3dde0cc4-c1ca-4fdd-810a-dd699ada3a5d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-14734-294/2022 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-10203-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja skundu dėl antstolio veiksmų praÅ¡o vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/00628 panaikinti 2022-04-13 atliktus veiksmus:

Turto apraÅ¡Ä dalyje dėl A. K. ir A. K. asmeninių banko sÄ skaitų areÅ¡to; du patvarkymus Dėl turto apraÅ¡o bei apraÅ¡omojo turto įkainojimo Nr. S1-117978, Nr. S1-117981; du Nurodymus nutraukti piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ Nr. S-22-157-9884, Nr. S-22-157-9885; patvarkymÄ Dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areÅ¡to Nr. S-22-157-9889. Nurodo, kad Vilniaus miesto apygardos teismo 2022-04-08 nutartyje, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyta, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡tų reikalavimų sumos (261046,58 Eur) areÅ¡tuoti atsakovams pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui, priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias turtines ir neturtines teise perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakaus, areÅ¡tuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis.

Leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieÅ¡kovu, taip pat areÅ¡tuoti bet kokias gaunamas sumas ir ieÅ¡kovei priklausančias turtines teise. Antstolis areÅ¡tavo visÄ pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio nekilojamÄ turtÄ ir banko sÄ skaitas. Banko sÄ skaitos galėjo bÅ«ti areÅ¡tuotos tik tuo atveju, jei neužtektų nekilnojamo turto, tačiau nekilnojamo turto pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi, kuriuo naudai pritaikytas areÅ¡tas. Antstolis areÅ¡tavo 522093,16 Eur vertės nekilnojamÄ turtÄ , kuris priklauso pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui.

LR CPK 681 str. 1 d. nustato, areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. Antstolis patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui. Nurodo, kad 2022-04-13 patvarkymu pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. S-22-157-9893, skolininkė, vadovaujantis LR CPK 645 str., buvo antstolio įpareigota per penkias dienas raÅ¡tu pateikti informacijÄ apie visÄ priklausantį turtÄ .

Å is antstolio patvarkymas skolininkei įteiktas 2022-04-13 el. ryÅ¡iu priemonėmis (el. paÅ¡to adresu, iÅ¡ kurio antstoliui ir buvo atsiustas skundas) bei registruota paÅ¡to siunta 2022-04-15. Antstolio patvarkymu reikalautos informacijos skolininkė ik Å¡iol pateikusi nėra. Sudarytu turto apraÅ¡u siekiama įvykdyti teismo nutartį, surasti bei apraÅ¡yti skolininkės turtÄ , Å¡iame dokumente nurodoma, kad apraÅ¡yta turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdytina skubiai, dėl to nėra galimybės nustatyti turto rinkos vertę, nėra iÅ¡ anksto apžiÅ«rimas turtas.

Skolininkė nepateikė antstoliui duomenų, pagrindžiančių turto vertę. Dalis skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista hipotekos kreditorių naudai, jai turtas priklauso bendrosios dalines ir bendrosios jungtines nuosavybes teisėmis. Ä®keisto turto hipotekos kreditoriai turi pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius. Registro centro duomenų masinis vertinimas neįrodo tikrosios turto vertės, neatsižvelgiama į reikÅ¡mingus veiksnius. Antstolis iÅ¡aiÅ¡kino skolininkei, kad turto apraÅ¡as ir apraÅ¡omo turto įkainojimas gali bÅ«ti keičiamas pateikus antstolei duomenis, pagrindžiančius turto vertę, tačiau tokių duomenų ir praÅ¡ymo apraÅ¡yti konkretų turtÄ nebuvo pateikta.

Pagal nutartį turi bÅ«ti areÅ¡tuotas ir skolininkės, ir jos sutuoktinio turtas ieÅ¡kinio sumai. Banko sÄ skaitų areÅ¡tas nekliudo tenkinto pareiÅ¡kėjos Å¡eimos poreikius, nes pareiÅ¡kėja gauna lėšas iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas draudžiamas ir antstolis yra nustatęs laisvai disponuojamÄ sumÄ . PareiÅ¡kėja pateikė atsiliepimÄ Ä¯ antstolio patvarkymÄ . Nurodo, kad antstolis privalo remtis Registrų centro duomenimis. Antstolis pažeidė vieno langelio principÄ , nes nenorėdamas remtis Registrų centro duomenimis, turi pateikti įrodymus pagrindžiančius kitokiÄ turto vertę.

Antstolis iki Å¡iol nenustatė areÅ¡tuoto turto vertės, dėl to pažeidė CPK 678 str. 1 d. 5 p. Antstolis areÅ¡tavo turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 1,5 milijono. Pateikti antstoliui kitokiÄ informacijÄ yra neįmanoma, kadangi samdyti turto vertintojÄ negali dėl areÅ¡tuotos banko sÄ skaitos. Antstolis virÅ¡ija savo įgaliojimus, dėl to pažeidė CPK 585 str. 4 d. Antstolis nevykdo įstatyme nustatytos pareigos įvertinti areÅ¡tuoto turto vertę ir nepagrįstai kaltina pareiÅ¡kėjÄ dėl nebendradarbiavimo.

Antstolis areÅ¡tavo ir pareiÅ¡kėjos, ir jos sutuoktinio banko sÄ skaitas 261046,58 Eur sumai, tai du kartus virÅ¡ija areÅ¡to mastÄ . Suinteresuotas asmuo kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimo nepateikė. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo galimai virÅ¡ijant turto areÅ¡to mastÄ bei dėl antstolio pareigos įvertinti turtÄ . IÅ¡ teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/22/00628 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022-04-07 nutartį dėl turto areÅ¡to.

Nutartimi nutarta nevirÅ¡ijant pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui pareikÅ¡tų reikalavimų sumos (261 046,58 Eur) areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui, priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ turtÄ , tiek esantį pas juos, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areÅ¡tuoti ir pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieÅ¡kove, taip pat areÅ¡tuoti bet kokias gautinas sumas ir priklausančias turtines teises.

Antstolis vykdomojoje byloje 2022-04-13 priėmė skundžiamus dokumentus: turto apraÅ¡Ä dėl pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio asmeninių banko sÄ skaitų areÅ¡to Nr. S1-117981, du patvarkymus dėl turto apraÅ¡o bei apraÅ¡omojo turto įkainojimo Nr. S1-117978, S1-117981, du nurodymus nutraukti piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ Nr. S-22-157-9884, S-22-157-9885.Antstolis taip pat 2022-04-13 priėmė patvarkymÄ pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ 2022-04-13 Patvarkyme dėl turto apraÅ¡o bei apraÅ¡omo turto įkainojimo Nr. S1-117981 nurodė, kad antstoliui turi bÅ«ti pateikti duomenys apie skolininkės turimo turto vertę ir nurodytas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tekstas, kuriame nurodyta turo areÅ¡to mastas, o patvarkymu Nr. S1-117978 buvo analogiÅ¡kai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos sutuoktinio. 2022-04-13 Turto apraÅ¡e nurodytas pareiÅ¡kėjai priklausiantis nekilnojamas turtas ir nurodyta, kad apraÅ¡yto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2022-04-13 Nurodymu nutraukti piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ Nr. S-22-157-9885 pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitoje apribotas 261046,58 Eur lėšų iÅ¡mokėjimas, o nurodymu Nr. S-22-157-9884 buvo analogiÅ¡kai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos sutuoktinio.

Patvarkymu pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėja įpareigota per 5 dienas pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ . Paduodamas skundÄ dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Teismas turi iÅ¡nagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma iÅ¡vada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtÄ veiksmÄ panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrÄ veiksmÄ .

Vienas asmens teisių gynimo bÅ«dų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundÄ dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymÄ , t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro iÅ¡vadÄ , ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos iÅ¡vados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundÄ , iÅ¡dėsto, kad konkretÅ«s antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmÄ atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio paÅ¡alinimas yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingÄ gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant klausimÄ dėl areÅ¡tuoto turto vertinimo, pirmiausia pažymėtina, kad CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areÅ¡tuoja skolininko turtÄ suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ . Siekiant apsaugoti skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainojamas.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimÄ antstoliui apraÅ¡yti skolininko turto iÅ¡ esmės daugiau, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡komai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtÄ Ä¯kainoja jo areÅ¡tavimo metu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis areÅ¡to metu negali įvertinti areÅ¡tuojamo turto, turto areÅ¡to akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areÅ¡tuojamo daikto vertės nurodymÄ kaip turto areÅ¡to akto turinio reikalavimÄ , nėra imperatyvi. Tai pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nesant nustatytai areÅ¡tuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areÅ¡tuoto turto įkainojimui, negali sÄ lygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme.

Priklausomai nuo nustatytos areÅ¡tuoto turto rinkos vertės, galimas turto areÅ¡to akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto areÅ¡to aktÄ , jeigu nustatys, kad areÅ¡tuota turto daugiau, nei bÅ«tina skolai ir vykdymo iÅ¡laidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad Å¡iÄ pareigÄ antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-218/2009).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-344-421/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad areštuoto turto vertė iš esmės yra didesnė negu nurodyta vykdomojoje nutartyje dėl turto arešto, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Visų pirma, skolininkė vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad areÅ¡tuoto turto vertė yra didesnė nei vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip teisingai nurodo antstolis, atliekant pirminius vykdymo veiksmus, nėra galimybės antstoliui turto areÅ¡to akto sudarymo metu įvertinti areÅ¡tuojamo turto vertės. Teismas Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai sutinka su antstoliu, nes vidutinės rinkos kainos pagal Nekilnojamojo turto registrÄ gali ženkliai skirtis nuo realios turto rinkos kainos.

Å ioje vykdymo proceso stadijoje nėra tikslinga antstoliui nustatyti apraÅ¡yto turto vertę, todėl antstolis pagrįstai, nepažeidžiant vykdymo procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl turto areÅ¡to taikymo bei turto vertės nustatymo, aprašė areÅ¡tuotÄ skolininkui priklausantį turtÄ nustatant, kad turto areÅ¡to mastas – 261046,58 Eur, tačiau turto vertei nustatyti reikalingas atskiras patvarkymas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Papildomai pažymėtina, jog, jeigu antstolis skelbs areÅ¡tuoto turto varžytines, bÅ«tent tada, atsižvelgiant į teismų praktikÄ bei siekiant iÅ¡vengti galimų Å¡alių prieÅ¡taravimų ir ginčų dėl turto vertės, tikslinga skirti ekspertizę.

PareiÅ¡kėja iki Å¡iol antstoliui nepateikė duomenų apie turimo turto vertę. Sprendžiant dėl to ar turto pakaks užtikrinti galimai palankaus ieÅ¡kovo naudai teismo sprendimo įvykdymui, reikia atsižvelgti į tai, jog pareiÅ¡kėjai priklauso turtas bendrosios dalinės nuosavybes teise ir yra įkeistas hipoteka. Skolininkės argumentai, atmestini kaip nepagrįsti, nes turto areÅ¡to tikslas bÅ«tent tam ir skirtas, kad skolininkas negalėtų paslėpti, perleisti ir suvaržyti jam priklausantį turtÄ .

Pažymėtina, kad skolininkės turto areÅ¡tas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtÄ arba kai kurių Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Å io instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtÄ , kad bÅ«tų iÅ¡laikomas skolininko turtas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei suformuotÄ teismų praktikÄ , bei tai, kad skolininkės turtÄ galimai palankiam ieÅ¡kovo naudai priimto sprendimo įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tavo teismas, antstolio atlikti veiksmai yra proporcingi užtikrinant galimiems ieÅ¡kovo reikalavimams skolininkės atžvilgiu. Pasisakant dėl solidarių skolininkų pareigos įvykdyti teismo sprendimÄ , teismas pažymi, kad prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi, iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktas).

Pagal CPK 647 straipsnio 4 dalį solidaraus iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju iÅ¡ieÅ¡kotojas, kai jam priteista suma visa iÅ¡ieÅ¡kota, privalo praneÅ¡ti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nutrauktas. Jeigu iÅ¡ieÅ¡kota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal antstolio pareiÅ¡kimÄ teismas Å¡io Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojo permokėtÄ sumÄ ir iÅ¡sprendžia jos grÄ Å¾inimo solidariems skolininkams klausimÄ .

Todėl, kaip teisingai nurodo antstolis, nei CPK, nei kitų teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo areÅ¡tuoti solidarių skolininkų turto kiekvieno atskirai, nei atitinkamomis dalimis, taip pat nėra numatyta, kad turtas turi bÅ«ti areÅ¡tuojamas nurodant tam tikras dalis ir pan. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto areÅ¡to, nepažeidė vykdymo procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ dėl antstolio veiksmų. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis