2021-02-24 Nr. AB-3887-3-61-3-02569-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-619-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02569-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 2.2.7; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 3R-481 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018-08-10 skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai, atlikdami tarnybinį patikrinimą dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, duomenis apie jį rinko neapibrėžtais ir neteisėtais tikslais. Be to, neteisėtai viešino itin asmeninius pareiškėjo duomenis (apie pareiškėjo turimą nesantuokinį vaiką) per Tarnyboje naudojamą Dokumentų valdymo sistemą (DVS). Tarnyba duomenis apie jį rinko nesusijusiais su tarnybiniais pažeidimais tikslais. Nors teoriškai Tarnyba turi teisę rinkti tam tikrus duomenis, tačiau konkrečiu atveju tai nedaro ir negali daryti jos veiksmų teisėtais. Tarnybos pareigūnų surinktų duomenų apimtis neatitiko atliekamų tikrinimo tikslų. Surinkti duomenys, tokie kaip sienų kirtimai, teistumai ir kt., buvo ir yra pertekliniai. Skundžiamame Sprendime tik konstatuota, kad Tarnyba, vykdydama planą, prevenciškai tikrino pareiškėjo duomenis, tačiau atsakovas netyrė aplinkybių, kokiu pagrindu tai buvo daroma ir ar toks duomenų rinkimas nebuvo perteklinis. Duomenys apie pareiškėją buvo renkami net devynis kartus per vienerius metus ir tai yra perteklinis duomenų rinkimas vykdant prevencines funkcijas. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundus nenagrinėjo ir nevertino jo nesantuokinio vaiko ir jo vaiko motinos duomenų tvarkymo teisėtumo, o nagrinėjo pareiškėjo skundus pagal atsakovo kompetenciją, kiek tai susiję su jo asmens duomenų tvarkymu, t. y. pareiškėjo asmens duomenų rinkimu ir viešinimu DVS sistemoje. Inspekcija, įvertinusi jai pateiktą informaciją, nustatė, kad Tarnyba pareiškėjo duomenis tikrino teisėtai ir nepažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (galiojusio iki 2018 m. liepos 15 d.) 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Už Inspekcijos teikiamos informacijos teisingumą atsako duomenų valdytojas – Tarnyba. Skundžiamame Sprendime yra nustatyti ir nurodyti pagrindiniai faktai dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, pagal kompetenciją surinkti įrodymai bei pateikiamas teisinis vertinimas pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir kitus teisės aktus, nurodytus Sprendime, nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas Inspekcijos direktoriaus ir išsiųstas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Tarnybos pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-1176 nurodyta aplinkybė, kad nustatyti neatitikimai tarp asmens duomenų, nurodytų pareiškėjo pateiktame klausimyne, pildomame siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – ir Klausimynas) ir asmens duomenų, esančių Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Gyventojų registro informacinėje sistemoje, buvo pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Tikrinimą atlikusio Tarnybos pareigūno pareigybės aprašyme numatyti įgaliojimai vertinti grėsmes Tarnybos personalui, identifikuoti Tarnybai kylančias rizikas, todėl pareiškėjo duomenis tikrinęs pareigūnas buvo tinkamai įgaliotas tai atlikti. Iš Tarnybos 2018 m. rugsėjo 25 rašte Nr. 47SD-1628 ir 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. 47SD-66 atsakovui teiktų paaiškinimų bei juos pagrindžiančių dokumentų turinio matyti, kad Tarnyba neviešino jokių pareiškėjo asmens duomenų. Pareiškėjas, 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipdamasis į Inspekciją, prašė, tik atlikti tyrimą ir nustatyti jo asmens duomenų tikrinimo teisinį pagrindą. Atsakovas skundžiamu Sprendimu tinkamai įvertino ir atsakė į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio mėn. skunde iškeltą reikalavimą, t. y. nustatė pareiškėjo asmens duomenų tikrinimo teisinį pagrindą ir apie tai informavo jį.

7. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad skundžiamas Sprendimas yra formalus, priimtas neįsigilinus į pareiškėjo pateiktą skundą. Sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kokius tyrimus atliko Tarnyba ir kokiu pagrindu buvo renkami duomenys. Nebuvo pagrindo pareiškėjo per metus tikrinti net devynis kartus. Tarnyba turėjo pateikti duomenis, kokiam konkrečiam patikrinimui koks konkrečiai veiksmas buvo atliktas, pvz. sienos kirtimas, kaip jis buvo susijęs su tarnybiniu patikrinimu.

8. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad atsakovas tiria tik tai tuos duomenis, kurie yra susiję su asmens duomenų tvarkymu. Inspekcija surinko pakankamai duomenų (teikė užklausas Tarnybai ir kt.) apie pareiškėjo asmens duomenų rinkimą jo darbovietėje.

9. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjo atlikti tarnybiniai patikrinimai neturi šioje byloje teisinės reikšmės. Byloje minima informacija buvo rinkta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kontekste. Tokie tikrinimai atliekami periodiškai visų pareigūnų, turinčių teisę dirbti su paslaptį sudarančia informacija, atžvilgiu, ne tik pareiškėjo. Pareiškėjo asmens duomenis tikrino įgalioti pareigūnai atlikti tokius tikrinimus. Atsakovui buvo pateikti pareigūnų pareigybių aprašymai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. S. skundą.

11. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo asmens duomenis tikrinę Tarnybos įgalioti vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai tai darė teisėtai ir nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

12. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

12.1. Tarnyba 2017 m. balandžio 17 d. atliko pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. pildytame Klausimyne ir autobiografijoje pateiktų duomenų neatitikimus su duomenimis, esančiais Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banke (toliau – VRIS CDB), pagal kuriuos pareiškėjas turi tris vaikus, o ne du vaikus. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, pateikė galimai melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, nurodytus klausimyno 3 skyriaus 22 punkte ir šiais veiksmais galimai pažeidė Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą;

12.2. Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 47D-610, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas Klausimyne ir autobiografijoje tyčia nenurodė nesantuokinio trečio vaiko ir galimai savo tokiais veiksmais siekė nuslėpti šį faktą nuo kompetentingų institucijų, tikrinančių asmenų patikimumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

12.3. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas nustatyti kas, kokiu teisiniu pagrindu iš Tarnybos pareigūnų nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. tikrino jo asmens duomenis Informatikos ir ryšių departamento administruojamuose registruose ir informacinėje sistemoje (toliau – IRD). Ginčijamas Inspekcijos Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, registruotą Nr. 1R-6330(2.13), dėl informacijos apie jį (asmens duomenys) iš nurodyto registro IRD gavimo ir naudojimo teisėtumo;

12.4. Inspekcija ginčijamu Sprendimu nustatė, kad Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos darbuotojai tikrino pareiškėjo asmens duomenis 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. spalio 25 d. programinėje priemonėje SODRA (VRIS naršyklė) – apie buvusius ir esamus draudėjus, įmokas; 2017 m. spalio 9 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. peržiūra / paieška programinėje priemonėje Administracinių teisės pažeidimų registras; 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. peržiūra / paieška VRIS naršyklė asmens anketiniai duomenys (Gyventojų registras);

12.5. Inspekcija, įvertinusi Tarnybos 2018 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 47SD-1629, 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. 47SD-136, 2019 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 47SD-694 pateiktą informaciją, konstatavo, kad pareiškėjo duomenis tikrinę Tarnybos vado įgalioti vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

13. Teismas, akcentuodamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 1 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse, 18 straipsnio 6 dalies 2 punkte, 10 ir 11 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad VAD Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyr. specialistas V. A., vadovaudamasis pareigybės, patvirtintos VAD vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 47V-858, pakeistu VAD 2017 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 47V-1091, aprašymu ir suteiktomis funkcijomis / kompetencija atlikti asmenų tikrinimus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, patikrino Tarnybos darbuotojų, taip pat ir pareiškėjo, pateiktus klausimynus, kurie buvo užpildyti siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei juose pateikta informacija.

14. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos pareigūnas, vykdydamas Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis, be kita ko ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų ir Administracinių nusižengimų registrų, teisėtai, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17, 18 ir 22 straipsniais bei Pareigybės aprašymo 6.6 punktu. Į bylą yra pateikti duomenys, kad peržiūrint pareiškėjo asmens duomenis, įskaitant gautus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų ir Administracinių nusižengimų registrų, vykdytos tiesioginės pareigos, susijusios su vyriausiojo specialisto, jo viršininko, Tarnybos vado funkcijomis valstybės ir tarnybos paslapčių saugojimo srityje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo asmens duomenys būtų buvę panaudoti ne pagal paskirtį ir / arba atskleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nepasisakė dėl duomenų rinkimo dažnumo, nepagrįsti, kadangi iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad nustatytas duomenų rinkimo dažnumas ir registro duomenų užklausos nelaikytini neproporcingu ar pertekliniu duomenų rinkimu valstybės paslapčių saugojimo srityje, kuomet nustatytas sąmoningas asmens, dirbančio su valstybės ir / ar tarnybos paslaptimis, savo biografijos duomenų nepateikimo (nuslėpimo) atvejis. Nustatytos iš esmės dvejų metų laikotarpiu vykdytos pareiškėjo asmens duomenų peržiūros / paieškos skirtinguose registruose nelaikytinos neproporcingomis ar perteklinėmis siekiamo tikslo prasme (kad valstybės tarnautojai, dirbantys su valstybės ir / ar tarnybos paslaptimis, būtų lojalūs ir ištikimi savo šaliai, nebūtų pažeidžiami). Ir nors atsakovas skundžiamame Sprendime pasisakė plačiau dėl visų pareiškėjo asmens duomenų (ne tik gautų iš IRD registro) rinkimo ir naudojimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo, kadangi dėl kitų pareiškėjo rinktų asmens duomenų jo prašymo, registruoto Nr. 1R-6328(2.13), pagrindu yra priimtas kitas 2019 m. birželio 3 d. sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje.

