AS-556-758-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-758/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00486-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas atsakovams Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame buvo prašoma:

1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-11-T-3618-4768;

2) panaikinti Tarnybos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-1162-1378;

3) panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. administracinį aktą Nr. O-2-(1.5)-1174 ir atsakovą įpareigoti į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą atsakyti iš naujo;

4) iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui priteisti 18 087,04 Lt turtinę žalą;

5) iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą;

6) ištirti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. administracinį aktą Nr. O-2-(1.5)-1174 ir įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą bei ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarta panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. administracinį aktą Nr. O-2-(1.5)-1174 ir įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą bei ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, ir skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. administracinį aktą Nr. O-2-(1.5)-1174 ir įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą ir ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 2 p.).

Teismas konstatavo, jog skundžiamame Tarnybos 2012 m. gegužės 8 d. rašte Nr. O-2-(1.5)-1174 pateikiama informacija dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo E. V. bei informacija dėl susipažinimo apie Tarnybos darbuotojus. Minėtame rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, atsakovo raštas yra informacinio -aiškinamojo pobūdžio dokumentas ir pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Tarnybos 2012 m. gegužės 8 d. rašto Nr. O-2-(1.5)-1174 panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pabrėžė, jog administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Taigi aptariamas Tarnybos 2012 m. gegužės 8 d. raštas Nr. O-2-(1.5)-1174 nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Tokia praktika atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką administracinėse bylose Nr. AS8-431/2007, Nr. AS858-671/2011, Nr. AS62-18/2012, Nr. AS63-129/2012. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Tarnybą iš naujo atsakyti į 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą. Šis skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 8 d. raštą Nr. O-2-(1.5)-1174, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą.

Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, išvestinis reikalavimas taip pat atsisakytinas priimti tuo pačiu pagrindu. Kadangi nagrinėjamu atveju šia nutartimi atsisakoma priimti pirmąjį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų, reikalavimas, kuriuo prašoma Tarnybą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą taip pat atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas taip pat teismo prašė ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą. Vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai buvo priimti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas atsisakytinas priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). V. J. dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo iš esmės panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jo reikalavimas panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. administracinį aktą Nr. O-2-(1.5)-1174 ir įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą yra neatskiriamai susijęs su atsakovo administracinių sprendimų panaikinimu dalyse, kuriose skundas priimtas, todėl susijęs su pareiškėjo procesinių teisių byloje įgyvendinimu. Teismas skundžiama nutartimi iš pareiškėjo nepagrįstai atėmė teisę teikti įrodymus byloje. Skundžiamas aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo reikalavimą ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, pažeidė ABTĮ 10, 52, 53, 57, 86, 111 straipsnių nuostatas, kadangi pareiškėjo prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas, atsisakęs ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, iš anksto išsprendė reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 8 d. dokumentą Nr. O-2-(1.5)-1174 ir įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą, kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas konstatavo, jog ginčijamas atsakovo raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas ir pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad toks viešojo administravimo subjekto dokumentas pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimties realiai nekeičia, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme jis negali būti administracinio ginčo objektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, išvestinis reikalavimas, kuriuo prašoma Tarnybą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. skundą bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymą, taip pat atsisakytas priimti pagrįstai tuo pačiu pagrindu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, motyvuodamas tuo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai buvo priimti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo, kad reikšdamas tokį reikalavimą pareiškėjas siekia norminio teisės akto ištyrimo ir kad tam ABTĮ yra nustatyta speciali procedūra. Vadovaujantis šia procedūra, pareiškėjas gali tik prašyti jo individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (ar jo punkto) teisėtumo ištyrimo. Tačiau iš skundžiamos teismo nutarties motyvų galima suprasti, kad teismas išaiškino pareiškėjui, jog šis turi tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Sutiktina, kad skundo reikalavimas dėl norminio akto vieno iš punkto ištyrimo netinkamai suformuluotas pareiškėjo. Tačiau kartu pažymėtina, kad šis reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kurio priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant ABTĮ 37 straipsnio normas. Pareiškėjas nekėlė reikalavimo šį aktą panaikinti, t. y. neformulavo materialinio teisinio reikalavimo. Šiuo savo prašymu pareiškėjas iškėlė abejonę norminio administracinio akto punkto, kuris, pareiškėjo nuomone, turėtų būti taikomas byloje, teisėtumu. Todėl minėtasis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip procesinis prašymas teismui spręsti, ar toks teisės aktas, jei jis taikytinas byloje, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tiksliai nustatyti byloje taikytinus teisės aktus galima tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taigi nagrinėjamu atveju procesinio pobūdžio prašymas spręstinas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, atsižvelgiant į prašymo turinį ir jam taikytinas teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria jis atsisakė priimti pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą ištirti Tarnybos nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, naikintina. Tokio prašymo, kaip jis suformuluotas pareiškėjo skunde, priėmimo klausimas apskritai neturėjo būti sprendžiamas. Šis prašymas spręstinas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, kaip procesinio pobūdžio prašymas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą ištirti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nuostatų 9.3 punkto teisėtumą, panaikinti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius