3dd75f5f-5f3c-451f-a0ca-c5ea1c856ddb · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-165/2015Proceso Nr. 1-97-1-00122-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 2.4.6.3.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Ramūnui Vanagui, Albertui Valiui,nuteistajam T.

T.,nukentėjusiosioms S. M., R. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. B. (J. B.) ir T. T. (T. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:              J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:             -    pagal BK 25 straipsnio 3 dalį irpagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 253 straipsnio 2 dalį (dėl Å¡autuvo TOZ 8M ir 46 Å¡ovinių) – laisvės atėmimu 5 metams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl revolverio Kora Brno ir 16 Å¡ovinių) – laisvės atėmimu 6 metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (V.

V. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (V. V. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) gimnazijos epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktÄ (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 4 metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 4 metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (R.

K. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (A. M. nužudymas) – laisvės atėmimu 18 metų;pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.     Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir J.

B. paskirta - galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose. T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: -       pagal BK 25 straipsnio 3 dalį irpagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl šautuvo TOZ 8M ir 46 šovinių) – laisvės atėmimu 4 metams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl revolverio Kora Brno ir 16 šovinių) – laisvės atėmimu 5 metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (V. V. epizodas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (V.

V. epizodas) – areÅ¡tu 60 parų;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) gimnazijos epizodas) – areÅ¡tu 80 parų;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (E. J. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (P. L. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (R.

K. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (D. U. epizodas) – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (A. M. nužudymas) – laisvės atėmimu 17 metų;pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. epizodas) – laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.     Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir T.

T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, pirmuosius 3 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Iš J. B. ir T. T. solidariai priteista: S. M. 41 184 € neturtinei ir 2 328,54 € turtinei žalai atlyginti; E. J. - 2 896,20 € neturtinei ir 115,84 € turtinei žalai atlyginti; Š. L. - 1 448,10 € neturtinei ir 2016,91 € turtinei žalai atlyginti.             Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti: T. U. (T. U.), N. V., V.

B., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistųjų J. B. ir T. T. apeliacinius skundus,n u s t a t ė: J. B. ir T. T. nuteisti už nusikalstamas veikas padarytas organizuota grupe, į kuriÄ jie susibÅ«rė 2013 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , turint tikslÄ , panaudojant Å¡aunamuosius ginklus, daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o bÅ«tent:J. B. ir T. T. nuteisti: - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, turėdami vieningÄ tyčiÄ â€“ panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, susitarė neteisėtai, t.y. neturėdami leidimo, įsigyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis.

Vykdant šį susitarimÄ , J. B. ėmėsi priemonių surasti asmenis, neteisėtai disponuojančius Å¡aunamaisiais ginklais bei Å¡audmenimis ir 2013-02-12 apie 16.30 val. kartu su pažadėjusiu surasti Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų pardavėjus T. U. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su T. U. pažįstamais N. V. ir V. B., iÅ¡ kurių J. B. už 560 Lt nupirko lygiavamzdį 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini) su duslintuvu ir optiniu taikikliu bei 46 vnt. Å¡audymui iÅ¡ Å¡io ginklo skirtų 5,6 mm kalibro Å¡ovinių (24 vnt. iÅ¡ jų gavo vėliau), kuriuos J.

B. neteisėtai atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai juos laikė iki kol jie buvo rasti ir paimti 2013-03-09 J. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu, o taip pat parodė ir davė juos apžiÅ«rėti T. T., kartu ginklÄ ir Å¡audmenis neÅ¡iojo, iÅ¡bandė bei panaudojo, kartu darydami suplanuotus nusikaltimus;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe, po neteisėto Å¡autuvo TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡audmenų įgijimo, iÅ¡bandymo bei panaudojimo darant kitus nusikaltimus, Å¡audant iÅ¡ atstumo, tačiau nepasiekus planuotų tikslų, t.y. nepavykus pagrobti svetimo turto – automobilio, susitarė neteisėtai įsigyti kitÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ nusikaltimams daryti – revolverį, ir Å¡iam tikslui T.

T. davė J. B. dalį reikiamos sumos – 300 Lt iÅ¡ 1500 Lt. Vykdydamas šį susitarimÄ , J. B. 2013-02-25 apie 20.05 val. kartu su suradusiu ginklo ir Å¡audmenų pardavėjÄ T. U. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), susitiko su N. V., iÅ¡ kurio už 1500 Lt nupirko revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) bei 16 vnt. skirtų iÅ¡ jo Å¡audyti „.38 Special“ kalibro Å¡ovinių, kuriuos J. B. neteisėtai atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki kol jie buvo rasti ir paimti 2013-03-09 kratos metu, taip pat T.

T. ir J. B. juos neÅ¡iojo, iÅ¡bandė bei panaudojo kartu darydami kitus suplanuotus nusikaltimus;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013-02-13 vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, J. B. ir T. T., veikdami organizuota grupe, turėdami tikslÄ iÅ¡bandyti nusikaltimams daryti neteisėtai įgytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 5,6 mm kalibro lygiavamzdį Å¡autuvÄ TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami ižuliai, nepaisydami elementarių elgesio normų bei demonstruodami nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, atvažiavus prie V.

V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. B. tyčia iÅ¡ atstumo iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ atvežto su savimi paminėto Å¡autuvo į Å¡io namo langÄ ir jį perÅ¡ovė, sugadindamas jo stiklus, taip padarydami V. V. 500 Lt turtinę žalÄ ;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2013-02-13 vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdami organizuota grupe, elgdamiesi ižuliai, be jokios priežasties, nepaisydami elementarių elgesio normų bei demonstruodami nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), J.

B. iÅ¡ turėto su savimi neteisėtai įgyto nusikaltimams daryti Å¡aunamojo ginklo – Å¡autuvo TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iÅ¡Å¡ovė į gimnazijos pastato langÄ , pažeisdamas biologijos kabineto lango stiklus ir apgadindamas kabineto spintÄ , taip padarydami gimnazijai 91,28 Lt turtinę žalÄ ;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2013-02-17 apie 20 val., veikdami organizuota grupe, iÅ¡ anksto susitarę, turėdami bendrÄ tikslÄ iÅ¡bandyti nusikaltimams daryti neteisėtai įgytÄ ir atneÅ¡tÄ su savimi Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 5,6 mm kalibro lygiavamzdį Å¡autuvÄ TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami ižuliai, nepaisydami elementarių elgesio normų bei demonstruodami nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, iÅ¡daužę balkono ir lango stiklus, įsibrovė į pil.

A. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur J. B. tyčia, iÅ¡ apie 50 m. atstumo mažiausiai du kartus Å¡ovė iÅ¡ Å¡io Å¡autuvo į atsitiktinai pasitaikiusį, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä pravažiuojantį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ E. J. ir kuriame dar buvo 5 keleiviai, tame tarpe du mažamečiai vaikai, dėl ko, pataikius E. J. į deÅ¡inę rankÄ , jam padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos Å¡autinį sužalojimÄ ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , o pataikius į automobilio priekinius Å¡oninius stiklus, juos perÅ¡ovus bei sudaužus, buvo sugadintas svetimas turtas ir padaryta 300 Lt turtinė žala;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , visuotinai pavojingu bÅ«du jį sugadino ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2013-02-18 apie 20 val., veikdami organizuota grupe pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , siekdami panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį ir pinigus, apgaulės bÅ«du, J.

B. apsimetus automobilio pardavėju ir iÅ¡viliojęs į susitikimÄ prie (duomenys neskelbtini), potencialų automobilio pirkėjÄ Å . L., veikdami ižuliai, nepaisydami elementarių elgesio normų ir rodydami nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, kartu su J. B. įsibrovė į pil. A. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur J. B. tyčia, mažiausiai keturis kartus Å¡ovė iÅ¡ nusikaltimui padaryti neteisėtai įgyto lygiavamzdžio 5,6 mm kalibro Å¡autuvo TOZ-8m Nr. (duomenys neskelbtini), į atvykusio į sutartÄ , nusikaltimui padaryti numatytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å .

L. vairuojamÄ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Lexus GS430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo ir keleivis, tuo padarius automobilio vairuotojo durelių ir jų galinio vaizdo veidrodėlio Å¡autinius pažeidimus ir taip sugadino svetimÄ 6 964,65 Lt vertės turtÄ , tačiau suplanuoto nusikaltimo nebaigė dėl nepriklausančių nuo jų valios priežasčių, nes Å . L., supratęs, kad į automobilį yra Å¡audoma, iÅ¡ įvykio vietos greitai pasiÅ¡alino;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, rengėsi padaryti sunkų nusikaltimÄ â€“ pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, veikdami organizuota grupe, siekdami pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ automobilį BMW 730 ir tam tikslui sudarę planÄ , t.y. apsimetus automobilio pirkėjais, susitikti su pardavėju ir automobilio apžiÅ«ros bei patikrinimo metu sukeisti automobilio užvedimo raktelį tam, kad naktį netrukdomai nuvaryti automobilį iÅ¡ stovėjimo vietos ir taip jį pagrobti, 2013 m. vasario mėn. pabaigoje - kovo mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta dienÄ , interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) kartu surado skelbimÄ apie parduodamÄ už 44 900 Lt automobilį BMW 730, po ko, J.

B. susiskambinus su Å¡io automobilio savininku R. K. ir apsimetus potencialiu automobilio pirkėju bei susitarus automobilį neva apžiÅ«rėti ir patikrinti, T. T. ir J. B. 2013 m. kovo mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytÄ dienÄ , apie 16 val. atvyko į sutartÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) automobilių turguje esančiÄ aikÅ¡telę Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡bandė, tačiau Å¡is rengiamas sunkus nusikaltimas nebuvo padarytas, kadangi J. B. nesugebėjo pakeisti Å¡io automobilio užvedimo raktelio į iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ ir atneÅ¡tÄ kitÄ raktelį;- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, rengėsi padaryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti kitÄ Å¾mogų bei pagrobti jo turtÄ , o bÅ«tent: veikdami organizuota grupe ir siekdamas panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ plėšimo bÅ«du pagrobti automobilį BMW X5, iÅ¡ anksto sudarė nusikaltimo planÄ : apsimetus automobilio pirkėjais, susitikti su jo pardavėju, imituoti automobilio patikrinimÄ ir iÅ¡bandymÄ , sėsti už jo vairo ir nuvažiuoti atokiau bei pagrasinus panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o pasiprieÅ¡inimo atveju, savininkÄ nužudyti arba sužaloti, ir taip pagrobti automobilį.

Ä®gyvendinant bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , J. B. 2013-03-05 interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pagal skelbimÄ surado ir susiskambino su parduodamo už 44 000 Lt A. R. priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju D. U. ir paėmus specialiai nusikaltimams daryti neteisėtai įgytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) ir legaliai įgytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ netinkamÄ Å¡audyti pistoletÄ â€žCZ 75B“ Nr. (duomenys neskelbtini), J.

B. ir T. T. 2013-03-06 apie 17 val. atvyko į sutartÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is suplanuotas ir rengiamas labai sunkus nusikaltimas padarytas nebuvo, kadangi D. U. atvyko ne vienas, kaip buvo numatyta, o kartu su A. R., kuriai D. U. nurodė kartu su T. T. likti vietoje ir laukti, kol jis su J. B. iÅ¡bandys automobilį, be to, T. T. iÅ¡sigando, kad Å¡is automobilis gali bÅ«ti apdraustas CASCO draudimu bei turėti navigacinę sistemÄ ir jį pagrobus, bus atsektas.- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, už tai, kad norėdami užvaldyti svetimÄ turtÄ ir tuo tikslu nužudyti kitÄ Å¾mogų, veikdami organizuota grupe, pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , 2013-03-06 surado interneto svetainėje skelbimÄ apie parduodamÄ automobilį BMW 740, po ko J.

B. telefonu susisiekė su Å¡io automobilio savininku A. M., gim. 1977 m., ir apgaulės bÅ«du, apsimetęs pirkėju, susitarė susitikti su juo 2013-03-07 apie 18 val. automobilių aikÅ¡telėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, (duomenys neskelbtini), po ko T. T., vykdant iÅ¡ anksto parengtÄ planÄ , kartu su J. B. paėmęs su savimi nusikaltimams daryti neteisėtai įgytÄ revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) ir netinkamÄ Å¡audyti pistoletÄ CZ 75B Nr. (duomenys neskelbtini), aptartoje vietoje susitiko su automobilio BMW 740, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininku A. M., paprašė pastarojo pravažiuoti automobiliu, kad jį neva iÅ¡bandyti, ir A. M. sutikus, T. T. sėdo už automobilio vairo, nukentėjusysis – Å¡alia vairuotojo, J. B. – už nukentėjusiojo ant galinės sėdynės, ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), J. B. tyčia iÅ¡ revolverio Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ užnugario vienÄ kartÄ Å¡ovė A. M. į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam Å¡autinį kiauryminį pakauÅ¡io sužalojimÄ su Å¡Å«vio įėjimo žaizda pakauÅ¡io virÅ¡utinės dalies srityje, skyliniu momenkaulio lūžiu; kaukolės skliauto linijiniais lūžiais; kaktikaulio skeveldriniais lūžiais; kaukolės pamato skeveldriniais lūžiais; galvos smegenų kietojo ir minkÅ¡tųjų audinių pažeidimais; kairės momeninės ir kairės kaktinės skilčių bei kairio Å¡oninio skilvelio sužalojimais; kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais bei į smegenų skilvelius ir kraujo iÅ¡siliejimu į kairės akies obuolio ir abiejų akių virÅ¡utinių vokų minkÅ¡tuosius audinius, o T.

T. pareikalavus sužalotÄ A. M. pribaigti, J. B. dar vienÄ kartÄ tyčia Å¡ovė A. M. į nugarÄ , tuo padarydamas jam liemens sužalojimus su Å¡Å«vio įėjimo žaizda nugaros virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje; skiliniu kairės mentės sužalojimu; kairės pusės V-to tarpÅ¡onkaulinio tarpo tarpÅ¡onkaulinių raumenų ir pasieninės krutinplėvės sužalojimais; kairės pusės VI-to Å¡onkaulio skeveldriniu lūžiu; kairio plaučio apatinės skilties, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies kairio skilvelio, diafragmos kairiojo kupolo, didžiosios taukinės ir storosios skersinės žarnos sienelės sužalojimais; kairės pusės VII-to Å¡onkaulio kremzlės skeveldriniu lūžiu ir pilvo poodinio riebalinio audinio sužalojimu, dėl ko A.

M. nuo patirtų sužalojimų automobilyje mirė, o nuvykus pagrobtu 16 000 litų vertės automobiliu į (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyvÄ , esantį (duomenys neskelbtini), T. T. ir J. B. nužudyto A. M. lavonÄ paslėpė miÅ¡ke, apie 5,4 km į pietvakarius nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, prieÅ¡ tai kartu pagrobė nukentėjusiojo piniginę (duomenys neskelbtini) 170 Lt vertės su joje buvusia nenustatyta pinigų suma, akinius (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, BMW firminį laikrodį 700 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, žibintuvėlį 15 Lt vertės bei asmens dokumentus, t.y. asmens tapatybes kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) vardinę kliento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini);

S. M. (duomenys neskelbtini) vardinę kliento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti: sumažinti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminÄ nuo 18 iki 15 metų ir paskirti pirmuosius 6 metus bausmės atlikti kalėjime bei nustatyti konkrečias iÅ¡ jo priteistų civilinių ieÅ¡kinių dalis. Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme už A.

M. nužudymÄ , mano, kad ji yra per griežta.Apeliantas teigia suprantantis savo pavojingumÄ ir įvykdyto nužudymo pasekmes, yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai S. M. padarytÄ neturtinę ir turtinę žalÄ . Jis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tai patvirtina prie skundo pridedamas Brandos atestatas, yra įstojęs į universitetÄ , mokosi ekonomikos fakultete, tai patvirtina prie skundo pridedama TriÅ¡alė nuotolinių studijų sutartis, yra pasiruošęs kalėjime dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliantas teigia, kad jis nori mokytis ir integruotis į visuomenę, tačiau galimybė mokytis ir baigti mokslus universitete yra tik kalėjime, nes triÅ¡alė studijų sutartis sudaryta su LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriumi – kalėjimu. Pataisos namuose tokios galimybės nėra. Todėl apeliantas praÅ¡o jam skirti bausmę atlikti kalėjime ne 5, o 6 metus, kad jis galėtų baigti universitetÄ .Taip pat apeliantas praÅ¡o iÅ¡skaidyti iÅ¡ jo ir T. T. solidariai priteistus civilinius ieÅ¡kinius, nustatant konkrečias civilinių ieÅ¡kinių dalis, kurias jis turi atlyginti.

Jis yra pasiruošęs kalėjime dirbti ir atlyginti visiems padarytÄ Å¾alÄ . Jis kreipėsi į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijÄ , praÅ¡ydamas jį įdarbinti, tačiau gavo atsakymÄ , kad suimtieji negali dirbti, tai patvirtina pažyma apie darbo pajamas.N. T. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba skundžiamÄ teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti ir sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.

Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas. Jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo grasinama fiziniu susidorojimu, dėl to jis, bÅ«damas iÅ¡sigandęs ir Å¡okiruotas, prisipažino Å¡ovęs į A. M., nors iÅ¡ tikrųjų į jį neÅ¡ovė ir nežinojo, kad bus vykdomi tokie veiksmai, nemanė, kad J. B. turi ginklÄ .Apeliantas teigia, kad jis jokių ginklų nepirko ir prie jų pirkimo neprisidėjo. Jam J. B. minėjo, kad ruoÅ¡iasi pirkti ir nusipirko ginklų, tačiau parodė tik vienÄ lygiavamzdį ginklÄ , kito - revolverio jis nematė.Apeliantas neneigia, kad jis su J.

B. 2013-02-13 buvo atvažiavęs prie V. V. namo, kur J. B. Å¡ovė iÅ¡ Å¡autuvo iÅ¡ automobilio į namÄ , tačiau teigia, kad J. B. jam sakė, jog tame name niekas negyvena. Taip pat apeliantas neneigia, kad tos pačios dienos vakare J. B. Å¡ovė ir į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato langÄ , tačiau teigia, kad tai J. B. padarė spontaniÅ¡kai, jam nieko nesakydamas, jo veiksmai paminėtuose epizoduose pasireiÅ¡kė tik jo buvimu automobilyje. Apeliantas prisipažįsta 2013-02-17 kartu su J.

B. įsibrovęs per iÅ¡daužtas balkono duris į svetimÄ namÄ , iÅ¡ kur J. B. Å¡ovė į pravažiuojantį automobilį „Toyota RAV 4“, dėl ko E. J. buvo padarytas deÅ¡inės plaÅ¡takos Å¡autinis sužalojimas. Apeliantas teigia, kad J. B. iÅ¡Å¡ovus, jis pastarajam sakė, kad automobilyje gali bÅ«ti vaikų, tačiau J. B. jam nieko neatsakė. Jam nuoÅ¡irdžiai gaila automobilyje buvusių žmonių. Taip pat apeliantas pripažįsta, kad iÅ¡ to paties namo 2013 m. vasario mėn. J.

B. Å¡ovė kelis kartus iÅ¡ lygiavamzdžio Å¡autuvo į automobilį ,,Lexus GS 430“. Iki Å¡io įvykio jam buvo žinoma tik tai, kad ,,Lexus“ markės automobilio savininkas buvo skolingas pinigų J. B.. Jis pats asmeniÅ¡kai to asmens nepažinojo.Apeliantas teigia, kad jis gerai iÅ¡mano apie automobilius, todėl J. B. praÅ¡ymu, sutiko apžiÅ«rėti ,,BMW 730“ markės automobilį, tačiau jam nebuvo žinoma, kad J. B. ruoÅ¡iasi pakeisti automobilio užvedimo raktÄ . Jis, žinodamas apie tokius J.

B. veiksmus, nebÅ«tų su jais sutikęs. J. B. 2013-03-05 interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) surado skelbimÄ dėl automobilio ,,BMW X5“ pardavimo. Jo žiniomis J. B. turėjo pinigų automobiliui įsigyti, tačiau automobilis buvo per brangus. Jis bandė derėtis dėl kainos, tačiau automobilio savininkas sutiko nuleisti kainÄ tik 200 litų, todėl jis pasakė, kad jie turi dar pagalvoti ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) turgavietės iÅ¡vyko.Apeliantas teigia, kad jokio iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti A.

M. nebuvo ir jis nežinojo, kad J. B. turi ginklÄ ir ruoÅ¡iasi jį panaudoti. 2013-03-07 J. B. surado automobilį ir paprašė jo padėti jį apžiÅ«rėti. Jiems bandant A. M. automobilį, jam vairuojant, J. B., sėdėdamas automobilio galinėje sėdynėje, iÅ¡Å¡ovė į A. M. du kartus. Jis, Å¡okiruotas matyto vaizdo ir iÅ¡sigandęs, toliau vairuoti negalėjo, todėl automobilį vairavo J. B.. Jie nuvežė A. M. lavonÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyvÄ , kas kÄ Ä—mė iÅ¡ nukentėjusiojo dėl patirto Å¡oko jis neatsimena.

Apeliantas prisipažįsta, kad bendravo su J. B. per ,,Skype“ internetinę programÄ , juokavo kalbėdami apie paneles ir maÅ¡inas, kartais kalbėdavo ir visokias nesÄ mones. J. B. rašė, kad ruoÅ¡ias nusipirkti Å¡autuvÄ savigynai, todėl jie pajuokavo, kad jį galima panaudoti ir plėšimui, nors apie tai rimtai negalvojo.Apeliantas mano, kad nukentėjusiajai S. M. priteistas civilinis ieÅ¡kinys yra per didelis, todėl praÅ¡o jį sumažinti. Apeliantas teigia, kad jis, turėdamas pinigų, mokės iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius.Apeliantas teigia, kad jam paskirta neteisinga, per griežta bausmė.

Jis gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, teigia, kad jis ginklų nepirko ir nei karto iÅ¡ jų neÅ¡ovė. Mano, kad už nužudymÄ , kurio tiesiogiai nepadarė, jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Jis nukentėjusiajai S. M. parašė laiÅ¡kÄ , kuriame atsiprašė dėl jos vyro tragiÅ¡kos žūties, o sakydamas teisme paskutinį žodį atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis T. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo T.

T. apeliacinį skundÄ patenkinti, apelianto nuteistojo J. B. gynėjas prašė nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios R. M. bei S. M. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Posėdyje dalyvavęs nuteistojo N. V., kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, gynėjas dėl byloje paduotų kitų nuteistųjų apeliacinių skundų nepasisakė ir paliko juos spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nuteistųjų T. T. ir J. B. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas bylÄ tikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde formuluoja praÅ¡ymÄ â€“ nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti, tačiau iÅ¡ skundo turinio ir argumentų teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai iÅ¡spręstų civilinių ieÅ¡kinių, t.y. BPK 328 straipsnio 2 ir 4 dalyje numatytais pagrindais.Apeliantas praÅ¡o sumažinti nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos galutinės bausmės – laisvės atėmimo bausmės terminÄ nuo 18 iki 15 metų ir paskirti pirmuosius 6 metus atlikti kalėjime bei nustatyti konkrečias priteistų civilinių ieÅ¡kinių dalis.Å ie praÅ¡ymai atmestini.Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:         1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, laikėsi minėtų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidė.Nuteistasis J.

B. iÅ¡ esmės nesutinka tik su paskirtos bausmės už A. M. nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) dydžiu, nes Å¡ios bausmės dydis turėjo įtakos bendrinant bausmes, paskirtas už kitas nusikalstamas veikas, ir paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę. J. B. už Å¡ios veikos padarymÄ pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę 18 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei individualizuojant skirtinÄ bausmę, nuteistajam J.

B. už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirta, sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas ir nustatytas bausmės dydis yra teisingi. Pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė už tyčinį kvalifikuotÄ nužudymÄ nėra aiÅ¡kiai per griežta. J. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, yra priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), Å¡io nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė griežta – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad Å¡is nusikaltimas padarytas esant sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t.y. nusikaltimas padarytas veikiant organizuota grupe) ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas pripažino, kad J. B. padarė 2 labai sunkius nusikaltimus, 6 sunkius, 6 apysunkius ir 4 nesunkius nusikaltimus ir paskyręs bausmes už kiekvienÄ iÅ¡ jų, jas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 , 2 , 4 ir 5 dalyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 18 metų.Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jokių naujų aplinkybių, kurios lengvintų nuteistojo atsakomybę, nenurodė, o nurodytos aplinkybės, kad jis pasiruošęs dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai S. M. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kad įstojo mokytis, negali bÅ«ti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios turėtų įtakos bausmės Å¡velninimui.

Teisėjų kolegija teisinio pagrindo Å¡velninti nuteistajam J. B. bausmę nenustatė.Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtu laisvės atėmimo bausmės, atliktinos kalėjime, terminu (5 metai) ir praÅ¡o šį terminÄ padidinti iki 6 metų.Toks nuteistojo praÅ¡ymas suprantamas kaip praÅ¡ymas sunkinti nuteistojo teisinę padėtį.Laisvės atėmimo bausmes nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ (BPK 50 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas laikėsi Å¡io įstatymo reikalavimų ir pripažino, jog J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pirmuosius penkerius metus privalo atlikti griežtesnėmis sÄ lygomis – kalėjime, o likusius – pataisos namuose. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Tokių skundų aptariamoje byloje nėra. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės sunkinti nuteistojo teisinę padėtį jam pačiam to praÅ¡ant, todėl toks nuteistojo J. B. praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.Nuteistasis iÅ¡ esmės neginčydamas iÅ¡ jo ir T. T. priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžių, nesutinka su nuosprendyje civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo bÅ«du, praÅ¡o nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, priteistus solidariai iÅ¡ jo ir T. T., iÅ¡spręsti nustatant kiekvienam iÅ¡ jų (nuteistųjų) priteistinÄ dalį.Å is apelianto praÅ¡ymas taip pat atmestinas.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kuriÄ Å¾alÄ privalo atlyginti visi jÄ padarę asmenys kartu (solidariai).Aptariamoje byloje civilinius ieÅ¡kinius turtinei ir neturtinei žalai priteisti buvo pareiÅ¡kę nukentėjusieji S. M., E. J. ir Å .

L.. Teismas pripažino, jog pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai pagrįsti, nukentėjusiesiems turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl nuteistųjų J. B. ir T. T. nusikalstamų veiksmų, žala padaryta bendrais Å¡ių asmenų veiksmais, todėl teismas taikė solidarinę nuteistųjų atsakomybę pagrįstai. Dėl nuteistojo T. T. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis T. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų arba nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Vienintelis apelianto nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė, nes byloje nesurinkta jo kaltės įrodymų.

Toks nuteistojo argumentas suprantamas kaip nesutikimas su teismo išvadomis vertinant surinktus įrodymus, darant išvadas dėl nuteistojo kaltumo ir baudžiamojo įstatymo taikymo bei sprendžiant kitus klausimus. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės trumpai pakartoja savo teisme duotus parodymus ir tvirtina, kad nusikaltimų nepadarė: šaunamųjų ginklų nepirko ir neprisidėjo J. B. juos perkant (BK 253 straipsnio 2 dalis); tik sėdėjo automobilyje, o į V. V. namo langus ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos langus šovė J.

B. (BK 284 straipsnio 1dalis ir 187 straipsnio 2 dalis bei BK 284 straipsnio 1 dalis); pripažįsta, kad įsibrovė į A. M. priklausantį namÄ , tačiau į pravažiuojantį automobilį „Toyota RAV 4“, kuriame buvo sužalotas E. J. ir buvo apgadintas minėtas automobilis bei kitÄ dienÄ iÅ¡ to paties namo į automobilį „Lexus GS430“, vairuojamÄ A. L., apgadindamas jį, Å¡audė J. B. (BK 284 straipsnio 1 dalis,187 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas bei BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalis); nesirengė pagrobti R.

K. automobilio „BMW 730“, nes apie J. B. ketinimus nieko nežinojo (BK 21 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis); nesirengė nužudyti D. U. ir pagrobti jo automobilį „BMW X5“, nes buvo tik deramasi dėl automobilio pirkimo (BK 21 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 180 straipsnio 3 dalis); pripažįsta, kad buvo kartu su J. B., kai Å¡is nuÅ¡ovė A. M., padėjo paslėpti lavonÄ ir automobilį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 180 straipsnio 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis).Taigi, nuteistasis, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigdamas, jog jo kaltė neįrodyta, nuosprendyje aptartų konkrečių įrodymų, kuriais buvo pagrįsta jo kaltė, neginčija, ir apart pakartotų savo parodymų, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad Å¡ioje byloje teismas iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai iÅ¡tyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius bylos įrodymus bei daiktinius įrodymus) ir įvertinęs jų visumÄ padarė jais pagrįstas teismo iÅ¡vadas dėl T.

T. kaltumo įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo T. T. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

Apeliantas skunde deklaratyviai teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pareigÅ«nams darant jam psichologinį spaudimÄ . Tokia aplinkybė aptarta nuosprendyje ir jame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu T. T. savo paraÅ¡u patvirtino visų apklausų protokoluose savo parodymų teisingÄ užraÅ¡ymÄ , jokių pastabų juose nepadarė, apklausiant jį dalyvavo gynėjas, jis buvo apklausiamas ne vienÄ kartÄ , tarp jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , ir niekada neskundė pareigÅ«nų veiksmų.

Tai įvertinęs, teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog jokių įrodymų, patvirtinančių pareigÅ«nų galimai panaudotÄ psichologinį spaudimÄ , nenustatyta. Apeliantas jokių naujų aplinkybių apie galimai neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja J. B. aktyvius veiksmus darant nusikalstamas veikas, nurodo savo pasyvų vaidmenį ir dėl to tvirtina, jog jo kaltė neįrodyta.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto teiginiais, kad realizuojant bendrÄ sumanymÄ ir darant nusikalstamas veikas aktyvesnis vaidmuo buvo J. T., tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrįstai pripažino, kad T. T. ir J. B. buvo bendrininkai ir jie nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, į kuriÄ jis ir J. B. susibÅ«rė 2013 m. sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , turint tikslÄ , panaudojant Å¡aunamuosius ginklus, daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Aptariamoje byloje teismas nustatė bendrininkavimo formÄ â€“ organizuotÄ grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis). Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje, apart pačių nuteistųjų parodymų, nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, organizuotos grupės buvimÄ Ä¯rodo ir raÅ¡ytiniai įrodymai, specialistų iÅ¡vados, kuriose atskleisti J.

B. ir T. T. pokalbiai, susitarimai ne tik daryti sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, tačiau ir aptariama nusikalstamų veikų darymo eiga, šaunamųjų ginklų panaudojimas, kiekvieno iš bendrininkų vaidmuo.Iš specialisto išvados Nr. 11-1355(15) dėl kompiuterinio tyrimo matyti, kad, atlikus tyrimui pateiktų kompiuterių sisteminių blokų (paimtų pas J. B. ir T. T.) analizę, nustatyta, kad garso/vaizdo pokalbių programos „Skype“ pagalba T. T. (naudotojas (duomenys neskelbtini)) ir J.

B. (naudotojas (duomenys neskelbtini)) aktyviai bendravo nuo 2013-01-14 iki 2013-03-08. Kompiuterio, paimto pas T. T. standžiajame diske yra 7 atvaizdai susiję su ginklais, panaÅ¡iais į nuosprendyje paminėtus „TOZ 8M“ ir „Kora Brno“, taip pat vaizduojamas pats T. T. su ginklu rankoje. Pokalbiai susiję su neteisėtu disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais, bendravimu dėl nusikaltimų planavimo, planuojamų ir jau padarytų nusikaltimų aptarinėjimu. Pokalbiuose kalbama ne tik apie konkrečius planus įsigyti ginklÄ ir Å¡audmenis, apie planus daryti nusikaltimus panaudojant Å¡aunamuosius ginklus, bet ir aptarinėjami konkretÅ«s veiksmai, kurie iÅ¡ esmės atitinka Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Å iame kontekste pažymėtina, kad tuose pokalbiuose T. T. pasižymi ne mažesniu nei J. B. aktyvumu. 2013-03-04 pokalbio metu T. T. sako: „darysime rytoj“, J. B.: „bÅ«tinai“, T. T.: „darysime kaip aÅ¡ sakau, tu – iÅ¡ Å¡ono, lochas – gale, nuvažiuosime kur toliau, tu jį „užversi“, J. B.: „kad tik pataikyti“, T. T.: „šaudyk į pilvÄ , ir kontrolinį į galvÄ â€œ, J. B.: „reikia taupyti Å¡ovinius, yra tik 16“. Po to, T. T. siÅ«losi pats nuÅ¡auti šį „lochÄ â€œ, o J.

B. sako, kad nori padaryti pats. T. T. siÅ«lo traukti burtus, o J. B. sako: „pirma – aÅ¡, po to – tu“. Å is pokalbis liečia planÄ rytdienai, t.y. 2013-03-05. 2013-03-06 pokalbio metu T. T. sako : „žiÅ«rėk, kÄ kompe radau, morgas, morgas tam „lochui“ Å¡viečia, J. B.: „galim imti“, T. T.: „tarkis Å¡iai dienai“, J. B.: „ne, rytoj“, T. T.: „aÅ¡ jį užversiu“, J. B.: „tu – už vairo, o aÅ¡ jį „užversiu“, T. T.: „ok“. 2013-03-08 J.

B. ir T. T. susipažino su praneÅ¡imu apie nuo 18.30 val. dingusį žmogų, aptarė, kad yra žmona, kuri greitai suras sau kitÄ vyrÄ , tik vaikų gaila. Pokalbis baigiasi žodžiais: „kas buvo, tas buvo ir gerai, o dabar – kelias, kelionė, laisvė“. IÅ¡ 2013-12-10 specialisto iÅ¡vados (2 t., 92-97 b. l.) matyti, kad tyrimui pateiktuose kompiuteriuose yra programa, skirta bendravimui internetinio tinklo pagalba. SusiraÅ¡inėjimo iÅ¡klotinė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-10 patvirtina, kad J.

B. ir T. T. buvo aptarę bendro susitarimo ribas. Kompiuterio Nr. (duomenys neskelbtini) standžiajame diske įdiegtos naršyklės kataloge yra išsaugotas prisijungimo vardas (duomenys neskelbtini) ir slaptažodis (necenzūrinis žodis). CD laikmenos apžiūros metu „Skype“ susirašinėjimuose tarp J. B. ir T. T. faile „(duomenys neskelbtini) pokalbiai“ ir T. T. faile „(duomenys neskelbtini) pokalbiai“ yra failas pavadintas „ginklai“ ir jame 7 nuotraukos, kurios buvo atspausdintos ir pridėtos prie apžiūros protokolo (2 t., 99-107 b.l.).

Nuotraukose pavaizduoti J. B. ir T. T. su ginklu rankose. 2013-02-19 pokalbio metu J.B. sako: „trumpiau sakant, sakau visÄ planÄ . Jeigu rytoj Å¡ie gaidžiai duos mums 2000 Lt, perkame bÅ«gnÄ , užsakome „valerÄ â€œ, tÄ pačiÄ dienÄ važiuojame to juodo BMW į (duomenys neskelbtini), jį „užverčiam“, tu atsisėdi prie vairo, aÅ¡ į galÄ , aÅ¡ jį „užverčiu“, paimsime iÅ¡ jo viskÄ , ten mažiausiai bus telefonai, visos kortelės, svarbiausia – pasas, paskui jis pravers.

Paskui iÅ¡kviečiame supirkėjÄ , susitarsime susitikti prie (duomenys neskelbtini), supirkėjÄ už 20000 Lt, neva pamatys, kad automobilis yra, jis iÅ¡eis, kai atsiskaitinės, aÅ¡ jį j... (necenzÅ«rinis žodis). Ir taip kokius 3 supirkėjus, tÄ patį BMW į LatvijÄ paskui iÅ¡siųsime, dar ten užsidirbsime pinigų. Ten „grochnim“ (rusų žodyno kalboje – nužudysime) pora supirkėjų. O paskui viskas bus legaliai, patys supirkinėsime automobilius ir į (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę suvarinėsime.“ T.

T. sako; „Planas – chuliganas, jėga.“ (2 t., 153 b. l.). 2013-02-22 pokalbio metu T. T. sako: „O gali „valerÄ â€œ paskolinti? J. B.: „O kam tau?“ T. T.: „Gal kokį kvailį su „valera“ pagÄ sdinsiu“. 2013-02-26 pokalbio metu T. T. sako: „Rytoj susitiksime (duomenys neskelbtini), pakalbėsime, paimk „vikÄ â€œ ir „valerÄ â€œ, „emkos“ neimk, ir, jei važiuosime į (duomenys neskelbtini), vairuotojas supras, bÅ«tinai paimk portfelį.“ J.

B. sako: „Gerai, reikės rytoj ryte jiems skambinti, susitarti dėl susitikimo.“ 2013-02-28 pokalbio metu T. T. sako: „Paskambink dabar, susitark, jeigu kÄ , Å¡iandien užversime.“ J. B. sako: „AÅ¡ įmečiau du skelbimus dėl BMW po 30000 Lt į (duomenys neskelbtini), Å¡io automobilio numerius, jeigu kartais papraÅ¡ys, turi pažiÅ«rėti per RegitrÄ (2 t., 163 b. l.). Pokalbio 2013-02-28 metu T. T. sako: „O tai kÄ , rytoj tų mulkių neversime?“ J. B. atsako: „Ne, Å¡eÅ¡tadienį, po pietų, sukeisime raktÄ , paskui važiuosime pasiimsime BMW.“ T.

T. „Vėl tiek laukti, po velnių.“ J. B.: „Geriau pakentėk, negu paskui kalėjime tÅ«noti ir kasdien galvoti, koks aÅ¡ buvau kvailys.“ T. T.: „O aÅ¡ ir dabar – iÅ¡protėjęs.“ J. B.: „AÅ¡ – negeresnis“. Turėčiau aÅ¡ „vikÄ â€œ, „valerÄ â€œ, „emkÄ â€œ, jau seniai būčiau „užvertęs“ ir važinėčiau su Audi A8 ar „bumer“ 750, salone merginos, kiÅ¡enėje pinigai, rankoje viskis.“ T. T.: „Nežinau, tau spręsti, bet aÅ¡ už 800 Lt žmogaus neversčiau, nežinau, kaip tu? Už 30000 Lt suprantu, tiesiog man patinka, kai viskas puiku ir policija neturėtų už ko prisikabinti, kad ne 10 dienų gerai pagyventi, o po 10 metų kalėjime sėdėti.“ (2 t., 165 b. l.). 2013-03-05 pokalbio metu J.

B. sako: „AÅ¡ radau BMW ir susitariau rytoj penktÄ .“ T. T.: „Įmesk nuorodÄ . Žinai, o ten dar pagalvė paruoÅ¡ta, įtaria, kad ilgai, ilgai miegos. Galima atjungti navigacinį blokÄ ir „paimti“, man jis geresnis negu septintukas, nors ir tas ir tas puikus. Bet man merginos jo gaila, o tos papÅ«gos negaila, nes jis kvailas vaikÅ¡tantis padaras. Gal susitinkam, pasižiÅ«rėsime, kaip „vika“ Å¡audo.“ (2 t., 169 b. l.).Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad ne jis, o J. B. pirko Å¡aunamuosius ginklus, kad J.

B. Å¡audė į namÄ , pravažiuojančius automobilius, kad J. B. nuÅ¡ovė A. M., neÅ¡alina apelianto atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Apeliantas pripažįsta, kad visų nusikalstamų veikų darymo metu buvo kartu su J. B., važinėjo kartu su juo, atskirais atvejais vairavo automobilį, kartu įsibrovė į A. M. namÄ , J. B. pagal susitarimÄ apsimetus automobilių pirkėju, kartu vyko į (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo aikÅ¡telę ir dalyvavo apžiÅ«rint R. K. automobilį bei į susitikimÄ su D.

U. dėl jo automobilio pagrobimo, kartu vyko į susitikimÄ su automobilio BMW savininku A. M., apsimestiniam iÅ¡bandymui vairavo šį automobilį, jame J. B. nuÅ¡ovus A. M., lavonÄ kartu su J. B. paslėpė. Minėta, kad teismas, įvertinęs tiek apelianto parodymus, tiek kitus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisingai įvertino jo vaidmenį kaip bendrininko darant nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino, jog J. B. ir T. T. nusikalstamas veikas susitarė daryti, jų darymo eigÄ aptarė abu ir veikė organizuota grupe.Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Šioje byloje nuteistųjų susitarimas – tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas – reiškėsi išankstiniu susitarimu daryti nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos eigos, ginklų panaudojimo aptarimu, todėl konstatuotina, kad apeliantas veikė tyčia, jis suvokė, kad dalyvauja kartu su J. B. darant nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad T. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir jo kaltė įrodyta.Nuteistasis T. T. apeliaciniame skunde argumentų, ginčijančių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijÄ , nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T.

T. nusikalstamoms veikoms, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis – BK 21 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas; 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas; 180 straipsnio 3 dalis; 21 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis (du nusikalstamos veikos epizodai); 21 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 3 dalis; 253 straipsnio 2 dalis (du nusikalstamos veikos epizodai); 187 straipsnio 2 dalis (trys nusikalstamos veikos epizodai); 284 straipsnio 1 d. (keturi nusikalstamos veikos epizodai); 214 straipsnio1 dalis; 302 straipsnio 1 dalis, baudžiamieji įstatymai (baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos) pritaikytos tinkamai.

Tačiau kvalifikuojant nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (R. K. epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (P. L. epizodas), BK 21 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje (D. U. epizodas) ir BK 180 straipsnio 3 dalyje (A. M. epizodas), teismas be pagrindo nurodė ir BK 25 straipsnio 3 dalį (organizuota grupė), nes organizuota grupė yra šias veikas kvalifikuojantis požymis, todėl BK 25 straipsnio 3 dalies nurodymas yra perteklinis. Kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, taip pat yra padarytos nuteistiesiems T.

T. ir J. B. veikiant organizuota grupe ir jos kvalifikuotos teisingai. Taigi, teismas, kvalifikuodamas apelianto nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normÄ , todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiÅ¡ka situacija nustatyta ir kvalifikuojant nuteistojo J. B. nusikalstamas veikas, todėl tais pačiais pagrindais keistinas ir J.

B. nuosprendis.Nuteistojo T. T. apeliaciniame skunde suformuluotas ir alternatyvus praÅ¡ymas – sumažinti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį.Å is praÅ¡ymas atmestinas.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, teikdamas tokį praÅ¡ymÄ , jo nekonkretizuoja, t.y. nenurodo už kuriuos nusikaltimus paskirtas bausmes praÅ¡o suÅ¡velninti, iÅ¡skyrus tik A. M. nužudymo epizodÄ , ir mano, jog už šį nusikaltimÄ jam paskirta bausmė per griežta.Teismas, T. T. skirdamas bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovavosi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgė į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Minėta, kad teismas nustatė, jog T. T. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. BK 58 straipsnyje yra nurodyta, kad bendrininkams bausmės skiriamos bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas vaidmenį, pobÅ«dį, iniciatyvÄ , pastangas siekiant sumanymo tikslų ir pan.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas T. T. paskyrė mažesnes nei bendrininkui J. B. bausmes, pripažįsta, jog bausmės buvo individualizuojamos ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jos laikytinos atitinkančiomis bausmės paskirtį.Konkretizuojant bausmės skyrimÄ už tyčinį nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis (A. M. nužudymo epizodas), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas T. T. paskyrė bausmę taip pat jÄ individualizuodamas.

Skiriant bausmę už Å¡io, labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimo padarymÄ , nustatant skirtinos bausmės dydį, reikÅ¡minga buvo tai, kad T. T. buvo teistas, baustas administracine tvarka, iki Å¡io nusikaltimo jau buvo padaręs kitas nusikalstamas veikas ir nusikalto esant sunkinančiai atsakomybę aplinkybei (veikdamas organizuota grupe). Teisėjų kolegijos nuomone, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, nėra aiÅ¡kiai per griežta ir atitinka bausmės paskirčiai.Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai S. M. priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžiu, praÅ¡o jį sumažinti.Å is praÅ¡ymas taip pat atmestinas.

Apskųstuoju nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų T. T. ir J. B. solidariai priteista nukentėjusiajai S. M. 41 184 Eur neturtinei ir 2 328,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliantas T. T. praÅ¡ydamas mažinti nukentėjusiajai priteistÄ ieÅ¡kinį, nekonkretizuoja su kuria civilinio ieÅ¡kinio dalimi – dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo nesutinka ir nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių savo praÅ¡ymÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiosios S. M. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Teismas įsitikino, kad po vyro nužudymo, nukentėjusiajai S. M. liko ilgalaikių liekamųjų reiÅ¡kinių, ji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , neteko vyro, sÅ«nus neteko tėvo. Neturtinę žalÄ S. M. įvertino 300 000 Lt, turtinę žalÄ â€“ 10 680,94 Lt. Turtinės žalos buvimas ir dydis pagrįstas pateiktais kvitais, restorano „Sandra“ sÄ skaita, laidojimo paslaugų ir reikmenų užsakymo lapu, pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 918, pirkimo pardavimo kvitu.

Teismas iÅ¡ 10 680,94 Lt sumos minusavo 520 Lt, kaip gautÄ kompensacijÄ , ir 1040 Lt – kaip gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ bei 180 Lt iÅ¡laidų už alkoholinius gėrimus. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose ir pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusioji S. M. patyrė neturtinę žalÄ , kuri vertintina 150 000 Lt (43 443 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog Teisingumo ministerijos sprendimu nukentėjusiajai S. M. buvo iÅ¡mokėta 7 800 Lt (2 259 Eur) neturtinei žalai atlyginti, tokiu dydžiu sumažino priteistinÄ neturtinei žalai atlyginti sumÄ ir pagrįstai iÅ¡ kaltinamųjų J.

B. ir T. T. solidariai priteisė 41 184 Eur sumÄ bendrais nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Sutiktina ir su teismo iÅ¡vada, kad nors kaltinamieji didesnių pajamų ir vertingesnio turto neturi, tačiau yra jauni, darbingi, todėl turės galimybę žalÄ atlyginti ateityje.Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors tenkinti nuteistųjų J. B. ir T. T. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, tačiau nustačius baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos netinkamÄ taikymÄ kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas, nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. (J. B.) ir T. T. (T. T.) nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (R. K. epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (P. L. epizodas), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį ( D. U. epizodas) ir BK 180 straipsnio 3 dalį (A.

M. epizodas) pakeisti paÅ¡alinant nuorodÄ Ä¯ BK 25 straipsnio 3 dalį kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas.             Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                    Elena Vainienė Teisėjai                                                                              Regina Gaudutienė                                                                               Linas Žukauskas