2025-01-08 Nr. AB-329-3-61-3-05597-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1209-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05597-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. P. (W. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas W. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 24S224590 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760296301, galiojantį iki 2025 m. spalio 10 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų jam gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas, todėl pareiškėjas net nesitikėjo, jog jam gali būti panaikintas leidimas gyventi ir jis Lietuvos Respublikoje gyvens be teisėto pagrindo. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos jo teisės.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad labai aktyviai bendradarbiauja ir atsako į visus Migracijos departamento skambučius ar klausimus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje yra suplanavęs susituokti su Lietuvos Respublikos piliete I. P., todėl tai yra rimtas pagrindas likti Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas yra pasiruošęs sukurti santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, o po to sieks gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Priešingu atveju būtų labai apsunkinta situacija dėl santuokos sudarymo, jam tektų išvykti, o būsimai sutuoktinei I. P. reikėtų atvykti į jo kilmės valstybę. Tai būtų ekonomiškai nenaudinga nei pačiam pareiškėjui, nei jo būsimai sutuoktinei.

5. Pareiškėjas teigė, kad jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų, o atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas neįsileisti pareiškėjo į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos valstybę, tiksliai nenurodydamas pagrindo. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ), yra per griežtas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Atsakovo vertinimu, Sprendimas surašytas tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, įvertinus visas Sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes.

8. Atsakovas pažymėjo, kad skunde remiamasi UTPĮ nuostatomis, susijusiomis su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisiniu statusu, tačiau šios nuostatos nėra taikytinos pareiškėjui, kuris yra Pakistano pilietis ir nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, nes Lietuvos Respublikos pilietė I. P., su kuria pareiškėjas ketina galbūt susituokti, nėra laikoma šeimos nare UTPĮ 2 straipsnio 26 punkto prasme. Akcentavo, kad priimant sprendimą yra vertinamos ne hipotetinės, o faktinės aplinkybės.

9. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su piktnaudžiavimu diskrecijos teise, siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respubliką ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu, nurodė, kad skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nenusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respubliką arba uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę, t. y., pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo įvardijamų teisinių pasekmių nesukelia.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne santuokos sudarymo tikslu, bet būtent studijų tikslu, todėl pareiškėjas turėjo užtikrinti, jog jis atitiks leidimo išdavimo pagrindą visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėją išbraukus iš studentų sąrašo, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui, sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo būtent šeimos susijungimo pagrindu. Taigi tai, kad pareiškėjas ketina susituokti su Lietuvos Respublikos piliete, nedaro įtakos Sprendimo teisėtumui, kadangi nustatyta, jog pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo (yra išbrauktas iš studentų sąrašų).

11. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 2 d. gavo informaciją iš Mykolo Romerio universiteto (toliau – ir MRU) apie tai, jog pareiškėjas MRU rektoriaus 2024 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2IVVV-69 „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų, šalinimo iš universiteto“ pašalintas už nepažangumą, todėl turimi faktiniai duomenys įpareigojo Migracijos departamentą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Be to, šis sprendimas priimtas įvertinus įrodymų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.

II. 12. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 24S224590 dalį, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo W. P. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760296301 tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Pakistano Respublikos pilietis, kuriam Migracijos departamentas, remdamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2023 m. spalio 10 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760296301, galiojantį iki 2025 m. spalio 10 d.

14. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „PRODUCTION HOUSE INTERNATIONAL“ (toliau – ir Bendrovė) prašymą priimti jį į darbą. Tą pačią dieną tarp pareiškėjo ir Bendrovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 133, pagal kurią pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. pradeda dirbti kavinėje „Azerai“, esančioje Mindaugo g., Jeruzalės g. ir Architektų g., Vilniuje, taip pat kavinėje „Ugruzina“, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje.

15. Teismas nurodė, kad MRU per MIGRIS sistemą 2024 m. liepos 25 d. pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo studijos 2024 m. liepos 15 d. yra nutrauktos, pareiškėjas MRU rektoriaus 2024 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2IVVV-69(2.89 E-403) „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų, šalinimo iš universiteto“ pašalintas iš universiteto dėl nepažangumo.

16. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760296301, galiojantį iki 2025 m. spalio 10 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat asmuo nutraukė studijas. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

17. Teismas rėmėsi ginčui aktualių UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 40 straipsnio 5 dalies, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 46 straipsnio 3 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų nuostatomis.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, nurodė, kad UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai; nustačius bent vieną iš UTPĮ 50 straipsnyje nurodytų pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą, o ne teisę, panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis dviem skirtingais pagrindais, įtvirtintais UTPĮ 50 straipsnyje: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) pareiškėjas nutraukė studijas (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. Pasisakydamas dėl Sprendime nurodyto pagrindo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nutraukė studijas, teismas nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y., dėl to, kad pareiškėjas priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą. Tačiau MRU rektoriaus 2024 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2IVVV-69(2.89 E-403) pareiškėjas buvo pašalintas iš universiteto dėl nepažangumo. MRU per MIGRIS sistemą pateikė Migracijos departamentui pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo studijos nutrauktos 2024 m. liepos 15 d. ir pareiškėjas pašalintas iš universiteto dėl nepažangumo.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760296301 buvo pagrįstai panaikintas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes pareiškėjas nutraukė studijas.

21. Pasisakydamas dėl kito Sprendime nurodyto pagrindo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas nurodė, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenys apie pareiškėją. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 7 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. yra įdarbintas Bendrovėje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2023 m. spalio 9 d. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi studijuoti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, nevykdė studijų programoje nurodytų reikalavimų, dėl to 2024 m. liepos 15 d. studijos buvo nutrauktos. Pareiškėjas, nutraukęs studijas, iš Lietuvos Respublikos neišvyko ir nuo 2023 m. balandžio 7 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. – įsidarbino, t. y. užsienietis neplanuoja išvykti iš Lietuvos. Migracijos departamentas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

22. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, Migracijos departamento su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateiktus dokumentus, nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

23. Migracijos departamentas, vertindamas, kad yra pagrindas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, Sprendime turėjo vertinti informaciją, pateiktą pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, kartu su tokiu prašymu pateiktuose dokumentuose pateiktą informaciją, tačiau tokio vertinimo skundžiamame Sprendime nėra. Migracijos departamento skundžiamame Sprendime išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo darbo nesudaro pagrindo spręsti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

24. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis ketina susituokti ir prašyti leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, nurodė, jog šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, nes su Lietuvos Respublikos piliete I. P. skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo susituokęs, todėl ji negalėjo būti laikoma pareiškėjo šeimos nare pagal UTPĮ 2 straipsnio 26 punktą. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos pilietė I. P. nebuvo pareiškėjo sutuoktinė, teismas pareiškėjo skundo teiginius vertino kaip nepagrįstus.

25. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Migracijos departamentas piktnaudžiauja diskrecijos teise, siekdamas jo neįleisti į Lietuvos Respubliką ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodydamas kokiu pagrindu, teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nenusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respubliką arba uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę, t. y. pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi jo įvardijamų teisinių pasekmių nesukelia. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

28. Pareiškėjas teigia, kad planuoja susituokti su Lietuvos Respublikos piliete, santuokos įregistravimo diena numatyta 2024 m. lapkričio 8 d., todėl yra rimtas pagrindas likti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, sudaręs santuoką, ketina kreiptis su prašymu išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.

29. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką sprendžiant dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo.

30. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento Sprendimas yra per griežtas. Pareiškėjo nuomone, tiek skundžiamas atsakovo Sprendimas, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinti, o pareiškėjui turi būti leista sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje ir pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.

31. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas, nesuprasdamas lietuvių kalbos ir nevisiškai suprasdamas anglų kalbą, nesugebėjo suprasti kaip veikia įstatymas ir kokias teises bei pareigas jis turi pagal UTPĮ, kokius veiksmus atliko ar neatliko Bendrovė.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo skundas turi būti patenkintas visa apimtimi, Migracijos departamento Sprendimas ir Regionų administracinio teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui turi būti leista susituokti Lietuvos Respublikoje ir pateikti dokumentus santuokos pagrindu.

34. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas jam ketinant studijuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą. Tačiau konstatavus, kad pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, leidimas laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu buvo panaikintas, kadangi pareiškėjo studijos buvo nutrauktos. Todėl, atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir imperatyvias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei asmuo nutraukė studijas, atsakovas kaip būtiną ir pakankamą sprendimo priėmimui sąlygą vertina studijų nutraukimo faktą, kurį patvirtina MRU pranešimas, kad pareiškėjo studijos nutrauktos.

35. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas nori susituokti, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento Sprendimo. Pažymi, kad Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, taip pat neužkertamas kelias pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka vienu iš UTPĮ įtvirtintų pagrindų, jei pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad, nesuprasdamas lietuvių, o iš dalies – ir anglų kalbos, jis nesugebėjo suprasti, kaip veikia įstatymas, ir kokias jis turi teises bei pareigas, o taip pat kokius veiksmus atliko ar neatliko Bendrovė, yra atmestini, nes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas jam nutraukus studijas. Atsakovo nuomone, atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės veiksmų, kadangi dėl jokių bendrovių skundžiamų veiksmų ginčo administracinėje byloje nėra.

37. Atsakovas vertinimu, atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių bei jų šeimos narių teisėmis, kadangi pareiškėjas yra Pakistano Islamo Respublikos pilietis ir nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio (pilietės) šeimos narys. Akcentuoja, jog Migracijos departamentas iki 2024 m. gruodžio 17 d., t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo datos, neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų sudaręs santuoką su jo įvardijama Lietuvos Respublikos piliete I. P..

38. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Migracijos departamento Sprendimas negalėjo būti pripažintas teisėtu todėl, jog Sprendime nėra nurodoma, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad vertinant su pareiškėju susijusias aplinkybes priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad pareiškėjas nutraukė studijas, galimos grėsmės valstybės saugumui nėra ir neturi būti vertinamos.

39. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, t. y. jog užsieniečiai, prieš vykdami į Lietuvos Respubliką, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybę, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvos Respublikoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus, taip pat atmestini, kadangi pareiškėjas jų nepagrindžia, t. y. nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas, priimdamas Sprendimą pažeidė Migracijos departamentas ar Regionų administracinis teismas.

40. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, vertindamas užsieniečio pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad ginčijamu Sprendimu jis tokios galimybės pareiškėjui neapribojo.

41. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su turimų duomenų visuma, ginčijamas Sprendimas atitinka UTPĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką, todėl vertina, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi jį priėmus studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą panaikintas dėl to, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir kad yra nutrauktos studijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu: konstatavęs, kad nėra pagrindo spręsti, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, panaikinimo ginčijamo Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; įvertinęs, kad studijos, dėl kurių pareiškėjui ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, yra nutrauktos, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

44. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, yra per griežtas, dėl to naikintinas. Be to, pareiškėjas, nesuprasdamas lietuvių kalbos ir nevisiškai suprasdamas anglų kalbą, nesugebėjo suprasti, kaip veikia įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ.

45. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis, pareiškėjui, priimtam studijuoti į mokslo ir studijų instituciją (MRU) pagal studijų programą, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 2024 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas, gavęs MRU pranešimą Nr. 2407-PRNŠ-4850, kad pareiškėjo studijos nutrauktos, ir MRU rektoriaus 2024 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 2IVVV-69(2.89 E-403) „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų, šalinimo iš universiteto“, iš kurio matyti, jog pareiškėjas pašalintas iš studentų sąrašo dėl nepažangumo, ginčijama Sprendimo dalimi panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

46. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio UTPĮ 46 straipsnio nuostatas. Pagal UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

47. Taigi, Migracijos departamentas, nustatęs, kad studijos pagal studijų programą MRU, dėl kurių pareiškėjui ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, yra nutrauktos, teisėtai ir pagrįstai ginčijama Sprendimo dalimi panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ir nurodo ir pirmosios instancijos teismas, UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl, nustatęs bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

48. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su jo teisės būti išklausytam ir gero administravimo principo pažeidimais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), o iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją bei pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010).

Taigi gero administravimo principas apima ir asmens teisę būti išklausytam. Vis dėlto ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjui bent jau teisme tikrai buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl ginčijamo Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus.

49. Kiti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, t. y. nesupratus kaip veikia įstatymai ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ, turėjus kitokių lūkesčių, kad Sprendimas yra per griežtas ir pan., nėra nei pagrįsti, nei reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste: kaip ir pažymėjo atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl, nustatęs bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi; teiginiai, kad nesuprasdamas lietuvių kalbos ir nevisiškai suprasdamas anglų kalbą, pareiškėjas nesugebėjo suprasti, kaip veikia įstatymai ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo priimtas į MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Kibernetinio saugumo valdymo programos magistrantūros nuolatines studijas. Taigi, anglų kalba, kuri yra ir viena iš oficialių jo kilmės valstybės kalbų, jam turi būti žinoma lygiu, pakankamu suprasti jo teises ir pareigas pagal UTPĮ. Priešingu atveju, iš tiesų būtų galima svarstyti, ar duomenys, kuriuos jis pateikė prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi dėl ketinamų vykdyti studijų, atitiko tikrovę; aplinkybė, jog pareiškėjas planuoja (planavo) susituokti su Lietuvos Respublikos piliete, nėra susijusi su jo studijomis, dėl ko nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į kompetentingą instituciją dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu UTPĮ nurodytu pagrindu; kiti pareiškėjo teiginiai, grindžiami ginčo teisinių santykių nereglamentuojančių teisės normų nuostatomis bei jų aiškinimo ir taikymo teismine praktika, nėra reikšmingi.

50. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo W. P. (W. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė