2020-11-11 Nr. AB-21106-3-61-3-00030-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-707-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00030-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos S. D. ir J. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti atsakovui pateiktą 2019 m. spalio 9 d. prašymą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjų atstovo prašymas bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodyta, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjų atsisakymą nuo skundo priėmė, administracinę bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad pareiškėjos pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui, todėl pareiškėjų skundo atsisakymą priėmė ir administracinę bylą nutraukė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti iš atsakovo 423,50 Eur atstovavimo išlaidas už skundo teismui parengimą, teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skunde ginčą kėlė dėl to, jog Administracija nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. spalio 9 d. prašymo suprojektuoti žemės sklypus pagal pateiktus grąžintinų žemės sklypų planus, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti visą žemės laisvą plotą (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams pagal naują 2017 m. liepos 3 d. kartografiją. Pareiškėjos pateikė skundo atsisakymą, kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimą, t. y. gavo atsakymą į savo 2019 m. spalio 9 d. prašymą. Kadangi Administracija geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimą padavus skundą teismui, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimą, neturi esminės reikšmės, todėl atsakovo nurodytos priežastys, lėmusios pareiškėjų prašymo ilgesnį nagrinėjimą, šiuo atveju nėra reikšmingos, juolab kad atsakovas neneigia, jog teisės aktų nustatytu terminu pareiškėjų skundo neišnagrinėjo.

Teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8 punktais, nustatė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (2020 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra, 2020 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 112025254) patvirtina, jog pareiškėjos už skundo teismui parengimą patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 423,50 Eur yra proporcinga, todėl priteistina pareiškėjoms iš atsakovo.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjų naudai iš atsakovo priteistas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti arba jų visai nepriteisti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos panašiu metu Administracijai pateikė du atskirus prašymus, pareiškėjos tarpiniais atsakymais buvo informuotos, kad jų pateikti prašymai yra nagrinėjami ir apie rezultatus joms bus pranešta. Atsakovo manymu, pareiškėjos turėjo teisę ir galėjo kreiptis į Administraciją pasitikslinti, kiek dar gali užtrukti jų didelės apimties prašymo (atsakovas turėjo išspręsti net 10 sklypų projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti klausimą) nagrinėjimas. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjų prašymai dėl žemės sklypų grąžinimo natūra buvo nagrinėjami įvairiuose susitikimuose ir posėdžiuose, Tarnybos posėdžio protokolas buvo surašytas tik 2020 m. sausio 16 d., todėl ne Administracijos veiksmai lėmė, kad atsakymas pareiškėjoms pateiktas tik 2020 m. sausio 22 dieną. Administracija negalėjo be kitos kompetentingos institucijos nuosavybės teisių atkūrimo procese įforminto sprendimo dėl buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribų kartografavimo pati atskirai priimti sprendimą ir pateikti atsakymą pareiškėjoms. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos buvo informuotos apie ilgesnį nei numatyta prašymų nagrinėjimą, prašymai realiai buvo nagrinėjami, pačios pareiškėjos (jų atstovas) šiuose nagrinėjimuose dalyvavo, todėl pareiškėjoms negalėjo būti nežinoma, kad dar nėra išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo ribų. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjos, žinodamos šias aplinkybes, bet vis tiek kreipdamosi į teismą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir turėtų prisiimti atsakomybę dėl joms atsiradusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

Pareiškėjos S. D. ir J. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti, taip pat prašo priteisti pareiškėjoms iš atsakovo 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

Pareiškėjos pabrėžia, kad prašė įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus praėjus beveik trims mėnesiams nuo prašymo padavimo dienos. Pareiškėjos paaiškina, kad į teismą su skundu kreipėsi ne iš karto po atsakovo minimų susitikimų, taip pat ne iš karto, kai suėjo terminas atsakovui išnagrinėti pareiškėjų prašymą, o tik praėjus beveik trims mėnesiams po prašymo atsakovui pateikimo, taip pat praėjus mėnesiui nuo paskutinio atsakovo ir pareiškėjų susitikimo. Be to, pareiškėjos atsisakė skundo, kai bylos nagrinėjimo eigoje buvo gautas 2020 m. sausio 22 d. galutinis atsakymas į pareiškėjų prašymą. Pareiškėjos daro išvadą, kad tinkamai naudojosi savo teisėmis ir jomis nepiktnaudžiavo, o prašomos priteisti išlaidos yra septynis kartus mažesnės už Rekomendacijose nurodytą dydį. Pareiškėjos remiasi Rekomendacijų 7, 8.16 punktais ir prašo priteisti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjoms (šioms atsisakius skundo ir nutraukus administracinę bylą) jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pastarasis atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma teismo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. spalio 9 d. prašymą, gautas 2020 m. sausio 6 dieną. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų 2019 m. spalio 9 d. prašymas Tarnybai buvo išnagrinėtas atsakovui priėmus 2020 m. sausio 22 d. raštą, t. y. jau pareiškėjoms padavus skundą teismui. Pareiškėjos atsisakė skundo, manydamos, kad Tarnyba, atsakydama į jų 2019 m. spalio 9 d. prašymą, geruoju patenkino jų reikalavimą. Atsakovas nesutinka su tokia pareiškėjų pozicija, tvirtindamas, kad pareiškėjoms buvo teikiamas tarpinis atsakymas į jų 2019 m. spalio 9 d. prašymą Tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. raštu, kuriuo pareiškėjos buvo informuotos, kad jų prašymas yra nagrinėjimo eigoje Administracijoje ir apie nagrinėjimo rezultatus bus pranešta papildomai. Taip pat nurodo, kad 2019 m. spalio 9 d. prašymas buvo didelės apimties, pareiškėjų atstovas dalyvavo prašymo nagrinėjime Tarnyboje.

Kaip matyti, atsakovas neneigia praleidęs terminą atsakyti į pareiškėjų 2019 m. spalio 9 d. skundą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad esant Administracijos atskirajame skunde nurodomoms aplinkybėms (2019 m. lapkričio 20 d. tarpinio atsakymo pateikimas, didelė pareiškėjų prašymo apimtis, pareiškėjų atstovo dalyvavimas prašymo nagrinėjime Tarnyboje) dėl pareiškėjų kreipimosi į teismą prašant įpareigoti Administraciją išnagrinėti jai pateiktą pareiškėjų 2019 m. spalio 9 d. prašymą atsiradusios bylinėjimosi išlaidos laikytinos kilusiomis dėl pačių pareiškėjų kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovui uždelsus atsakyti į pareiškėjų 2019 m. spalio 9 d. prašymą, pareiškėjos turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą su skundu šioje byloje. Šiuo atveju atsakovas buvo atsakingas dėl pareiškėjų kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjų patirtų išlaidų). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjoms nepriklauso.

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjoms priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo surašymą yra realios ir pagrįstos. Kita vertus, nors pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių už suteiktas teisines paslaugas, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuo atveju pareiškėjų teismui pateikto skundo itin mažą apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjų atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į tai, kad tapačiu metu buvo teikiamas panašaus pobūdžio skundas teismui (dėl Administracijos įpareigojimo atsakyti į pareiškėjų skundą (administracinė byla Nr. AS-732-968/2020), į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjų prašoma priteisti 423,50 Eur suma yra per didelė, todėl mažintina iki 200 Eur ir priteistina pareiškėjoms iš atsakovo.

Pareiškėjos taip pat prašo priteisti iš atsakovo 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą pagal pateiktus dokumentus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjoms apeliacinės instancijos teisme iš dalies teko patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlygintos. Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų (2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20/10-40 ir 2020 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10161648) matyti, jog pareiškėjos patyrė 181,50 Eur su bylinėjimusi apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos, siekdamos tinkamai pagrįsti atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo atsakyti į detalius atskirojo skundo argumentus, vertintina, kad 181,50 Eur suma už advokato suteiktą konsultaciją dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo yra adekvataus dydžio. Ši suma taip pat nesiekia pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį galimo maksimalaus priteisti dydžio. Vis dėlto konstatuotina, kad iš dalies patenkinus atsakovo atskirąjį skundą (t. y. daugiau nei perpus sumažinus pareiškėjoms pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistą sumą už patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme), nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjoms iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 151 straipsniu, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti dalyje – pareiškėjoms S. D. ir J. J. priteistą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje pirmosios instancijos teisme, atlyginimą sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Priteisti pareiškėjoms S. D. ir J. J. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant šią bylą pagal atskirąjį skundą, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė