3ddf96d5-e0f0-4ec1-9232-ddc902a72fee · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1506-777/2017             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14848-2016-5             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.2.3; 3.1.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo E. A. ieÅ¡kinį atsakovui N. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vizostata“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas 2016-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 182 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad elektroninėje erdvėje radęs informacijÄ apie teikiamas tvorų statybos paslaugas kreipėsi į atsakovÄ dėl tvoros statybos.

Atsakovas ir ieÅ¡kovas sutarė, jog darbai bus vykdomi dalimis ir užtruks apie vienÄ mėnesį, sutarė kainÄ . Nurodė, jog atsakovui grynais sumokėjo 400 Eur už stulpus, 320 Eur už bortelius ir betonavimÄ , 300 Eur avansÄ už vartus ir                           1 182 Eur už medienÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas 2016-03-24 ir 2016-03-26 iÅ¡rašė dvi sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Vizostata“ vardu ir pažadėjo jų pagrindu parengti darbų atlikimo sutartį, sumokėtus pinigus apskaityti UAB „Vizostata“ buhalterijoje ir iÅ¡duoti kasos pajamų orderį.

IeÅ¡kovas nurodė, atsakovas pateikė pardavėjo UAB „Litimbera“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui UAB „Vizostata“ už medienÄ , tačiau nors pradiniai darbai ir buvo padaryti, bet nebuvo atvežta mediena ir nepabaigta statyti tvora. IeÅ¡kovui kreipiantis tiesiogiai į UAB „Vizostata“, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad atsakovas yra atleistas iÅ¡ darbo, bendrovė tvorų statybos darbų nevykdo ir niekada nevykdė, ieÅ¡kovui pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra fiktyvios.

Nurodė, kad atsakovas padarė 1 182 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo už medienÄ , tačiau jos negavo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki              2016-04-08 dirbo UAB „Vizostata“. Atsakovas UAB „Vizostata“ vardu iÅ¡rašė ieÅ¡kovui dvi sÄ skaitas faktÅ«ras: 2016-03-24 Nr. 114 – 2 262 Eur sumai (1 182 Eur už medienÄ , 320 Eur už bortelius bei darbÄ , 400 Eur už stulpelius, 300 Eur avansas už vartus) ir 2016-03-26 Nr.                  117 – 500 Eur sumai (300 Eur už polių gręžimÄ , 200 Eur už betonavimÄ ).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas iÅ¡rašė bÅ«damas darbiniuose teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, t. y. veikdamas kaip trečiojo asmens darbuotojas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieÅ¡kovui prisistatė UAB „Vizostata“ darbuotoju, tai patvirtinti pateikė vizitinę kortelę, taip pat atsakovas pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Vizostata“ vardu, jas žadėjo apskaityti UAB „Vizostata“ buhalterijoje ir iÅ¡duoti kasos pajamų orderį, darbui atsakovas pristatė darbuotojus.

Tai nustatęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neslėpė nuo ieÅ¡kovo veikiantis savo darbdavės, t. y. UAB „Vizostata“ vardu ir jos naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes, kad prievoliniai teisiniai santykiai dėl vartų pagaminimo ir pastatymo darbų susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo, o ne tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog duomenų, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Vizostata“ dėl sutartinių santykių vykdymo, nėra.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017-02-28 nutartimi teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad N. R. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieÅ¡kovui padarytus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad sutartiniai santykiai atsirado tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip fizinio asmens, be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad atsakovas (trečiojo asmens darbuotojas) atsakingas už įmonės sutartinių santykių nevykdymÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmetė kaip pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog atsakovu Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti patraukta UAB „Vizostata“, kadangi Å¡iÄ bendrovę ir atsakovÄ laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-04-08 siejo darbiniai santykiai. Nurodė, kad teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas tik prisidengė UAB „Vizostata“ vardu, o jo veiksmai tiek sulygstant dėl darbų atlikimo, tiek juos iÅ¡ dalies atliekant ir iki galo neužbaigiant patvirtina, kad dėl padarytos žalos kaltas yra bÅ«tent atsakovas, o ne bendrovė.

Nurodė, kad faktÄ , jog atsakovas prisidengė įmonės vardu, siekdamas sudaryti kuo palankesnį įvaizdį apie save, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne kaip pagrindÄ patraukti įmonę atsakove, o kaip atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir siekimÄ neteisėtais veiksmais gauti sau asmeninės naudos, dėl to buvo padaryta turtinė žala ieÅ¡kovei.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo elgesio bylos proceso metu, kas taip pat įrodo, jog bÅ«tent atsakovas kaltas dėl padarytos žalos, nes bÅ«tent atsakovas vengia atlyginti žalÄ , todėl slapstosi.Apeliantas nurodė, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta, o pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį apelianto turtiniai interesai liko neapginti, o atsakovas nepagrįstai praturtėjo.Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad Å¡alys dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus.

Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneÅ¡a, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iÅ¡ sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis iÅ¡ sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai Å¡aliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikÅ¡mės. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant minėtas teisės normas, yra nurodyta, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys.

Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, atskleisdamas atstovavimo faktÄ ir veikdamas neiÅ¡einant už suteiktų teisių ribų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniÅ¡kai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktÄ patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iÅ¡ konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å¡alys sudarė žodinę rangos sutartį, kuria atsakovas, atstovaudamas UAB „Vizostata“, įsipareigojo ieÅ¡kovui pastatyti tvorÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti už atliktÄ darbÄ . Nustatyta, kad bÅ«tent atsakovas UAB „Vizostata“ vardu iÅ¡rašė ieÅ¡kovui dvi sÄ skaitas faktÅ«ras: 2016-03-24 Nr. 114 – 2 262 Eur sumai (1 182 Eur už medienÄ , 320 Eur už bortelius bei darbÄ , 400 Eur už stulpelius, 300 Eur avansas už vartus) ir 2016-03-26 Nr. 117 – 500 Eur sumai (300 Eur už polių gręžimÄ , 200 Eur už betonavimÄ ).

Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-04-08 dirbo UAB „Vizostata“, taigi visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas iÅ¡rašė bÅ«damas darbiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu – UAB „Vizostata“. Tai, kad atsakovas dirbo UAB „Vizostata“, ir veikė kaip UAB „Vizostata“ atstovas patvirtina ir telefoniniai pokalbiai, atsakovo pateikta vizitinė kortelė, įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios UAB „Vizostata“ bankroto administratorė Versus Veto, UAB pirmosios instancijos teismui nurodė, kad bendrovės valdymo organai teismo nustatytu terminu nei bendrovės turto, nei dokumentų bankroto administratorei neperdavė, jų buvimo vieta nėra nustatyta. Bankroto administratorės turimais duomenimis, Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba atlieka ikiteisminį tyrimÄ dėl bendrovės vadovo ir darbuotojų nusikalstamų veiksmų pasisavinant didelės vertės turtÄ .

Kiek žinoma, bendrovės direktoriaus rasti policijai taip pat nepavyksta. Bankroto administratorė nurodė ir tai, kad Å¡iuo metu nėra galimybės pateikti informacijos, ar 2016-05-02 ir 2016-03-26 sÄ skaitos faktÅ«ros įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , taip pat nustatyti, ar bendrovė apmokėjo 2016-04-14 UAB „Litimbera“ sÄ skaitÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos byloje aplinkybės pagrindžia teismo iÅ¡vadÄ , jog atsakovas veikė kaip įgaliotas atstovas, o ieÅ¡kovui neturėjo jokios reikÅ¡mės asmuo, su kuriuo buvo ir turėjo bÅ«ti sudaromas sandoris.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad teisės ir pareigos iš ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – trečiajam asmeniui UAB „Vizostata“, remiantis CK 2.133 straipsnio                          3 dalimi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.

Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai.

Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio Å¡alimis, tenka pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktÄ , praneÅ¡ti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus. Atstovaujamasis, siekdamas iÅ¡vengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rÅ«pintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimÄ ar jo kopijÄ (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rÅ«pestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimÄ ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, nes akivaizdžiai matydamas ir suprasdamas, jog atsakovas nurodo veikiantis darbdavės vardu, tuo neįsitikino, pavyzdžiui, nepatikrino atsakovo įgaliojimo.

Taigi, vertinant tokį ieÅ¡kovo elgesį, yra pagrindas konstatuoti, kad jam nebuvo labai reikÅ¡minga, su kuo konkrečiai vartų pagaminimo ir pastatymo darbų atlikimo sandoris bus sudarytas (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017-02-28 nutartimi pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad N. R. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieÅ¡kovui padarytus nuostolius.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitų Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                 Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė                                                                  Giedrė Seselskytė