14.1. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo vaiko asmens duomenų tvarkymo, pareiškėjui, kaip tėvui, nepateikus atstovavimo pagal įstatymą įrodymo. Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba rinko duomenis neteisėtais ir neapibrėžtais tikslais, kai tokių duomenų rinkimo tikslai yra aiškiai Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinti, jų rinkimo tvarka reglamentuojama atskiru specialiu įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, nepagrįsti faktinių aplinkybių ir darbo su valstybės ir tarnybos paslaptimis teisinio reguliavimo kontekste. Šių duomenų viešinimo teismas nenustatė. Teiginiai, kad šie duomenys buvo naudoti kitais tikslais (o ne asmens lojalumui nustatyti), nepasitvirtino.

III. 15. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą Inspekcijos Sprendimą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai interpretavo nustatytas faktines aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

17. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime yra akivaizdūs prieštaravimai tarp teismo nustatytų aplinkybių ir konstatuotų faktų. Iš byloje esančio Departamento 2018 m. liepos 12 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (6-2)9R-1857 matyti, kad Tarnyba duomenis apie pareiškėją rinko dar iki 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo atlikimo ar 2018 m. gegužės 4 d. išvados surašymo ir po šios išvados surašymo. Atsakovas nesiaiškino, kokiu pagrindu apie pareiškėją buvo renkami duomenys 2017 metais ir 2018 m. gegužės 8 d.

18. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino teisėtu Inspekcijos konstatavimą, jog pareiškėjo duomenis tikrinę Tarnybos vado įgalioti vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tarnybos pareigūnai neturėjo ir neturi įgaliojimų tikrinti tokio aukšto rango pareigūno, kaip pareiškėjas, informacijos, susijusios su leidimo dirbti su įslaptinta ar slapta informacija. Tokius tikrinimus gali atlikti tik Valstybės saugumo departamentas ar Vidaus reikalų ministerija.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (byla Nr. A-525-1641/2010), pagal kurią asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu asmens duomenys tvarkomi laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. asmens duomenys yra tvarkomi nepažeidžiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų duomenų tvarkymo principų ir esant nors vienam 5 straipsnyje numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnis įtvirtino asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, inter alia, numatydamas, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Tačiau Tarnyba 2017–2018 m. rinko duomenis net nesusijusius su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu, kas suponuoja nuomonę, kad toks duomenų rinkimas buvo perteklinis. Be to, nekyla abejonių, kad Tarnyba nukrypo nuo principo asmens duomenis rinkti tik tokia apimtimi, kuri būtina duomenų valdytojo teisėtiems duomenų tvarkymo tikslams pasiekti.

20. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas nurodo, kad iš teismui pateiktos pareiškėjo skundo tyrimo medžiagos matyti, kad Inspekcija visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas su skundu susijusias aplinkybes, išanalizavo Tarnybos raštuose nurodytus teisės aktus, išnagrinėjo prie Tarnybos atsakymų pridėtus dokumentus, netgi kreipėsi tarnybinės pagalbos į Vidaus reikalų ministeriją ir gavo jos paaiškinimą. Inspekcijos Sprendimas buvo priimtas įvertinus visą surinktą informaciją ir yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

22. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 47V-958, 9.2 punktu, 2017 metais bei 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjo asmens duomenys buvo renkami iš SODRA (apie buvusius ir esamus draudėjus, įmokas) ir Administracinių teisės pažeidimų registro.

23. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad Tarnybos pareigūnai neturėjo ir neturi įgaliojimų tikrinti tokio aukšto rango pareigūnų, kaip pareiškėjas, informacijos, susijusios su leidimo dirbti su įslaptinta ar slapta informacija, nepagrįsti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei Dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN (toliau – ir Tvarka), 9 punkto kontekste.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kurie iš Tarnybos surinktų jo asmens duomenų, jo nuomone, yra pertekliniai, nesusiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu.

25. Atsakovas, akcentuodamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad kitokia pareiškėjo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik pareiškėjo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pareiškėjas iš esmės kitaip vertina įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju aukštas pareiškėjo rangas neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Tarnyba Tvarkos 9 punktu įpareigota tikrinti informaciją apie bet kurį Tarnyboje tarnaujantį, nepriklausomai nuo jo turimo laipsnio, pareigūną, kurio darbas susijęs su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu.

29. Trečiojo asmens teigimu, apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo, pareiškėjo požiūriu, pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui nesiremti tais įrodymais, kuriais teismas grindė savo išvadas.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas tik cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, tačiau nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, teisiškai neargumentuoti ir neparemti kitokiu teisės aiškinimu, kuris, pareiškėjo nuomone, turėtų būti taikomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 3R-481 (2.13-1.) „Dėl S. S. 2018-08-10 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs byloje duomenų apie neteisėtą pareiškėjo duomenų rinkimą ar viešinimą, konstatavęs, kad Inspekcijos išvados yra pagrįstos, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai interpretavo nustatytas faktines aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu duomenys apie pareiškėją buvo renkami 2017 metais ir 2018 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai neturėjo ir neturi įgaliojimų tikrinti pareiškėjo. Tarnybos 2017–2018 metais atliktas duomenų rinkimas buvo perteklinis.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašė nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnybos Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas rinko ir viešino konfidencialią informaciją, susijusią su jo asmeniniu (šeimyniniu) gyvenimu. Taip pat prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo leista šiam pareigūnui rinkti bei viešinti konfidencialią informaciją.

37. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1319-629/2021 pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba) dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 3R-469(2.13-1.) „Dėl S. S. 2018-08-10 skundo“ panaikinimo ir 2021 m. vasario 3 d. nutartyje, kuri nėra skundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pateikė argumentus bei išvadas, kurie reikšmingi ir šioje byloje.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1319-629/2021, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) nuostatomis, patvirtino ir šioje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 2 d. pildė Klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „VISIŠKAI SLAPTAI“, „SLAPTAI“ arba „KONFIDENCIALIAI“, kuriame nurodė, jog turi du vaikus. Tačiau pagal duomenis, esančius Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, pareiškėjas turi tris vaikus. Pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, pateikė galbūt melagingus (klaidingus) biografinius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A., vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 17, 18, 22 straipsniais, Tarnybos vyr. specialisto pareigybės aprašymo 6.6 punktu, atliko patikrinimą dėl duomenų patikimumo ir nustatė asmens informacijos (dėl turimų vaikų) neatitikimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 ir 8 dalyse, 18 straipsnio 6 dalies 2 punkte, Tvarkos 9 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vertino, kad nustačius, jog pareiškėjas Klausimyne galėjo būti nurodęs neteisingus (melagingus) duomenis apie save (savo vaikus), egzistavo pagrindas įgaliotam Tarnybos pareigūnui papildomai tikrinti pareiškėjo – Tarnybos darbuotojo – asmens duomenis, nurodytus Klausimyne. Nurodytos teisės normos, taip pat Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.6 punkte numatyta funkcija atlikti asmenų tikrinimus dėl leidimų dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, patvirtina Tarnybos vyriausiojo specialisto V. A. teisę ir pagrindus nagrinėjamu atveju tvarkyti (rinkti ir kelti į DVS) pareiškėjo asmens duomenis. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnų teisės tikrinti su pareiškėju susijusia informacija nebuvimo.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu duomenys apie pareiškėją buvo renkami dar iki 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo atlikimo ar 2018 m. gegužės 4 d. išvados surašymo ir po šios išvados surašymo, t. y. 2017 metais ir 2018 m. gegužės 8 d. Šiuo aspektu, įvertinus pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. skundo, adresuoto Inspekcijai, turinį, pareiškėjas nekėlė klausimo dėl galimai be teisėto pagrindo renkamos informacijos 2017 metais ir 2018 m. gegužės 8 d. Kita vertus, vadovaujantis Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 47V-958, 9.2 punktu, pagal kurį Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus viena iš funkcijų – nuolat antikorupciniu atžvilgiu stebėti, rinkti informaciją apie Tarnybos darbuotojų galimas nusikalstamas veikas ar tarnybinius nusižengimus, taip pat kitus galimus korupcinio pobūdžio procesus tarnyboje, 2017 metais bei 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjo asmens duomenų rinkimas iš SODRA (apie buvusius ir esamus draudėjus, įmokas) ir Administracinių teisės pažeidimų registro, nesant duomenų apie surinktos informacijos panaudojimą ne teisės aktais nustatytais tikslais, negali būti pripažįstamas kaip neteisėtas ir perteklinis veiksmas.

40. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

43. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

44. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius