Legislator Case Law & Legislation
3ddfbf0f-856a-442b-ade5-5335301ba5f8 AI generated

3ddfbf0f-856a-442b-ade5-5335301ba5f8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3ddfbf0f-856a-442b-ade5-5335301ba5f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., tretiesiems asmenims BUAB „Dravinė“, „Swedbank lizingas“ UAB, dėl nuostolių atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Ramundas GM, UAB kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir I. J. 51 493,61 Lt palÅ«kanų, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė nepraneÅ¡us atsakovams taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar nepakankant ieÅ¡kinio užtikrinimui, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

Legislator headnote

AI generated

3ddfbf0f-856a-442b-ade5-5335301ba5f8 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti argumentai, kad draudiminė apsauga Å¡iuo atveju nebÅ«tų taikoma, yra subjektyvÅ«s ir tokios aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taip pat apeliantas teigia, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas privalo įvertinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir bÅ«ti pakankami tam, kad teismas įsitikintų, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-667-577/2013                            (Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18060-2012-6)             Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. vasario 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ramundas GM, UAB ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotam asmeniui I.

J., tretiesiems asmenims BUAB „Dravinė“, „Swedbank lizingas“ UAB, dėl nuostolių atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Ramundas GM, UAB kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir I. J. 51 493,61 Lt palÅ«kanų, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė nepraneÅ¡us atsakovams taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar nepakankant ieÅ¡kinio užtikrinimui, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

PraÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui arba bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas – atsakovų turimos lėšos gali bÅ«ti paslėptos ar perleistos tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ neturi jokio nekilnojamojo turto, atsakovo finansinė padėtis blogėja. Bendra atsakovės I. J. nekilnojamojo turto vertė 385 152,50 Lt, tačiau turto vertinimas atliktas 2007-2009 metais, todėl Å¡iuo metu turto vertė yra sumažėjusi.

Atsakovų civilinė atsakomybė drausta administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008-12-09 įsakymu Nr. 4-637 patvirtintų Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 11.2 punktÄ nedraudžiamuoju įvykiu yra tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala, todėl tenkinus ieÅ¡kinį bei nustačius, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus, jų padaryta žala draudimo bendrovės gali bÅ«ti pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad 2012-08-20 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-786-227/2012 atsakovams jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas 896 008,00 Lt vertės atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo Ramundas GM, UAB ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų įvykdymui užtikrinti areÅ¡tavo atsakovui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir / ar nekilnojamuosius daiktus, o Å¡ių nesant ar nepakankant, –atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančius pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 51 493,61 Lt ieÅ¡kinio sumos, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymÄ bei turto vertės sumažinimÄ , tačiau iÅ¡ sÄ skaitose esančių lėšų atsakovui leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu, savo darbuotojais bei atlikti privalomus mokėjimus valstybės, VSDFV ir savivaldybės biudžetams.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 1 d.). Kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, Å¡is asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektai (CK 6.264 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatvo, jog ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas tik atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo areÅ¡tuoti atsakove nurodytos I. J., kaip fizinio asmens, turtÄ . Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atžvilgiu pagrįstumo, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto.

Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis 2011 metais, lyginant su 2010 metais, pablogėjo, 2011 metai užbaigti nuostolingai. Pirmos instancijos teismo nuomone, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, laikytina, kad ieškovo reikalavimo suma (51 493,61 Lt) atsakovui yra pakankamai didelė, todėl padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Taip pat buvo pažymėta, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis laikinosios apsaugos priemonės, t. y. 896 008,00 Lt vertės turto areštas, atsakovams buvo pritaikytos 2012-08-14 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785-198/2012.Atsakovas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį dalyje, kuria atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

Visų pirma, apeliantas tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė pakankamų ir pagrįstų motyvų, kuriais vadovaujantis buvo padarytos iÅ¡vados. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK 291 str. nustatytÄ imperatyvÄ teismui motyvuoti daromas iÅ¡vadas ir priimamÄ sprendimÄ . Taip pat apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepraneÅ¡us atsakovui, todėl teismas, neįvertinęs atsakovo argumentų, negalėjo teisingai a priori iÅ¡spręsti pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo.

Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismas, taikydamas atsakovo turtui laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo saugomÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo banko sÄ skaitoms gali sÄ lygoti veiklos sustabdymÄ , kas turėtų sunkiai nuspėjamas pasekmes ir sukeltų realiÄ Å¾alÄ ne tik administruojamoms įmonėms, bet ir jų kreditorių interesams. Tokia situacija, apelianto įsitikinimu, neabejotinai pažeidžia ne tik vieÅ¡Ä jį interesÄ , bet ir laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

Be to, atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovo, kaip bankroto administratoriaus, profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta maksimalia 500 000 Lt draudimo suma. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje suformulavo taisyklę, kad atsakovui esant apsidraudus savo profesinę civilinę atsakomybę, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas turi būti sumažinamas šia civilinės atsakomybės draudimo suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-827/2012).

Taip pat apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti argumentai, kad draudiminė apsauga Å¡iuo atveju nebÅ«tų taikoma, yra subjektyvÅ«s ir tokios aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taip pat apeliantas teigia, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas privalo įvertinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir bÅ«ti pakankami tam, kad teismas įsitikintų, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas.

Atsakovo manymu, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas, nesuteikęs atsakovui galimybėms pateikti atsikirtimus, apskritai neįvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų, kurių visuma, pasak apelianto, prima facie nepatvirtina galimybės ex lege tenkinti ieÅ¡kinį. Taip pat savo atskirajame skunde apeliantas iÅ¡dėsto argumentus, kodėl ieÅ¡kinys, jo manymu, yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas Ramundas GM, UAB atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas priėmė motyvuotÄ ir pagrįstÄ nutartį. Teismas skundžiamoje nutartyje įvertino didelę ieÅ¡kinio sumÄ , blogėjančiÄ administratoriaus finansinę padėtį, kuriÄ atskleidžia administratoriaus finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat ir tÄ faktÄ , kad administratoriui kitoje byloje yra taikytas turto areÅ¡tas. Visos Å¡ios aplinkybės, ieÅ¡kovo nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

IeÅ¡kovas nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo bÅ«ti nagrinėjamas praneÅ¡ant atsakovams. IeÅ¡kovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-630/2012 ir tvirtina, kad CPK nustato teismui teisę, o ne pareigÄ apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ praneÅ¡ti atsakovui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos. Taip pat ieÅ¡kovas tvirtina, jog atsakovas nepagristai teigia, kad skundžiama nutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo saugomÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, tokių savo teiginių atsakovas nepagrindžia jokiais argumentais, nenurodo, kaip turto areÅ¡tas gali pakenkti administratoriaus administruojamų įmonių kreditorių interesams. Bankrutuojančių įmonių, kurias administruoja administratorius, turtas yra atskirtas nuo administratoriaus turto, todėl administratoriaus atžvilgiu taikytas turto areÅ¡tas neturi jokios įtakos administratoriaus veiklai. Taip pat, ieÅ¡kovo vertinimu, vien tas faktas, jog administratorius yra apdraustas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesudaro pagrindo mažinti turo areÅ¡to mastÄ .

IeÅ¡kovas tvirtina, kad nustačius, jog administratorius tyčia atliko neteisėtus veiksmus, Å¡io padaryta žala draudimo bendrovės gali bÅ«ti pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu, o tai reikÅ¡tų, kad draudimo bendrovė neatlygintų padarytos žalos. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , teismas neturi atlikti įrodymų tyrimo, o turi įvertinti tik tai, ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Pasak ieÅ¡kovo, jis ne tik aiÅ¡kiai suformulavo savo reikalavimus, tačiau taip pat pateikė įrodymus ir argumentus, kurie patvirtina, jog atsakovai pažeidė savo pareigas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ .

Taigi, pasak ieÅ¡kovo, esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstas yra ir apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas preliminariai neįvertino ieÅ¡kinio pagrįstumo. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Apelianto teigimu, teismas neatliko preliminaraus ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimo, todėl be pagrindo pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti, nenurodymas skundžiamoje nutartyje dar nereiÅ¡kia, jog teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai reiÅ¡kia, jog teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.

Savo motyvus dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės nurodyti tik iÅ¡tyręs įrodymus, nustatęs bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavęs, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus atsakovams negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu, nes, kaip minėta, jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ nepranešė atsakovams ir nenurodė tokio sprendimo motyvų. Vadovaujantis CPK 147 str. 1 d., kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nustato teismui teisę, o ne pareigÄ apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ praneÅ¡ti atsakovui, todėl tos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apeliantams apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ ir skundžiamoje nutartyje nenurodė tokio sprendimo motyvų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis c. b.

Nr. 2-630/2012).Nesutiktina ir su apelianto pozicija, kad skundžiama teismo nutartis pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo saugomÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ . KritiÅ¡kai vertintinas atsakovo teiginys, kad turto areÅ¡to taikymas gali pažeisti atsakovo administruojamų bankrutuojančių įmonių kreditorių interesus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tokie teiginiai nėra pagrindžiami jokiais argumentais. Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime iÅ¡dėstyta nuomone, jog bankrutuojančių įmonių, kurias administruoja administratorius, turtas yra atskirtas nuo administratoriaus turto, todėl administratoriaus atžvilgiu taikytas turto areÅ¡tas negali turėti jokios tiesioginės įtakos administratoriaus veiklai.

Pastebėtina, kad vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, skundžiama nutartimi administratoriui buvo leista mokėti atlyginimÄ darbuotojams, taip pat privalomas įmokas į valstybės, VSDFV bei savivaldybių biudžetus.Pažymėtina, kad apeliantui yra pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas (51 493,61 Lt), kurio suma, įvertinus apelianto turtinę padėtį, laikytina pakankamai didele. Kaip ir nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, iÅ¡ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis 2011 metais, lyginant su 2010 metais, pablogėjo, o 2011 metai užbaigti nuostolingai.

Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, t. y. 896 008,00 Lt vertės turto areštas, atsakovui buvo pritaikytos 2012-08-14 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785-198/2012. Taigi, esant išvardintoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovui pareikštas turtinis reikalavimas yra pakankamai didelis, todėl yra objektyvus pagrindas manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama bÅ«tent tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė, kad administratorius yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kovo nuostoliams užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinė priemonė, neturi įtakos skundžiamos nutarties neteisėtumui.

Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog administratorius yra apdraustas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį. Pabrėžtina, kad klausimas, ar administratoriui bus taikoma draudiminė apsauga, bus iÅ¡spręstas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Nustačius, jog administratorius tyčia atliko neteisėtus veiksmus, Å¡io padaryta žala draudimo bendrovės gali bÅ«ti pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu, o tai reikÅ¡tų, kad draudimo bendrovė neatlygintų padarytos žalos.

Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, manytina, kad atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeista Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieÅ¡kovo teisės. Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.Pažymėtina, kad Å¡i nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat praÅ¡yti teismo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės ir iÅ¡nyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:

Apelianto UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                        Jadvyga Mardosevič