarymo buvo žinoma, jog gyvenamas namas su statiniais yra jo ir jo pirmos žmonos nuosavybė, kad ½ dalis gyvenamojo namo ir statinių turi priklausyti jo pirmai žmonai arba dukrai.

5. Nekilnojamasis turtas įgytas iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo, todėl Å¡is turtas yra jo ir pirmos žmonos nuosavybė ir Å¡ioje byloje nėra dalintinas. Santuokos metu su ieÅ¡kove buvo pastatytas tik gyvenamojo namo priestatas dėl kurio namo dydis padidėjo 20,03 kv. m. Toks pagerinimas negali bÅ«ti laikomas esminiu dėl ko ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į ½ gyvenamojo namo. Be to, tai buvo įrengta tik apÅ¡iltintas įėjimas į namo patalpas vietoje buvusios laiptinės. Kadangi santuokos metu buvo atliekami ginčo gyvenamosios valdos pagerinimo darbai ir didžioji dalis turto pagerinimo darbų atlikta iÅ¡ jo asmeninių lėšų, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ , sutinka ieÅ¡kovei sumokėti 5‘000 Eur kompensacijÄ už nekilnojamojo turto pagerinimo darbus iki 2008 m.

Žemės sklypas 0,2829 ha įgytas santuokos metu su ieškove ir buvo išpirktas jo asmeninėmis lėšomis iš valstybės lengvatine tvarka, nes šiame sklype stovėjo jam priklausantis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais. Kadangi nekilnojamasis turtas priklauso jam, tai šis žemės sklypas turėtų būti priteisiamas jam, o ieškovei priteistina žemės sklypo įsigijimo kompensacija.

6. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo tokiu bÅ«du: pripažinti jai nuosavybės teises į: 44/100 dalis gyvenamojo namo 1 A2p, ½ dalį garažo, ½ dalį daržinės, ½ dalį tvarto, ½ dalį Å¡iltnamio, ½ dalį malkinės, ½ dalį viralinės, ½ dalį kiemo statinių, likusiÄ dalį turto paliekant J.

G. nuosavybėje. Taip pat prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra jos ir atsakovo santuokinis turtas, nes Å¡is turtas buvo įgytas santuokos metu 1985-05-13. Skyrybų metu ji su atsakovu susitarė, kad turtÄ pasidalina pusiau ir ½ dalį turto ji paliko savo dukrai G. G.. Tai patvirtina 1989-08-21 turto pasidalinimo aktas, tačiau Å¡is aktas nebuvo laiku įregistruotas VÄ® Registrų centre. Kadangi turtas liko registruotas atsakovo vardu ir Å¡is turtas yra trečiojo asmens ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, praÅ¡o teismo šį turtÄ padalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais ieÅ¡kinį atmetė. Nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes, ieÅ¡kovei – G., atsakovui – G.; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė piniginę kompensacijÄ už jam priteistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 30‘000 Eur. Priteisė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui - asmeninės nuosavybės teise automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginę kompensacijÄ už jai priteistÄ didesnės vertės transporto priemonę – 350 Eur.

8. Priteisė iš ieškovės 1‘639,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai ir 11,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 189 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

9. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1‘570,87 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Ž. po 11,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

10. Nustatė, kad Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1990-05-18 buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, įrašo Nr.

57. Å alys, gyvendamos santuokoje, vaikų nesusilaukė. Santykiai Å¡eimoje buvo geri iki 2015 m. lapkričio mėnesio. Å alys kartu gyveno, kartu rÅ«pinosi buitimi, dirbo. Santykiai su vaikais iÅ¡ ankstesnių santuokų buvo labai geri: kartu Å¡vęsdavo Å¡ventes, draugiÅ¡kai bendraudavo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad konfliktas paaÅ¡trėjo 2015 m. lapkričio mėnesį, ieÅ¡kovei kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kus apie savo teises į nekilnojamÄ jį turtÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu santykiai akivaizdžiai ėmė blogėti, konfliktas vis aÅ¡trėjo: ieÅ¡kovė ėmė skųstis fiziniu smurtu, atsakovas kreiptis į policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimais dėl vagystės, melagingo praneÅ¡imo, ieÅ¡kovės savavaldžiavimo, tyčinio turto sugadinimo. Abi Å¡alys pripažino, kad santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bus atkurta.

11. Teismo vertinimu, nė viena Å¡alis byloje neįrodė, kad prieÅ¡inga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimÄ , lėmusį santuokos iÅ¡irimÄ , todėl konstatavo abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovo nurodytÄ ieÅ¡kovės teistumÄ nelaikė realia santuokos iÅ¡irimo priežastimi – baudžiamoji byla iÅ¡kelta už nesunkų nusikaltimÄ , susijusį su 2011 m. dokumentų klastojimu, ieÅ¡kovei dirbant sandėlio vedėja, ir nėra jokių duomenų, kad tai bÅ«tų įtakoję santykius Å¡eimoje.

12. Nustatė, kad Ukmergės rajono teismo 1989-08-30 sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens J. Ž. (tuo metu G.) santuoka (iÅ¡tuoka įregistruota 1989-09-21, akto įraÅ¡as Nr. 29). Atsakovas ir trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. 1989-08-21 surašė Turto pasidalinimo aktÄ , kurio 2 punkte nurodyta, jog mÅ«rinis gyvenamas namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise paliekami atsakovui ir trečiajam asmeniui G. G. (dabar J.). Aktas patvirtintas Vykdomojo komiteto pirmininko ir 2 liudininkų.

PasiraÅ¡ant Turto pasidalinimo aktÄ iÅ¡ esmės buvo perleista nuosavybė, todėl turėjo bÅ«ti taikoma tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio kodekso nuostata, kad sandoriai, kuriais perleidžiamas nekilnojamasis turtas, turi bÅ«ti patvirtinti notariÅ¡kai ir per tris mėnesius įregistruoti registravimo įstaigoje, o nustatytų taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančiÄ . VÄ® Registrų centro Utenos filialo 2015-12-03 Sprendime dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo Nr. (11.5.9)(duomenys neskelbtini) pasisakyta, kad 1989-08-21 Turto pasidalinimo aktas nėra vertintinas kaip nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus patvirtinantis dokumentas – tai yra negaliojantis dokumentas, kadangi jį sudarant nebuvo laikytasi įstatyme reikalaujamos sandorio formos ir sandoris nebuvo įregistruotas.

13. PrieÅ¡ nutraukiant santuokÄ pasiraÅ¡ytame 1989-08-21 Turto pasidalijimo akte J. Ž. su dukra V. G. (dabar S.) atiteko 1987 m. laidos lengvasis automobilis VAZ-2108, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui su dukra G. G. (dabar J.) – gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai. Kadangi nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimo sandoris nebuvo įregistruotas, jis liko atsakovo nuosavybe. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo J. Ž. bÅ«tų negavusi savo dalies turto – t. y. akte nurodyto lengvojo automobilio.

Teismas vertino, kad Å¡alių valia, kuriÄ jos iÅ¡reiÅ¡kė turto pasidalijimo aktu, iÅ¡ esmės įvykdyta. Atsakovas neneigė, jog dalis namo turėtų priklausyti dukrai G. J. – atsakovas ir G. J. siekė teisme patvirtinti taikos sutartį, pagal kuriÄ dukrai nuosavybės teise bÅ«tų atitekusi dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių. Ginčo tarp atsakovo, jo dukters ir J. Ž. dėl turto iÅ¡ principo nėra. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo J. Ž. per 26 metus nuo santuokos nutraukimo niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas santuokos su atsakovu metu:

į jį nepretendavo, jo nevaldė, neinvestavo į jo gerinimÄ savo lėšų. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad de facto atsakovas ir trečiasis asmuo J. Ž. pasidalijo bendrÄ ja jungtine nuosavybe įgytÄ turtÄ iki santuokos pasibaigimo, ir reikalavimas atidalyti šį nekilnojamÄ jį turtÄ atsirado tik tada, kai savo teises į jį ėmė reikÅ¡ti ieÅ¡kovė – antroji atsakovo žmona. Pažymėjo, kad nuosavybės teisėmis į nekilnojamÄ jį turtÄ niekada nesirÅ«pino ir trečiasis asmuo G.

J.. PasiraÅ¡ant Turto pasidalijimo aktÄ 1989-08-21, G. J. buvo pilnametė, apie tokį tėvų sprendimÄ ji žinojo. Iki 2015 m. ji, kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, galėjo ir turėjo pasidomėti, ar jos teisės į turtÄ yra įregistruotos. Nustatė, kad 1993-07-02 sudarytame Gyvenamojo namo techniniame pase savininku, kuriam priklauso visas gyvenamasis namas, įraÅ¡ytas atsakovas; nuo 1993-07-13 Nekilnojamojo turto registre namo ir kitų statinių savininku įraÅ¡ytas atsakovas, įregistravimo pagrindas – 1985-05-13 pirkimo-pardavimo sutartis; 2007-01-20 daryta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, VÄ® Registrų centre registruotas pastato padidinimas.

Galimybę, kad atsakovas, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, per 26 metus nepastebėjo, kad nekilnojamasis turtas įregistruotas tik jo vieno vardu, kad savininku nėra įraÅ¡yta ir dukra, laikė mažai tikėtina. Be to, J. Ž., jos dukra ir atsakovas tarpusavyje bendravo, santykiai nebuvo nutrÅ«kę. Tai patvirtino Å¡alių parodymai, byloje esanti 2002-03-19 dovanojimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė ir atsakovas dovanojo atsakovo dukrai V. Å . ir J. Ž. vyrui žemės sklypÄ .

14. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, t. y. į tai, kad Turto pasidalijimo aktas pagal įstatymo reikalavimus privalėjo bÅ«ti įregistruotas per tris mėnesius, o tai padaryta nebuvo; kad per labai ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. 26 metus, trečiasis asmuo J. Ž. nepasidomėjo nekilnojamojo turto, kurį paliko dukrai, registracija, į šį turtÄ nepretendavo, juo nesirÅ«pino, jo nevaldė; kad ginčo tarp J. Ž., atsakovo ir jų dukros G. J. nėra – akivaizdu, kad atsakovas yra linkęs dukrai perduoti dalį nekilnojamojo turto, kaip ir buvo nustatyta 1989 m. aktu; kad klausimas dėl nekilnojamojo turto dalybų iÅ¡kilo tik reikalavimus į dalį nekilnojamojo turto pareiÅ¡kus ieÅ¡kovei, kitaip tariant, siekiant šį faktÄ panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį; teismas laikė, kad yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Todėl trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. ieÅ¡kinio reikalavimÄ padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo netenkintino.

15. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas su kiemo pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ir atsakovo bendro gyvenimo eigoje buvo remontuojami, gerinami, tvarkoma namų valdos aplinka. Abi Å¡alys savo darbu prisidėjo gerinant turtÄ . Atsakovo paskaičiavimu, nuo 1994 m. iki 2015 m. buvo atlikta nekilnojamojo turto pagerinimo darbų už 23‘867,87 Eur, tačiau tik dalis Å¡ių darbų buvo atlikta už bendras lėšas. IeÅ¡kovė sumų, kurios buvo iÅ¡leistos namų valdos pagerinimui, nurodyti negalėjo.

Teigė, kad ji atsakovu pasitikėjo, kainomis nesidomėjo. Teismo paskirtos nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 17-11-17KK iÅ¡vadose nurodyta, kad visos namų valdos (t. y. žemės sklypo ir jame esančių pastatų) vertė 2017-07-20, apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 85‘400 Eur, o namų valdos rinkos vertė 2017-07-20, be 1994-2015 m. atliktų pagerinimų, galėtų bÅ«ti 40‘800 Eur. Ekspertas nekilnojamojo turto vertės padidėjimÄ dėl 1990-2015 m. (kas atitiktų 1994-2015 m., kadangi byloje nėra duomenų apie iki 1994 m. vykdytus pagerinimo darbus ir ekspertizėje nagrinėjamas tik 1994-2015 m. laikotarpis) atliktų pagerinimų įvertino 87 proc.

Ekspertizėje nustatyta pagerinimo darbų vertė – 74‘161 Eur. Atsakovas, remdamasis aritmetiniu skaičiavimu, teigė, jog tokios ekspertizės iÅ¡vados tarpusavyje nesiderina, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja viena kitai. Teismas nesutiko su tokiu atsakovo iÅ¡sakytu ekspertizės vertinimu. Pažymėjo, kad ekspertizėje nurodyta, jog „nebÅ«tų tikslu Å¡iÄ apskaičiuotÄ pagerinimo darbų sumÄ sieti su vertinamo turto rinkos verte, nes Å¡ie darbai buvo vykdomi gana ilgÄ laiko tarpÄ , todėl Å¡i suma yra tik vertinamos namų valdos galima paskaičiuota atliktų darbų pagerinimo vertė“.

Teismas sprendė, kad nurodyta galima turto vertė be pagerinimų ir su pagerinimu skiriasi daugiau nei dvigubai. Ekspertas taip pat nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo santuokos metu atliktų statybos darbų, yra pagerinimo darbų, kuriuos būtų galima priskirti statinio rekonstrukcijai bei kapitaliniam remontui.

16. Teismas atsakovo teiginius, kad ekspertizė netiksli, kadangi dalis darbų skaičiuoti kaip daryti rangos bÅ«du, įskaičiuojant darbo užmokestį, socialinio draudimo iÅ¡laidas ir pan., laikė klaidinančiais, nes ekspertizėje nurodyta, jog „galutiniams namų valdos pagerinimo darbų skaičiavimams, iÅ¡ paskaičiuotų lokalinių sÄ matų sumų iÅ¡imtos sumos, kurios buvo mokamos kaip darbo užmokestis, soc. draudimo iÅ¡laidos, statinio statybos iÅ¡laidos, t. y. tiesioginės ir netiesioginės statybos iÅ¡laidos“. Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad ekspertizės aktas Nr. 17-11-17KK yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17. Atsakovo pateiktoje teismo eksperto M. K. ekspertizės akto Nr. RE16-011 išvadoje nurodyta, kad namo valdos rinkos vertės santykinis padidėjimas dėl laikotarpyje 1990-2015 m. atliktų pagerinimų, apskaičiuotas lyginamuoju metodu, yra 13 proc., o ieškovės pateiktoje UAB „NILL NILL“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. 151222/1JP žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais nustatyta rinkos vertė 2015-12-17 yra 73‘800 Eur. Pažymėjo, kad šie dokumentai teismo vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jie negali būti prilyginti teismo ekspertizės išvadai.

Teismas sprendė, kad ekspertinis tyrimas yra iÅ¡samesnis, objektyvesnis ir tikslesnis. Be to, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Teismas sprendė, kad ginčo namų valda ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos metu buvo pagerinta iÅ¡ esmės.

18. Atsakovas įrodinėjo, kad didelė dalis namų valdos pagerinimo darbų buvo atlikta iš asmeninių jo lėšų. Nurodė, jog 2007-06-21 atsakovo motina L. G. dovanojo sūnui 138‘550 Lt (40‘127 Eur) asmeninės nuosavybės teise ir dalis tų pinigų, jos žiniomis, buvo panaudota ginčo namų valdos remontui. Atsakovas neneigė, kad dalis šios sumos buvo panaudota pirties statybai, kuri po ½ dalį priklauso atsakovo dukterims, tačiau teigė, kad likusi suma buvo naudota namų valdos gerinimui.

Atsakovas nurodė, kad pirties statybai iÅ¡leido 50‘000 Lt (14‘481 Eur). IeÅ¡kovė teigė, kad rÄ stų pirkimui buvo iÅ¡leista 100‘000 Lt. Atsakovas teismui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kokia dalis dovanotų pinigų buvo investuota į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Nebuvo pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad 138‘550 Lt suma tikrai buvo dovana. 2007 m., kai atsakovo motina pardavė sklypÄ ir kai UAB „Finvesticija“ pervedė pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ , CK 6.469 straipsnio 2 dalis numatė privalomÄ dovanojimo sutarties, kai dovanojama suma didesnė kaip 50‘000 Lt, notarinę formÄ .

Teismui dovanojimo sutartis ar kiti įrodymai, kad ji buvo sudaryta, pateikti nebuvo. Pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas gyvendami kartu abu dirbo. Finansinė jų padėtis buvo gera – abiejų vardu buvo perkamas nekilnojamasis turtas, jis dovanojamas vaikams. Tai įrodo, kad Å¡alys galėjo turėti bendrų pajamų namų valdos gerinimui ir atsakovo teiginį, kad didžioji dalis darbų galėjo bÅ«ti atliktos tik už jo asmenines lėšas, vertintino kritiÅ¡kai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog ginčo turtas didele dalimi buvo pagerintas jo asmeninėmis lėšomis.

19. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo asmeninė nuosavybė, t. y. gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), santuokos metu su ieÅ¡kove buvo iÅ¡ esmės pagerinta sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, todėl jÄ pripažino sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo atsakovo įgyti iki santuokos, todėl į Å¡io turto sukÅ«rimÄ buvo įdėta ir jo asmeninių lėšų. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovo naudai.

20. Šalių santykiai bylos nagrinėjimo metu ženkliai pablogėjo. Dėl 2017-01-23 ir 2017-01-25 tarp šalių įvykusių konfliktų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, Molėtų rajono apylinkės 2017-06-30 nuosprendžiu atsakovas, neįrodžius, kad šių konfliktų metu jis padarė nusikalstamas veikas, išteisintas. Prie bylos prijungta eilė atsakovo prašymų dėl ieškovės melagingo pranešimo, savavaldžiavimo, grasinimo, vagystės ir t. t. Visa tai įrodo, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, ypatingai konfliktiški.

IeÅ¡kovė sakė matanti galimybę gyventi su atsakovu vienuose namuose, tačiau Å¡alių elgesys bylos nagrinėjimo metu kėlė labai daug abejonių Å¡iuo teiginiu. Atsakovas nurodė, kad bÅ«damas garbingo amžiaus, nori gyventi be konfliktų, ramiai. Atsižvelgus tiek į ieÅ¡kovės, tiek į atsakovo silpnÄ sveikatÄ , amžių, jų santykius ir galimybes bendrai valdyti ir naudoti turtÄ , laikė, kad turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

21. Teismo eksperto pateiktoje iÅ¡vadoje visos ginčo namų valdos kaina yra 85‘400 Eur, todėl laikė, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 30‘000 Eur dydžio kompensacija ieÅ¡kovės naudai. TokiÄ sumÄ nustatė atsižvelgus į tai, kad kone visas turtas įgytas už atsakovo lėšas, kad Å¡alys ne tik gerino nekilnojamÄ jį turtÄ bendromis lėšomis, bet ir juo 25 metus naudojosi. Taip pat pažymėjo, kad teismas ginčo gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius ir žemės sklypÄ vertino kaip vientisÄ turto kompleksÄ , kurio atskiri objektai didina vienas kito vertę, todėl nedalintini.

22. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė transporto priemones, įsigytas santuokos metu, priteisti tokiu bÅ«du: transporto priemonę Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4‘500 Eur, priteisti ieÅ¡kovei, o transporto priemonę Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3‘800 Eur, priteisti atsakovui. Kadangi transporto priemonės yra skirtingos vertės, prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 350 Eur kompensacijÄ už jai tekančiÄ didesnę turto dalį.

Transporto priemonių vertę atsakovas grindė transporto skelbimų portale autoplius.lt pateiktų panaÅ¡ių automobilių kaina. IeÅ¡kovės nuomone, transporto priemonės Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė mažintina iki 3‘500 Eur, kadangi automobilis buvo naudotas vežioti statybinėm priemonėm, nėra geros bÅ«klės. Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie automobilių bÅ«klę, byloje nepateikti kiti įrodymai apie galimas kitas transporto priemonių vertes, todėl santuokos metu įgytos transporto priemones priteisė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiant 350 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

23. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tenkintas apie 70 proc., todėl atitinkamai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 1‘570,87 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Pažymėjo, kad ekspertizę atsakovas užsakė savo iniciatyva, nepasinaudojęs įstatymo numatyta galimybe praÅ¡yti teismo jÄ skirti, todėl jÄ vertino kaip atsakovo byloje pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ ir iÅ¡laidos už jos parengimÄ laikė neatlygintinomis. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys, teismo nuomone, patenkintas apie 91 proc., todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisė 1‘639,19 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. G. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018-04-24 sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui; panaikinti sprendimo dalį dėl 30‘000 Eur kompensacijos priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei už atsakovui priteistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; panaikinti sprendimo dalį dėl 1‘639,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui.

Panaikintose sprendimo dalyse priimti naujÄ sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „1) Nutraukti ieÅ¡kovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , 1990-05-18 įregistruotÄ Molėtų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 57, dėl atsakovo J. G. kaltės;

2) Pripažinti ieÅ¡kovei A. G. ir atsakovui J. G. nuosavybės teisę kiekvienam į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).“ Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji yra sudėtinga.

25. Apeliantės nuomone, teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka tarp jos ir atsakovo iÅ¡iro ne dėl jos kaltės, tačiau padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl santuokos iÅ¡irimo nesama atsakovo kaltės. Ji byloje įrodė, kad atsakovas Å¡eimoje ne kartÄ grubiai pažeidė sutuoktinio pareigas, nebuvo jai lojalus, naudojo jos atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtÄ , t. y. jos visiÅ¡kai negerbė. Vengiant atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, kitų konfliktinių situacijų, jai yra tekę nakvoti pas kaimynus, slėptis namuose po laiptais, lauko virtuvėje ir pan. Be to, dėl atsakovo smurto proveržių ir jų metu patirtų sužalojimų ji buvo priversta kreiptis į medikus. Nors toks atsakovo elgesys yra laikytinas kaltu, tačiau jo epizodai nebuvo dažni, todėl ji nemanė, jog yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo.

26. Esminis ir teismo sprendimu neginčytinai nustatytas atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo faktas yra tas, kad ginčo namų valda, Å¡alims gyvenant santuokoje, dėl esminio jos pagerinimo tapo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsakovas, Å¡iÄ aplinkybę žinodamas ir suprasdamas, slapta nuo jos, neteisėta Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-28 nutartimi, 44/100 dalį namų valdos siekė perleisti savo dukrai iÅ¡ pirmos santuokos – trečiajam asmeniui G. J., taip neabejotinai pažeisdamas turtines apeliantės teises į sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę bei pademonstruodamas nesÄ Å¾iningumÄ jos, kaip savo sutuoktinės, atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nesÄ Å¾iningumo mastÄ , t. y. kad buvo pažeista viena iÅ¡ pagrindinių sutuoktinių teisių – teisė į bendrÄ turtÄ , toks atsakovo elgesys neabejotinai laikytinas kaltu. Be to, atsakovas tik po to, kai apeliantė kreipėsi į teismÄ dėl savo turtinių teisių gynybos, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo neva dėl apeliantės kaltės, nors akivaizdu, jog šį veiksmÄ jis atliko kerÅ¡ydamas apeliantei dėl jos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesÄ Å¾iningo, savanaudiÅ¡ko atsakovo elgesio, siekiant apgaule užvaldyti jos dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nepripažino kaip kalto, nes tik dėl Å¡ios priežasties ji sutiko nutraukti santuokÄ . Todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nėra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to yra pripažintina nepagrįsta.

28. Nesutinka su teismo išvadomis dėl turto padalijimo ir mano, jog teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo ir jo lygių dalių principo. Nors, dėl atsakovo kaltės, šalių tarpusavio konfliktų buvo ir jiems gyvenant kartu, tačiau, kaip pripažino ir teismas, šalių santykiai iš esmės pablogėjo bylos nagrinėjimo metu, nes, būtent jai pareiškus ieškinį teisme, buvo rašomi skundai, pagal juos pradedami ikiteisminiai tyrimai arba atsisakyta juos pradėti bei kitaip stipriau konfliktuojama.

Akivaizdu, kad tokius Å¡alių veiksmus nulėmė skyrybų proceso metu laikinai paaÅ¡trėjusios emocijos, kilę subjektyvios prigimties ir pobÅ«džio nesutarimai dėl siekiamų tikslų, nes, iki jai pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, tokio pobÅ«džio konfliktų, o ypač jų pavieÅ¡inimo, nebuvo. Taigi, teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, kilusius prasidėjus civilinei bylai, ir įvertino juos kaip pagrindÄ nedalinti turto natÅ«ra. Kita vertus, Å¡alių elgesys po civilinės bylos pradėjimo iÅ¡ viso negali bÅ«ti objektyviu pagrindu nedalinti turto natÅ«ra ir neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas byloje - juk skundžiamame sprendime teismas pats konstatavo Å¡alių santykių pablogėjimÄ civilinės bylos nagrinėjimo metu.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-08 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-259-378/2015 yra konstatuota, jog parenkant sutuoktinių bendro turto dalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina įvertinti ne tik konfliktiÅ¡kus Å¡alių tarpusavio santykius, bet ir kitus subjektyvaus pobÅ«džio veiksnius – Å¡alių sveikatos bÅ«klę, amžių ir gaunamas pajamas bei galimybę apsirÅ«pinti gyvenamÄ ja patalpa. Å ioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad negalima konfliktiÅ¡kų Å¡alių tarpusavio santykių pasekmes perkelti vienam sutuoktiniui, pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos nuomone, bÅ«tent taip ir įvyko iÅ¡nagrinėtoje byloje – teismas konstatavo, jog dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltos abi Å¡alys, o neigiamas to pasekmes perkėlė jai.

30. Teismas neįvertino dalijamo turto paskirties – dalijamas turtas yra Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas – namų valda, kas padidina Å¡io turto padalinimo natÅ«ra prioritetÄ , nes tai susiję su gyvybiÅ¡kai svarbiais Å¡alių interesais. Kita vertus, dalintino turto, o ypač – gyvenamojo namo ir žemės sklypo techninės savybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad patenkinus ieÅ¡kinį, t. y. nustačius idealiausias turto dalis, ateityje Å¡alys turėtų realiÄ galimybę nusistatyti naudojimosi namu tvarkÄ taip, kad viena Å¡alis naudotųsi pirmu namo aukÅ¡tu, o kita – antru (beje, taip Å¡alys turtu naudojasi ir bylos nagrinėjimo metu). Žemės sklypo plotas taip pat leidžia nustatyti tokiÄ naudojimosi juo tvarkÄ , kad Å¡alys galėtų iÅ¡vengti tarpusavio kontaktų. Taip pat nėra abejonių, jog yra techninės galimybės įrengti antrÄ atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ , kas taip pat minimalizuotų Å¡alių susitikimus ir galimus tarpusavio konfliktus.

31. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovo norÄ â€žgyventi ramiai“, tačiau jos noro turtÄ pasidalinti natÅ«ra netenkino iÅ¡ esmės iÅ¡galvotu ir faktinėmis aplinkybėmis neparemtu motyvu – apeliantės norimo turto dalinimo bÅ«do tariamu nepriimtinumu.

32. Teismas, priimdamas sprendimÄ , netaikė materialinės teisės normos, kuriÄ privalėjo taikyti. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, be kita ko atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nuo 2013-06-19 ji yra neįgali ir gauna 297,61 Eur dydžio senatvės pensijÄ . Be to, turi įvairaus pobÅ«džio sveikatos sutrikimų, iÅ¡ kurių paminėtini Å¡ie – kardiologiniai sutrikimai (nuolat besikartojanti neritmiÅ¡ka Å¡irdies veikla, 2010-03-23 implantuotas dvikamerinis EKS ir kt.), kraujotakos sutrikimai (aukÅ¡tas kraujospÅ«dis), vidaus organų funkcijų sutrikimai (paÅ¡alinta tulžies pÅ«slė), klausos, regos organų funkcijų sutrikimai ir kt.

Taigi, priėmus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , bÅ«dama silpnos sveikatos, ji lieka pasmerkta skurdui – nebeturi bÅ«sto, jos turtinė padėtis neleidžia jo įsigyti, sprendimo dėl kompensacijos sumokėjimo įvykdymas gali užtrukti arba iÅ¡ viso tapti neįmanomu, nes skundžiamu sprendimu laikinosios nuosavybės teisės apribojimai bus panaikinti iÅ¡ karto po sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu apeliantė ir gautų priteistÄ kompensacijÄ , tai už Å¡iÄ sumÄ naujo bÅ«sto pagal Molėtuose esančias nekilnojamojo turto kainas ji negalėtų įsigyti.

Kita vertus, pats naujo būsto įgijimo procesas jos amžiaus ir sveikatos asmeniui yra sunkiai įvykdomas.

33. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡alių negalėjimÄ bendrai valdyti turtÄ dėl jų sveikatos ir amžiaus. Pažymi, kad nuo 2017 m. sausio pabaigos ji viena valdo ir iÅ¡laiko dalijamÄ turtÄ â€“ moka privalomus mokesčius, jį prižiÅ«ri, rÅ«pinasi aplinkos tvarkymu ir atlieka kitus bÅ«tinus priežiÅ«ros darbus, nes atsakovas namų valdoje nebegyvena. Taigi, teismo motyvas, kad ji negali valdyti turto dėl sveikatos ir amžiaus, yra ne teisiÅ¡kas, bet ciniÅ¡kas, nes tokia logika vadovaudamasis teismas paprasčiausiai jÄ paliko gatvėje, taip tariamai iÅ¡laisvindamas nuo prievolės. Juk akivaizdu, kad prižiÅ«rėti turtÄ galima ir pasitelkus pagalbÄ trečiuosius asmenis (gimines, kaimynus ir kitus asmenis).

34. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Mano, kad jos turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sumažinta neteisėtai.

35. Procesinių teisės normų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes teisėjas, tenkindamas aiÅ¡kiai neteisėtÄ G. J. ir atsakovo J. G. praÅ¡ymÄ , 2015-12-28 nutartimi patvirtino tarp jų sudarytÄ taikos sutartį, kuria iÅ¡ esmės iÅ¡ apeliantės buvo atimta nuosavybės teisė į namų valdÄ . Teisėjas negalėjo nežinoti, kad atsakovas J. G. gyvena santuokoje ir jo priimta nutartis neabejotinai pažeis apeliantės teises. Kita vertus, tokios sutarties tvirtinimas pats savaime yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja įstatymams.

36. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ akivaizdžiai įrodo toks skundžiamo sprendimo 15 lape nurodytas motyvas: „Atsakovas gi nurodė, kad bÅ«damas garbingo amžiaus, nori gyventi be konfliktų, ramiai“. Akivaizdu, kad tai yra ne teisinis, o emocinis teismo sprendimo motyvas, nors turto padalijimo bÅ«do parinkimÄ turi nulemti tik teisiniai argumentai. Kita vertus, ji taip pat nori gyventi „be konfliktų, ramiai“ (o svarbiausia – turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ), todėl akivaizdus prioriteto Å¡iuo pagrindu suteikimas atsakovui įrodo ne teisinį, bet emocinį teisėjo požiÅ«rį į bylos Å¡alis. Mano, kad teismo iÅ¡reikÅ¡tas didesnis palankumas atsakovui yra sunkiai paaiÅ¡kinamas ir nepagrįstas, nes ji ir atsakovas iÅ¡ esmės siekia to paties – kad bÅ«tų iÅ¡vengta turtinių ir kitokių konfliktų, ir kad jie turėtų gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kÄ , prieÅ¡ingai skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadai, visiÅ¡kai užtikrintų turto padalijimas taip, kaip ji to praÅ¡o.

37. Teismas neteisingai (kas taip pat suteikia pagrindÄ teigti apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ) paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vienas iÅ¡ jos reikalavimų iÅ¡ esmės buvo patenkintas – turtas pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip pagerintas iÅ¡ esmės Å¡alims gyvenant santuokoje. Taigi, padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas iÅ¡ esmės pripažino tai, kad ji turi nuosavybės teisę į ½ dalį Å¡io turto, o dėl to, kad teismas savo iniciatyva sumažino kompensacijos dydį, atsakovo prievolė kompensuoti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas neturėtų sumažėti. Be to, savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kė trečiasis asmuo J. Ž., o kadangi jos reikalavimÄ teismas atmetė, buvo bÅ«tina spręsti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ jos apeliantei klausimÄ , iÅ¡laidas paskirstant tarp jos ir atsakovo.

38. Apeliaciniu skundu atsakovas J. G. praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018-04-24 sprendimo dalį dėl kompensacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo: priteistÄ ieÅ¡kovei A. G. iÅ¡ atsakovo J. G. piniginę kompensacijÄ už jam priteistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 30‘000 Eur sumažinti iki 5‘075 Eurų piniginės kompensacijos (5‘000 Eur už statinio turto pagerinimus ir 75 Eur piniginės kompensacijos žemės sklypo įgijimo iÅ¡laidų) ir rezoliucinę teismo sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip: priteisti ieÅ¡kovės A.

G. (a. k (duomenys neskelbtini)) naudai atsakovo, 75 Eur kompensacijÄ už žemės iÅ¡pirkimÄ ir 5‘000 Eur už gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ . Priteisti J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ .

39. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos kompensacijos dydžio ir mano, jog ji turi bÅ«ti mažinama. Konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes visi jo pateikti praÅ¡ymai byloje dėl ekspertizės skyrimo buvo atmesti, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymai tenkinami. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo ir priimtas teismo sprendimas bei jame iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas, kuris prieÅ¡tarauja įstatymams. Teismas netinkamai taikė materialiÄ sias ir procesines teisės normas, nenustatė reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, netyrė įrodymų viseto, prioritetÄ teikė iÅ¡imtinai vienam įrodymui, kuris yra neteisėtas, prieÅ¡taringas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagristÄ procesini sprendimÄ , pažeidžiant CPK 177 str., 178 str., 185 str. nuostatas.

Ä®rodymų visuma byloje pagrindžia jo argumentÄ , kad siÅ«loma sumokėti ieÅ¡kovei 5‘075 eurų kompensacija yra teisinga. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog gyvenamasis namas ir jo priklausiniai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pati ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl pirmos instancijos teismas, nesant ieÅ¡kovės reikalavimo, pripažindamas jo ir pirmos žmonos asmenine nuosavybe esantį turtÄ sutuoktiniu bendrÄ ja jungtine nuosavybe virÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nebuvo CK 3.90 str. 1 d. įvirtintų sÄ lygų visumos, t. y. nebuvo įrodyta, kad jam priklausantis turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės ir, kad esminis pagerinimas buvo atliktas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu.

40. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė bÅ«tu pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau teismas visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė atsakovui, pažeidžiant LAT praktikÄ , proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Teismo iÅ¡vados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet iÅ¡ esmės deklaratyviais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikiant teismo ekspertizės aktui, tuo tarpu kitus reikÅ¡mingus raÅ¡ytinius bylos įrodymus (įskaitant kitÄ ekspertizės aktÄ ) nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė.

41. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo nekilnojamojo turto vertę. Å alys nuo 2015 metų kartu negyveno. Tuo tarpu civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo užvesta 2016 metais. Atsižvelgiant į tai, turto vertė turėjo bÅ«ti nustatyta jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje - 2015 m. Pati ieÅ¡kovė į bylÄ su ieÅ¡kiniu pateikė 2015 m. atliktÄ UAB NILL NILL turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje visa namų valda, įskaitant žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įvertinta 73‘800 Eur suma. Su Å¡ia ataskaita atsakovas sutiko ir mano, jog ginčo turto vertė turi bÅ«ti nustatyta – 73‘800 Eur.

42. Nesutinka su teismo argumentu, jog „ginčo namų valda ieškovės ir atsakovų santuokos metu buvo paderinta iš esmės“, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Santuokos su ieškove metu, eilę metų buvo vykdomas paprastas turto remontas, nežymus turto pagerinimas, tačiau pagerinimu pobūdis, mastas, jų įtaka bendrai turto vertei, neleido daryti išvados, kad ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės.

43. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino VÄ® Registrų centro kadastrinių bylų, parengtų iki 1990 m. ir 2007 m., bei pateiktų į bylÄ fotonuotraukų darytu iki 1990 m. ir 2017 m. Sulyginus kadastrines bylas, fotonuotraukas, akivaizdu, jog tiek gyvenamas namas, tiek kiti Å«kio pastatai iÅ¡ esmės liko tokie patys, tokio paties užstatymo ploto. Pasikeitimas tik tas, kad 2007-02-19 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu buvo įregistruotas gyvenamojo namo ploto dėl laiptinės įrengimo kitoje vietoje padidinimas 20,03 kv. m.

Å is padidėjimas atsirado dėl laiptinės įrengimo kitoje vietoje. Tačiau 20,03 kv. m. ploto padidėjimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pripažintas esminiu pagerinimu. Juo labiau, kad priestato plotas nesudaro net 12% viso gyvenamojo namo ploto, todėl tai nelaikytinas esminiu visos ginčo namų valdos esminiu pagerinimu, kurio pagrindu atsirado sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Be to, tai buvo tik įrengta apÅ¡iltinta įėjimo i namÄ patalpa vietoje buvusios laiptinės.

44. Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino kokio pobūdžio ir kokie konkretūs darbai buvo atlikti ginčo namų valdoje. Visi darbai detaliai buvo įvardijami atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas jų nevertino. Ieškovė iš viso neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų patvirtinančių už kokias lėšas ir kada buvo atliekami remonto darbai. Po santuokos sudarymo su ieškove, laikotarpiu 1990-2015 m. buvo atlikti pagerinimo darbai: perkelta laiptinė, įrengiant priestatėlį, pakeisti langai, stogo danga, apšiltintas namas, įvestas geoterminis šildymas, namo viduje atlikti tik smulkūs kosmetinio remonto darbai, kas negali būti pripažįstama kaip esminis nekilnojamojo turto pagerinimas.

45. Pažymi, kad didžioji dalis ginčo gyvenamosios valdos pagerinimų per 28 metų laikotarpį yra nusidėvėję, o kosmetinio remonto darbai, kaip sienų perdažymas prieš 20 metų, plytelių sudėjimas, lentelių iškalimas, seno šiferio lapų pakeitimas nauju šiferiu ir t. t. yra seniai šalių nugyventa ir neturi jokios išliekamosios vertės. Todėl jo siūloma kompensacija atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

46. Pirmos instancijos teismas dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių netyrė ir nevertino liudytojų parodymų duotų teisminio nagrinėjimo metu, kurie patvirtina, kad atsakovo asmeninis ginčo nekilnojamasis turtas buvo geros bÅ«klės ir iki sudarant santuoka su ieÅ¡kove, o santuokos metu atlikti darbai nelaikytini esminiu turto pagerinimu. Teismas visiÅ¡kai nepagristai ir nemotyvuotai nesivadovavo teismo eksperto M. K. parengta gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vertės ekspertinio tyrimo aktu Nr.RE16-011, kuriame ekspertas, atlikęs reikalingus santykinio (procentinio) pokyčio dėl atliktų pagerinimo darbu nustatymui skaičiavimus lyginamuoju metodu, davė iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (0,2829 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų ir statinių) rinkos vertės santykinis (procentinis) padidėjimas dėl laikotarpyje 1990-2015 atliktų pagerinimų, apskaičiuotas lyginamuoju metodu, ekspertinio tyrimo atlikimo dienÄ (2016-06-08) yra 13 procentu.

Taigi ši išvada reiškia, kad dėl minėtu laikotarpiu atliktų darbų namų valdos vertė padidėjo 13 procentų, o tai nelaikytina esminiu daikto pagerinimo, dėl kurio ieškovė įgytų teisę į 1/2 dalį atsakovui priklausančio turto.

47. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi iÅ¡imtinai tik 2017-11-17 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 17-11-17KK, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Aktas yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagristas, prieÅ¡tarauja byloje pačios ieÅ¡kovės pateiktai 2015 m. turto vertinimo ataskaitai Nr. 151222/1JP, tiek teismo eksperto M. K. atliktam ekspertizės aktui bei kitiems duomenims. Ekspertas K. K. suraÅ¡ydamas ekspertizę virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nesilaikė teismo ekspertų veiklos principų, įstatymų reikalavimų ir metodologinių taisyklių. Teismas nevertino teismo eksperto K. K. ekspertizės akto pagal CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, o Å¡iam įrodymai suteikė iÅ¡ankstinę ir didesnę reikÅ¡mę nei kitiems bylos įrodymams, o prieÅ¡taravimų tarp Å¡io ekspertizės akto ir kitų ne kÄ mažiau patikimesnių įrodymų nepaÅ¡alino motyvuojant, kad teismo paskirta ekspertizė yra patikimesnė.

48. Teismo eksperto K. K. pateiktame ekspertizės akte Nr. 17-11-17KK, nurodoma, kad ginčo namų valdos bendra rinkos vertė apžiÅ«ros dienai yra 85‘400 Eur, tuo tarpu pagal pačios ieÅ¡kovės A. G. pateikta 2015 m. UAB „NILL NILL“ turto vertinimo ataskaitÄ , namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), įvertinta 73‘800 Eur suma. Taigi, ginčo namų valdos vertė skiriasi net 11‘600 Eur. Pirmos instancijos teismas nepaÅ¡alino Å¡ių esminių prieÅ¡taravimų dėl ginčo turto vertės, nors apeliantas teikė praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę ekspertizė, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas.

49. Nekilnojamojo turto ekspertizės 2017-11-17 aktu nustatyta, kad dėl laikotarpyje 1994-2015 m. atliktų pagerinimo darbų ginčo turto vertė padidėjo 87 proc., tuo tarpu pagal teismo eksperto M. K. parengtÄ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vertės ekspertinio tyrimo aktÄ Nr.RE16-011, santykinis (procentinis) pokytis dėl atliktų pagerinimo darbų už laikotarpį nuo 1990 - 2015 m. - 13 procentu. Nors Å¡ių aplinkybių nustatymas buvo ginčo bylos esmė, tačiau teismas esminių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, deklaratyviai nurodydamas, kad teismo paskirta ekspertizė yra patikimesnė. Nors M. K. taip pat yra teismo ekspertas, ir pateikė ekspertinio tyrimo aktÄ .

50. Ekspertizės aktas Nr. 17-11-17KK ir jame pateiktos iÅ¡vados nepagristos ir dėl to, kad ekspertas K. K. netinkamai taikė lyginamÄ jį turto vertinimo metodÄ , atliko ekspertizę atrinkęs netinkamus lyginamuosius objektus, netinkamai apskaičiavo ir taikė pataisos koeficientÄ . Å ių neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų pasėkoje ginčo nekilnojamojo turto vertė bei dėl 1994-2015 atliktų pagerinimo darbų sÄ lyginai padidėjusi nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta didesnė, nei realiai yra.

Be to, pats ekspertas negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl buvo lyginami netinkami objektai, o ekspertizės iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai. Ekspertas nustatydamas neva ginčo objekto verte be pagerinimo – 40‘800 Eur, iÅ¡ viso nesirėmė jokiais lyginamaisiais pavyzdžiais, kas rodo, kad Å¡i vertė yra niekuo nepagrįsta. K. K. atlikdamas ekspertinį tyrimÄ virÅ¡ijo jo specialiųjų žinių ribas, kas tik patvirtina jo iÅ¡vadų neteisingumÄ . Å is ekspertas yra įraÅ¡ytas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä tik kaip „turto vertintojas“, todėl akivaizdu, kad lokalinių sÄ matų sudarymas yra ne jo kompetencija ir virÅ¡ija jo specialiųjų žinių ribas.

Be to, į sÄ matÄ buvo įtraukti darbai, kurie nebuvo atlikti arba kuriuos atliko pats atsakovas, taip pat buvo įtraukta daugybę prekių, kurios nebuvo pirktos. Teismo ekspertizės akte ekspertas K. K. nurodo, kad lokalinės sÄ matos sudarytos vadovaujantis Aplinkos ministerijos STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“. Tačiau minėtas statybos reglamentas negalioja nuo 2017-01-01, o ekspertizė atlikta 2017-11-17, taigi akivaizdu, kad ekspertas sudarydamas lokalines sÄ matas vadovavosi negaliojančio statybos reglamento nuostatomis.

IÅ¡ ekspertizės akto taip pat visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kaip lokalinėse sÄ matose buvo indeksuotos ir ar iÅ¡ viso buvo indeksuotos, pagerinimo darbų kainos, nes sÄ matose Å¡ie rodikliai neužfiksuoti, nors pagerinimo darbai buvo atlikti laikotarpiu 1990-2015 m. Daugelis eksperto iÅ¡vadų neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, nes galėtų bÅ«ti vertinami nebent kaip eksperto spėjimai, o ne faktai, kurių pagrindu buvo atlikta ekspertizė.

51. Nepagrista, nemotyvuota ir neįrodyta ginčijamo sprendimo iÅ¡vada, kad: „atsakovas neįrodė, jog ginčo turtas didele dalimi buvo pagerintas jo asmeninėmis lėšomis“. Viso santuokos su ieÅ¡kove metu ginčo gyvenamosios valdos pagerinimo darbams atlikti buvo atlikta pagerinimų už 82‘411 Lt/23‘867,87 Eur suma, kurių didelė dalis buvo atsakovo asmeninės lėšos. Tačiau pagerinimai yra ne esminiai, o tik dalis namų valdos pagerinimo darbų buvo atlikta už bendras sutuoktinių lėšas. Didžioji dalis ginčo namų valdos pagerinimų buvo atlikti atsakovui padovanotomis lėšomis, kas vertinama kaip jo asmeninis turtas. Pažymi, jog jo motina pardavusi žemės sklypÄ , gautus pinigus pervedė atsakovui į banko sÄ skaitÄ . Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors ir nebuvo sudarytas dovanojimo sandoris, tačiau atsakovas gavo pinigus iÅ¡ savo motinos.

52. Pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovo pateiktų argumentų bei juos patvirtinančių dokumentų, jog santuokos metu ieškovė visas savo ir jo uždirbtas pinigines lėšas nuo 1990 m. skyrė išimtinai savo ir savo vaikų poreikiams. Teismas nepagrįstai pasirėmė ieškovės pozicija, kad padovanotus pinigus atsakovas išleido pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai, kuri 2010-08-27 dovanojimo sutartimi buvo padovanota dukroms. Nors ieškovė aiškino, kad vien pirties statybai išleidau 140‘000 Lt, tačiau tai neatitinka netgi elementarios logikos ir tuometinių rinkos kainų, nes visa mediena pirties statybai buvo panaudota iš atsakovui priklausančio miško.

Šios pirties statyba kainavo 50‘000 Lt. Todėl iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise likusių lėšų buvo išleista gyvenamojo namo geoterminio šildymo įrengimui- 24‘000 Lt bei dar 17‘000 Lt kitiems darbams, atliktiems po 2008 m. Ieškovė prie šių pagerinimų neprisidėjo. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovui priklausanti asmeninė nuosavybė buvo pagerinta sutuoktinių darbu, nes byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad prie turto gerinimo prisidėjo atsakovas ir jo žentai, dukra.

Tuo tarpu ieškovė sodino gėles ir krūmelius žemės sklype, tačiau tai nevertintinas kaip gyvenamojo namo ir kitų pastatų esminis pagerinimas ir nesukūrė sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės.

53. IÅ¡ teismo sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du apskaičiavo kompensacijos dydį. Mano, kad priteista kompensacija neatitinka turto pagerinimo vertės. IeÅ¡kovei galėjo priteisti tik pinigine kompensacijÄ atitinkančiÄ santuokinių lėšų investicijÄ Ä¯ pagerinimus laikotarpiu nuo 1990 - 2015 m., kuri lygi 5‘000 Eur sumai, tačiau ne į 1/2 dalį visos ginčo namų valdos vertės. Teismas nukrypo nuo LAT praktikos ir ja nesivadovavo. Dėl atliktų darbų namų valdos vertė padidėjo 13 procentų, kurie skaičiuotini nuo ieÅ¡kovės pateiktos turto vertinime nurodytos kainos. Kadangi bendra ginčo namų valdos vertė yra 73‘800 Eur, tai 13 procentų suma sudarytu 9‘594 Eur, kurių 1/2 dalis bÅ«tų 4‘797 Eur.

54. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo atsakovo argumentų, susijusių su ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡pirkimo verte. Å is sklypas buvo iÅ¡pirktas iÅ¡imtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis iÅ¡ valstybės lengvatine tvarka (už 516,50 Lt) tik todėl, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamas namas ir kiti statiniai, kurių eksploatavimui sklypas buvo reikalingas. Kadangi gyvenamas namas ir statiniai priklauso jam, ieÅ¡kovei už šį žemės sklypÄ galėjo bÅ«ti priteista nebent žemės sklypo įgijimo kainos kompensacija.

55. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes Å¡ioje byloje buvo netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys, netinkamos jų interpretacijos, buvo padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Todėl Å¡ioje byloje pageidauja bÅ«ti iÅ¡klausytas ir pateikti paaiÅ¡kinimus dėl teismo sprendimo iÅ¡vadų bei bylos duomenų.

56. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018-04-24 sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti jos ieÅ¡kinį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - trečiojo asmens, J. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti pilnai: padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. Ž. ir atsakovo tokiu bÅ«du: pripažinti J. Ž. nuosavybės teises į: 44/100 dalis gyvenamojo namo 1 A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7‘436 Eur vertės, 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)420 Eur vertės, 1/2 dalis daržinės Nr. (duomenys neskelbtini), 323 Eur vertės, 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 360 Eur vertės; l/2 Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),355 Eur vertės, 1/2 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 Eur vertės, 1/2 dalies viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 178 Eur vertės, 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini, bendros 9‘141 Eur, likusiÄ dalį turto paliekant J.

G. nuosavybėje. Priteisti J. Ž. naudai iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , kadangi Å¡is turtas liko nepadalintas. Santuokos metu įgytÄ turtÄ ji su atsakovu pasidalino 1989-08-21 turto pasidalijimo aktu, patvirtintu Vykdomojo komiteto pirmininko, kuriuo J. Ž. (buvusiai G.) buvo paliktas lengvasis automobilis VAZ 2108, o ginčo turtas nuosavybės teise po 1/2 dalį atiteko G. J., ir dukrai G. J. (buvusiai G.). Taigi, minėtu 1989-08-21 aktu, jai priklausančiÄ 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių ji paliko/perleido, dukrai G.

J. (G.), tačiau Å¡ios turto dalies niekada neatsisakė J. G. naudai. Nors teismas teisingai nurodo, kad toks sandoris turėjo bÅ«ti registruotas per tris mėnesius registravimo įstaigoje, tačiau vien ta aplinkybė, kad nebuvo įregistruotas 1989-08-21 turto pasidalinimo aktas, savaime nepaneigia ir nepanaikina apeliantės nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo įgytas santuokos su atsakovu metu. Teisinė sandorio registracija iÅ¡ esmės atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl tai yra tik formalus pažeidimas ir toks pažeidimas negali paneigti Konstitucijos garantuojamos nuosavybės neliečiamumo teisės. Juo labiau, kad 1989-08-21 sutartis visiÅ¡kai atitiko tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Teismas neteisingai vertino pačio 1989-08-21 turto pasidalijimo akto reikÅ¡mę faktinių aplinkybių kontekste. Jeigu Å¡i sutartis bÅ«tų registruota vieÅ¡ajame registre, tai jai nereiktų reikÅ¡ti jokių reikalavimų teisme ir praÅ¡yti priteisti turtÄ , tačiau Å¡ios sutarties esmė yra ta, kad ji niekada neatsisakė 1/2 dalių ginčo valdos atsakovo J. G. naudai, o namo dalį paliko dukrai. Kadangi dukra negali įsiregistruoti Å¡ios dalies savo vardu, todėl praÅ¡o priteisti tÄ namo dalį jai.

58. Nesutinka su teismo argumentais, kad Å¡alių valia, kuriÄ iÅ¡reiÅ¡kė turto pasidalijimo aktu, iÅ¡ esmės įvykdyta. IÅ¡ 1989-08-21 turto pasidalinimo akto turinio matyti, kad jos valia dėl santuokoje įsigyto turto Å¡iai dienai yra neįvykdyta, o ginčijamo teismo sprendimu apskritai paneigta, kaip ir jos nuosavybės teisės į turtÄ . Teismas nesivadovavo trečiojo asmens nurodomÄ teismų praktikÄ bei nenurodė priežasčių dėl ko nesivadovavo. Pažymi, kad pagal LAT praktikÄ , kad net ir tuo atveju, jeigu teismas laikė, kad 1989-08-21 turto pasidalinimo aktas yra negaliojantis ir atsisakė tvirtinti taikos sutartį dėl ginčo turto pasidalinimo, trečiojo asmens nuosavybės teisės į ginčo turtÄ (iÅ¡skyrus žemės sklypÄ ) yra garantuojamos įstatymo, o ji su atsakovu J. G. liko ginčo turto bendraturčiais, turtÄ valdydami bendrosios dalinės nuosavybės teise.

59. Tuo atveju, jeigu teismas laiko, kad de facto ji perleido jai priklausančiÄ nuosavybę atsakovui, yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, pačiam 1989-08-21 turto pasidalinimo aktui, jos valiai bei liudytojų parodymams. IeÅ¡kovė ateidama gyventi į jos ir J. G. namus, puikiai žinojo apie 1989 m. sutartį, apie tai, kad dalis valdos yra palikta dukrai G., kuri visus Å¡iuos metus dažnai atvažiuodavo į Å¡iÄ namų valdÄ , jÄ tvarkydavo. G. J. pateikė registruoti sutartį VÄ® Registrų centrui, o vėliau sudarė taikos sutartį, kuriÄ teismas patvirtino, t. y. gynė savo teises tuomet, kai jokie ieÅ¡kovės reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti. Tik po to ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį siekdama paneigti trečiojo asmens nuosavybės teises.

60. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ji nereiÅ¡kė neva 26 metus pretenzijų. Visi byloje dalyvaujantys asmenys puikiai žinojo, kad 1/2 dalis valdos priklauso trečiajam asmeniui J. Ž. ir ji perleido dukrai, ir niekas dėl to nesiginčijo. Tiek ji, tiek atsakovas su dukra visuomet laikė, kad 1989-08-21 turto pasidalinimo aktas yra teisėtas, o tai reiÅ¡kia, kad iki Å¡iol laiko, kad jai priklausančiÄ nuosavybės dalį ji perleido savo dukrai G. J.. Tik tuomet, kai VÄ® Registrų centas atsisakė registruoti dukros nuosavybės teises į ginčo turtÄ , o ir teismas panaikino patvirtintÄ taikos sutartį, kuria ginčo turtas bÅ«tų perleistas dukrai G. J., jai teko ginti savo nuosavybės teises, nes ji niekada neturėjo valios santuokos metu užgyventÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti atsakovui J. G..

61. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovė puikiai žinojo minėtÄ susitarimÄ dėl ginčo turto pasidalinimo, ir kad atsakovui J. G. priklausė tik 1/2 ginčo nekilnojamojo turto dalis (iÅ¡skyrus žemės sklypÄ ). Tai, kad G. J. (buvusi G.) iki 2015 m. nesidomėjo ar jos nuosavybės teisės į turtÄ registruotos, nereiÅ¡kia, kad ji nesirÅ«pino jai priklausančiu turtu. Teisme apklausta eilė liudytojų patvirtino, kad G. J., jos draugas, o vėliau ir sutuoktinis nuolatos padėdavo atsakovui J. G. Å«kyje, atliko pastatų remonto darbus, statė tvora, t.y. prižiÅ«rėjo jai priklausančiÄ dalį nekilnojamojo turto.

62. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jos atžvilgiu taikė ieÅ¡kinio senatį, nukrypo nuo LAT praktikos. Mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Praktikoje pažymima, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, tuo tarpu pirmos instancijos teismas nenustatinėjo faktinio senaties termino pradžios laiko, t. y. kada ji sužinojo apie savo pažeistas nuosavybės teises. Å iuo atveju jos nuosavybės teisių pažeidimo momentÄ reikia laikyti ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui - 2016-02-18, praÅ¡ant pripažinti ginčo turtÄ bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , kad visas ginčo turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso J.

G.. Iki to laiko, tiek ji, tiek atsakovas, tiek jų dukra laikė, kad jai priklausančiÄ ginčo turto 1/2 dalį perleido dukrai G. J., todėl tai atitiko jos nuosavybės teisių įgyvendinimÄ . Net paaiÅ¡kėjus, kad teismo vertinimu 1989 m. turto pasidalinimo aktas dėl jo teisinės registracijos neatlikimo laikytinas negaliojančiu, tačiau pagal LAT praktikÄ , nutraukus santuokÄ su atsakovu, jie liko nepasidalinto turto bendraturčiais, jį valdydami bendros dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

63. Atsiliepimu į atsakovo J. G. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. G. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, bylÄ nagrinėjęs teisėjas priėmė jam palankų sprendimÄ , todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, jog bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, kadangi nepalankus sprendimas buvo priimtas ieÅ¡kovės atžvilgiu. Kita vertus, apelianto nurodyti teisėjo L. M. Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiantys motyvai (K.

K. paskyrimas ekspertu, apelianto praÅ¡ymo skirti pakartotinę ekspertizę atmetimas, tariamas visų ieÅ¡kovės praÅ¡ymų tenkinimas, netinkamas įrodymų vertinimas) negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. Apeliantui buvo suteikta teisė siÅ«lyti eksperto kandidatÅ«rÄ (as), jis Å¡ia teise pasinaudojo, o tai, kad teismas parinko ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ eksperto kandidatÅ«rÄ , savaime nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismo 2017-04-27 nutartyje skirti ekspertizę yra nurodyti motyvai, dėl ko ekspertizei atlikti buvo pasirinktas K.

K. (apelianto siūlyta ekspertė I. K. atsisakė, o eksperto K. A. ekspertizės kainos teismui sužinoti nepavyko).

64. Apeliantas teigia, kad teismas neva netinkamai taikė CK 3.88 straipsnį, tačiau argumentų, pagrindžiančių šį teiginį, nenurodė. IeÅ¡kovė neginčijo ir neginčija, jog pagrindinis ginčo turtas (gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai) apelianto buvo įgyti iki santuokos su ja, todėl ieÅ¡kinys ir buvo reiÅ¡kiamas CK 3.90 straipsnio pagrindu. Teismui pripažinus ginčo turtÄ ieÅ¡kovės ir apelianto bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. pripažinus, kad yra visos CK 3.90 straipsnio taikymo sÄ lygos, objektyviai nebegalėjo bÅ«ti taikomas CK 3.88 straipsnis, todėl teismas teisingai pritaikė materialinės teisės (CK 3.90 straipsnio) normas bei, spręsdamas ginÄÄ , teisingai ir pagrįstai netaikė CK 3.88 straipsnio.

65. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančios gyvenamojo namo fotonuotraukos iki 1990 m., t. y. iki pradėtų pagerinimų, ir 2017 metais padarytos nuotraukos neva įrodo, jog gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai po pagerinimo liko tokie patys, iÅ¡ tikrųjų yra prieÅ¡ingai. Å ios nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad namų valda, o ypač gyvenamasis namas, nuo 1990 metų iki 2017 metų iÅ¡ esmės pasikeitė. Remiantis Statybos įstatymu, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, ekspertizės aktu Nr. 17-11-17KK, galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog statinio rekonstrukcijai priskirtinas priestato, kuriame įrengta laiptinė į 2-Ä aukÅ¡tÄ , pastatymas, o kapitaliniam remontui – fasado elementų pakeitimas, balkonų, durų, langų ir kt.

įrengimas. Atliktų statybos darbų rÅ«Å¡ys (rekonstrukcija, kapitalinis ir einamasis remontas), vertinant juos visumoje su kitais kriterijais, teismui taip pat davė pagrindÄ atliktÄ turto pagerinimÄ pripažinti esminiu.

66. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog gyvenamojo namo priestato pastatymas padidino statinio plotÄ tik 20,03 kv. m., t. y. akcentuojamas kiekybinis kriterijus ir visiÅ¡kai neatsižvelgiama į tai, kaip iÅ¡ tikrųjų pakito statinio kokybiniai parametrai – buvo įrengta laiptinė į gyvenamojo namo 2-Ä aukÅ¡tÄ , įrengti tualetai, rÅ«sys, žymiai sutvarkyta aplinka ir atlikti kiti darbai, kurie iÅ¡ esmės pagerino statinio funkcionalumÄ ir jo naudojimo patogumÄ .

67. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas neva „virÅ¡ijo“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, ir kad ieÅ¡kovė neva nepaaiÅ¡kino, kokie konkretÅ«s darbai buvo atlikti bei kokia pinigų suma jiems atlikti buvo iÅ¡leista. IeÅ¡kovė atsižvelgdama į tai, kad apeliantas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, ji pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ prašė padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kuriÄ jie įgijo iÅ¡ esmės pagerindami vieno iÅ¡ sutuoktinių – apelianto asmeninę nuosavybę, tačiau ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas liko tas pats.

Be to, teismas padalijo turtÄ tuo pagrindu, jog jis tapo bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe dėl atlikto esminio jo pagerinimo. Å alys iÅ¡ esmės sutarė dėl atliktų ginčo turto pagerinimo darbų ir juos nurodė patiektuose procesiniuose dokumentuose. Mano, kad nėra svarbu, kiek buvo sumokėta darbų atlikimo metu, nes esminę reikÅ¡mę turi tai, kiek dėl jų atlikimo padidėjo viso turto vertė, nes akivaizdu, jog pagerinimo darbų kaina ir dėl jų atlikimo iÅ¡augusi turto vertė gali ir nesutapti.

Be to, ieškovė dėl objektyvių priežasčių (praėjusio ilgo laiko tarpo nuo darbų atlikimo, sveikatos problemų, savo amžiaus ir kt.) neturėjo galimybių nurodyti atliktų darbų kainas, o tai buvo vienas iš prašymo skirti ekspertizę argumentų. Atlikti turto pagerinimo darbai ir jiems atlikti išleistos sumos nustatyti atliktos teismo ekspertizės aktu Nr. 17-11-17KK.

68. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo iÅ¡vadų nepagrįstumui esminę reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, kad teismas nesivadovavo teismo eksperto M. K. parengtu gyvenamojo namo vertės ekspertinio tyrimo aktu Nr. RE16-011, kuriame nurodoma, kad atliktų turto pagerinimo darbų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 13 procentų. Apelianto J. G. pateiktame 2016 m. birželio mėnesio ekspertizės akte Nr. RE16-011 pateikta iÅ¡vada teisine galia negali bÅ«ti prilyginta teismo ekspertizės iÅ¡vadai, kadangi ekspertizės aktas buvo suraÅ¡ytas ne bylÄ nagrinėjančio teismo nutarties pagrindu.

Todėl akivaizdu, kad vien dėl Å¡ios priežasties ekspertizės aktas Nr. 17-11-17 atitinka CPK 216 straipsnio reikalavimus, o ekspertinio tyrimo aktas gali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytiniu įrodymu. Byloje yra viena ekspertizės iÅ¡vada, kuria ir rėmėsi teismas. Be to, teismas rėmėsi ekspertizės iÅ¡vada atsižvelgdamas ir į kitus byloje esančius įrodymus. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, ekspertizės akto iÅ¡vados viena kitai neprieÅ¡tarauja, ekspertas K. K. pagerinimo darbų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ paskaičiavo metodologiÅ¡kai teisingai, o kita vertus, Å¡is kriterijus yra tik vienas iÅ¡ keleto, kurie svarbÅ«s vertinant turto pagerinimÄ .

69. Nesutinka su apelianto argumentais dėl eksperto K. K. kompetencijos viršijimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie draustų ekspertui K. K., rengiant ekspertizės išvadas, remtis UAB „Sistela“ išleistomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Be to, tiek apelianto pasirinktas, tiek teismo paskirtas ekspertas UAB „Sistela“ parengtus normatyvus naudojo kaip teisinius ir/ar metodologinius šaltinius, kuriuos pasitelkiant buvo daromos atitinkamos išvados.

70. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad lokalinės sÄ matos galėjo bÅ«ti daromos tik atliekant statybos ekspertizę. Atliekant teismo ekspertizę Å¡ioje byloje, lokalinės sÄ matos buvo sudaromos taikant lyginamÄ jį metodÄ ir remiantis jomis, kartu su kitais ekspertizės akte Nr. 17-11-17KK nurodytais Å¡altiniais nustatant vertinamo turto pagerinimo darbų vertę. Apeliantas visiÅ¡kai ignoruoja tÄ aplinkybę, kad sÄ matoje nurodyti darbų, medžiagų kiekiai ir jų įkainiai galėjo bÅ«ti naudojami atliekant panaÅ¡ių objektų statybÄ ir/ar jų rekonstravimÄ bei kad teismo ekspertas, darydamas iÅ¡vadas, kai kuriais atvejais remdamasis savo specialiomis žiniomis ir profesine patirtimi, nustatė labiausiai tikėtinas faktines aplinkybes ir jų reikÅ¡mes.

NatÅ«ralu, kad tokia teismo eksperto pozicija yra pateisinama, nes buvo nustatinėjama praeityje buvusi namų valdos pagerinimo darbų (vertinamo turto) vertė. Dėl Å¡ios priežasties, teismo ekspertas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Statybos reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, galiojusiu iki 2017-01-01. Tokia teismo eksperto teisė ir pareiga numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ 43.3 papunktyje, numatančiame, kad atliekant retrospektyvinį vertinimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tais teisės aktais, kurie galiojo iki ir nurodytÄ turto vertės nustatymo dienÄ (praeityje).

71. Apeliaciniame skunde yra abejojama lyginamojo turto vertinimo metodo taikymu, tačiau šį vertinimo metodÄ ekspertas taikė tinkamai, teismo ekspertizės akto apraÅ¡omojoje dalyje yra motyvuojama, pagal kokius kriterijus palyginimui buvo atrinkti panaÅ¡aus į vertinamÄ ekspertizės objektÄ nekilnojamojo turto pirkimo sandoriai. Pažymėtina, kad įvertintas turtas iÅ¡ esmės buvo pagerintas laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2015 m., todėl akivaizdu, kad turto kokybiniai pokyčiai, iÅ¡ esmės pagerinę jo fizinę bÅ«klę, sutampa su lyginimui pasirinkto turto statybos pabaiga.

72. Apelianto nuomone, teismo ekspertizės aktas Nr. 17-11-17KK neva nepagrįstas ir dėl to, kad vertintinas turtas buvo vertinamas jį lyginant su kitoje verčių zonoje esančiu turtu. Teismo ekspertizės akto 31 lape yra motyvuojama, dėl kokių priežasčių buvo pasirinkti sÄ lyginai panaÅ¡Å«s turto objektai iÅ¡ 27.3, o ne iÅ¡ 27.2 verčių zonos, kurioje yra vertinamas objektas: pirma, Å¡ioje zonoje nėra pakankamai panaÅ¡ių/sÄ lyginai panaÅ¡ių lyginamųjų objektų; antra, parinkti vertinimui objektai 27.3 verčių zonoje pagal savo individualias (fizines, funkcines ir ekonomines) savybes yra panaÅ¡iausi į vertinamÄ jį objektÄ .

Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vertinamas objektas, nors ir nėra Molėtų miesto teritorijos ribose, tačiau, kaip nurodoma ekspertizės akto 18 puslapyje, dėl geografinės padėties (patogaus susisiekimo su miestu, vykdomos statybos, miesto komunikacijų buvimo ir kita) kainų lygis, lyginant su kitomis Molėtų rajono savivaldybės teritorijomis, yra aukštesnis. Kita vertus, ekspertizės akto 30 puslapyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų pasiūlos kainos yra aukštesnės nei įvertinto objekto.

Taigi, iÅ¡ vienos pusės apelianto apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad ekspertizės aktas neva nepagrįstas dėl to, jog vertintinas turtas buvo vertinamas jį lyginant su kitoje verčių zonoje esančiu turtu, yra deklaratyvus, o iÅ¡ kitos pusės – apelianto apeliaciniame skunde nėra paneigti teismo ekspertizės akte Nr. 17-11-17KK nurodyti į vertinamÄ turtÄ panaÅ¡aus nekilnojamojo turto parinkimo motyvai. Be to, teismo ekspertas, atsižvelgdamas į palyginimui parinkto turto maksimalų panaÅ¡umÄ Ä¯ vertinamÄ turtÄ , tačiau įvertindamas, kad pagal individualias savybes tai nėra analogiÅ¡kas turtas, skaičiuodamas turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, taikė pataisas.

73. Vertinant apelianto motyvÄ dėl tariamo teismo eksperto Å¡aliÅ¡kumo, nes jis buvo pasiÅ«lytas ieÅ¡kovės, pirmiausia reikia pažymėti, jog tai buvo padaryta vieÅ¡ai ir skaidriai, laikantis rungtyniÅ¡kumo principo ir CPK 212 straipsnio 1 dalies reikalavimų, suteikiančių teisę apeliantui siÅ«lyti kito(ų) eksperto(ų) kandidatÅ«rÄ . Jeigu apeliantas Å¡ia teise pasinaudojo netinkamai, nėra pagrindo teigti, kad teismas parinko netinkamÄ ekspertÄ .

74. Apeliaciniame skunde nepaneigta teismo iÅ¡vada, kad apeliantas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių 138‘550 Lt piniginių lėšų dovanojimo faktÄ . Kaip teisingai nurodė teismas, CK 6.469 straipsnio 2 dalis, galiojusi pinigų pervedimo apeliantui metu, numatė privalomÄ notarinę dovanojimo sutarties formÄ , kai yra dovanojama didesnė nei 50‘000 Lt suma, o Å¡ios sandorio formos nesilaikymas darė sutartį negaliojančia. Liudytojos parodymais piniginių lėšų dovanojimo fakto iÅ¡ viso negalima įrodinėti.

75. Nors skundžiamame teismo sprendime tai nėra nurodyta, tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į akivaizdžius neatitikimus tarp apelianto pateiktų įrodymų apie atliktų darbų, pagerinant ginčo turtÄ , laikÄ ir kainÄ bei piniginių lėšų, pervestų jo motinos, išėmimo iÅ¡ sÄ skaitos laiko ir iÅ¡imtos sumos. 2006-2007 metais buvo Å¡iltintos namo sienos, pamatai, perdengtas stogas ir atlikti kiti jo nurodyti darbai, o kiti ginčo turto gerinimo darbai atlikti iki ir po 2007 m. (beje, geoterminis Å¡ildymas buvo įrengtas 2008 m., t. y. tuo metu, kai apelianto sÄ skaitoje piniginių lėšų nebebuvo).

Kaip matyti iÅ¡ apelianto bankinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, 2007-07-04 jis iÅ¡ sÄ skaitos grynaisiais pinigais paėmė 30‘000 Lt, 2007-10-11 – 28‘000 Lt, 2007-11-08 – 25‘000 L, 2007-12-19 – 15‘000 Lt ir 2007-12-19 pervedė į indėlį 38‘960 Lt. Taigi, kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitos istorijos, didžioji piniginių lėšų dalis buvo iÅ¡imta (pervesta) rudens-žiemos periodu, kada objektyviai negalima atlikti namo Å¡iltinimo, stogo remonto ir kitų apelianto nurodytų darbų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tik teigia, kad jo mamos pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos ginčo turto pagerinimo darbams atlikti, tačiau nenurodo, kokiems konkretiems darbams, kada ir kas Å¡ias aplinkybes patvirtina. Taigi, net pripažinus, jog 138‘550 Lt buvo apeliantui dovanoti, negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos pagerinant ginčo turtÄ .

76. IÅ¡ bendrų lėšų materialiai buvo remiami ne tik ieÅ¡kovės bet ir J. G. vaikai iÅ¡ pirmosios santuokos – 2002-03-19 dovanojimo sutartimi apelianto dukrai V. Å . (S.) ir A. Ž. (apelianto pirmosios žmonos vyrui) buvo padovanotas 0,22 ha žemės sklypas, kuriame Å¡iuo metu jie yra pasistatę namÄ , kuriame gyvena V. S. su Å¡eima ir A. Ž. su Å¡eima (J. Ž.). Vėliau G. J. ir V. S. buvo padovanotas žemės sklypas su pirtimi, esantys (duomenys neskelbtini). BÅ«tent Å¡iai pirčiai pastatyti J.

G. ir panaudojo 2007 metais gautas pinigines lėšas už parduotÄ Å¾emės sklypÄ . Taip pat už bendras ieÅ¡kovės ir apelianto lėšas buvo nupirkti butai G. J. ((duomenys neskelbtini)) ir V. S. ((duomenys neskelbtini)). Taigi, ieÅ¡kovė ir apeliantas materialiai iÅ¡ bendrų lėšų rėmė vaikus iÅ¡ pirmųjų santuokų, tik patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad jų materialinė padėtis buvo gera, todėl jie galėjome iÅ¡ esmės pagerinti J. G. iki santuokos įgytÄ turtÄ iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų.

77. Apeliantas, atlikdamas kompensacijos skaičiavimus, remiasi nemotyvuota ir teorinio lygmens iÅ¡vada, kad 1990-2015 metais atliktų pagerinimų santykinis padidėjimas yra tik 13 procentų. Kita vertus, apeliantas, sutikdamas mokėti ieÅ¡kovei 4‘797 Eur kompensacijÄ , elgiasi nenuosekliai, kadangi prieÅ¡ tai jis įrodinėjo, jog turo pagerinimai buvo atlikti jo asmeninėmis lėšomis ir kad pagerinimų bendra vertė 23‘867,87 Eur, kas, skaičiuojant apelianto pasiÅ«lytu skaičiavimo metodu, sudaro daugiau nei 13 procentų. Todėl apelianto skundo motyvų prieÅ¡taringumas taip pat įrodo paties apeliacinio skundo nepagrįstumÄ , nes akivaizdu, kad ne teismas, o apeliantas remiasi tik tomis aplinkybėmis, kurios jam naudingos, tačiau nėra patvirtinamos kitais byloje esančiais įrodymais, ir kad jis iki Å¡iol negali apsispręsti dėl teisinės pozicijos, nes vienas jo apeliacinio skundo motyvas prieÅ¡tarauja kitam.

78. Apeliaciniame skunde siÅ«lant iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 75 Eur dydžio kompensacijÄ už 0,2829 ha dydžio žemės sklypÄ , neabejotinai pažeidžiami kompensacijos teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimai.

79. Atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. G. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

80. Byloj neginčytinai patvirtinta, jog apeliantė, reikÅ¡dama savo reikalavimÄ , dirbtinai siekia sukurti atsakovui J. G. ir trečiajam asmeniui G. J. palankiÄ teisinę situacijÄ , padėsiančiÄ jiems apsiginti nuo ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo, t. y. sÄ moningai sunkina procesÄ . Apeliantė įrodinėja, kad tarp jos ir atsakovo sudarytas 1989-08-21 turto pasidalijimo aktas yra galiojantis, tačiau tuo pat metu teigia, kad po santuokos nutraukimo turtas liko nepadalintas ir dėl to jis įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisinį statusÄ .

Akivaizdu, kad jeigu bÅ«tų pripažinta, jog aktas yra galiojantis, tai jis sukeltų teisines pasekmes, o jeigu jis yra niekinis – tai teisines pasekmes galimai sukeltų turto nepasidalinimo nutraukiant santuokÄ faktas. Taigi, apeliantės teisinė pozicija yra prieÅ¡taringa, kas savaime įrodo jos reiÅ¡kiamo reikalavimo nepagrįstumÄ . Sprendžiant iÅ¡ akto turinio, tai nėra dviejų fizinių asmenų sandoris, o tuometinės valstybinės institucijos aktas dėl turto padalijimo, kÄ atlikti Å¡i institucija, pagal galiojusius įstatymus, neturėjo teisės.

81. Teismas teisingai įvertino akto teisinę reikÅ¡mę ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡is aktas nesukelia apeliantės norimų teisinių pasekmių, nes yra negaliojantis, kadangi neatitinka jo sudarymo metu galiojusių imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, numatančių, jog nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai privalėjo bÅ«ti sudaryti notarine tvarka ir sandorio metu įregistruoti vieÅ¡Ä jį registrÄ tvarkiusioje įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės LDTVK pirmininkui K.

V., pasiraÅ¡iusiam AktÄ , buvo suteikta teisė tvirtinti tokias sutartis, kurioms privaloma notarinė forma, todėl pripažintina, kad AktÄ pasirašė įgaliojimų tam neturintis asmuo ir kad jis negali sukelti apeliantės norimų teisinių pasekmių. Be to, LTSR Notariato įstatymo 14 straipsnio 1 dalis teisės tvirtinti, be kita ko, ir sandorius atsiradimÄ sieja su valstybinių notarinių kontorų nebuvimu vietovėje, o Molėtų rajone valstybinė notarinė kontora buvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini)apylinkės LDTVK pirmininkas neturėjo teisės patvirtinti AktÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog Akte iÅ¡ viso nėra pažymėta, kad jis, be kitų asmenų, yra pasiraÅ¡ytas tik vykdomojo komiteto pirmininko, nepažymint, kad Å¡iuo paraÅ¡u aktas yra patvirtinamas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad minimas Aktas iÅ¡ viso yra patvirtintas tuometinės valdžios institucijos atstovo. Kalbant apie Akto neatitikimÄ imperatyvioms įstatymo normoms taip pat pažymėtina, kad turto pasidalijimo aktas nebuvo įregistruotas atitinkamame notarinių veiksmų registre, todėl ir privalomo Å¡io tipo sandorio registravimo nebuvimas laikytinas esminiu sandorio formos trÅ«kumu.

82. Aktas negali bÅ«ti laikomas turto pasidalijimo sutartimi, o turi bÅ«ti laikomas dovanojimo sutartimi, jeigu apeliantė tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai teigia perleidusi nuosavybės teisę į dalį turto trečiajam asmeniui G. J., todėl darytina iÅ¡vada, jog apeliantė iÅ¡ viso neturi teisės reikÅ¡i reikalavimÄ jai pripažinti nuosavybės teisę į dalį namų valdos. Akivaizdus apeliantės teisinės pozicijos prieÅ¡taringumas, nenuoseklumas (pavyzdžiui, apeliaciniame skunde teigiama, kad Aktu buvo susitarta perleisti nuosavybės teisę į 1/2 namų valdos dalį G. J., tuo pat metu tvirtinant, jog apeliantė niekada nebuvo atsisakiusi nuosavybės teisės į namų valdÄ ) tik patvirtina anksčiau nurodytÄ motyvÄ , kad apeliantė siekia sudaryti dirbtines procesines kliÅ«tis ieÅ¡kovei ginti savo pažeistas teises tiek reikÅ¡dama akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, tiek nurodydama akivaizdžiai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus.

83. IeÅ¡kovės nuomone, įsigilinus į apeliaciniame skunde nurodytas kasacinio teismo nutartis, akivaizdu, kad iÅ¡ esmės visose jose skiriasi faktinės bylos aplinkybės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu pagal galiojusį SÅ K ir 2002 m. Civilinį kodeksÄ nutraukiant santuokÄ . Taip pat akivaizdÅ«s ir esminiai teisinio reguliavimo skirtumai – pagal galiojusį SÅ K nebuvo numatytas privalomas santuokoje įgyto turto padalijimas nutraukiant santuokÄ kaip kad yra dabar galiojančiame Civiliniame kodekse.

84. Apeliantė J. Ž. ir atsakovas J. G. neva pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir tai padarė nutraukdami santuokÄ , tačiau, kadangi turto pasidalijimo aktas yra niekinis, tai jis nesukelia teisinių pasekmių, o gali bÅ«ti vertinamas tik kaip vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių turto pasidalijimo tarp apeliantės J. Ž. ir atsakovo J. G. faktÄ .

85. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nutraukusi santuokÄ , apeliantė iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų valdos ir apsigyveno kitoje vietoje, sukÅ«rė kitÄ santuokÄ , o ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, pradėjo įrodinėti tariamÄ savo nuosavybės teisę į dalį gyvenamosios valdos. Pati apeliantė skunde pripažįsta atsisakiusi nuosavybės teisės į 1/2 dalį turto – „aÅ¡ niekada neatsisakiau 1/2 dalies ginčo valdos atsakovo J. G. naudai, o savo namo dalį palikau dukrai“. Taigi, jeigu apeliantė pati patvirtina jos valios perleisti savo nekilnojamojo turto dalį dukrai buvimÄ , tai tuo pačiu ji iÅ¡reiÅ¡kė ir valiÄ atsisakyti savo turto dalies bendrame turte.

Taip pat pažymėtina, kad savo reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ ji sieja ne su pažeistų teisių gynyba, bet su ta aplinkybe, kad trečiasis asmuo G. J. negali įregistruoti nuosavybės teisės į ginčo turtÄ . Å iuo teiginiu apeliantė pripažįsta, kad gina ne savo, o trečiojo asmens G. J. tariamai pažeistas teises. Nėra abejonių, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas nei procesinėmis, nei materialinėmis teisės normomis. Taigi, apeliantės veiksmai akivaizdžiai paneigia jos pačios apeliacinio skundo teiginius, kad jai iÅ¡liko nuosavybės teisė į namų valdÄ .

86. Pažymėtina, kad apeliantės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Ukmergės rajono teismo 1989-08-30 sprendimu, o jų iÅ¡tuoka įregistruota 1989-09-21, t. y. galiojant SÅ K, todėl, vertinant susidariusiÄ teisinę situacijÄ , turi bÅ«ti taikomos Å¡io įstatymo, ne naujojo CK nuostatos, o apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra suformuota bÅ«tent naujojo CK teisės normų taikymo praktika. Kaip teisingai konstatavo teismas, pagal senojo CK teisės normas, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai privalėjo bÅ«ti patvirtinti notariÅ¡kai. Nesant notariÅ¡kai patvirtintos dovanojimo sutarties, kad apeliantė J. Ž. 1/2 dalį nekilnojamojo turto perleido (padovanojo, pardavė ir pan.) trečiajam asmeniui G. J., liudytojų parodymais įrodinėjant Å¡iÄ aplinkybę remtis negalima. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas.

87. Apeliaciniame skunde yra cituojami atskiri kasacinio teismo nutarčių argumentai, visiškai neatsižvelgiant į išspręstų bylų faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai nėra analogiškos šiai bylai.

88. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties taikymÄ , nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį kaip vienÄ iÅ¡ apeliantės reikalavimo atmetimo motyvų. Apeliantės tariama teisė buvo pažeista jau nuo 1990 metų, t. y. nuo to momento, kai namų valdoje apsigyveno ieÅ¡kovė, kuri kartu su atsakovu J. G., iki jai pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, valdė tariamai apeliantei nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį ir ja naudojosi, jÄ iÅ¡ esmės pagerindama.

Apeliantė turėjo suprasti, kad vien ieÅ¡kovės santuoka su atsakovu, jos apsigyvenimas namų valdoje, turto valdymo pradėjimas bei darbo ir lėšų investavimas turto pagerinimui neabejotinai reiÅ¡kė, jog skyrybų atveju ieÅ¡kovė galės reikalauti pripažinti turtÄ bendru jos ir atsakovo santuokiniu turtu ir praÅ¡yti šį turtÄ padalinti, teisę į tai įrodinėdama, be kita ko, ir savo įneÅ¡tu indėliu į turto pagerinimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog vėliausiai nuo ieÅ¡kovės apsigyvenimo namų valdoje momento grėsė realus apeliantės tariamų teisių pilna apimtimi valdyti turtÄ ir juo naudotis suvaržymas, tačiau ji, neabejotinai bÅ«dama vidutiniÅ¡kai informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo, po santuokos su atsakovu nesiėmė jokių veiksmų, kad savo teises apgintų, o jas ginti ėmėsi tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį.

89. Mano, kad iÅ¡vykdama iÅ¡ namų valdos, sudarydama kitÄ santuokÄ ir gyvendama kitur, nesirÅ«pindama jai tariamai priklausančios turto dalies, kuriÄ perleido trečiajam asmeniui G. J., likimu, apeliantė nebuvo aktyvi ir delsė ginti savo teises. Tokiu elgesiu ji patvirtino valiÄ atsisakyti savo dalies bendroje nuosavybėje ir, nereikÅ¡dama reikalavimo ginti pažeistas teises per SÅ K 23 straipsnio 4 dalyje numatytÄ 3 metų terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido. Todėl darytina iÅ¡vada, jog teismas, reikalaujant ieÅ¡kovei, pagrįstai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodė kaip vienÄ iÅ¡ J. Ž. reikalavimo atmetimo pagrindų.

90. Atsiliepime į ieÅ¡kovės A. G. apeliacinį skundÄ atsakovas J. G. nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu. IeÅ¡kovės argumentai, kad santuoka iÅ¡iro neva dėl jo kaltės yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, ieÅ¡kovė pirmos instancijos teisme neįrodė nei vienos minėtos aplinkybės, kuri leistų spręsti, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Nei vienas teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybių, kad jis smurtavo fiziÅ¡kai ar psichologiÅ¡kai prieÅ¡ ieÅ¡kovę, jos negerbė ar buvo jai nelojalus.

PrieÅ¡ingai, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kadaise tarp mÅ«sų buvusius gražius Å¡eimyninius santykius. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pas savo drauges nakvodavo ne dėl tariamo atsakovo naudoto smurto, o dėl jai įprasto laisvalaikio leidimo bÅ«do - su draugėmis vartoti alkoholį per visÄ naktį. Mano, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė yra kalta dėl jų santuokos iÅ¡irimo, nes ji pažeidė kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ji ne tik negerbė jo, moraliÅ¡kai nepalaikė, tačiau nuolatos provokavo konfliktus, žemino, keikė necenzÅ«riniais žodžiais.

Jos elgesys tapo agresyvus, neprognozuojamas ir nebepakeliamas. Susirgus sunkia liga jam buvo reikalingas sutuoktinės palaikymas, pagalba, atjauta, tačiau vietoje to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai pasikeitė, jo atžvilgiu ėmė elgtis agresyviai, provokavo konfliktines situacijas, sÄ moningai kėlė stresÄ , nors jai buvo gerai žinoma, kad jo organizmas po taikytų chemoterapijos kursų, po 2 kaulų čiulpų persodinimo operacijų, buvo nusilpęs ir toks ieÅ¡kovės elgesys tik dar labiau žalojo fizinę bei emocinę bÅ«senÄ .

Mano, kad ieÅ¡kovė elgdamasi nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningai siekdama žaloti jo sveikatÄ ir sukelti stresÄ , pareiÅ¡kė Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį, nors jai nuo santuokos sudarymo buvo žinoma, jog gyvenamas namas su statiniais yra jo ir pirmos žmonos nuosavybė, kad dalis gyvenamojo namo turi priklausyti atsakovo pirmai žmonai arba dukrai.

91. IeÅ¡kovės kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina jo paaiÅ¡kinimai, trečiojo asmens G. J. parodymai, liudytojo R. A. parodymai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga - pareiÅ¡kimai ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nutarimai, nuosprendžiai. IeÅ¡kovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. IeÅ¡kovė uždraudė lankytis jo namuose dukroms ir anÅ«kams, kas įrodo jos elgesio sutrikimus, visiÅ¡kÄ nesiskaitymÄ su juo ir bet kokių teisingumo ribų peržengimÄ . Jam 74 metai, serga onkologine liga, dėl ko sveikatos bÅ«klė yra ypatingai sunki, reikalinga artimų žmonių pagalba ir ramybė. Tuo tarpu gyvenimas su ieÅ¡kove ir jos elgesys kelia stresÄ . Dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių gyvenimas santuokoje su ieÅ¡kove pasidarė neįmanomas, o sulaukus tokio amžiaus norisi ramios senatvės, o ne nuolatinių keiksmų, ginčų ir pagiežos.

92. VisiÅ¡kai nepagrįstas argumentas, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kia tuo, kad jis pažeidė ieÅ¡kovės turtines teises į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, t. y. neva neteisėtai 2015-12-28 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi, 44/100 dalį namų valdos siekė perleisti savo dukrai iÅ¡ pirmos santuokos - trečiajam asmeniui G. J.. Pažymi, kad jis niekada nepažeidė ieÅ¡kovės turtinių teisių, nes su A. G. santuokos metu nesukÅ«rė jokios jungtinės nuosavybės, kÄ patvirtina jo apeliaciniame skunde detaliai nurodyti argumentai.

Be to, nutraukus pirmÄ jÄ santuokÄ , turtas teismo sprendimu nebuvo padalintas, o santuokos metu įgytÄ turtÄ pasidalino 1989-08-21 turto pasidalijimo aktu, kuriuo ginčo turtas nuosavybės teise po 1/2 dalį atiteko atsakovui ir dukrai G. J. (buvusiai G.). Molėtų rajono apylinkės teismui pateikdamas taikos sutartį siekė juridiÅ¡kai įteisinti ginčo nekilnojamojo turto teisinę padėtį, kuri tarp jo, jo dukros ir buvusios sutuoktinės buvo nustatyta dar 1989-08-21.

93. Teigia, kad santykiai su ieÅ¡kove pablogėjo 2015 m., kuomet ji uždraudė jo dukrai ir anÅ«kams lankytis jo paties namuose, kas įrodo ieÅ¡kovės elgesio sutrikimus, visiÅ¡kÄ nesiskaitymÄ su atsakovu ir bet kokių teisingumo ribų peržengimÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡kėlusi Å¡iÄ civilinę bylÄ po pirmojo teismo posėdžio pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl neva jai tariamai sukelto sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovė neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai jo atžvilgiu inicijavo baudžiamÄ jį persekiojimÄ , esant tokiai jo sveikatos bÅ«klei ir amžiui, patvirtina jos abejingumÄ jo sveikatai, dvasinei bÅ«klei, santuokinių pareigų pažeidimÄ bei pamina bet kokias moralines nuostatas.

Dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, jo fizinė sveikata ženkliai pablogėjo, dėl ko po teisminių ginčų ilgÄ laikÄ buvo gydomas ir slaugomas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikoje ir Nacionalinio vėžio institute. IeÅ¡kovės elgesys Å¡ios bylos nagrinėjimo metu su kiekviena diena darėsi agresyvesnis ir piktybiÅ¡kesnis. Ji sistemingai pakeisdavo namų durų spynÄ , užrakino virtuvės duris, dėl ko jis negalėjo patekti į patalpÄ , kurioje buvo vaistai bÅ«tini ne tik jo sveikatai bet ir gyvybei, ieÅ¡kovė užvėrė namo įėjimÄ Ä¯ antrÄ jį aukÅ¡tÄ su spinta, ir visi Å¡ie jos piktybiÅ¡ki veiksmai buvo paÅ¡alinti tik su policijos pareigÅ«nų pagalba.

Dėl ieškovės provokacijų, piktybiškų ir agresyvių veiksmų, jis buvo priverstas išeiti iš jam priklausančios namų, turi gyventi pas artimuosius.

94. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl turto padalijimo. Palaiko savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, teismas nepagrįstai pripažino ginčo turtÄ bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteisė iÅ¡ jo 30‘000 Eur kompensacijÄ . Mano, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti priteista 5‘075 Eur kompensacija už santuokinių lėšų investavimÄ Ä¯ atsakovui priklausančiÄ nuosavybę. Jo ir trečiojo asmens J. Ž. santuoka buvo nutraukta 1989-08-30 teismo sprendimu, iÅ¡tuokos liudijimas iÅ¡duotas 1989-09-21, tačiau turtas teismo sprendimu nebuvo padalintas.

TurtÄ Å¡alys pasidalino 1989-08-21 turto pasidalijimo aktu, patvirtintu Vykdomojo komiteto pirmininko. Å iuo aktu J. G. buvo paliktas lengvasis automobilis VAZ 2108, o ginčo mÅ«rinis gyvenamas namas, bendro 90 kv. m. ploto, Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko G. J. ir G. G., Å¡alių dukrai G. J.. Å i sutartis neginčytinai patvirtina, kad tretysis asmuo niekada neatsisakė savo teisių į šį nekilnojamÄ jį turtÄ , (duomenys neskelbtini), ir jai turi priklausyti jos dalis, kuri buvo sukurta iki santuokos nutraukimo, t. y. 44/100 gyvenamojo namo ir 1/2 dalis Å«kio pastatų, todėl J.

Ž. reikalavimas tenkintinas pilnai, priteisiant jai praÅ¡omÄ turtÄ natÅ«ra.

95. Net jeigu ginčo turtÄ vertinti kaip bendrÄ nuosavybę, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Å¡io nekilnojamojo turto padalijimas natÅ«ra yra neįmanomas dėl ypatingai konfliktiÅ¡kų atsakovo ir ieÅ¡kovės tarpusavio santykių. Jeigu turtas bÅ«tų padalintas natÅ«ra, Å¡alių tarpusavio konfliktiniai santykiai ir toliau tęstųsi, ir joks racionalus nekilnojamojo turto valdymas su ieÅ¡kove bÅ«tų neįmanomas.

96. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad: „teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, kilusius prasidėjus civilinei bylai, ir įvertino juos kaip pagrindÄ nedalinti turto natÅ«ra“; Å¡alių santykiai pablogėjo tik bylos nagrinėjimo metu“; kad yra reali galimybė nusistatyti naudojimosi namų tvarkÄ . Tokie ieÅ¡kovės argumentai yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja pamatiniams teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės yra susiklostę ypatingai konfliktiÅ¡ki ir prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, todėl sprendžiant dėl turto padalijimo bÅ«do, pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai, vadovaudamasis LAT nuoseklia praktika, atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę, spręsdamas dėl turto padalijimo bÅ«do.

Nesuvokiama, kaip ieÅ¡kovė įsivaizduoja naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatymo tvarkÄ , kai dėl jos piktybiÅ¡kų veiksmų, atsakovas yra priverstas glaustis ir gyventi pas artimuosius, o ne savo paties namuose. Turto padalijimas natÅ«ra Å¡iuo atveju yra neįmanomas atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę bei amžių.

97. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai jos sveikatos bÅ«klė sudaro pagrindÄ ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ padalinti natÅ«ra, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų pasmerkta skurdui ir neturėtų kur gyventi. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir prasilenkia su logika. Jos, kaip ir atsakovo sveikatos bei emocinė bÅ«klė bÅ«tų geresnė jiems gyvenant atskirai. Pažymi, kad Å¡ioje byloje eilė teisme apklaustų liudytojų patvirtino, kad A. G. žinojo ir jiems pati pasakojo, kad 1/2 dalis ginčo valdos priklauso atsakovo dukrai G.

J., nurodė žinanti, kad ginčo turtas jai nepriklauso, todėl suvokdama Å¡ias aplinkybes negalėjo turėti jokio teisėto lÅ«kesčio visÄ laikÄ gyventi atsakovui ir jo žmonai, dukrai priklausančioje namų valdoje ir juo labiau įgyti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovės turtinė padėtis yra gera, tik, ji jÄ slepia: ieÅ¡kovė sÄ moningai eilę savo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto padovanojo savo sÅ«nui, dukrai, kÄ patvirtina byloje pateikti dokumentai.

Atsakovas pats ieÅ¡kovės dukrai yra nupirkęs nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl ieÅ¡kovė turi du vaikus, pas kuriuos yra daug jos turto ir turi visas galimybes iÅ¡eiti gyventi kitur.

98. Ginčo nekilnojamojo turto padalijimas natÅ«ra yra neįmanomas dėl gyvenamojo namo techniniu savybių ir nedalumo. Gyvenamasis namas yra vieno buto tipo, jame įrengtas vienas pagrindinis įėjimas, viena namo apÅ¡ildymo sistema, vienas vandentiekis, viena kanalizacijÄ viena virtuvė. Mano, kad gyvenamojo namo atidalijimas į du turtinius vienetus turtui nepadarant neproporcingos žalos yra neįmanomas. Tam, kad namÄ pritaikyti dviejų Å¡eimų atskiram gyvenimui, bÅ«tų reikalingos didelės finansinės investicijos, laikas, fizinės jėgos, tačiau tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė tokių galimybių neturi. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl techninių galimybių buvimo įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , neiÅ¡spręstų teisingo pastato atidalinimo ir tarp jų esančių prieÅ¡iÅ¡kų santykių.

99. Ginčo nekilnojamojo turto padalijimas natÅ«ra pažeistų atsakovo ir trečiųjų asmenų interesus, bÅ«tų neproporcingas, nes ieÅ¡kovė tikėtinai vengtų iÅ¡laikyti jai priteistÄ nekilnojamojo turto dalį. Pažymi, kad prasidėjus teisminiams ginčams su ieÅ¡kove dėl namų valdos, ji visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡io turto iÅ¡laikymo, mokesčių mokėjimo. Nors nuo 2015 m. Å¡alys nebevedė bendro Å«kio, o ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad ginčo turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, tačiau nuo turto iÅ¡laikymo visiÅ¡kai nusiÅ¡alino.

Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad ji viena iÅ¡laiko ginčo namus, nes Å¡iai dienai yra susidaręs didelis suvartotos elektros energijos įsiskolinimas tiekėjui AB „Energijos skirstymo operatorius“, už elektrÄ nemoka nuo 2018 m. kovo mėnesio. IeÅ¡kovės veiksmai patvirtina, kad ji veikia nesÄ Å¾iningai, atsakovui priklausančioje namų valdoje gyvena neatlygintinai ir atsisako prisidėti prie mokesčių mokėjimo, o jai vienai gyvenant ginčo valdoje visiÅ¡kai nedengia mokesčių už paslaugas, kurias sunaudojo ji pati.

Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad padalinus nekilnojamÄ jį daiktÄ natÅ«ra visa turto, mokesčių iÅ¡laikymo naÅ¡ta bÅ«tų perkelta jam. 100. Nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad „Teismas ne tik priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ Å¡alių bendro turto padalijimo bÅ«do, bet nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo“. Teismui nebuvo jokio, nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčo turtÄ pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tuo pačiu ir nebuvo pagrindo jokia apimtimi atsakovui priklausantį turtÄ dalinti tarp sutuoktinių, net ir jo naudai nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisiama tik 5‘075 Eur kompensacija už į turtÄ investuotas santuokines lėšas. Pažymi, kad daugiau nei pusė padarytų ginčo gyvenamosios valdos pagerinimo darbų buvo atlikti panaudojant iÅ¡imtinai mano atsakovo asmenines lėšas, o prie kitų atliekamų pagerinimo darbų ieÅ¡kovė nei savo darbu, nei savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo. 101. Nesutinka, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Mano, kad teismas iÅ¡ tiesų buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau ne jo naudai, kaip nurodo ieÅ¡kovė, o bÅ«tent ieÅ¡kovės. Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo atsižvelgdamas ir gindamas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesus.

Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neturi nieko bendro su teismo šališkumu atsakovo atžvilgiu, nes 2015-12-28 nutartis buvo panaikinta, o sprendime jokių emocinių motyvų nėra. 102. Visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti paskirstant bylinėjimosi išlaidas ir kaip konkrečiai, ieškovės manymu, išlaidos turėjo būti paskirstytos.

Taip pat praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus, pateiktus prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . 103. Atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. apeliacinį skundÄ atsakovas J. G. sutinka su skunde nurodytais reikalavimais, iÅ¡dėstytais motyvais ir jį palaiko. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 104. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. 105.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. G. (Ž.) ir atsakovas J. G. susituokė 1990 m. gegužės 18 d., santuokoje vaikų neturėjo, abiems tai buvo antroji santuoka. Atsakovas J. G. ir trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. (G.) 1989 m. rugsėjo 21 d. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini)., nutraukė ir 1989 m. rugsėjo 21 d. Turto pasidalijimo aktu pasidalino jiems priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69, 83, 110). 106. Apeliantė (ieÅ¡kovė) A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei dėl turto padalijimo.

Apeliantas (atsakovas) J. G. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovei priteistos kompensacijos dydžio. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl santuokoje su atsakovu J. G. įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. 107. Apeliantai J. G. ir A. G. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. BÅ«tinumÄ lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinius skundus, bylos medžiagÄ , atsiliepimų į apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl to netenkinamas apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Dėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmusio pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. 108. Apeliantas J. G. teigia, kad teisėjas L. M. buvo Å¡aliÅ¡kas, nes tenkino tik ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, visiÅ¡kai nevertino jo argumentų ir sprendė tik ieÅ¡kovės naudai. Apeliantė A. G. taip pat nurodo aplinkybes, jos nuomone, patvirtinančias pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ : teisėjas 2015-12-28 nutartimi patvirtino neteisėtÄ G.

J. ir atsakovo J. G. taikos sutartį, kuria atėmė jos nuosavybės teisę į namų valdÄ ; emociÅ¡kai motyvavo sprendimÄ , parodydamas didesnį palankumÄ atsakovui. 109. Apeliantų argumentai dėl teismo (teisėjo) Å¡aliÅ¡kumo atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai dėl teisėjo, nagrinėjusio civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡aliÅ¡kumo grindžiami tik prielaidomis ir Å¡alių samprotavimais, iÅ¡ esmės paremti nesutikimu su skundžiamu teismo sprendimu.

Å ios aplinkybės, kaip pripažinta teismų praktikoje, nepatvirtina teisėjo (teismo) Å¡aliÅ¡kumo. Nagrinėjant bylÄ teisme Å¡alys neiÅ¡reiÅ¡kė nepasitikėjimo teismu ir teisėju, jų neÅ¡alino. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-611/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neparodė nei vienai iÅ¡ Å¡alių savo prielankumo, nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais (CPK 176, 183, 185, 263 straipsniai).

Dėl trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. apeliacinio skundo. 110. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. (G.) skundžia Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieÅ¡kinys, praÅ¡o patenkinti jos reikalavimÄ , padalinant santuokoje su J. G. įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)ir jai pripažinti nuosavybės teises į 44/100 dalis Å¡io turto. Apeliantė teigia, kad ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokoje su atsakovu ir nebuvo padalintas, jį pasidalino 1989-08-21 turto pasidalijimo aktu, kurį patvirtino Vykdomojo komiteto pirmininkas.

Savo turto dalies ji neatsisakė, bet perleido dukrai G. J. (G.). Kadangi dukra negali įregistruoti Å¡ios dalies turto, praÅ¡o turtÄ priteisti jai. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė jos reikalavimui ieÅ¡kinio senatį, nes apie pažeistas teises sužinojo 2016-02-18, ieÅ¡kovei A. G. pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. 111. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms iÅ¡vadoms dėl trečiojo asmens J. Ž. savarankiÅ¡kų reikalavimų, o apeliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. 112.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. Ž. (G.) ir J. G. santuokÄ sudarė 1968 m. vasario 10 d., o nutraukė 1989 m. rugsėjo 21 d. Santuokoje gimė dvi dukros – G., gim. (duomenys neskelbtini) ir V., gim. (duomenys neskelbtini)Santuokoje J. G. ir J. G. 1985 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su kiemo pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ J. G. ir J. G. santuokos nutraukimÄ , (duomenys neskelbtini)apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pagal Å¡alių G.

J. ir G. J. pareiÅ¡kimÄ 1989 m. rugpjūčio 21 d. padalijo jiems priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Turto pasidalinimo akte nurodyta, kad: „<...> G. J. ir G. V. paliekamas automobilis VAZ-2108, 1987 m. laidos, o G. J. ir G. G. paliekamas nuosavybės teise mÅ«rinis gyvenamas namas, kurio bendras plotas 90 kv. m., gyvenamas plotas 64,3 kv. m. ir Å«kinius pastatus, kurie yra (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini). VisÄ likusį turtÄ pasidalija savo nuožiÅ«ra“. Aktas pasiraÅ¡ytas liudininkų, G.

J. ir G. J. bei vykdomojo komiteto pirmininko K. V. (1 t., b. l. 69, 72-75, 83, 130-134). 113. Tiek apeliantė J. Ž., tiek atsakovas J. G. tvirtina, kad santuokoje įgytas nekilnojamas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri teismo sprendimu nebuvo padalinta, o jie pasidalino tik turto pasidalijimo aktu. Apeliantė J. Ž. teigia, kad jai priklausančiÄ Â½ dalį nekilnojamojo turto paliko/perleido dukrai G. ir 1989-08-21 turto pasidalijimo aktas nepanaikina jos nuosavybės teisių į santuokos su atsakovu metu įgytÄ turtÄ . 114.

Kaip minėta, J. G. ir J. G. ištuoka įregistruota 1989 m. rugsėjo 21 d., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Ginčo turtas, gyvenamasis namas su priklausiniais, įgytas J. G. ir J. G. santuokoje. Pagal SŠK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Kaip reglamentuota SŠK 23 straipsnis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu.

Reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. ir J. G. savo valiÄ dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo iÅ¡reiÅ¡kė 1989 m. rugpjūčio 21 d. turto pasidalinimo akte. 115. Apeliacinio skundo argumentas, kad 1989-08-21 sutartis visiÅ¡kai atitiko tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes pagal 1974-06-26 Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo reikalavimus vykdomieji komitetai atliko eilę notarinių veiksmų ir galėjo patvirtinti sandorius, nepagrįstas.

Pagal Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo (toliau – VNĮ) 3 straipsnio nuostatas, notariniams veiksmams atlikti Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje organizuojamos valstybinės notarinės kontoros. Gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus, numatytus šiuo įstatymu, atlieka miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems atitinkamos Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus.

Be to, VNÄ® reglamentavo, kad notariÅ¡kai tvirtinamų sandorių tekstai turi bÅ«ti paraÅ¡yti aiÅ¡kiai ir tiksliai, dokumento turinį liečiantys terminai ir datos paraÅ¡ytos nors vienÄ kartÄ Å¾odžiais, juridinių asmenų pavadinimai – be trumpinimo, nurodant jų organų adresus; visi valstybinio notaro ir miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pareigÅ«no atliekami notariniai veiksmai registruojami notariniame registre. Kiekvienam atliktam notariniam veiksmui duodamas atskiras numeris, kuris bÅ«tinai įraÅ¡omas valstybinio notaro arba miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pareigÅ«no iÅ¡duodamuose dokumentuose ir tvirtinamuose užraÅ¡uose (VNÄ® redakcija galiojusi iki 1995-06-28, 23, 25 straipsniai). 116.

Nei apeliantė J. Ž., nei atsakovas J. G., nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Turto pasidalinimo aktÄ patvirtinęs vykdomojo komiteto pirmininkas K. V. turėjo Tarybos vykdomojo komiteto sprendimÄ , pavedantį jam atlikti notarinius veiksmus, kad 1989-08-21 aktas, kaip sandoris, buvo įregistruotas notarinių veiksmų registre ir turi atitinkamÄ registro numerį. Nesant įstatymo nustatytų privalomų reikalavimų sandoriui (atitinkama forma, įregistravimas notariniame registre, registro numerio suteikimas), J.

G. ir J. G. 1989 m. rugpjūčio 21 d. Turto pasidalinimo aktas iÅ¡reiÅ¡kia jų valiÄ geranoriÅ¡kai pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Kadangi AktÄ pasirašė ir J. G., ir J. G., akivaizdu, kad jo tekstas buvo perskaitytas ir suprantamas. Minėtame akte Å¡alys neįrašė apeliantės J. Ž. nurodomų aplinkybių, kad jai nuosavybės teise atitenka ½ dalis nekilnojamojo turto, kad šį turtÄ jį dovanoja (perleidžia) dukrai G. G.. 117. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J.

G. ir J. G. geranoriÅ¡kai pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ . VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas įregistruotas J. G. vardu ir nuo jo įregistravimo, t. y. nuo 1993 m. liepos 13 d., trečiasis asmuo J. Ž. neginčijo J. G. nuosavybės teisių, nepretendavo į šį turtÄ , nekilnojamojo turto bÅ«kle nesidomėjo, nedalyvavo jo iÅ¡laikyme, neskyrė lėšų jo gerinimui ir pan. 118. Nesutiktina su apeliantės J. Ž. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ , pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant analogiÅ¡kas savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ .

Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012, kt.). 119.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Teismas ieÅ¡kinio senatį taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita Å¡alis (CK 85 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija), CK 1.126 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino taikymui bÅ«tina nustatyti Å¡io termino pradžiÄ , t. y. kada asmuo sužinojo apie savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju, apeliantė J. Ž. teigia, kad ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo 2016-02-18, kuomet ieÅ¡kovė A.

G. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija apeliantės argumentÄ apie ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , vertina kritiÅ¡kai, nes jos nurodoma aplinkybė apie pažeistų teisių sužinojimo laikÄ , prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 120. Kaip minėta, J. G. ir J. G. iÅ¡tuoka įregistruota 1989 m. rugsėjo 21 d., t. y. galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . SÅ K 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame Å¡io kodekso straipsnyje. Taigi, pagal SÅ K 10 straipsnį ieÅ¡kinio senaties termino eiga dėl turto, laikytino bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, t. y. teisė naudotis, valdyti ar disponuoti Å¡iuo turtu. 121.

Kaip žinia, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė J. Ž., teigdama, jog savo turto dalį perleido dukrai, nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta, Å¡alys, pasiraÅ¡iusios Turto pasidalinimo aktÄ , apie Å¡iÄ aplinkybę nieko nenurodė, pasiraÅ¡ant aktÄ Å¡alių vaikai nedalyvavo, jo nepasirašė, sutarties dėl nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) J. G. (Ž.) ir G. G. nesudarė.

IÅ¡ procesiniuose dokumentuose nurodytų gyvenamųjų vietų matyti, kad ieÅ¡kovė A. G., atsakovas J. G. ir trečiasis asmuo J. Ž. gyvena(duomenys neskelbtini). Taigi, J. G. 1990 m. gegužės 18 d. įregistravus santuokÄ su ieÅ¡kove A. G. (1 t., b. l. 110-111) ir Å¡iai atvykus gyventi į J. G. namus, J. Ž. turėjo bÅ«ti suprantama, kad, tariamai jai priklausantį turtÄ , valdo, investuoja lėšas į turto pagerinimÄ , J. G. ir jo sutuoktinė. Duomenų, kad J. Ž. domėjosi ir rÅ«pinosi savo ar, jos teigimu, dukters turto dalimi, byloje nepateikta.

VieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre J. G. nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ yra įregistruotos nuo 1993 m. liepos 13 d. ir Å¡ių jo teisių J. Ž. neginčijo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo J. Ž., atsakovas ir jų dukra santykių nenutraukė, toliau bendravo, o 2002-03-19 ieÅ¡kovė A. G. ir atsakovas J. G. dovanojimo sutartimi dovanojo atsakovo dukrai V. Å . ir J. Ž. vyrui žemės sklypÄ . 122. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jeigu, nutraukus santuokÄ , tik vienas buvusių sutuoktinių valdo ar naudoja bendrai įgytÄ turtÄ , tai santuokos nutraukimo faktas gali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, nes vienas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių visa apimtimi jau negali įgyvendinti savo kaip savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001). 123.

Apibendrindama aukščiau iÅ¡vardintus argumentus, apeliantei J. Ž. nepateikus kitokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas pagrįstai trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. reikalavimams taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir reikalavimų padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažinti jai nuosavybės teises į: 44/100 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nepatenkino.

Naikinti skundžiamo sprendimo dalį J. Ž. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Dėl kaltės iÅ¡irus santuokai. 124. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai Å¡alių A. G. ir J. G. santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė A. G. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teigia, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kia jo nesÄ Å¾iningumu ir savanaudiÅ¡kumu jos, kaip sutuoktinės, atžvilgiu.

Atsakovas, žinodamas, kad ginčo namų valda, jiems gyvenant santuokoje, buvo iÅ¡ esmės pagerinta ir tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, slapta nuo jos, neteisėta Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-12-28 nutartimi, siekė 44/100 namo dalis perleisti savo dukrai iÅ¡ pirmosios santuokos, trečiajam asmeniui G. J.. Tokiu elgesiu atsakovas pažeidė jos teisę į bendrÄ turtÄ , dėl ko jai teko savo turtines teises ginti teisme ir tik dėl tokio atsakovo elgesio sutiko santuokÄ nutraukti. Atsakovas J. G. neigia savo kaltę ir dėl santuokos nutraukimo kaltina ieÅ¡kovę, kuri, jo nuomone, negerbė jo, moraliÅ¡kai nepalaikė, nuolat provokavo konfliktus ir žemino. 125.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad dėl santuokos nutraukimo yra tik atsakovo kaltė ir iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo. 126. Pagal teisinį reglamentavimÄ , sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt. 127. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų – vienas kitÄ remti.

Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu Å¡is nebuvo lojalus, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-298/2014, kt.). Šalis, pareiškusi ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. 128.

Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui tai buvo antra santuoka. Å alys, gyvendamos santuokoje nuo 1990-05-18, rÅ«pinosi Å¡eimos ir vaikų iÅ¡ pirmųjų santuokų gerove, gyvenamojo namo pagerinimu, pirko įvairų turtÄ . IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2016 m. vasario 22 d., praÅ¡ydama pripažinti namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybių, kad su atsakovu nesutaria, kad jis, kaip sutuoktinis, elgėsi netinkamai ir pan., nenurodė ir santuokos nutraukti neprašė.

Atsakovas J. G. ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pateikė teismui 2016 m. birželio 8 d., teigdamas, kad santuokÄ nutraukia tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos nelojalumo sutuoktiniui ir pan. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovas santuokÄ nori nutraukti tik todėl, kad nori iÅ¡vengti turto, pagerinto santuokoje, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybę, bet santuoka nėra nutrukusi. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alių nesutarimai prasidėjo ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus pretenzijas į bendrÄ turtÄ ir priekaiÅ¡tauti vienas kitam bei konfliktuoti Å¡alys pradėjo tik 2016 – 2017 metais, t. y. bylÄ pradėjus nagrinėti teisme.

IÅ¡ papildomai pateiktų dokumentų nustatyta, kad Å¡alys vienas kitÄ Ä—mė kaltinti įvairiais nusikaltimais, nusižengimais, teisių pažeidimu, grÄ sinimu ir pan.(mėlynas segtuvas). 129. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Å ioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. IeÅ¡kovė konkrečiais įrodymais, o ne deklaratyviais samprotavimais, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu Å¡alies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegija, įvertinusi A. G. apeliacinio skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes visų bylos duomenų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas.

Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. 130. Tiek ieÅ¡kovė A. G., tiek atsakovas J. G. nesutinka su Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto pagerinimo, jo pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo. Apeliantė A. G. sutinka su teismo iÅ¡vada, kad gyvenamasis namas su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo J. G. nuosavybė, kadangi Å¡is turtas, iki santuokos buvęs atsakovo asmeninė nuosavybė, gyvenant santuokoje buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu.

Tačiau apeliantė nesutinka gauti kompensacijÄ ir mano, kad nekilnojamas turtas turi bÅ«ti padalintas natÅ«ra lygiomis dalimis. Apeliantas J. G. teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir 30‘000 Eur kompensacijos ieÅ¡kovei pritesimo, yra neteisėta. Jo nuomone, ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteista tik 5‘075 Eur kompensacija, nes didžioji dalis ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų buvo atlikti jo asmeninėmis lėšomis.

Abu apeliantai teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 131. Ä®statymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuokÄ , dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems Å¡ia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å alims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, Å¡iuos klausimus, iÅ¡tyręs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡sprendžia teismas.

Tik konstatavęs pakankamÄ teisinį pagrindÄ ginčo turtÄ laikyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys.

Jei toks Å¡alių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ . 132. Byloje nustatyta, kad A. G. (Ž.) ir atsakovas J. G. susituokė 1990 m. gegužės 18 d. Å alys nenurodė kada nutrÅ«ko bendro Å«kio vedimas, tačiau iÅ¡ bylos duomenų galima numanyti, kad bendro Å«kio vedimas nutrÅ«ko 2016 m. sausio – vasario mėnesiais, kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Nustatyta, kad Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,2829 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), du automobilius:

Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės pagerino namų valdÄ ir aplinkÄ bendromis sutuoktinių lėšomis (1 t. b. l. 10-13, 122-123). 133. Byloje taip pat nustatyta, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)yra asmeninė atsakovo J.

G. nuosavybė 1989 m. rugpjūčio 21 d. Turto pasidalinimo akto pagrindu, nutraukiant santuokÄ su J. G. (1 t., b. l. 69). 134. Ginčo dėl automobilių vertės ir padalijimo nėra. Å alys iÅ¡ esmės neneigia, kad laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2015 metų buvo atlikti namų valdos įvairÅ«s darbai ir pagerinimai. Atsakovas J. G. nesutinka, kad namų valda buvo iÅ¡ esmės pagerinta bendromis sutuoktinių lėšomis ir tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, ieÅ¡kovė nesutinka gauti kompensacijÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , reikalaudama ½ dalies turto natÅ«ra.

Å alys pateikė nekilnojamojo turto pagerinimo darbų įvertinimÄ : ieÅ¡kovė A. G. - NILL NILL, UAB 2015 m. gruodžio 17 d. Turto vertinimo ataskaitÄ , pagal kuriÄ viso turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais) rinkos vertė yra 73‘800 Eur (pagerinimo darbai nenustatyti), o atsakovas J. G. – teismo eksperto M. K. 2016 m. birželio 8 d. ekspertinio tyrimo ekspertizės aktÄ , pagal kurį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (0,2829 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų bei statinių) rinkos vertės santykinis padidėjimas dėl laikotarpyje 1990 – 2015 metais atliktų pagerinimų yra 13 procentų (1 t., b. l. 35, atskiras segtuvas). 135.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi Å¡alių atstovų praÅ¡ymu paskyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, kuriÄ atliko teismo ekspertas K. K. (2 t., b. l. 49-51). Pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto Nr. 17-11-17KK iÅ¡vadų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo asmeninė nuosavybė, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), santuokos metu su ieÅ¡kove buvo iÅ¡ esmės pagerinti sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, todėl pripažino šį nekilnojamÄ jį turtÄ sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 136.

Apeliantas J. G. teigia, kad ekspertizės akto iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir nepagrįstos, ekspertas K. K. virÅ¡ijo savo specialiųjų žinių ribas, nes atlikdamas ekspertizę ne tik vertino nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ir sudarinėjo ginčo namų valdos pagerinimo darbų lokalines sÄ matas, jo iÅ¡vados neatitinka bylos medžiagai, todėl juo vadovautis teismas negalėjo. Apelianto nuomone, jo pateiktas teismo eksperto M. K. ekspertizės aktas, liudytojų parodymai ir jo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad namų valdoje esminiai pagerinimai nebuvo atlikti, todėl nėra pagrindo šį nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 137.

Ä®statymas reglamentuoja, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visuma, o bÅ«tent: kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastÄ bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieÅ¡ pagerinant ir pagerinus santykį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimtÄ civ. byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016, ir kt.). 138.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, argumentams ir jų pagrindu padarytai iÅ¡vadai, kad atsakovo J. G. iki santuokos su ieÅ¡kove asmeninės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas, buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, todėl tapo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Apelianto J. G. apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertizės aktas Nr. 17-11-17KK yra nepagrįstas, prieÅ¡taringas ir juo neturi bÅ«ti vadovaujamasi, grindžiami prielaidomis ir samprotavimais, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, todėl atmestini. 139.

Kaip žinia, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212–219 straipsniai).

Eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti tinkamu įrodymu byloje tik tada, kai ji paskirta ir atlikta laikantis civiliniame procese nustatytos procedÅ«ros. Jeigu ekspertinis tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada – CPK 216 straipsnio prasme. Minėta iÅ¡vada gali bÅ«ti vertinama tik kaip privatus raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Dėl eksperto iÅ¡vados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pasisakyta.

Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, kt.). 140.

Kolegijos vertinimu, teismo ekspertizės, paskirtos Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi, iÅ¡vados yra objektyvios, aiÅ¡kios ir iÅ¡samios, paremtos byloje pateiktais įrodymais. Vertindamas nekilnojamÄ jį turtÄ ekspertas K. K. nurodė, kad naudojasi jam pateikta civiline byla, NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais, „Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos“ kopija bei Turto apžiÅ«ros metu surinktais duomenimis, įskaitant apžiÅ«ros dienÄ eksperto atliktomis nuotraukomis, sukaupta archyvo medžiaga.

Ekspertas vertinamÄ â€žNamų valdÄ â€œ (žemės sklypÄ su statiniais) traktavo vientisu nekilnojamojo turto objektu junginiu (Ekspertizės akto 3 psl.). Atsakydamas į Å¡alių pateiktus klausimus, ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad visos namų valdos rinkos vertė apžiÅ«ros dienÄ , t. y. 2017 m. liepos 20 d., apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 85‘400 Eur. Tuo tarpu namų valdos rinkos vertė iki atliktų 1994 - 2015 metais pagerinimų, apskaičiuota lyginamuoju metodu, galėtų bÅ«ti 40‘800 Eur.

AnalogiÅ¡kai ekspertas vertino turtÄ pagal statinių 1990 m. kadastrinius duomenis (turto įvertinimas be pagerinimo), atsakydamas į atsakovo 1 klausimÄ (Ekspertizės akto 65 psl.). Ekspertas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie namų valdoje 1994 - 2015 metais atliktus pagerinimo darbus ir panaudotų medžiagų kiekius, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių darbų vertė yra 74‘161 Eur, o procentine iÅ¡raiÅ¡ka – 87 procentai. Ekspertas pažymėjo, kad pagerinimo darbai žymiai pagerino pastato energetinį naudingumÄ , jo funkcionalumÄ , pagerėjo bendras vidaus patalpų iÅ¡planavimas, nes buvo įrengtas papildomas sanitarinis mazgas, atlikti kiti darbai (Ekspertizės akto 42-47, 63 psl.).

Taigi, teismo eksperto K. K. išvados tinkamai motyvuotos, paremtos detaliais skaičiavimais, jos išplaukia iš atlikto tyrimo, neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo eksperto K. K. ekspertizės aktu Nr. 17-11-17KK ir tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, jį įvertino. Liudytojų paaiškinimai dėl turto pagerinimo yra subjektyvūs ir nepaneigia specialisto, teismo eksperto, išvadų.

Atsižvelgiant į tai, kad namų valda iki 1994 - 2015 metais atliktų pagerinimo darbų įvertinta 40‘800 Eur, o laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2015 metų Å¡alys į jos pagerinimÄ investavo 74‘161 Eur, darytina iÅ¡vada, kad namų valda buvo pagerinta iÅ¡ esmės (Ekspertizės akto 64-65 psl.). 141. Vertinant apelianto J. G. pateiktÄ teismo eksperto M. K. ekspertizės aktÄ , pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada, jog namų valdos pagerinimo darbai 1990-2015 metais sudaro 13 proc., neparemta detaliais paskaičiavimais, prieÅ¡ingai, nei tai padarė teismo ekspertas K.

K.. IeÅ¡kovės A. G. pateiktoje NILL NILL, UAB Turto vertinimo ataskaitoje nebuvo nustatinėjama namų valdos vertė iki ir po pagerinimo darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių pateiktas turto vertės nustatymo iÅ¡vadas vertino kaip raÅ¡ytinius įrodymus. 142. Apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertas K. K., sudarydamas pagerinimo darbų lokalines sÄ matas, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nepagrįstas. Kompiuterinis programinis kompleksas „Sistela“ yra skirtas statybų sÄ matoms sudaryti ir teismo ekspertams, vertinant turtÄ , rekomenduojama naudotis Å¡ia programa.

Teismo ekspertas K. K. lokalines sÄ matas sudarė siekdamas nustatyti atliktų darbų kainas, remiantis kuriomis buvo nustatoma vertinamo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų vertė. Duomenų, kad teismo ekspertas pažeidė įstatymÄ ar konkretų norminį aktÄ , kad jam draudžiama naudotis visiems ekspertams prieinama kompiuterine programa „Sistela“ ir pan., apeliantas nepateikė. Pažymėtina, kad ir ekspertas M. K. tarp svarbiausių teisinių ir metodologinių Å¡altinių, suformavusių jo iÅ¡vadas, nurodė:

„ <...> UAB „Sistela“ Nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (statybinės vertės) kainynas“. Taigi, nesant pagrįstų įrodymų, kad ekspertas K. K., vertindamas pagerinimo darbų kaÅ¡tus, negalėjo remtis UAB „Sistela“ paruoÅ¡tomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Be to, ekspertas K. K., skaičiuodamas lokalinę sÄ matÄ , rėmėsi ir kitais vieÅ¡ais skelbiamais norminiais aktais, t. y. jo iÅ¡vados dėl turto pagerinimo darbų vertės yra paremtos ne tik lokalinėmis sÄ matomis (Ekspertizės akto 43 – 47 psl.).

Pripažintinas pagrįstu ieÅ¡kovės argumentas, kad jei apeliantas sutinka su jo pasirinkto eksperto (turto vertintojo) M. K. iÅ¡vada, reiÅ¡kia jis sutinka ir su tuo, kad turto vertintojo turimų specialių žinių ribos apima UAB „Sistela“ parengtos statybos kaÅ¡tų skaičiavimo sistemos taikymÄ ir rėmimÄ si ja atliekant ekspertizę. 143. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad didžioji dalis turto pagerinimo darbų buvo atlikta jo asmeninėmis lėšomis. Apeliantas J. G. teigia, kad motina L.

G. 2007-06-21 jam padovanojo 138‘550 Lt (40‘126,85 Eur), gautus už parduotÄ Å¾emės sklypÄ . IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2007 m. birželio 21 d. UAB „Finvesticija“ į J. G. sÄ skaitÄ pervedė 138‘550 Lt. L. G. pateikė 2016 m. kovo 30 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ liudijimÄ , kad 2007-06-21 UAB „Finvesticija“ pervestÄ 138‘550 Lt sumÄ ji dovanojo sÅ«nui J. G. (1 t., b. l. 60, 165). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2007 m. galiojusio CK 6. 469 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustatė, kad dovanojant didesnę nei 50‘000 Lt sumÄ , dovanojimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos.

Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (CK 1. 93 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnio 3 dalyje. Taigi, pateikti dokumentai, nepatvirtina, aplinkybių, kad 138‘550 Lt suma yra dovana J. G. ir kad ši suma buvo panaudota išskirtinai nekilnojamojo turto pagerinimui. Pažymėtina, kad šalys nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad kiekvieno jų pajamos santuokos metu buvo asmeninės, o ne bendros. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalių lėšos buvo bendros ir naudojamos ne tik namų valdos pagerinimo darbams, bet ir vaikų iš pirmųjų santuokų rėmimui (1 t., b. l. 61-68, 118, 120-121, 157-158).

Taip pat byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad namų valdos žemės sklypas buvo nupirktas už J. G. asmenines lėšas. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1996 m. gruodžio 6 d., t. y. Å¡alims esant santuokoje, todėl laikytina, kad Å¡is žemės sklypas įgytas už bendras sutuoktinių lėšas ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1 t., b. l. 128). 144. Apeliantė A. G. nesutinka gauti kompensacijÄ už turtÄ , pripažintÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, praÅ¡o nekilnojamÄ jį turtÄ padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , su apeliantės A. G. reikalavimu sutinka iÅ¡ dalies. 145. Ä®statymas reglamentuoja, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka aptarta Å¡ios nutarties 128 punkte. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik Å¡io kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

CK 3.123 straipsnyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. TeisiÅ¡kai svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju esminiu kriterijumi nukrypti nuo lygių dalių principo dėl dalies turto padalijimo pripažintina aplinkybė, kad 0,2829 ha žemės sklype esantys statiniai atsakovui J. G. priklausė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su ieÅ¡kove A. G. sudarymo. Dėl Å¡ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei A. G. tenka 1/3 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui J. G. – 2/3 dalys. 146. Sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose ir prioritetiniu laikomas turto padalijimas natÅ«ra.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į sutuoktinių sveikatos bÅ«klę, jų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrÄ turtÄ natÅ«ra, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima bÅ«tų ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. 147. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra nėra galimybės. Nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas turi 66,77 kv. m. ploto, patalpų iÅ¡dėstymas skirtas gyventi vienai Å¡eimai ir duomenų, kad yra galimybė patalpas atskirti taip, kad nepažeisti jų vientisumo, funkcionalumo ir iÅ¡vengti naudojimosi bendromis patalpomis buvusiems sutuoktiniams (ieÅ¡kovei tektų tik 22,26 kv. m. gyvenamojo ploto), Å¡alys nepateikė.

Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alių santykiai, pradėjus teisminį procesÄ , pablogėjo, tapo prieÅ¡iÅ¡ki ir konfliktiÅ¡ki, o įvertinus tÄ aplinkybę, kad abu buvę sutuoktiniai turi sveikatos problemų, tikslinga visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti atsakovui J. G., o ieÅ¡kovei A. G. – kompensacijÄ , atitinkančiÄ jos turto dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas J. G. turi galimybę sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , o ieÅ¡kovė A. G., gavusi kompensacijÄ , galės įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . 148.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė A. G. ir atsakovas J. G. kilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡skyrus automobilius, pasidalino gera valia (2 t., b. l. 120). DalintinÄ turtÄ sudaro du automobiliai bendros 8‘300 Eur rinkos vertės - Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4‘500 Eur vertės) ir Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3‘800 Eur vertės), bei namų valda – 0,2829 ha žemės sklypas ir statiniai, 85‘400 Eur rinkos vertės. Ginčo dėl automobilių nėra ir jie dalintini lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tenka po ½ dalį Å¡io turto (4‘150 Eur).

Kadangi ieÅ¡kovei skirtinas automobilis Nissan Note, 4‘500 Eur vertės, o atsakovui - Honda Accord, 3‘800 Eur vertės, ieÅ¡kovė atsakovui turi sumokėti 350 Eur kompensacijÄ . Minėta, namų valda dalinama nelygiomis dalimis, ieÅ¡kovei – 1/3 dalis (85‘400:3 = 28‘467 Eur), atsakovui – visa namų valda. Atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovei 28‘467 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, o įskaičius ieÅ¡kovės atsakovui mokėtinÄ 350 Eur kompensacijÄ už automobilius, atsakovas J.

G. turi sumokėti ieÅ¡kovei A. G. 28‘117 Eur kompensacijÄ (28‘467 – 350= 28‘117 Eur). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. 149. IÅ¡ dalies pakeitus skundžiamÄ Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų sprendimÄ , pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) tarp Å¡alių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 55,55 Eur (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 1, 3 t., b. l. 133).

A. G. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: sumokėjo 243 Eur žyminio mokesčio, 1‘500 Eur ekspertizės iÅ¡laidų, 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų (1 t., b. l. 8, 187, 2 t., b. l. 58, 64, 134). Žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , pateiktÄ per EPP, sudaro 286 Eur ir Å¡is mokestis apeliantei buvo atidėtas (3 t., b. l. 44, 74). 150. Atsakovas J. G. pirmosios ir apeliacinė instancijos teismuose patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (50 Eur I instancijos teisme ir 100 Eur už apeliacinį skundÄ ) ir 2‘410 Eur (1‘770+640) advokato pagalbos iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 104, t. 2, b. l. 121-125, 3 t., b. l. 36, 108-111).

Apeliantui J. G. 648 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ atidėtas (3 t., b. l. 17, 42-43). 151. IeÅ¡kovės A. G. reikalavimai patenkinti 67 proc., priteisiant 28‘467 Eur kompensacijos už 1/3 dalį namų valdos, atsakovo – 33 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iÅ¡ kiekvieno priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ A. G. priteisiama: J. G. naudai - 16,50 Eur žyminio mokesčio (I instancija) ir 795,30 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų (2‘410 Eur x 33 % = 795,30 Eur) bei valstybei – 341 Eur žyminio mokesčio (247 Eur už J.

G. apeliacinį skundÄ , 94 Eur už A. G. apeliacinį skundÄ ) ir 18,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ atsakovo J. G. priteisiama: A. G. naudai – 162 Eur žyminio mokesčio (I instancija), 1‘005 Eur ekspertizės iÅ¡laidų ir 335 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų bei valstybei – 401 Eur žyminio mokesčio (apeliacinis skundas – 748 x 33= 247-100 = 401) ir 37,22 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apibendrinant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ atsakovas J.

G. turėtų atlyginti ieÅ¡kovei A. G. 1‘502 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovė A. G. – atsakovui J. G. –– 811,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®skaičius ginčo Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo J. G. priteistina ieÅ¡kovei A. G. 690,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1‘502 – 811,80 = 690,20 Eur). Apeliantės J. Ž. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, nes jos apeliacinis skundas nepatenkintas, tačiau iÅ¡ jos valstybei priteisiama 174 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas pateikiant apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 10, 15-16).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. sausio 8 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: „A. G. ieÅ¡kinį ir J. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1990 m. gegužės 18 d., įraÅ¡o Nr. 57, tarp A. G., gim. 1951 m. liepos 23 d., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. 1944 m. sausio 1 d., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ palikti santuokines pavardes:

G., G.. Pripažinti A. G. ir J. G. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2829 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 85‘400 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), automobilius:

Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4‘500 Eur vertės, Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3‘800 Eur vertės. Priteisti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise šį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2829 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 85‘400 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį Honda Accord, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 3‘800 Eur vertės. Priteisti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 28‘117 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų) piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį bei asmeninės nuosavybės teise automobilį Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4‘500 Eur vertės. Priteisti iÅ¡ J. G., a. k. (duomenys neskelbtini): 690,20 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 20 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

G., a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ J. G., a. k. (duomenys neskelbtini): 401 Eur (keturis Å¡imtus vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 37,22 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 22 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisti iÅ¡ A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 341 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 18,33 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 33 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

J. G. ir A. G. valstybei priteistas sumas sumokėti į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

J. G. sumokėjus 28‘117 Eur piniginę kompensacijÄ A. G., laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, panaikinti. Trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. Ž. ieÅ¡kinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, atmesti. Priteisti iÅ¡ J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 174 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė