3dde8de6-8d7e-425e-8cd7-0e06be05fb33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-170-473/2010

Procesinio sprendimo kategorija 1.4; 16.5; 61; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Raimondai Vainoraitei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje

iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. B., J. M. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

                                  Â

                                    n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡ teismo nustatyto tinkamo atsakovo priteisti jų darbo užmokesčio nepriemokÄ , kuri sudaro: E. B. – 2984,30 Lt, J. M. – 2613,47 Lt; įpareigoti iÅ¡ valstybės biudžeto skirti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjams priteistas darbo užmokesčio sumas bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

              Pareiškėjai prašyme ir patikslintuose prašymuose (I t., b. l. 2-8, 158-162, 180-184) bei jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai eina pareigas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo

23 str. 2 d. bei kitų VI skyriaus nuostatų taikymo pareiškėjui E.

B. nuo 2006 m. gruodžio iki 2008 m. gruodžio mėn., o pareiškėjui J. M. nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. buvo sumokėtas ne visas jiems priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už

virÅ¡valandinį darbÄ (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, nevirÅ¡ijanti

70 proc. pareiginės algos). Pagal VTÄ® 25 straipsnį bei 25 str. 7 dalį, priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategorijÄ , laipsnį ar tarnybinį rangÄ tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, darbo krÅ«vį virÅ¡ijančia veiklÄ ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau nevirÅ¡ijant 60 procentų pareiginės algos. Minėtos nuostatos įtvirtintos ir LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. PareiÅ¡kėjų manymu, toks reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui,

48 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ir nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. 2009-12-11 priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1d. nuostatai. Šis nutarimas taikytinas ir šioje byloje.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į patikslintÄ praÅ¡ymÄ (II t., b. l. 1-3) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskr. VPK apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjams pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio

2 dalį. [statymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta LR Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (LR Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). LR Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatymu. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis. Be to, tai, jog prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A -264/2003). Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius

buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, kadangi jie turi būti taikomi kol neteks galios arba tol, kol LR

Konstitucinio teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Kadangi Vilniaus apskr. VPK nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus

ir priemokas pareiškėjams, jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. 2010-01-07 Policijos departamentas raštu Nr.

5-S-93 informavo, kad „tol kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų“, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimo klausimÄ . Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus aps. VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus aps. VPK, o Vyriausybės kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus teismų praktika panašiose bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2010-01-19 nutartis adm. byloje Nr. A143-61/2010 ir 2009-12-23 nutartis adm. byloje Nr. A756-1285/2009, vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, todėl Vilniaus apskr. VPK turi būti pašalintas iš atsakovų.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM ir trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime į patikslintÄ praÅ¡ymÄ (b. l. 100-102) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau

Konstitucijos 7 str. nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis Konstitucijos nuostatomis,

įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ . Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d.,

Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir LR Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar

įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia LR

Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka

KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Todėl darytina iÅ¡vada, kad kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos prieÅ¡tarauja LR Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiÅ¡kėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. CK 6.271 nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Siame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė, taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl manome, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

          Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

            Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (I t., b. l. 30-44, 64-138, 163-166) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai E. B. ir J. M. eina pareigas Vilniaus apskr. VPK. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiÅ¡kėjams buvo sumokėtas ne visas jiems priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už virÅ¡valandinį darbÄ (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).

Pareiškėjui E. B. nuo 2006 m. gruodžio iki 2008 m. gruodžio mėn. neišmokėta 2984,30 Lt, o pareiškėjui J.

M. nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. neišmokėta 2613,47 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ)  VI

skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

 LR VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.

             2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

 Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538,

38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos: 1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; 3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi

būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų

pareiginės algos.

 Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas

su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos

teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra

įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

LVAT 2004-12-30 nutartyje

administracinėje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad „už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto. Todėl

valstybės biudžete turėjo būti numatytos lėšos, patenkinančios

pareiškėjų darbo užmokesčio poreikį. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti

skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal Ä®statymus arba jais remiantis iÅ¡teistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu Å¡ioje administracinėje byloje klausimÄ . Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje“.

Prašomas atlyginti periodas neviršija 3 metų (LR darbo

kodekso 298 str.), t. y. pareiškėjui E. B. nuo 2006 m. gruodžio iki 2008 m. gruodžio mėn., o pareiškėjui J. M. nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. Vilniaus apskr. VPK suvestiniai atsiskaitymo lapeliai

už 2008-07 – 2008-12 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 163-166) patvirtina, kad atsakovas Vilniaus apskr. VPK už minėtÄ 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už virÅ¡valandinį darbÄ neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjams: E. B. – 2984,30 Lt, J. M. – 2613,47 Lt.

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjų skundas pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiškėjams iš atsakovo Vilniaus apskr. VPK priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėtas darbo užmokestis: E. B. – 2984,30 Lt, J.

M. – 2613,47 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 4 d., LR darbo kodekso 298 str.).

PareiÅ¡kėjai skunde be Vilniaus apskr. VPK, atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. PareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Vilniaus apskr. VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus. Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjai formuluodami savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jiems neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, t. y. Vilniaus apskr. VPK.

    Reikalavimas dėl įpareigojimo skirti iÅ¡ valstybės biudžeto ir įpareigoti iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjams priteistas darbo užmokesčio sumas yra susijęs su priimto teismo sprendimo vykdymu, todėl Å¡ioje byloje negali bÅ«ti tenkinamas, nes teismui patenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ ir priteisus iÅ¡ atsakovo jų praÅ¡omas neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumas, atsakovas turi pareigÄ vykdyti tokį teismo sprendimÄ .

    Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (LR ABTĮ 44 str. 1 d.), tačiau nenurodo jų dydžio, nepateikia turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (LR ABTĮ 45 str. 1 d.), todėl šis pareiškėjų prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjams

iÅ¡aiÅ¡kintina, kad raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu

ir pagrindimu jie turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (LR ABTĮ 45 str. 1 d.).

 Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., n u s p r e n d ė :

       pareiÅ¡kėjų E. B. ir J. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato E. B. – 2984,30 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus trisdeÅ¡imt centų), J. M. – 2613,47 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trylika litų keturiasdeÅ¡imt septynis centus). Kitoje dalyje skundÄ atmesti.

             PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .

 Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                   Â

                     Violeta Balčytienė