Legislator Case Law & Legislation
2024-04-24 Nr. AB-6879-2-55-3-00887-2021-3 AI generated

2024-04-24 Nr. AB-6879-2-55-3-00887-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-24 Nr. AB-6879-2-55-3-00887-2021-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-24 Nr. AB-6879-2-55-3-00887-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medilita“ (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, VLK), 119 307 Eur žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-179-629/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00887-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medilita“ (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, VLK), 119 307 Eur žalos atlyginimą.

VLK 2024 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šią administracinę bylą (toliau – ir Prašymas).

VLK Prašyme nurodė, kad vyksta baudžiamoji byla Nr. 1-02-6-00049-2019-4 (toliau – ir Baudžiamoji byla) (byla pradėta 2021 metais), kurioje pareiškėjas kaltinamas 2018–2019 metais padariusi nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse (toliau – ir BK) (182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d.). Viena iš nusikalstamų veikų, kuria kaltinamas pareiškėjas – apgaulingas buhalterinės veiklos tvarkymas. VLK yra civilinė ieškovė Baudžiamojoje byloje, kurioje pateiktas ieškinys pareiškėjui dėl galimos 1 095 322,35 Eur žalos padarymo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2018–2019 metais. UAB „Medilita“ yra kaltinama nepagrįstai teikusi VLK duomenis apmokėjimui ir klastojusi dokumentus būtent laikotarpiu, dėl kurio įmonė šioje administracinėje byloje prašo žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija rodo, kad įmonė galimai klastojo duomenis ir apmokėjimą už ortopedijos technines priemones gaudavo nepagrįstai, o įmonė būtent pagal nepagrįsto apmokėjimo duomenis siekia apskaičiuoti negautas pajamas ir jas prisiteisti kaip žalą.

VLK teigė, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu turėtų būti stabdomas, kol bus išnagrinėta Baudžiamoji byla, nes tarp šių dviejų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, nes sprendžiamas žalos dydžio klausimas susijęs su tuo, ar įmonė teisingai ir teisėtai tvarkė buhalterinę apskaitą 2018–2019 metais, žalos dydis yra grindžiamas Baudžiamojoje byloje vertinamais duomenimis, kurie galimai buvo suklastoti.

VLK akcentavo, kad ekspertė M. O. išvadoje (toliau – ir Išvada), atliktoje šioje administracinėje byloje, pripažįsta, kad tyrimui nebuvo pateikti detalūs duomenys, kokias sąnaudas patyrė įmonė. Galimai įmonės patirta žala gali būti mažesnė, nei nustatė ekspertė, tačiau duomenys, pagal kuriuos atlikta ekspertizė nėra patikimi. Įmonė Baudžiamojoje byloje yra kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu, todėl kyla klausimas, ar gali būti atlikta patikima ekspertizė neįsitikinus duomenų teisingumu ir pagrįstumu. Jeigu įmonė būtų pripažinta kalta byloje dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, tektų atnaujinti šią bylą ir iš naujo įvertinti įmonės neva patirtą žalą. VLK duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) po atlikto ikiteisminio tyrimo 2019 metais konfiskavo įmonės kompiuterius bei dokumentus, taip pat areštavo banko sąskaitas, tad kokius ir iš kur įmonė teikė duomenis ekspertės išvadai yra sunku nustatyti, kaip ir įvertinti, ar šie duomenys yra teisingi, kai dėl jų vyksta Baudžiamoji byla.

VLK 2024 m. sausio 31 d. atsakovė pakartotinai pateikė prašymą sustabdyti šią administracinę bylą.

VLK pažymėjo, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. gavo informaciją, kad Baudžiamojoje byloje pateiktas pareiškėjos advokato prašymas pridėti Išvadą. UAB „Medilita“ veiksmai patvirtina, kad pareiškėjas tarp bylų mato tiesioginį teisinį ryšį, nes Išvadą pareiškėjos atstovas prašo prijungti Baudžiamojoje byloje.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 1 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas Baudžiamojoje byloje.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (100 str. 1 d. 3 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) patvirtina Prašyme nurodytas aplinkybes apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą Baudžiamąją bylą.

Įvertinęs šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo bei Baudžiamojoje byloje nagrinėjimo dalyką, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas remiantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu sustabdyti administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta Baudžiamoji byla.

Teismas vertino, kad tarp šių dviejų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, kadangi sprendžiamas žalos dydžio klausimas susijęs su tuo, ar įmonė teisingai ir teisėtai tvarkė buhalterinę apskaitą 2018–2019 metais, žalos dydis yra grindžiamas Baudžiamojoje byloje vertinamais duomenimis, kurie galimai buvo suklastoti. Įmonė Baudžiamojoje byloje yra kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu. Šioje administracinėje byloje buvo atlikta ekspertizė žalos dydžiui nustatyti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo skundo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės gali būti ištirtos ir įvertintos šioje byloje. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai turės reikšmės šios administracinės bylos tinkamam išnagrinėjimui, nustatant galimai padarytos žalos dydį bei vertinant, kuriais įmonės finansiniais dokumentais teismas gali vadovautis.

III. Pareiškėjas UAB „Medilita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad šioje administracinėje byloje jis pateikė skundą dėl 2018 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. 1SUT-733 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ vykdymo sustabdymo pripažinimo neteisėtu bei žalos atlyginimo, kurią nulėmė neteisėti VLK veiksmai, tuo tarpu Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl tariamų pažeidimų, jog galimai įmonė nepagrįstai gauna lėšas už pacientams išduotus kompensuojamus ortopedinius gaminius. Šių bylų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra skirtingi, bylos nėra susijusios sąsajumo požymiu, todėl stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad VLK teikė ne vieną prašymą teismui dėl bylos sustabdymo. Teismas VLK Prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, o VLK pakartotiniame prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios atsirado nuo Prašymo pateikimo ir dėl kurių reikėtų stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas teigia, kad ekspertei užteko pateiktos medžiagos Išvadai duoti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės gali būti ištirtos ir įvertintos šioje byloje, be to, teismas pats gali jas nustatyti, todėl nėra poreikio laukti, kol bus išspręsta Baudžiamoji byla. Šios administracinės bylos sustabdymas prieštarautų operatyviam bei ekonomiškam bylos išnagrinėjimo principui, kadangi administracinė ir Baudžiamoji byla neturi tiesioginio, reikšmingo teisinio ryšio.

Pareiškėjas nurodo VLK neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-1123/2024 (teisminio proceso Nr. 1-02-6-00049-2019-4), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad bylų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra skirtingi, bylos nėra susijusios sąsajumo požymiu, todėl stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas sustabdo nagrinėjamą bylą, jeigu nustato, jog negalima nagrinėti bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.).

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios administracinės bylos ir Baudžiamosios bylos dalyką, visų pirmą pažymi, kad iš Išvados matyti, jog tyrimas atliktas vadovaujantis teismo ir pareiškėjo pateikta medžiaga (2019 m. finansine ataskaita ir aiškinamuoju raštu; kitais 2019 m. finansiniais pareiškėjo dokumentais; 2022 m. finansinių ataskaitų aiškinamuoju raštu, 2022 m. didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraščiais (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitomis)). Iš Baudžiamosios bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad įmonė kaltinama 2018–2019 metais padariusi nusikalstamas veikas, nurodytas BK (182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d.), viena iš nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės veiklos tvarkymas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos dydžio klausimas susijęs su tuo, ar įmonė teisingai ir teisėtai tvarkė buhalterinę apskaitą 2018–2019 metais, žalos dydis yra grindžiamas Baudžiamojoje byloje vertinamais duomenimis, kurie galimai buvo suklastoti, todėl šiuo atveju pagrįstai padaryta išvada, kad yra pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Akcentuotina, kad dalis duomenų, kuriais vadovavosi ekspertė, yra būtent 2019 m., t. y. būtent šiuo laikotarpiu įmonė yra kaltinama apgaulingu buhalterinės veiklos tvarkymu.

Pareiškėjo argumentai, kad šią administracinę bylą galima nagrinėti atliktos ekspertizės pagrindu yra nepagrįsti, nes ekspertizė buvo atlikta remiantis duomenimis, kurių tikrumas ir yra kvestionuojamas Baudžiamojoje byloje. Taigi, tik išnagrinėjus Baudžiamąją bylą ir nustačius, ar įmonė tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, bus galima konstatuoti, kad ekspertizė atlikta tinkamai (t. y. ar ekspertė rėmėsi tikrovę atitinkančiais duomenimis) ir ja vadovautis, nagrinėjant šią administracinę bylą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama ekspertės kompetencija, o kyla pagrįstų abejonių dėl duomenų, kuriais vadovavosi ekspertė, surašydama Išvadą, tikrumo, todėl vadovautis tokia Išvada teismas negali, kol nebus pašalinti prieštaravimai ir abejonės dėl duomenų tikrumo bei tikslumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Baudžiamojoje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės turės reikšmę šios administracinės bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl pagrįstai sustabdė jos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-1123/2024 (teisminio proceso Nr. 1-02-6-00049-2019-4).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Medilita“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė