3dd98331-3f2f-4fd7-9be7-ca7142074b02 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-658/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44064-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam V.

Č. ir jo gynėjui advokatui Atui Moliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 35 MGL (1 318,10 Eur) dydžio bauda. V. Č.

įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. Č. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas; BAÄ®) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , buhalterinių ir kitų dokumentų iÅ¡saugojimÄ , netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitÄ , nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad bÅ«tų vedami, iÅ¡saugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., o bÅ«tent:

2. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 punkto ir 3 punkto nuostatas, numatančias „ūkio subjekto apskaitÄ tvarkyti taip, kad jos informacija bÅ«tų objektyvi, tinkama bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams“ netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , kadangi įmonėje siekiant nustatyti iÅ¡ maisto žaliavų pagamintos produkcijos kiekį turėjo bÅ«ti vedamas atsargų registras, kuriuose turėjo bÅ«ti fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis. Tačiau Å¡is registras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamas nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir įvertinti ar tinkamai nuraÅ¡ytos žaliavos į sÄ naudas;

3. be to pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, privatiems juridiniams asmenims numatančios: „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 punktas) bei iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 punktas)“ už 2014 m. tyrimui nepateikė: 3.1. 2014 m. gegužės 12 d. dokumento Nr. 20141.

NuraÅ¡yta iÅ¡ 20142 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. Ir iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 42 060,03 Lt; 3.2. 2014 m. gegužės 31 d. dokumento Nr. 2014/05/31. NuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina.

IÅ¡ 20141 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ 20142 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. Ir iÅ¡ 20143 subsÄ skaitos – pirktos prekės pardavimui (kavinė alkoholis) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 51 420,08 Lt; 3.3. 2014 m. birželio 30 d. dokumento Nr. 2014/06/30.

NuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. Ir iÅ¡ 20141 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 49 374,26 Lt; 3.4. 2014 m. liepos 31 d. dokumento Nr. 2014/07/31. NuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina.

Ir iÅ¡ 20141 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 37 215,41 Lt; 3.5. 2014 m. vasario 28 d. dokumento Nr. 2014/02/28. NuraÅ¡yta iÅ¡ 20142 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už 6 582,56 Lt; 3.6. 2014 m. kovo 31 d. dokumento Nr. 2014/03/31.

NuraÅ¡yta iÅ¡ 20142 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 5 162,40 Lt; 3.7. 2014 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 20140430. NuraÅ¡yta iÅ¡ 20142 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 6 582,56 Lt; 3.8. 2014 m. balandžio 30 d. dokumento Nr. 20140430.

NuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (kavinė) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. Taip pat nuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirkta produkcija prekės pardavimui (kavinė) ir iÅ¡ 20141 subsÄ skaitos pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis), į 6003 subsÄ skaitÄ â€“ tiesiogines gamybos iÅ¡laidas. Ir iÅ¡ 20111 subsÄ skaitos – trumpalaikis turtas, į 6101 subsÄ skaitÄ - pardavimo paslaugų sÄ naudas. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 13 777,43 Lt; 3.9. 2014 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 2014/08/31.

NuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. Ir iÅ¡ 20141 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 42 478,13 Lt; 3.10. 2014 m. gruodžio 31 d. dokumento Nr. ŽAL 2014-12. NuraÅ¡yta iÅ¡ 20140 subsÄ skaitos – pirktų prekių skirtų perparduoti savikainos į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina.

Ir iÅ¡ 20141 subsÄ skaitos – pirkta produkcija, prekės pardavimui (alkoholis) į 6000 subsÄ skaitÄ â€“ parduotų prekių savikaina. IÅ¡ viso nuraÅ¡yta už tuo metu galiojusia valiuta 17 7346,80 Lt.

4. Bendra nepateiktų nurašymo aktų suma sudaro – tuo metu galiojusia valiuta 394 570,12 Lt (114 275,41 Eur).

5. Be to už 2014 m. tyrimui nepateikė: 5.1. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. gegužės 12 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 20141; 5.2. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. vasario 28 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/02/28; 5.3. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. kovo 19 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 2; 5.4. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. kovo 22 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 3; 5.5. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. kovo 29 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 4; 5.6. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. kovo 31 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/03/31; 5.7. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. balandžio 15 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 7; 5.8. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. balandžio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. NR.2; 5.9. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. balandžio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 1; 5.10. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. balandžio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 8; 5.11. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. balandžio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 20140430; 5.12. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. gegužės 1 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 9; 5.13. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. gegužės 9 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 10; 5.14. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. gegužės 9 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 11; 5.15. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. gegužės 31 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/05/31; 5.16. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. birželio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/06/30; 5.17. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. birželio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 13; 5.18. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. birželio 30 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 14; 5.19. inventorizacijos dokumento (akto), prie 2014 m. liepos 31 d. atsargų nurašymo operacijos Nr. 2014/07/31.

6. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad V. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 8.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, nevertino inkriminuojamų pažeidimų, padarytų tvarkant buhalterinę apskaitÄ ir už tai atsakingo asmens, netinkamai aiÅ¡kino ir vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis dėl ko pažeidė įrodinėjimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančias procesines teisės normas, kurių pagrindu nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto nuomone, dokumentų saugojimo tvarkos įsakymo ar kitų įsakymų, pareiginių instrukcijų nebuvimas, niekaip negali įtakoti BK 223 straipsnyje numatytų padarinių, nes Å¡ie padariniai kyla tik atlikus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimÄ . 8.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis, siekdamas tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , už inkriminuojamÄ laikotarpį buhalterinės apskaitos tvarkymui įdarbino asmenis vyr. buhalterės, buhalterės, apskaitininkės pareigose.

Esant Å¡ioms aplinkybėms manytina, kad V. Č., kaip Å«kio subjekto vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimÄ , jis jÄ tinkamai organizavo, bet niekaip negali bÅ«ti atsakingas už jos tinkamÄ vedimÄ , t. y. už inkriminuotus pažeidimus, kurie iÅ¡skirtinai susiję su buhalterinės apskaitos vedimu. Ūkio subjekto vadovui baudžiamoji atsakomybė bÅ«tų galima tik tada, jeigu jis veiktų kaip bendrininkas su tiesiogiai buhalterijÄ tvarkančiu asmeniu. Tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimÄ , taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , yra negalimas.

Todėl V. Č. negali bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes jis buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne už jos tvarkymÄ . 8.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, jų kilimo priežasčių ir už tai atsakingų subjektų buvimo. Apeliantas negali bÅ«ti atsakingas už atsargų registro (ne)vedimÄ , nes finansininkas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Be to, liudytoja D. K. nurodė, kad bendrovės 2014 m. pagamintos produkcijos (patiekalų) kiekio apskaitos registras kompiuterinėse apskaitos programose nebuvo formuojamas. Skunde pažymima, kad atsargų sunaudojimas pagamintiems patiekalams arba pardavimas apskaitoje privalo bÅ«ti apskaitytas, bet tam leidžiama naudoti skirtingus bÅ«dus, t. y. apskaitant nuolat arba periodiÅ¡kai. PrivalomÄ atsargų registro vedimÄ , kuriame bÅ«tų fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis, norminiai aktai nereglamentuoja. Nepriklausomai nuo pasirinkto atsargų apskaitos bÅ«do (nefiksuojant pagamintos produkcijos kiekį) visos bendrovės pirktos ir gamybai sunaudotos atsargos (maisto žaliavos ir kitos prekės) turėjo bÅ«ti apskaitytos.

Ekspertė L. Bortkevič, teismo posėdžio metu parodė, kad teisės aktai nenumato, jog bÅ«tų privaloma vesti atsargų registrÄ , kurio nevedimas yra inkriminuotas apeliantui. Liudytojai, bendrovėje dirbę vyr. buhalterės, buhalterės, apskaitininkės pareigose, nurodė, kad atsargų registras nebuvo vedamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantas dėl minimo atsargų registro nevedimo, jeigu jis yra privalomas, negali bÅ«ti atsakingas ir pripažintas kaltu už buhalterinę apskaitÄ tvarkančių asmenų neveikimÄ â€“ registro nevedimÄ , už kÄ yra atsakingi asmenys, oficialiai, t. y. pagal darbo ar kitas sutartis tvarkantys buhalterinę apskaitÄ .

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų, jog bendrovė ar jos atsakingi asmenys nebÅ«tų apskaitę bendrovės pirktų ir gamybai sunaudotų atsargų (maisto žaliavų ir kitų prekių), nėra nustatyta. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bendrovėje apskaitytos visos pirktos ir gamybai sunaudotos atsargos / žaliavos, kurias galima patikrinti ir be atsargų registro. 8.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo svarbu nustatyti, ar kaltinamajame akte nurodyti nepateikti nuraÅ¡ymo aktai, apskritai buvo suraÅ¡yti, kas juos turėjo suraÅ¡yti, kas juos rašė ir dėl kokių aplinkybių jie nebuvo pateikti.

Apklausus liudytojais darbuotojus, tvarkiusius buhalterinę apskaitÄ , nebuvo nustatyta ar inkriminuoti nepateikti nuraÅ¡ymo aktai, už inkriminuojamÄ laikotarpį, buvo vedami, suraÅ¡omi ir/ar atspausdinami. Pažymima, kad už nuraÅ¡ymo aktų nevedimÄ ar jų neiÅ¡saugojimÄ atsakomybė tenka ne Å«kio subjekto vadovui, o vyr. buhalteriui (buhalteriui), nes bÅ«tent jis yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Be to, nei viena vyr. buhalterė ir / ar buhalterė ateidama dirbti ir iÅ¡eidama iÅ¡ darbo nesurašė buhalterinių apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akto, kuris privalomas BAÄ® 19 straipsnio 5 dalies prasme ir naujai atėjusiai buhalterei neperdavė buhalterinių apskaitos dokumentų.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti ir neabejotinai padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokie dokumentai buvo vedami, atspausdinami, perduodami tarp buhalterių ir atitinkamai saugojami įstatymo nustatyta tvarka. Darant prielaidÄ , jog nepateikti inkriminuojami nuraÅ¡ymo aktai, buvo suraÅ¡yti, tik neiÅ¡saugoti, neatmetama versija, jog Å¡ituos ir / ar kitus įraÅ¡us programoje galėjo iÅ¡trinti L. J., kai iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos, savavaliÅ¡kais veiksmais perraÅ¡inėjo buhalterinius duomenis į savo asmeninį kompiuterį ir tokiu bÅ«du dalį jų sunaikino.

Be to, prielaidos vertinamos kaltinamojo naudai, todėl atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų nepateiktų nuraÅ¡ymo aktų egzistavimÄ , todėl manytina, kad inkriminuota atsakomybė apeliantui už dokumentų nepateikimÄ negali kilti. 8.5. Skunde nurodoma, jog liudytojai, kurie bendrovėje dirbo vyr. buhalterių, buhalterių pareigose, teisme patvirtino, jog darbo santykius nutraukė esant konfliktiniuose santykiuose dėl V. Č. charakterio bÅ«do, rėkimo ir pastovaus reikalavimo apskaitÄ vesti tvarkingai.

Teisiamuosiuose posėdžiuose apklausiant Å¡iuos asmenis ir V. Č. uždavinėjant klausimus, buvo konfliktinės situacijos. 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu apklausiant liudytojÄ E. A., dėl kilusios įtampos tarp liudytojos ir V. Č., pastarasis teismo nurodymu buvo paÅ¡alintas iÅ¡ teismo posėdžio salės ir teisiamasis posėdis be jokio teisinio pagrindo vyko toliau, kaip ir be jokio teisinio pagrindo V. Č. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ posėdžių salės. Teisiamuosiuose posėdžiuose apklausinėjant liudytojus, teismas, prokurorė pastoviai V.

Č. teikė pastabas dėl neva jo blogo elgesio, kas tik gali patvirtinti liudytojų, dirbusių bendrovėje vyr. buhalterių, buhalterių pareigose laikomÄ pyktį ir polinkį apkalbėti bei teismo ir prokuroro iÅ¡ankstinį nusiteikimÄ prieÅ¡ V. Č.. 8.6. Skunde nurodoma, kad apeliantui pateiktas kaltinimas, jog jis už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. liepos 31 d. tyrimui nepateikė inventorizacijos dokumentų (aktų), tačiau teismas netinkamai vertino šį pažeidimÄ . Å is inventorizacijos aktų prie atsargų nuraÅ¡ymo operacijų, minėtu laikotarpiu nebuvimas apraÅ¡ytas objektų tyrimÄ atlikusio specialisto 2017 m. gegužės 2 d. iÅ¡vadoje Nr. 5-2/58. 2019 m. rugpjūčio 6 d. ekspertizės akte Nr. 11-1642 (18) teismo ekspertė konstatavo, jog tyrimui pateikti atsargų (maisto žaliavų ir kitų prekių) inventorizacijos apraÅ¡ai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. birželio 1 d., nuo 2014 m. birželio 1 d. atsargų inventorizacijos apraÅ¡ai tyrimui nepateikti.

Ekspertė L. Bortkevič teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akte nurodytÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, jog nuo 2014 m. birželio 1 d. nepateikti atsargų inventorizacijos apraÅ¡ai, o pateiktuose iki birželio 1 d., duomenys apie dokumentinį likutį ir panaudotas gamybai atsargas neatitinka apskaitos registro ir nuraÅ¡ymo duomenų. Gynyba uždavinėjo klausimus ekspertei pagal kaltinamajame akte nustatytus neva pažeidimus, tačiau prokurorė, teismas neleido to padaryti, kas patvirtina prokurorės ir teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį, tokiu bÅ«du pažeidžiant teisę į tinkamÄ gynybÄ . 8.7.

Apeliantas teigia, jog susidarė dviprasmiÅ¡ka situacija, kurios teismas nepagrįstai nevertino. FNTT specialistas nustato, jog inventorizacijos dokumentų trÅ«ksta / nepateikta už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. liepos 31 d., o teismo ekspertė nustato prieÅ¡ingai, Å¡ie dokumentai, nurodyti kaltinamajame akte už inkriminuojamÄ laikotarpį pateikti, tačiau nepateikti inventorizacijos dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d., kuriuos FNTT specialistas M. Juodelis turėjo, jie jam buvo pateikti ir jis juos specialisto iÅ¡vadose aprašė ir dėl jų nepasisakė, jog trÅ«ksta ir / ar nepateikta.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog FNTT pareigÅ«nai specialistui inventorizacijos aprašų už inkriminuojamÄ laikotarpį nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. liepos 31 d. nepateikė, o teismo ekspertizei skirtingai, nepateikė inventorizacijos aprašų už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d., kurį aprašė ir inventorizacijos apraÅ¡us įvertino FNTT specialistas. Todėl apeliantas negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu dėl inventorizacijos dokumentų nepateikimo, nes toks kaltinimas nepasitvirtino, kelia abejones, o teismo ekspertė paneigė inkriminuotÄ laikotarpį. 8.8.

Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad apklausti liudytojais tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje buhalterinę apskaitÄ tvarkę asmenys, nurodė kitokias jų išėjimo iÅ¡ darbo aplinkybes, nei teigė V. Č. (kad jis griežtai iÅ¡ buhalterių reikalavo atliekamo darbo kokybės ir atsakomybės). Å iuo atveju reikėjo itin kruopščiai vertinti liudytojų, t. y. asmenų, dirbusių vyr. buhalterių, buhalterių pareigose, duotus parodymus. Teismas nuosprendyje nenurodė kokias liudytojai nurodė iÅ¡ darbo išėjimo aplinkybes.

Apeliantas pažymi, kad liudytojų parodymai skiriasi tarpusavyje, nors liudytojai teigia, kad savo darbo laikotarpiu sutvarkė buhalterinius apskaitos dokumentus, tačiau vis naujai atėję dirbti vyr. buhalteriai, buhalteriai, nurodo, jog bendrovėje buhalterinė apskaita buvo apleista. Liudytojų parodymai, vyr. buhalterių, buhalterių kaita tik parodė, jog nuteistasis, būdamas bendrovės vadovu, ieškojo vis naujų žmonių, juos įdarbindavo buhalterinės apskaitos tvarkymui, o tai patvirtina, jog jis dėjo visas pastangas, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai.

Vyr. buhalterių, buhalterių darbo santykių nutraukimas buvo iÅ¡skirtinai susijęs su apelianto reiklumu, jog buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, apeliantas tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tačiau dėl vyr. buhalterių ir buhalterių kaltės, to nebuvo padaryta. NetinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ patvirtina byloje suraÅ¡ytas ekspertizės aktas, kuriame padarytos iÅ¡vados pagrinde susijusios su buhalterinės apskaitos vedimo neatitikimais, netikslumais, už kÄ atsakomybė galėtų kilti tik buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui, bet ne apeliantui, priėmusiam į darbÄ asmenį, atsakingÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Apeliantas teigia, kad byloje nustatytos jis, jog apeliantas, neturėdamas jokio finansinio išsilavinimo, būdamas bendrovės vadovas, buhalterinės apskaitos tvarkymui sudarė darbo sutartis su asmenimis, rodo, jog jis šiuo atveju negali būti inkriminuojamo nusikaltimo subjektu.

9. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tus praÅ¡ymus. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmetamas.

10. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bei padaryta iÅ¡vada, kad V. Č. yra BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi ir teisės į gynybÄ (ne)pažeidimo 11.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir vertino byloje surinktus duomenis, dėl ko pažeidė įrodinėjimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančias procesines teisės normas, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta kokias liudytojai nurodė iÅ¡ darbo išėjimo priežastis, o jų parodymai tarpusavyje skiriasi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisme apklausiant liudytojus, jie buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę V. Č. atžvilgiu, galėjo jį apkalbėti.

Be to, 2018 m. kovo 22 d. V. Č. teismo nurodymu nepagrįstai buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia savo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

13. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė patį nuteistÄ jį V. Č., liudytojus E. A., L. J., V. S., D. K., V. P., L. P. (buvusi L. Å .), V. V., I. N., L. N., L. K., S. R., specialistÄ M. Juodelį, ekspertę L. Bortkevič, prie baudžiamosios bylos pridėjo liudytojos E. A. ir nuteistojo pateiktus dokumentus, taip pat iÅ¡vardijo baudžiamojoje byloje esančius dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistÄ jį teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – V.

Č. teisinančius – įrodymus.

14. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo netikėti liudytojų, buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių, parodymais. Jie yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės sutampa esminėse aplinkybėse. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad kai kurie buhalteriai nurodė, jog išėjo iÅ¡ darbo dėl to, kad buvęs darbdavys V. Č. galimai su jais nepagarbiai elgėsi, analizuojamu atveju neleidžia daryti iÅ¡vados, kad liudytojai siekė apkalbėti nuteistÄ jį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo to laiko, kai nutrÅ«ko liudytojų darbiniai santykiai su V.

Č. vadovaujama bendrove, iki tada, kai jie buvo apklausinėjami pirmosios instancijos teisme, praėjo nemažas laiko tarpas (apie 3–4 metai), o teisiamuosiuose posėdžiuose jie buvo prisaikdinti ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Byloje nėra surinkta duomenų, kad liudytojai bÅ«tų turėję tikslÄ pakenkti kaltinamajam (nuteistajam) ir to siekę bÅ«tent duodami melagingus parodymus. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BPK 20 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

15. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ dėl kaltinamojo (nuteistojo) teisės į gynybÄ apribojimo ir paÅ¡alinimo iÅ¡ teisiamojo posėdžio salės pirmiausiai pažymėtina, jog įstatymas nustato ne teisę, o pareigÄ teisiamojo posėdžio pirmininkui imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės (BPK 241 straipsnio antroji dalis). Tai reiÅ¡kia, kad jei bylos nagrinėjimo metu susidaro situacija, kuomet kaltinamasis trukdo iÅ¡samiai tirti bylos aplinkybes, tam tarpe ir apklausiant liudytojus, pirmininkaujantis privalo reaguoti į tai. IÅ¡ pradžių kaltinamasis yra įspėjamas, tačiau, jeigu jis, nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarkÄ ar parodo nepagarbÄ teismui, teismo nutartimi gali bÅ«ti laikinai arba visam laikui paÅ¡alintas iÅ¡ posėdžių salės (BPK 259 straipsnio pirmoji dalis).

16. IÅ¡ bylos medžiagos, o bÅ«tent teisiamojo posėdžio protokolo (6 t., b. l. 143-144) bei posėdžio garso įraÅ¡o (34 – 36 min), matyti, kad kaltinamasis buvo įspėtas, kaip kad numato įstatymas. Vėliau vykstant procesui (o konkrečiai liudytojos E. A.) apklausai vėlgi pertraukinėjo liudytojÄ , replikavo, nors teisėjos jau buvo įspėtas, todėl buvo paÅ¡alintas iÅ¡ posėdžių salės visam tos dienos posėdžiui. Tačiau pažymėtina, kad salėje liko jo gynėjas – advokatas A.

Molis, kuris turėjo teisę ir toliau užduoti klausimus bei tinkamai ginti savo klientÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, sekančiame posėdyje teismas pranešė kaltinamajam apie praeito posėdžio metu tirtus įrodymus, suteikė duoti teisę paaiÅ¡kinimus (8 t., b. l. 119-120). Akcentuotina ir tai, kad Å¡i liudytoja dar kartÄ buvo kviesta ir dalyvavo posėdyje 2018 m. birželio 14 d., kuriame dalyvavo ir V. Č., bei teismas sudarė galimybę užduoti klausimus jai (9 t., b.l. 55-56).

17. Atsakant į skundo argumentus dėl negalimumo užduoti klausimus ekspertei pažymima, kad susipažinus su 2019 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad teismas būtent gynybos prašymu į posėdį kvietė ekspertę L. Bortkevič (10 t., b. l. 132-134). Taip pat susipažinus su 2019 m. spalio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolu bei to posėdžio garso įrašu nustatyta, kad tiek gynėjas, tiek pats kaltinamasis turėjo teisę ir galimybes užduoti klausimus ekspertei (10 t., b. l. 137-141).

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. Šį manymÄ sustiprina ir pačių apeliantų pozicija apeliacinio proceso metu. Jie neprašė atnaujinti įrodymų tyrimo ir apklausti liudytojų, eksperto ar kt., jei jau manė, kad jų teisė į gynybÄ buvo pažeista užkertant keliÄ jiems užduoti klausimus Å¡iems pirmosios instancijos teisme. Dėl tinkamo subjekto ir priežastinio ryÅ¡io 18. Apelianto teigimu, V. Č. buhalterinės apskaitos tvarkymui įdarbino kelis asmenis ir griežtai iÅ¡ buhalterių reikalavo atliekamo darbo kokybės, todėl tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju bÅ«tent buvę buhalteriai buvo atsakingi už tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino nustatytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kadangi dėl jų buvimo nekilo padariniai, t. y., kad negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Å iuo atveju, dokumentų saugojimo tvarkos įsakymo ar kitų įsakymų, pareiginių instrukcijų nebuvimas, niekaip negali įtakoti BK 223 straipsnyje numatytų padarinių.

Taigi, apeliantas skunde iš esmės kelia jo atitikties BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjekto požymiams bei priežastinio ryšio tarp nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų ir dėl to kilusių pasekmių klausimus.

19. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymÄ : buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ , kai Å¡ios veikos sukelia Å¡iame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

Visų trijų veikų sudėtys materialios, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bÅ«tent Å¡io straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar bÅ«tent buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktÅ«ros) kilimo sÄ lyga.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti, – ar yra ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, Nr. 2K-133-697/2019 ir kt.).

20. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ : 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ apskaitos tarnybÄ ;

2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis;

3) Å«kio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nustatytÄ laikÄ .

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, sutinkamai su kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sÄ vokos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-69-895/2018). Ä®monės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį Å«kio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ .

Realizuoti Å¡iÄ atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymÄ . Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ â€“ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiÅ¡kai, aiÅ¡kiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, Nr. 2K-69-895/2018).

Būtent tai ir turėjo būti teismo pripažinta įrodyta, pripažįstant V. Č. kaltu šioje byloje.

22. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu V. Č. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , buhalterinių ir kitų dokumentų iÅ¡saugojimÄ , netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitÄ , nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad bÅ«tų vedami, iÅ¡saugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., t. y. pažeidė BAÄ® 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir BAÄ® 4 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, numatančias Å«kio subjekto apskaitÄ tvarkyti taip, kad jos informacija bÅ«tų objektyvi, tinkama bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, kadangi įmonėje siekiant nustatyti iÅ¡ maisto žaliavų pagamintos produkcijos kiekį turėjo bÅ«ti vedamas atsargų registras, kuriuose turėjo bÅ«ti fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis.

Tačiau Å¡is registras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamas nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir įvertinti ar tinkamai nuraÅ¡ytos žaliavos į sÄ naudas. Be to pažeidė BAÄ® 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tvarkÄ , privatiems juridiniams asmenims numatančiÄ :

„saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius (1 punktas) bei iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 punktas)“, kadangi už 2014 metus tyrimui nepateikė Å¡ios nutarties 3.1.–3.10. papunkčiuose nurodytų nuraÅ¡ymo aktų, kurių bendra suma sudaro 394 570,12 Lt (114 275,41 Eur), bei nepateikė Å¡ios nutarties 5.1.–5.19. papunkčiuose nurodytų inventorizacijos dokumentų, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

23. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė devynios buhalterės, bei buvo pasamdytos dvi apskaitininkės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoja I. N. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2014 m. vasario 3 d.) parodė, kad buhalterinius dokumentus jai pateikdavo V. Č.. Bendrovėje nebuvo dokumento, nustatančio inventorizacijos tvarkÄ , pareiginių instrukcijų bei ji nematė dokumentų, kuriais bÅ«tų nustatyta dokumentų saugojimo tvarka ir apskaitos politika.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jos kabinete, į kurį bet kas galėjo užeiti ir naudotis jos kompiuteriu. Liudytoja V. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. gegužės 15 d.) apylinkės teisme paaiškino, kad pradėjus dirbti dokumentų perdavimo nebuvo. Įsakymų dėl dokumentų saugojimo, inventorizacijų tvarkų nematė, pareigybinių instrukcijų nepasirašė.

Būdavo didelis prekių likutis, tačiau ji nežino kodėl. Liudytoja nurašydavo likučius, kuriuos pateikdavo, kad parduota ir galima nurašyti. Prekių likutis buvo dokumentinis, tačiau ne realaus. Buvo tik alkoholio inventorizacijos aktas. Be V. Č. žinios negalėdavo nieko padaryti. Išeidama iš darbo dokumentus perdavė L. K., buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Liudytoja L. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.) parodė, jog jokių dokumentų išeidama neperdavė, nes nebuvo kam priimti, nematė dokumento, kuriuo būtų nustatyta dokumentų saugojimo tvarka.

Nežino dėl inventorizacijų įmonėje atlikimo, jai esant jų nebuvo. Liudytoja L. P. (buvusi L. Š.) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.) paaiškino, kad įmonėje dirbo labai trumpai, realių buhalterės darbų neatliko. Liudytoja D. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 10 d.) paaiškino, kad nematė dokumento, kuriuo būtų nustatyta dokumentų saugojimo tvarka.

Dokumentai buvo saugomi kabinete. Viskas buvo daroma su V. Č. žinia, kuris buvo įmonės kasininkas. Buvo daug dokumentų, kuriuose trÅ«ko V. Č. parašų, taip pat buvo jam nurodžiusi, kad rado netvarkingÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ . Inventorizacijas darydavo virtuvė, barmenai, niekas inventorizacijos neprižiÅ«rėdavo, ji jose nedalyvaudavo. Liudytoja klausė V. Č. dėl jos dalyvavimo inventorizacijose, tačiau jis liepė nesikiÅ¡ti. Labai daug prekių trÅ«kdavo. Dokumentų perdavimo akto nepasirašė, nes nebuvo kam jų perduoti.

Liudytoja E. A. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. liepos 7 d.) parodė, kad dokumentų jai niekas neperdavė, kabinete buvo spinta, į kuriÄ buvo bet kaip sumesti dokumentai, kabinetas nebuvo rakinamas, kartais užeidavo pasiklydusių žmonių. Jokių tvarkų nematė, jai niekas neperdavė duomenų apie likučius ir ji neturėjo galimybės jų atsispausdinti. Pareigybinių instrukcijų nepasirašė, nebuvo įpareigota saugoti bendrovės dokumentų.

Dokumento kuriuo numatyta dokumentų saugojimo tvarka, nematė. Ä® žaliavų nuraÅ¡ymÄ nesikiÅ¡o. Ji inventorizacijose nedalyvavo ir duomenų negavo, nebuvo nustatyta tvarka dėl inventorizacijų atlikimo. Liudytojas L. J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.) nurodė, jog jam buvo parodyta kur yra padėti buhalteriniai dokumentai, tačiau jokio dokumentų priėmimo perdavimo akto nebuvo, perdavimo aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas. Kabinete dirbo ne vienas.

Nebuvo jokių darbo instrukcijų, nebuvo pasiraÅ¡ytos pareigybių instrukcijos bei dėl darbų saugos. Apskaitos politikos, dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo, ji buvo pagal nutylėjimÄ â€“ kaip buhalteris tÄ dalykÄ supranta, o komandų kaip kažkÄ daryti nebuvo. Apie tai buvo sakęs V. Č.. Nematė įsakymo dėl inventorizacijų darymo, ir nebuvo jo direktorius raÅ¡tiÅ¡kai įpareigojęs saugoti dokumentus.

24. Liudytoja L. N. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.) paaiÅ¡kino, kad pareigybės apraÅ¡ymo nematė, su dokumentų saugojimo tvarka nebuvo supažindinta. Jai pradėjus dirbti buvo kažkiek kalkuliacinių lentelių, bet ne visos. Nematė įsakymo, kuriuo bÅ«tų nustatyta inventorizacijos tvarka. Inventorizacijos buvo daromos pasitikrinimui, buvo kaip neformalios. Jai priklausė inventorizacijos kontrolė, t. y. ji iÅ¡ virtuvės ir barmenų gautus duomenis suvesdavo į programÄ .

Inventorizacijos aktai prie atsargų nurašymo operacijų nebuvo rašomi, tačiau nežino kodėl. Liudytoja V. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) parodė, jog su savo pareiginėmis instrukcijomis nebuvo supažindinta, nematė įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo. Įmonėje inventorizacijos buvo vykdomos pagal poreikį ir savo pasitikrinimui. Ji dirbo keturių darbo vietų kabinete, kuriame lentynose buvo segtuvuose susegti dokumentai, kabinetas nebuvo rakinamas.

Kasininkas buvo direktorius, o jos niekas su dokumentų saugojimo tvarka nesupažindino, perėmimo dokumentų nebuvo. Atsargų nurašymo aktų jie nespausdindavo.

25. Kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi buhalterių ir apskaitininkų parodymus, sprendžia, kad jie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai jais vadovavosi ir V. Č. parodymus, jog jis tinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitÄ , pagrįstai vertino kaip gynybinę pozicijÄ .

26. Taip pat, kartu vertinant 2016 m. birželio 23 d. Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/87 (2 t., b. l. 65–107; 3 t., b. l. 1–87) ir 2017 m. gegužės 2 d. PapildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/58 (3 t., b. l. 130–200; 4 t., b. l. 200; 5 t., b. l. 1–145), kuri buvo suraÅ¡yta gavus iÅ¡ nuteistojo papildomus dokumentus, matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , specialistas nustatė, kad buvo pažeisti BAÄ® 19 straipsnio 1, 2, 5 dalių, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi nebuvo nustatytos bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, nėra dokumento, nustatančio buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimÄ , bei neiÅ¡saugota dalis dokumentų.

Specialisto iÅ¡vadose taip pat nustatytas BAÄ® 4 straipsnio 1, 3 punktų ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vedamas atsargų registras, kuriame turėjo bÅ«ti fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir įvertinti ar tinkamai nuraÅ¡ytos žaliavos į sÄ naudas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas M. Juodelis patvirtino duotų iÅ¡vadų teisingumÄ ir paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta inventorizacijos tvarka, apskaitos politika, dėl to, kad nebuvo fiksuojamas sunaudotų žaliavų kiekis, nebuvo galima nustatyti, kiek parduota paruoÅ¡tos produkcijos.

Dėl nurodytų pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2014, 2015 metų laikotarpį. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2019 m. rugpjūčio 6 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1642 (18) (10 t., b. l. 85–110) taip pat nustatyti BAÄ® nuostatų pažeidimai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl kurių negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė L. Bortkevič patvirtino suraÅ¡ytÄ ekspertizės aktÄ ir paaiÅ¡kino, jog bendrovė savarankiÅ¡kai pasirenka apskaitos tvarkÄ , tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ to direktoriaus įsakymu nebuvo nustatyta, bei nebuvo dokumentų saugojimo tvarkos.

27. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus ir pasisakant dėl inventorizacijos aktų, pažymėtina, kad specialistui ir ekspertei buvo pateikti tie patys buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad specialistui ir ekspertei buvo pateikti skirtingų laikotarpių inventorizacijos aprašai. Pažymėtina, kad ekspertizės akte vertinti inventorizacijos aprašai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. birželio 1 d. yra aprašyti ir papildomoje specialisto išvadoje, t. y. buvo įvertinti 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 1 d., 2014 m. birželio 1 d. inventorizacijos aprašai.

Specialistas savo išvadoje nurodė, kad minėtų datų inventorizacijos aprašai neatitiko jiems keliamų apskaitos dokumentų reikalavimų (nebuvo pasirašyti, nenurodyti atsakingi asmenys, apskritai neaišku, kas juos sudarė), todėl tokie dokumentai negali būti įtraukti į apskaitos registrus. Ši aplinkybė nustatyta ir ekspertizės akte. Tuo tarpu nuteistajam buvo inkriminuotas ne minėtų inventorizacijos aktų, kuriuos įvertino specialistas ir ekspertė, nepateikimas, o išvardytų šios nutarties 5.1–5.19 papunkčiuose dokumentų, kurie turėjo būti pateikti prie nurodytų atsargų nurašymo aktų, nepateikimas.

Apeliantas Å¡iuo atveju neteisingai interpretuoja ekspertizės aktÄ , kadangi specialistui ir ekspertei pateikti bei jų įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos apraÅ¡ai buvo ne tų datų, kurių trÅ«kumas buvo nustatytas. Pažymėtina, kad pagal Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719; 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 9 punktÄ Ä¯monės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, inventorizavimo duomenų iÅ¡saugojimÄ , sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trÅ«kumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neiÅ¡ieÅ¡kotų trÅ«kumų ir pertekliaus įtraukimÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ .

Be to, BAÄ® 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad V. Č. nebuvo priėmęs jokių įsakymų dėl inventorizacijų atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl bÅ«tent jis ir yra atsakingas už inkriminuotų inventorizacijos aktų neiÅ¡saugojimÄ .

28. BAÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Be to, pagal BAÄ® 4 straipsnio 1 ir 3 punktus Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Todėl, nors apeliantas ir teisingai nurodo, kad tiesiogiai nėra nustatyta, jog privaloma vesti pagamintos produkcijos (patiekalų) kiekio apskaitos registro, tačiau Å¡ie duomenys vis tiek turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje juos pateikiant bent jau prie kitų registrų.

Å iuo atveju specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad nėra dokumentų, iÅ¡ kurių turinio bÅ«tų galima nustatyti pagamintų maisto produktų kiekį per atitinkamÄ laikotarpį. Nors prie dalies PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų rasti nefiskaliniai čekiai, kuriuose matyti parduotų patiekalų skaičius, tačiau tokių čekių yra labai mažai iÅ¡ jų negalima nustatyti pilno pagamintų maisto produktų kiekio. Be to, kai kurios patiekalų gamybai panaudotos žaliavos dokumentuose yra užfiksuotos ne kaip sudėtinė patiekalo dalis, kuriam buvo panaudotos, o kaip pats savaime parduotas galutinis produktas.

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų duomenys apie atsargų likučius ir nurašymus nesutampa, o patikrinti jų nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti 2014 m. atsargų apskaitos (maisto žaliavų ir kitų prekių) apskaitos registrai, kuriuose būtų atvaizduoti apyvartos duomenys, todėl negalima nustatyti dokumentinio kiekvienos prekės likučio inventorizacijos atlikimo dienai, bei nėra galimybės patikrinti maisto ir kitų prekių nurašymo pagrįstumo.

Remiantis 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ (patvirtintas VÄ® Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1; redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) IX dalies „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos bÅ«dai 40 punktu, atsargų sunaudojimas pagamintiems patiekalams arba pardavimas apskaitoje privalo bÅ«ti apskaitytas. Dėl to bendrovėje, kurios pagrindinę veiklÄ sudaro kavinės, baro, restorano paslaugos, pirminiuose dokumentuose neužfiksavus pagamintos produkcijos kiekio ir tuo pačiu Å¡ios informacijos neatspindint buhalterinėje apskaitoje, t. y. nevedant apskaitos registro, kuriame bÅ«tų fiksuojamas pagamintos produkcijos kiekis, nėra galimybės tiksliai nustatyti koks produkcijos kiekis pagamintas ir įvertinti ar sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymo aktais teisingai į sÄ naudas nuraÅ¡ytos gamyboje sunaudotos žaliavos.

Kaip jau minėta, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Dėl to, V. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatęs buhalterinės apskaitos politikos, pagrįstai pripažintas kaltu dėl atsargų registro nevedimo.

29. Pažymėtina, kad Å¡ios nutarties 3.1–3.10 papunkčiuose nurodytų nepateiktų nuraÅ¡ymo aktų trÅ«kumas buvo nustatytas specialistui ir ekspertei įvertinus jiems pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, kuriuose buvo nurodytos minėtos žaliavų nuraÅ¡ymo operacijos. Patikrinus apskaitos informacijÄ ir apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, jog nėra pateikti visi atsargų nuraÅ¡ymo aktai. Dėl to laikytinas nepagrįstu apelianto teiginys, kad tokie aktai apskritai nebuvo suraÅ¡yti. Kadangi Å¡ie dokumentai buvo užfiksuoti apskaitos registruose, todėl turėjo bÅ«ti ir realiai suraÅ¡yti. Å iuo atveju pagal BAÄ® 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų – nuraÅ¡ymo aktų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka turi atsakyti bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Č., kuris nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos bei nepaskyrė už tai atsakingų asmenų.

30. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, V. Č. jokios buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos nenustatė, nebuvo paskirti atsakingi asmenys, kurie turėtų pareigÄ rÅ«pintis minėtų dokumentų saugojimu įstatymų nustatytÄ laikÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi kabinete, kuriame be buhalterės dirbo dar trys žmonės ir į kurį iÅ¡ esmės galėjo bet kas patekti, o bendrovės kÅ«rimosi pradžioje dokumentai iÅ¡ viso buvo saugomi kitoje įmonėje, kurioje prie jų taip pat galėjo prieiti bet koks asmuo.

Nuteistasis nesidomėjo Å¡ių dokumentų laikymo vieta bei sÄ lygomis, neatliko nė vieno aktyvaus veiksmo vykdant norminiais aktais nustatytÄ buhalterinės dokumentacijos saugojimÄ . Be to, pagal bylos aplinkybes, nesant įmonėje nustatytų jokių konkrečių priemonių ir pareigų kitiems asmenims, kurios užtikrintų, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai bÅ«tų tinkamai saugomi, t. y., kad dokumentai nebÅ«tų sunaikinti, prarasti ir bÅ«tų iÅ¡saugoti per visÄ teisės aktų nustatytÄ laikÄ , apeliantas nepaskyrė atsakingo asmens, kuris keičiantis buhalterėms priimtų dokumentus bei apskritai nenustatė tokios tvarkos.

Be to, tiek specialisto išvados, tiek ekspertizės aktas, tiek liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovėje nebuvo nustatyta inventorizacijos atlikimo tvarka, dėl ko jos nebuvo tinkamai atliekamos, inventorizacijos aktai nėra tinkamai užpildyti arba jų iš viso trūkta. Taip pat dėl netinkamai organizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo išsaugota dalis nurašymo aktų bei nebuvo vestas atsargų registras, ko pasėkoje negalima tiksliai nustatyti kiek žaliavų buvo parduota arba sunaudota pagamintiems patiekalams.

Vadovo pareiga yra nustatyti įmonės apskaitos politikÄ , kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Taigi, tokiu neveikimu nuteistasis tiesiogiai sudarė sÄ lygas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugoti ir ateityje, bei specialisto iÅ¡vadose ir ekspertizės akte konstatuotiems padariniams kilti – byloje nustatyta, kad iÅ¡ dalies negalima nustatyti 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp V.

Č. neveikimo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o jis yra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ , yra konstatavęs, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2006, Nr. 2K-11-2008, Nr. 2K-426-2013, Nr. 2K-7-234-942-2015).

32. Nagrinėjamoje byloje, bendrovės direktoriui neatlikus tam tikrų jo kompetencijoje esančių veiksmų kilo padariniai – nėra galimybės nustatyti, ar apskaita tvarkoma tiksliai, teisingai ir pakankamai, ar esamuose apskaitos finansiniuose dokumentuose informacija yra objektyvi ir palyginama. Byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti pažeidimai, patvirtinantys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Tai rodo, kad V. Č. iÅ¡ esmės nesiėmė aktyvių veiksmų tam, jog tinkamai įgyvendintų jam, kaip bendrovės direktoriui, kylančiÄ pareigÄ tinkamai tvarkyti ir saugoti buhalterinę dokumentacijÄ , kas rodo, jog bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo galima nustatyti bÅ«tent dėl V. Č. kaltės.

33. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino V. Č. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis