3dde1185-8ea0-4feb-a1f2-18bc3dbd2c28 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-503-1109/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34970-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant Jurgitai LeÅ¡kevičienei, dalyvaujant prokurorui J. B., kaltinamajai G. L., nukentėjusiajai O. S., specialistui D. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 50 MGL, tai yra 2500,00 Eur bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs, 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirta BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 eurų bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , paskirtoji bausmė sumažinta 2 MGL, t. y. 100 eurų, baudÄ Ä¯pareigota sumokėti per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės G. L. 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 1.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus smogė O. S. į veidÄ pataikydama į nosį ir kairę akį, padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, tokiu bÅ«du sukėlė O. S. fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®rodymai Kaltinamoji G. L. kalta neprisipažino ir, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. naktį apie 12 val. atėjo pas draugę O.

S., kuri gyvena prie „Šilo“, bendrabutyje, adresas gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiosios languose buvo tamsu, ji daužė kumščiu į duris, kad Å¡i atidarytų. Kai O. S. atidarė duris, kaltinamoji, stovėdama bendrabučio koridoriuje, neužėjusi pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ butÄ , tačiau esant atidarytoms buto durims, iÅ¡keikė O. S. visokiais žodžiais, dėl to, kad Å¡i miegojo su kaltinamosios vyru, ir trenkusi durimis išėjo. Nukentėjusiajai kumščiu į veidÄ nesudavė.

Geriausiu atveju galėjo trinktelėti durimis koridoriuje. Apie 00.30 val. ji nuėjo pas draugę A. S.. AntrÄ valandÄ vakaro E. S. parašė A. dukrai, kad atėjusi G. rėkė ir mama iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamoji buvo sakiusi nukentėjusiajai, kad Å¡iÄ pasigavusi daužys, bet to nedarė, jÄ tik iÅ¡keikė, į veidÄ niekada nesudavė. O. jÄ apkalba, nes Å¡iai gėda, kad visas rajonas žino, kÄ ji padarė. Nukentėjusioji O. S. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie pirmÄ valandÄ nakties ji jau buvo nuėjusi miegoti, kai iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris.

Kai ji atidarė duris, viskas įvyko greitai, iÅ¡ karto buvo smÅ«gis, kaltinamoji kažkÄ sakė, kad su vyru gulėjo, po to antras smÅ«gis. Viskas vyko tarpduryje. Ji stovėjo savo bute, o kaltinamoji koridoriuje. Kaltinamoji kumščiu jai sudavė du kartus, trečiÄ nepavyko. VienÄ smÅ«gį pataikė į akį, kitÄ â€“ į nosį. Jai buvo Å¡okas, ji pasimetė, jai skaudėjo. Namuose ji buvo tik su 15 metų dukra, kuri miegojo tame pačiame kambaryje kartu su ja. Jos bute yra du kambariai, vienas – įėjus pro duris į deÅ¡inę, kitas – į kairę.

Jos su dukra miegojo kambaryje deÅ¡inėje. Dukra prabudo nuo beldimo, bet ji nieko nematė, prie durų nebuvo atėjusi, galėjo tik girdėti. Po visko nukentėjusioji atėjusi į kambarį rado dukrÄ sėdinčiÄ lovoje. Dukra klausė, kas atsitiko, atnešė ledo, suteikė jai pagalbÄ , ji dukrai pasakė, kad buvo atėjusi G., kaltino dėl vyrų ir sudavė kumščiu jai į akį. Dukra iÅ¡kvietė policijÄ , ji parašė pareiÅ¡kimÄ , nes pareigÅ«nai fiksavo, kad buvo sumuÅ¡imas. Kai jÄ iÅ¡kvietė tyrėjai, pamatė kaip ji atrodo ir nusiuntė pas ekspertÄ .

Ji pas ekspertÄ nuvyko po savaitės ar dviejų. Jai aplink visÄ kairę akį buvo vientisa mėlynė. Kadangi dirba parduotuvėje kasoje, reikėjo dėti daug grimo, po to pasiėmė atostogas. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti 100 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes ji jautėsi pažeminta, jÄ apÅ¡meižė, buvo priversta darbe pasiimti atostogas. Nepilnametė liudytoja E. S., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, parodė, kad ji gyvena tik su mama adresu, (duomenys neskelbtini).

Tikslios dienos neprisimena, galimai 2019 m. rugpjūčio mėn. 11 d., buvo namuose su mama, daugiau namuose nieko nebuvo, žiÅ«rėjo filmÄ ir apie 2-3 val. iÅ¡girdo smarkų beldimÄ Ä¯ duris. Mama nuėjo atidaryti duris, o ji liko kambaryje. Mama buvo pravėrusi duris, išėjusi iÅ¡ buto nebuvo, o laiptinėje girdėjo Å¡aukiančiÄ Â draugės mamÄ G. L., kuriÄ pažino iÅ¡Â balso. Dėl ko mama su G. L. barėsi ir kÄ jos tiksliai kalbėjo tarpusavyje, negali pasakyti. TriukÅ¡mas staiga nutilo, ir į kambarį atėjo mama.

Tuomet ji pamatė, kad mamai buvo pradrėksta nosis, tose vietose, kur buvo įdrėskimai, bėgo kraujas bei prie akies buvo aiÅ¡kiai matyti paraudimas. Mama pasakė, kad buvo atėjusi G. L. ir jai sudavė, tačiau nesakė, kiek buvo suduota smÅ«gių. Kada pamatė sumuÅ¡tÄ mamÄ , pasakė, kad reikia kviesti policijÄ . Tačiau iÅ¡ pradžių jos nekvietė, nes mama nenorėjo, buvo labai susinervinusi, tačiau po kiek laiko ji paskambino iÅ¡ mamos telefono Nr. 112 ir pasakė, kad buvo sumuÅ¡ta jos mama.

Paklausus, ar reikalinga greitoji, atsakė, kad greitosios nereikia. PareigÅ«nai atvažiavo apie 03.30 – 04.00 val. Mama pareigÅ«nams pasakė, kas įvyko, ir parašė pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l .63–64). Liudytoja A. S. parodė, kad G. L. yra jos draugė. Kaltinamoji po įvykio atėjo pas jÄ . Tikslaus laiko nepamena, bet atsimena, kad buvo Å¡ilta, buvo apie dvylikta ar pirma nakties. G. pasakė, kad buvo pas O. ir iÅ¡dėjo viskÄ kÄ norėjo, pasibarė su ja, iÅ¡keikė O. ir atėjo pas liudytojÄ .

Kaltinamoji pabuvo pas jÄ , nusiramino, tada ji palydėjo kaltinamÄ jÄ Ä¯ namus, pabuvo kol Å¡i užmigs ir išėjo namo. Kadangi pažįsta nukentėjusiÄ jÄ , jų vaikai bendrauja, ji paprašė savo dukters, kad paklaustų O. dukters, kas atsitiko. O. dukra parašė jos dukrai, kad buvo atėjusi G., sumušė O. ir jos kvies policijÄ . Tai buvo apie antrÄ valandÄ nakties. Mano, kad konfliktas kilo dėl vyro. Kažkas įvyko tarp G. vyro ir O., G. dėl to ir supyko. G. yra isterikė, bet nepultų muÅ¡tis.

Ä®vykio metu G. buvo blaivi. Liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirba patrulių rinktinėje. Atsimena, kad vyko į iÅ¡kvietimÄ dėl sužalotos moters. Atvykus į vietÄ , rado moterį, kuri pasakojo, kad buvo atėjusi jos pažįstama ir trenkė kelis kartus į veido sritį. Sakė, kad konfliktas buvo lyg dėl pinigų. Matė paraudimÄ nukentėjusiosios nosies srityje. Buvo pasiÅ«lyta greitoji, bet ji atsisakė, sakė, kad pati kreipsis į medikus. Nukentėjusioji nekraujavo, bet buvo patinę nosies srityje, tarp akių.

Neatsimena, ar nukentėjusiojo minėjo, kiek kartų jai trenkė kaltinamoji. Jos tarnyba ėjo į pabaigÄ , įvykis įvyko paryčiais. Nukentėjusiosios namuose buvo dukra, kuri papasakojo, kad draugauja su įtariamosios dukra, todėl pažino kaltinamosios balsÄ Ä¯vykio metu. Žino, kad įvykis įvyko tÄ pačiÄ naktį, tik ankščiau. Jie vyko ne į patį įvykį, o į sužalojimÄ . Specialistas D. B. patvirtino Nr. G2222/2019(02) iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad jis pats apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ .

Kadangi Å¡aÅ¡as buvo beveik atsidalinęs, buvo spręsta, kad kraujosruva padaryta 5-10 dienų laikotarpyje. Veidas yra greitos kraujotakos vieta, todėl gijimas greitesnis. Kitoje vietoje bÅ«tų apie dvi savaites, o veido srityje apie 5-10 parų. Dėl kraujosruvos spalvos – jei atsiranda gelsva spalva aplinkui, tai galime pasakyti tik iÅ¡ literatÅ«ros, kad praėjo daugiau nei 18 val., tačiau labai tikslaus intervalo nurodyti negalime. Jis nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo 10 dienÄ po įvykio. Nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas įvykio dienÄ , kadangi į tÄ intervalÄ nubrozdinimas įeina, tam laikui jis neprieÅ¡tarauja.

SmÅ«gis galėjo bÅ«ti į kairės akies sritį arba nosies dalį. Tos vietos gali suteikti kraujosruvas aplink akį. Jis matė maÅ¾Ä nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje. Galėjo bÅ«ti susmÅ«giuota nosies srityje, galėjo bÅ«ti Å¡oninis sumuÅ¡imas su praslydimu, nes buvo nubrozdinimas ne kraujosruva. IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad O. S. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d. jai miegant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 2 val. iÅ¡girdusi beldimÄ Ä¯ duris ir jas atidariusi pamatė pažįstamÄ G., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) g., kuri pradėjo isteriÅ¡kai Å¡aukti apie tai, kad pareiÅ¡kėja miegojo su jos vyru, ir Å¡aukdama deÅ¡ine ranka kumščiu sudavė jai į veidÄ , pataikydama į nosį, po to dar kartÄ â€“ pataikydama į kairę akį, ir verkdama nubėgo koridoriumi.

G. sukėlė jai fizinį skausmÄ , po smÅ«gių buvo įdrėksta nosis, sutino akis ir antakis. PareiÅ¡kėja apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 10-14). IÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2019 m. rugpjūčio 16 d. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , matyti, jog pagal pareiÅ¡kėjos O. S. praneÅ¡imÄ , užfiksuotÄ pareikÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1–4).

IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 11 d. pareiÅ¡kimo dėl sužalojimų matyti, kad O. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pareikÅ¡imÄ Panemunės policijos komisariatui, kuriame nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 2.00 val. į jos butÄ atėjusi pažįstama G. L., atidarius duris, kumščiu trenkė jai 2 kartus, vien kartÄ Ä¯ nosį ir į akį (1 t., b. l. 21). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. 03.56 val.

E. S. praneÅ¡a apie tai, kad sumušė mamÄ pažįstama moteris. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 24 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. S. patvirtino savo parodymus, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d. kartu su  dukra buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Naktį apie 02.00 val. iÅ¡girdo smarkų beldimÄ Ä¯ duris, jas atidarius, prie durų stovėjo G. L.. Ar G. L. buvo iÅ¡gėrusi, negali pasakyti, tik mano, kad blaivus žmogus taip nepasielgtų. Kuomet atidarė duris, pastaroji du kartus rankos kumščiu trenkė jai į veidÄ pataikydama į akį.

G. visÄ laikė rėkė ir aiÅ¡kino apie kokius tai santykius su jos vyru. Tačiau, kažkÄ pasakyti ir pasiaiÅ¡kinti, G. L. neleido, tik Å¡aukė, bandė suduoti ir trečiÄ kartÄ , tačiau jai to padaryti nepavyko, ji tik apdraskė jai nosį ir išėjo. Dukra iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ä®tariamoji G. L. tai neigė tvirtindama, kad atėjusi pas O. S. į namus koridoriuje Å¡Å«kavo, rėkavo, nes ant jos pyko, kad ji „miegojo“ su jos vyru. G. L. grasino sakydama: „kai susitiksiu su tavimi gatvėje, kiekvienÄ kartÄ tave daužysiu“, tačiau tÄ vakarÄ jokių smÅ«gių O.

S. nesudavė (1 t., b. l. 46-47). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2222/2019(02) O. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 5-10 parų iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais.

Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų O. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas G. L. tyčia sukėlus fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdžius O. S. sveikatÄ pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį Nors kaltinamoji kaltės ir faktinių aplinkybių – smÅ«gių sudavimo nepripažino, tačiau faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamosios kaltė įrodyta tiesioginiais nukentėjusiosios O.

S., netiesioginiais liudytojos A. S., nepilnametės liudytojos E. S., pareigÅ«nės A. Č. parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ . Kaltinamoji neneigia, kad ji buvo atėjusi pas nukentėjusiÄ jÄ 2019 m. rugpjūčio 11 d. į namus, kad ji iÅ¡keikė nukentėjusiÄ jÄ dėl to, jog Å¡i miegojo su jos vyru, tačiau neigė sudavusi du smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajai į veidÄ .

Nors kaltinamoji neigia smÅ«gių sudavimÄ , tačiau Å¡ios faktinės aplinkybės įrodytos nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiosios O. S. parodymais, kurie iÅ¡ esmė sutampa ir neprieÅ¡tarauja liudytojos E. S. parodymams, juos patvirtina ir objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimais, ir jie neprieÅ¡tarauja bei atitinka netiesioginius liudytojos A. S. bei A. Č. parodymus, kurie visi tarpusavyje logiÅ¡kai susiję ir vieni kitus papildo. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai parodė, jog jai jau miegant, iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, o jas atidariusi pamatė kaltinamÄ jÄ , kuri iÅ¡keikė jÄ , reiÅ¡kė pretenzijas dėl savo vyro ir sudavė du smÅ«gius kumščiu į veido sritį – vienÄ kartÄ pataikė į akį, kitÄ kartÄ Ä¯ nosį, nukentėjusioji apie tai iÅ¡ karto papasakojo dukrai, kuri jai dėjo ledo bei vėliau iÅ¡kvietė policijÄ .

Netikėti Å¡iais parodymais teismas neturi pagrindo, nes analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji taip pat nurodė ir pareiÅ¡kime Panemunės policijos komisariatui bei pildant pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuos parodymus patvirtina nepilnametės E. S. parodymai, jog naktį, bÅ«dama namuose su mama, iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, girdėjo, kad mama barėsi su jos draugės mama G. L., o kai mama grįžo į kambarį matė, jog mamai pradrėksta nosis, bėgo kraujas ir prie akies buvo paraudimas, mama sakė, kad G.

L. jai sudavė. Å ių asmenų parodymai sutampa tiek dėl to, jog nukentėjusiosios dukra įvykio nematė, tik girdėjo triukÅ¡mÄ , tiek ir dėl to, jog apie smÅ«gio sudavimÄ dukra sužinojo iÅ¡ motinos pasakojimo bei matė mamos veide kraujÄ , įdrėskimÄ nosies srityje bei paraudimÄ , pranešė apie įvykį policijai. Å iuos įrodymus papildo bendrojo pagalbos centro skambučio iÅ¡klotinė, iÅ¡ kurios matyti, jog E. S. dar tÄ pačiÄ naktį praneÅ¡a apie tai, kad jos mamÄ sumušė pažįstama moteris, bei liudytojos A.

S. parodymai, jog dar tÄ pačiÄ naktį jos dukrai E. S. parašė, kad buvo atėjusi kaltinamoji, kuri sumušė E. S. motinÄ ir jos kvies policijÄ . Å iems parodymams neprieÅ¡tarauja, juos papildo ir liudytojos patrulės A. Č. parodymai, jog ji vyko į iÅ¡kvietimÄ dėl sužalotos moters, o jÄ pasitikusi nukentėjusioji sakė, kad buvo atėjusi pažįstama moteris, kuri jai trenkė kelis kartus į veidÄ . Liudytoja pati matė paraudimÄ nosies srityje. Tai atitinka ir E. S. parodymus bei nukentėjusiosios parodymus, jog jos dukra matė paraudimÄ .

Be to, liudytoja A. Č. parodė, jog pats įvykis buvo įvykęs tÄ pačiÄ naktį, tačiau anksčiau. Faktines sužalojimo aplinkybes taip pat patvirtina ir įrodo specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusiajai konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 5-10 dienų laikotarpyje dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Specialistas D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir aiÅ¡kino, jog nubrozdinimas nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padarytas įvykio dienÄ .

Smūgis galėjo būti suduotas į kairės akies sritį arba nosies dalį, nes būtent tos vietos gali suteikti kraujosruvas aplink akį. Paaiškino, jog nukentėjusiajai galėjo būti smūgiuota nosies srityje, galėjo būti šoninis sumušimas su praslydimu, nes buvo nubrozdinimas. Esant šiems duomenims, kartu vertinant nukentėjusiosios parodymus ir E. S. parodymus dėl sumušimo aplinkybių ir laiko, o taip pat ir A. Č. parodymus dėl sužinotų sumušimo aplinkybių, laiko bei matyto paraudimo, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai įrodyta ir nustatyta, jog specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent 2019 m. rugpjūčio 11 d. naktį.

Be to, Å¡ie duomenys taip pat patvirtina ir sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ â€“ smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ akį bei į nosies sritį ir neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams, jog jai buvo suduota du kartus – vienÄ kartÄ Ä¯ akį, kitÄ kartÄ Ä¯ nosį. Kaip matyti iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų, tiek vienas smÅ«gis, tiek ir abu smÅ«giai galėjo sukelti nukentėjusiajai nustatytÄ kraujosruvÄ . Esant Å¡iems duomenims, taip pat konstatuojama, jog byloje įrodyta, kad smÅ«gius nukentėjusiajai 2019 m. rugpjūčio 11 d. naktį sudavė bÅ«tent G.

L., todėl kaltinamosios parodymai, kad ji smÅ«gių G. L. nesudavė, vertinami kaip jos gynybinė versija. Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kalinamoji 2019 m. rugpjūčio 11 d. nakties metu sudavė nukentėjusiajai O. S. du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , pataikydama į nosį ir kairę akį. Dėl Å¡ių smÅ«gių nukentėjusiajai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, kaltinamoji jautė fizinį skausmÄ . Tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų parodymai apie matytÄ paraudimÄ , ledo dėjimÄ , o taip pat ir specialisto iÅ¡vadoje, kurios objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, konstatuoti objektyvÅ«s sužalojimai veide. Kaltinamoji teigė, kad ji pas nukentėjusiÄ jÄ buvo atėjusi apie dvyliktÄ valandÄ nakties. Nukentėjusioji teigė, kad įvykis vyko apie pirmÄ valandÄ nakties. Liudytoja A. S. parodė, jog kaltinamoji pas jÄ atėjo apie pirmÄ valandÄ nakties ir jau po kiek laiko, apie antrÄ valandÄ nakties jos dukra gavo žinutę apie įvykį iÅ¡ nukentėjusiosios dukters.

Ä®vertinus tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji abi buvo susijaudinusios ir dėl to gali klysti dėl tikslaus laiko, o taip pat įvertinus tai, kad pas A. S. kaltinamoji atėjo po įvykio, liudytoja jÄ guodė ir tik apie antrÄ valandÄ nakties gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ E. S., teismas konstatuoja, jog įvykis vyko ne apie 2 val. nakties, o apie pirmÄ valandÄ nakties, todėl patikslintinas nusikaltimo padarymo laikas nurodant įvykio laikÄ â€“ apie 1.00 val. Visi Å¡ie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajai sveikata nežymiai sutrikdyta ir fizinis skausmas sukeltas buvo bÅ«tent dėl kaltinamosios veiksmų – smÅ«gių rankos kumščiu į veidÄ nukentėjusiajai.

Tai patvirtina, kad kaltinamosios neteisėti nusikalstami veiksmais – smÅ«gių sudavimas kumščiu nukentėjusiajai į galvos, veido sritį, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu ir konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji bÅ«dama pakaltinama, turinti nemaÅ¾Ä gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, neabejotinai suvokė, kad rankos kumščiu suduodama smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , kėsinasi į vienÄ svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių – asmens sveikatÄ , kad tokia veika yra pavojinga, draudžiama, numatė, jog gali kilti padariniai – gali bÅ«ti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sukeltas fizinis skausmas ir to siekė (sudavė ne vienÄ , o du smÅ«gius), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Ä®vertinus aptartus įrodymus, konstatuojam, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. L. 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 1.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus smogė O. S. į veidÄ pataikydama į nosį ir kairę akį, padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose ir odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, tokiu bÅ«du sukėlė O. S. fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamosios G. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmės BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Kaltinamoji G. L. padarė vienÄ , tyčinį baigtÄ smurtinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai.

Nors jos atžvilgiu Å¡iuo metu priimtas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. apkaltinamais nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bei Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m sausio 20 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau jie dar neįsiteisėję, todėl darytina iÅ¡vada, kad G. L. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neteista.

Kaltinamoji administracine tvarka nebausta, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruota, nedirba, tačiau ieÅ¡ko darbo – registruota Užimtumo tarnyboje, turi Å¡eimÄ â€“ augina keturis nepilnamečius vaikus. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , jų tarpusavio santykį, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajai skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamÄ jÄ viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta. Teismo vertinimu, kardomoji priemonė Å¡iuo metu nėra bÅ«tina, todėl neskirtina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje nukentėjusioji O. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 39), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė pažeminimÄ , buvo apÅ¡meižta, buvo priversta pasiimti atostogas.

Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatÄ , jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Dėl kaltinamosios veiksmų – smÅ«gių sudavimo į veidÄ , iÅ¡koneveikimo nukentėjusioji neabejotinai buvo pažeminta, jautė diskomfortÄ dėl akivaizdžių sumuÅ¡imo požymių – kraujosruvos veide, dėl ko ji negalėjo normaliai dirbti, buvo priversta pasiimti atostogas.

Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , kitus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir visos Å¡ios pasekmės kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios veiksmų. Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems dvasiniams iÅ¡gyvenimas kompensuoti praÅ¡oma 100 eurų suma nėra akivaizdžiai per didelė, todėl turi bÅ«ti priteista visa iÅ¡ kaltinamosios.

Kiti klausimai Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : G. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamÄ jÄ viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dirbti arba bÅ«ti užsiregistruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IÅ¡aiÅ¡kinti G. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. IÅ¡aiÅ¡kinti G. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Kaltinamajai G. L. kardomosios priemonės neskirti. IÅ¡ kaltinamosios G. L. nukentėjusiajai O. S. priteisti 100 eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Ramonienė