3dd87fa5-e3a7-47e6-9c33-2f1fedfc1e4e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1335-779/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00816-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.1.7.5; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano bÅ«stas Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė UAB „Mano bÅ«stas Vilnius“, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. 251,64 Eur skolos už teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, objektams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 42,74 Eur palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., 5 procentus dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės A. S. ieÅ¡kovei 251,64 Eur skolos, 42,74 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (294,38 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-09-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 55,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 13 d. gautas atsakovės A. S. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovė prašė atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

5. Teismas nurodė, jog iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nurodė, jog už apeliacinius skundus yra mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovei nustatė 7 dienų terminÄ už apeliacinį skundÄ sumokėti 21,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ naujo – priimti naujÄ nutartį Å¡ioje byloje ir patenkinti atsakovės byloje pateiktus visus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1. Atsakovė nurodė, jog teismas net nenagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl atsakovės apeliaciniame skunde pateiktų pagrįstų ir tinkamų argumentų bei motyvų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (skundo dalis yra atsakovės prašymas) ir tai sudaro absoliučius nutarties negaliojimo pagrindus.

6.2. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos apeliacinį skundÄ , nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybÄ , todėl, pateikdama skundÄ , ji ir nesumokėjo jokio žyminio mokesčio, tad teismo nutartis priimta netinkamai visiÅ¡kai ignoravus jos pateiktas teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumÄ ) keistina ar naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

6.3. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato iÅ¡samaus sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, todėl atsakovė, siekdama pagrįsti savo sunkiÄ turtinę padėtį, turėjo pati nuspręsti, kokiais duomenimis ir kokia apimtimi tÄ sieks įrodyti. NesÄ Å¾ininga ir neteisinga spręsti, kad atsakovė nedėjo visų pastangų praÅ¡ymo aplinkybėms pagrįsti, tačiau teismas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurių atsakovė nepateikė, nors turėjo pareigÄ nurodyti trÅ«kumus.

6.4. Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, kad nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu bei grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, nes teismo nutartis galėjo ir turėjo nustatyti ir kitÄ alternatyvÄ atsakovei – pateikti motyvuotÄ naujÄ praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio, pateikiant ir naujus įrodymus, patvirtinančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

6.5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje byloje sprendžiami vartotojos (paslaugos gavėjos) reikalavimai, kylantys iš vartojimo sutarties būstui šildyti. Šalių santykiai atitinka vartojimo teisinių santykių požymius, todėl pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo minėto punkto pagrindu.

Atskirasis skundas tenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti, neatsižvelgdamas į tai, jog buvo praÅ¡oma teismo atleisti jÄ nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį.

9. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ bÅ«tina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

10. Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas sudaro teisinį pagrindÄ apeliacinį skundÄ priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja Å¡alinti procesinių dokumentų trÅ«kumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundÄ mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

11. Apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovei nustatė terminÄ paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus – sumokėti žyminį mokestį.

12. Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti procesinio dokumento trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iÅ¡ karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentÄ , asmeniui sudaromos sÄ lygos paÅ¡alinti esančius procesinio dokumento trÅ«kumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas neleidžia iÅ¡kelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu apeliaciniu skundu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to apeliacinio skundo, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

13. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju ji nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo atleidžiama CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė jai terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti žyminį mokestį.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad atsakovę ir ieÅ¡kovę sieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau civilinėje byloje ieÅ¡kinio reikalavimÄ sudaro susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas, o atsakovė nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų (t. y. neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio), įrodinėdama paslaugų teikimo sutarties nesÄ Å¾iningas sÄ lygas. Taigi minėta norma, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ klausimÄ , netaikytina ir atsakovė turėtų mokėti žyminį mokestį, teikdama apeliacinį skundÄ .

15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė teismo atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas apskritai tokio atsakovės praÅ¡ymo nesprendė, dėl jo visiÅ¡kai nepasisakė, o nustatė terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti žyminį mokestį. Atskira nutartimi atsakovės praÅ¡ymas taip pat nebuvo iÅ¡spręstas. Vadinasi, atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė sumokėti žyminį mokestį, kadangi teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

16. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Å i norma yra skirta užtikrinti asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į teisminę gynybÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, prie jo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Atitinkamai turi bÅ«ti motyvuota ir teismo nutartis dėl Å¡io praÅ¡ymo, t. y. teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi įvertinti įrodymų, atspindinčių Å¡alies turtinę padėtį, visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Jeigu teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, teismas turi nustatyti, kokio dydžio žyminio mokesčio dalį pareiÅ¡kėjas privalo sumokėti per teismo nustatytÄ terminÄ ir atitinkamai nuo kokios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra pagrindas jį atleisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1312-186/2016).

17. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose taip pat nustatyta, kad teismo nutartyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų iÅ¡vadų pagrindimas. Joje teismas iÅ¡analizuoja byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime – turi bÅ«ti tiksliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstomos teismo iÅ¡vados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Å i nutarties dalis turi remtis motyvuojamÄ ja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi bÅ«ti suformuluota aiÅ¡kiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiÅ¡kai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi iÅ¡spręsto klausimo turinio.

18. Jau minėta, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo panaikinimo, prašė atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , Å¡io klausimo pagrįstumo nevertino ir Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, nevertino nei atsakovės turtinės padėties, nei jos galimybių sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje nutarties dalyse nėra pasisakęs dėl skundžiama nutartimi spręsto klausimo, t. y. nėra pateikti teismo motyvai ir iÅ¡vada dėl atsakovės praÅ¡ymo atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė atsakovės praÅ¡ymo, kurį, prieÅ¡ nustatydamas trÅ«kumus, pirmiausiai turėjo spręsti. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , pirmiausiai turėjo įvertinti jame iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumÄ , ir konstatavus, jog praÅ¡ymas yra nemotyvuotas ar nėra pakankamai jį pagrindžiančių duomenų, turėjo nustatyti terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kas nebuvo padaryta, o tai laikytina proceso teisės pažeidimu.

20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Å iuo atveju, bÅ«tent atsakovei atskiruoju skundu įrodinėjant skundžiamos nutarties neteisėtumÄ , neiÅ¡sprendus jos pareikÅ¡to reikalavimo (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo kaip pagrindinio reikalavimo), apeliacinės instancijos teismui neturint galimybės Å¡ios klaidos iÅ¡taisyti apeliacinėje instancijoje, kadangi turi bÅ«ti tiriami įrodymai, pagrindžiantys atsakovės turtinę padėtį bei jais pagrįstos faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino bei nenustatinėjo, pripažintina, kad tokio pobÅ«džio pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir atsakovės A. S. atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

21. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina, apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu,

n u t a r i a:

atskirÄ jį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė