3dd7130f-e432-4e3c-958f-aa89970bb9d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-1208-535/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Miliuvienės ir Jolantos Vėgelienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atstovės atstovei Eglei Korkutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos skundÄ atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl iÅ¡vados panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija) kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2020-06-19 vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. 4S-552 (toliau – Vertinimo iÅ¡vada);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2020-04-08 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė pirkimo „Projektavimo ir statybos darbų pirkimas TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“ (toliau – Pirkimas) sÄ lygas. Tarnyba atliko Direkcijos vykdomo vieÅ¡ojo Pirkimo vertinimÄ ir nustačiusi, kad Direkcija pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Ä®statymas) 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies reikalavimus, Vertinimo iÅ¡vadoje įpareigojo nutraukti PirkimÄ . Ä®statymo pažeidimai konstatuoti dėl to, kad Direkcija: 1) neskaidydama Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rÅ«Å¡is (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydama prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas;

2) Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ . PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Pirkimo objektÄ sudaro modeliavimas, projektavimas ir statybos darbai, kurie yra finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktÅ«ros plėtra“ 06.2.1-TID-V-510 priemonę „Laivybos sÄ lygų vandens transporte užtikrinimas“ (toliau – Priemonė) ir jie reikalingi TEN-T tinklo keliui E41 modernizuoti.

PareiÅ¡kėja teigia, kad minėti darbai neiÅ¡skaidyti pagrįstai, kadangi teisės aktuose nenustatyta pareiga pirkimo objektÄ iÅ¡skaidyti į dalis. Vadovaujantis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 28 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, matyti, kad įstatymų leidėjas tikslingai Ä®statyme ir VPÄ® nustatė skirtingÄ reglamentavimÄ , įvertinus perkančiųjų subjektų Å«kinės veiklos specifikÄ bei apimtis, dėl ko Direkcija, atlikdama PirkimÄ ne pagal VPÄ®, o pagal Ä®statymo nuostatas turi teisę pati spręsti dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis, tačiau to daryti neprivalo, kaip neprivalo ir pagrįsti savo sprendimo dėl Pirkimo objektų neiÅ¡skaidymo.

Tokį Ä®statymo aiÅ¡kinimÄ pripažįsta ir pati Tarnyba, kuri Vertinimo iÅ¡vados 3 lape nurodė, kad perkantieji subjektai Ä®statymo nėra įpareigojami skaidyti pirkimus, savo 2019-12-09 laiÅ¡ke nurodė, jog Å¡is reikalavimas nėra taikomas perkantiesiems subjektams, taip pat 2020-04-24 laiÅ¡ke nurodė, kad nors pagal Ä®statymÄ nėra pareigos tokiu atveju skaidyti pirkimo į dalis, tačiau, Tarnybos nuomone, toks Pirkimo objekto skaidymas leistų padidinti tiekėjų konkurencijÄ . Atsižvelgiant į Å¡iuos vertinimus, Viešųjų pirkimų komisija 2020-04-01 patvirtino Pirkimo sÄ lygas, nutardama, kad nėra galimybės iÅ¡skaidyti Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis.

Tarnyba 2020-06-01 raÅ¡tu Nr. 4S-495 pareikalavo Direkcijos nurodyti priežastis, dėl kurių Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis. Direkcija 2020-06-09 raÅ¡tu Nr. 2S-195 (toliau – RaÅ¡tas) nurodė Tarnybai Pirkimo objekto neskaidymo priežastis ir argumentus, kad perkant projektavimo ir statybos darbus atskirai ir atskiriems tiekėjams bei rangovams esant atsakingiems tik už savo techninius ar kitokio pobÅ«džio sprendinius, bÅ«tų neįmanoma aptarti jų tarpusavio sÄ veikos ir atsakomybių ir taip užtikrinti Direkcijos tikslÄ â€“ gauti kokybiÅ¡kÄ rezultatÄ bei pasiekti sinerginį vientiso projekto efektÄ .

BÅ«tinumÄ neiÅ¡skaidyti Pirkimo objekto grindė ir prie skundo pridėta technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 iÅ¡vada (toliau – IÅ¡vada), kuri pagrindžia, jog iÅ¡skaidžius Pirkimo objektÄ , pirkimo sutarčių vykdymas taptų itin brangus ir sudėtingas techniniu požiÅ«riu. Dėl Å¡ių priežasčių Pirkimo sÄ lygomis nebuvo siekiama dirbtinai riboti tiekėjų varžymosi. Todėl nepagrįsta Tarnybos Vertinimo iÅ¡vada, jog Pirkimo sÄ lygomis dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami pirkimų principai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba iÅ¡vadÄ , jog rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus ir pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiÅ«lymÄ , padarė remdamasi vienintele faktine aplinkybe, jog prie Pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, tačiau pasiÅ«lymÄ pateikė tik vienas tiekėjas. Tai savaime nereiÅ¡kia, jog tik vienas tiekėjas atitiko Pirkime nurodytus reikalavimus ir turėjo galimybę pateikti Pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ , kadangi pasiÅ«lymo nepateikimÄ galėjo nulemti eilė kitų subjektyvių, nuo tiekėjo valios priklausančių priežasčių.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , spręstina, kad net ir laikant, jog Pirkimo objekto neiÅ¡skaidymas į dalis galėjo nulemti mažesnį tiekėjų skaičių, tai savaime nereiÅ¡kia, jog toks Pirkimas yra neteisėtas, kadangi RaÅ¡tu nurodė Tarnybai priežastis, lėmusias bÅ«tinybę neskaidyti Pirkimo objekto į dalis. Tarnyba, prieidama prie iÅ¡vados, kad modeliavimo rezultatams pasiekti visiÅ¡kai nebÅ«tina įrengti pačių bunų, norint įvertinti jų poveikį, neįvertino pagrindinio aspekto (modeliavimo darbų specifikos), lemiančio bÅ«tinybę pastačius bunas, įvertinti jų daromÄ efektÄ ir poreikį keisti vagoje (jos ruože, ilgesniame ar trumpesniame) vykstančius hidrodinaminius procesus, statant papildomas bunas tarp jau pastatytų ar keisti jų parametrus (daromi pokyčiai ruožo viduje), taip pat modeliavimo bÅ«du analizuoti jau sutvarkyto ruožo poveikį kitiems ruožams (iÅ¡ esmės – žemiau esantiems).

Nemuno upės vaga nuolat plukdomi neÅ¡menys (iÅ¡ aukščiau, iÅ¡ upės dugno, krantų), kurie nusėda upės dugne ar pakrantėse, performuodami kranto linijÄ , upės vagÄ (kuri dažnai bus laivakelio vidurys) ir jos dugnÄ , ant kurio ir yra statoma buna (sujungta su krantu). Upės vagos performavimas vyksta ir vyks projekto vykdymo metu dėl esamų bunų nuolatinių pokyčių (jų nuardymo, iÅ¡plovimų ties bunomis ir t. t.). Modeliavimas turi praktiniu aspektu tarnauti statybai ir bÅ«ti vienu iÅ¡ esminių veiksnių siekiant užtikrinti projekto rezultatÄ (reikiamas bunų kiekis ir jų parametrai), kurio veiksmingumas tikrinamas modeliavimo bÅ«du.

Taigi Å¡i Tarnybos iÅ¡vada ne tik nepagrįsta objektyviais duomenimis, bet ir prieÅ¡tarauja Pirkimu siekiamų įsigyti modeliavimo darbų specifikai ir tikslui. PareiÅ¡kėja teigia, kad Tarnyba taip pat priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados, jog tarp trijų Pirkimo objektÄ sudarančių sudedamųjų dalių nėra tokio nenutraukiamo ryÅ¡io, dėl kurio nebÅ«tų galima PirkimÄ skaidyti į dalis. Statybos darbų sudėtingumÄ pagrindžia jau vien planuojama Pirkimo kaina (28 145 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)).

Vykdant projektÄ aktualus yra nuoseklumas tarp visų trijų sudedamųjų dalių – modeliavimo, projektavimo ir statybos. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad modeliavimas yra projektavimo įrankis, užtikrinantis, kad projektuotojas suprojektuos bunas taip, kad jos reikiamai reguliuos upėje vykstančius ir vyksiančius hidrodinaminius procesus, tai yra užtikrins upės vagoje reikiamus laivakelio matmenis, bus iÅ¡vengta krantų erozijos, upės dugno ardymo, tų pačių bunų (esamų ar pastatytų naujų) griovimo.

Pirminis modeliavimas parodys projektuotojui projektavimo kryptis, toliau sekantis modeliavimo etapas nurodys bunos galimÄ padėtį, jos aukÅ¡tį, posÅ«kį pagal kranto linijÄ , pagal tai projektuotojas projektuos bunos konstrukcijÄ , patikrins skaičiavimais jos stabilumÄ , parinks reikiamÄ bunos medžiagÄ (jos frakcijÄ , sluoksnius, tvirtinimÄ ), projektuos kaip buna (jos Å¡aknis) bus įkomponuota į krantÄ , kaip suformuota bunos galva. Pagrindiniai fiziniai bunos vaizdo parametrai perkeliami ir patikrinami modelyje, kas svarbiausia ne pavienės bunos, o viso projektuojamo ruožo.

Vėliau, darant papildomas intervencijas į vagos formavimÄ bunomis, kurios nebuvo projektuotos dėl to, kad siekiama ekonomiÅ¡kumo ir taupymo, naujų papildomų bunų situacija vėlgi tikrinama modelyje ir atliekamas projektavimas. Å io projekto tikslas bÅ«tų artėti prie geriausios situacijos palaipsniui, pirmiausiai atliekant darbus ruožų atkarpų blogiausiose vietose, kur laivyba (turime galvoje krovininę laivybÄ ) praktiÅ¡kai dabar negalima sausmečio metu, ir projekto finansavimo ribose pasiekti kuo geresnių rezultatų visame ruože, rekonstruojant ar statant naujas bunas ir sÄ lyginai neblogose upės atkarpose, tačiau kur modeliavimas parodys tokį poreikį.

Taigi, akivaizdu, jog Nemuno upės atveju, Å¡ios trys Pirkimo dalys yra neatsiejamos. Atsižvelgiant į Nemuno upės hidrodinamikÄ ir upėje vykstančius nuolatinius procesus, praktiÅ¡kai yra neįmanoma, jog kartÄ sumodeliavus ir suprojektavus bunas, situacija nesikeis. Ji keisis, todėl labai svarbu, kad projekto veiklos bÅ«tų vykdomos kaip galima artimesniais terminais, kad nuo modeliavimo – projektavimo iki užbaigtos statybos bÅ«tų kuo mažesnis laiko tarpas. Nemuno upė per daug svarbi, kad nebÅ«tų iÅ¡laikoma statybos eigos vientisumo ir neatsiejamumo nuo modeliavimo ir projektavimo, kas pagrindžia bÅ«tinumÄ visus tris objektus įsigyti vienu pirkimu.

Nurodo, kad Direkcija patenka į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOÄ®) 1 priede pateikiamÄ Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sÄ raÅ¡Ä , kaip įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų kelius, ir yra laikoma strateginę reikÅ¡mę valstybės interesams turinčia ir svarbiÄ visuomenei (vieÅ¡ajam interesui) veiklÄ vykdančia įmone (NSUSOÄ® 2 str. 8 d. 1 p.), todėl nesutikimÄ su Vertinimo iÅ¡vada grindžia ir vieÅ¡uoju interesu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengta 2016 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens kelių priežiÅ«ros ir tinkamų sÄ lygų laivybai sudarymo vertinimo ataskaita, susisiekimo ministro 2020-02-11 įsakymu Nr. 3-72 patvirtintu susisiekimo ministro valdymo sričių 2020–2022 metų strateginiu veiklos planu (toliau – Strateginis veiklos planas), TEN-T vidaus vandenų kelias E41 yra vienas svarbiausių tarptautinės reikÅ¡mės vidaus vandenų kelių, o vienas svarbiausių darbų yra Å¡io kelio modernizavimas.

Pagal Strateginio veiklos plano IV skyriaus 4 lentelę, TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas iÅ¡ esmės bus vykdomas tik Europos SÄ jungos lėšomis, kadangi Å¡alis pati finansuoti tokio projekto neturi galimybių. Finansavimas vykdomas pagal Priemonę, kuri yra pasibaigusi, dėl ko, neįvykdžius finansavimo sÄ lygų dėl nutraukto Pirkimo ir praradus visÄ ar dalį Europos SÄ jungos finansavimo, Direkcija nebeturės galimybės gauti finansavimo Å¡iems darbams atlikti antrÄ kartÄ , dėl ko Lietuva praras galimybę modernizuoti vienÄ svarbiausių tarptautinės reikÅ¡mės TEN-T tinklo keliÄ E41, t. y. bus pažeistas vieÅ¡asis interesas.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Tarnybos kompetencija apsiriboja viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimu, tačiau neapima statinių klasifikavimo, jų sudėtingumo vertinimo, kas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija, todėl nesutinka, kad Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, Direkcija dirbtinai apribojo tiekėjų konkurencijÄ , dėl ko buvo pažeista Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalis.

Tarnyba, neturėdama tam kompetencijos, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog į kvalifikacijos apimtį nepatenka hidrotechniniai statiniai, kaip pvz. jÅ«ros naftos ir dujų gavybos statiniai, kurie yra „technologiÅ¡kai sudėtingi“ ir Å¡ios iÅ¡vados nepagrindė objektyviais duomenimis. PareiÅ¡kėja teigia, kad vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus „ypatingieji statiniai“ antrajame skirsnyje pateikto ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sÄ raÅ¡o 14–16 punktais ir VI skyriaus „nesudėtingieji statiniai“ antrajame skirsnyje pateikto nesudėtingųjų statinių sÄ raÅ¡o 3 lentelės 4.1 ir 4.2 punktais, hidrotechnikos statiniai laikomi inžineriniais statiniais, kurie neatitinka ypatingųjų statinių parametrų, ir pagal nesudėtingųjų statinių sÄ raÅ¡e nurodytus parametrus laikomi nesudėtingais statiniais.

Ginčo statiniai gali bÅ«ti priskiriami tiek ypatingiesiems, tiek nesudėtingiesiems statiniams. Jei tiekėjas, turi kvalifikacijÄ , įgytÄ statant tokius hidrotechnikos statinius, kaip jÅ«ros naftos ir dujų gavybos statiniai, savaime nereiÅ¡kia, jog toks tiekėjas turės labai aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ . Statant Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nurodytus konkrečius hidrotechnikos statinius, tiekėjas kvalifikacijÄ gali bÅ«ti įgijęs tiek statant juos kaip nesudėtinguosius, tiek kaip ypatinguosius statinius (priklausomai nuo jų techninių parametrų), todėl nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta Tarnybos iÅ¡vada, jog apibrėžus konkrečius hidrotechnikos statinius, kuriems kvalifikacija turi bÅ«ti įgyta, gali susidaryti situacija, jog labai aukÅ¡tÄ kompetencijÄ turintis tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad vadovaudamasis Ä®statymo 59 straipsnio 1 dalies, VPÄ® 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 47 straipsnio 1 dalies, 50, 51 straipsnių, Tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 21 punkto nuostatomis, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad, vykdydamas PirkimÄ ir nustatydamas pirkimo objektui įgyvendinti reikalingus kvalifikacijos reikalavimus, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas.

Siekiant įsigyti Pirkimo objektÄ , susijusį su bunų rekonstrukcija ar nauja statyba, aktualu, kad tiekėjas turėtų kvalifikacijÄ statant hidrotechnikos statinius, o konkrečiai – krantosaugos bei upių vagotvarkos statinius, todėl Pirkimo sÄ lygose nurodęs, jog tiekėjas turi bÅ«ti įgijęs kvalifikacijÄ statant konkrečius hidrotechnikos statinius, bei įvardinęs tuos statinius, kurie savo paskirtimi iÅ¡ esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad reikalavimai vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniams nustatyti STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai.

Pagrindinės nuostatos“ XVIII skyriaus „Vidaus vandenų laivybos HTS“, o jūros naftos ir dujų gavybos statiniams keliami reikalavimai išskiriami visiškai atskirame skyriuje – XIX skyrius „Jūrų HTS“. Vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniams (o konkrečiai upės vagotvarkos ir krantosaugos statiniams, ir bunoms) keliami visiškai kitokie reikalavimai, nei jūrų hidrotechnikos statiniams. Siekiant įsigyti su vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statiniais – bunomis – susijusius darbus, buvo numatytas būtent su tokiais statiniais susijęs kvalifikacinis reikalavimas.

Nesutinka su Tarnybos iÅ¡vada, kad turintis kvalifikacijÄ , įgytÄ statant jÅ«ros naftos ir dujų gavybos statinius, tiekėjas bus aukÅ¡tos kompetencijos, kadangi turėdamas tokiÄ kompetencijÄ , tiekėjas neturi kvalifikacijos, įgytos statant vidaus vandenų laivybos hidrotechnikos statinius (upės vagotvarkos ir krantosaugos statinius), kas reiÅ¡kia, jog tiekėjas neturi konkretiems Pirkimo objekto darbams, susijusiems su bunų rekonstrukcija ar nauja statyba, reikalingos kvalifikacijos. PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad Vertinimo iÅ¡vada neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi Ä®statymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pareiÅ¡kėjos atviro konkurso bÅ«du vykdyto Pirkimo vertinimÄ ir Vertinimo iÅ¡vadoje konstatavo, kad:

1) neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rÅ«Å¡is (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, pareiÅ¡kėjas neužtikrino konkurencijos, tuo sudarė prielaidas neracionaliai panaudoti lėšas ir dėl to pažeidė Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ ;

2) Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai riboja tiekėjų konkurencijÄ , todėl pareiÅ¡kėjas pažeidė Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovė teigia, kad vadovaujantis Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 40 straipsnio nuostatomis, aplinkybė, jog įstatymų leidėjas perkantiesiems subjektams nustatė ne pareigÄ , o galimybę sudėtinį pirkimo objektÄ skaidyti į atskiras dalis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog perkantieji subjektai turi diskrecijos teisę nuspręsti neskaidyti sudėtinio pirkimo objekto tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad, iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos dalyvauti pirkime didesniam tiekėjų ratui, kas lemtų didesnę konkurencijÄ , bÅ«tų užtikrinti viešųjų pirkimų principai ir pasiektas viešųjų pirkimų tikslas.

Direktyvos 2014/25/ES, kuriÄ Ä¯gyvendinus buvo priimtas Ä®statymas, preambulėje nurodyta, kad vieÅ¡ieji pirkimai turėtų bÅ«ti pritaikyti mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau - MVÄ®) poreikiams, o perkantieji subjektai turėtų bÅ«ti skatinami naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu Komisijos tarnybų 2008-06-25 darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVÄ® daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“. IÅ¡ rekomendacijų, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemÄ suteikti MVÄ® daugiau galimybių dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose, matyti, jog turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kad sutartys gali bÅ«ti skaidomos į pirkimo dalis.

Toks tikslas nurodytas ir Ä®statymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektÄ sudaro tarpusavyje savo esme ir sudėtingumu nelygiaverčiai elementai (modeliavimas, projektavimas, statybos / rekonstrukcijos darbai), todėl tik labai plataus profilio veikla užsiimančiam tiekėjui yra galimybė dalyvauti Pirkime, o kaip parodė Pirkimo ir Å¡io pirkimo objekto ankstesnių pirkimų eiga, rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius Pirkimo objekto elementus ir pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiÅ«lymÄ .

Tiekėjams, kurie yra pajėgÅ«s vykdyti Pirkimo objekto statybos / rekonstravimo darbus, tačiau jų veikla neapima atskiros specifinės modeliavimo srities, kuri yra susijusi su mokslo sritimi ir neturi tiesioginės sÄ sajos su statybos darbais yra nepagrįstai užkertamas kelias dalyvauti Pirkime. Atsakovė pažymi, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog Pirkimas buvo vykdomas keletÄ kartų, o besikartojanti situacija, kai pasiÅ«lymÄ dalyvauti Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, nors matyti, jog tiekėjų susidomėjimas pirkimu buvo didelis (prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Pirkimo sÄ lygos neužtikrino efektyvios, realios tiekėjų konkurencijos, kaip reikalauja Ä®statymas, kas bÅ«tent lėmė tai, jog pagal Pirkimo sÄ lygas pasiÅ«lymÄ galėjo pateikti tik vienas tiekėjas.

Atsakovė nurodo, kad įvertinusi pareiÅ¡kėjos nurodytas priežastis, dėl kurių Pirkimo objektas nebuvo iÅ¡skaidytas į atskiras dalis, tačiau konstatuodama aptariamÄ pažeidimÄ , Taryba rėmėsi nepriklausomo eksperto 2020-05-28 iÅ¡vada, kurioje paneigtos pareiÅ¡kėjos nurodytos Pirkimo neskaidymo priežastys ir padaryta iÅ¡vada, jog tarp trijų konkretaus projekto kritinį keliÄ sudarančių sudedamųjų nėra tokio nenutraukiamo ryÅ¡io, dėl kurio negalima bÅ«tų pirkimÄ atskirti į keletÄ dalių / pirkimų.

Tik pareiÅ¡kėja yra atsakinga už tai, kad bÅ«tų tinkamai parengti konkretaus pirkimo dokumentai, kad vykdant pirkimo procedÅ«ras, pirkimo sutartį bÅ«tų užtikrintas efektyvus ir veiksmingas perkamo objekto įsigijimas, kas bÅ«tent ir leidžia sumažinti netinkamai vykdomos sutarties rizikÄ , todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, susijusiais su vieÅ¡uoju interesu. VisÄ projektÄ vykdant vienam tiekėjui nėra garantuojama, kad tokiu bÅ«du bus iÅ¡vengta minėtos rizikos. Neginčijama aplinkybė, kad Pirkimo sÄ lygose nurodydama, jog tiekėjas turi bÅ«ti įgijęs kvalifikacijÄ statant konkrečius nurodytus hidrotechnikos statinius, pareiÅ¡kėja nurodė tuos statinius, kurie savo paskirtimi iÅ¡ esmės atitinka ketinamas rekonstruoti ar statyti naujas bunas, siekdama, kad tiekėjas turėtų patirties statant tuos statinius, kurie savo paskirtimi sutampa su ketinamais statyti ar rekonstruoti statiniais – bunomis, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų, jog tiekėjas, kuris yra įgijęs patirties statant ir kitus tos pačios srities, t. y. hidrotechnikos, statinius (pvz., jÅ«ros naftos ir dujų gavybos statinius) nebÅ«tų pajėgus atlikti ir bunų statybos / rekonstrukcijos darbus.

Atsakovė 2021-10-26 pateikė teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡ esmės nurodė tuos pačius, kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ argumentus. Akcentavo, jog palaiko visus argumentus ir motyvus, kuriais yra grindžiama Vertinimo iÅ¡vada, taip pat savo pozicijÄ , iÅ¡samiai iÅ¡dėstytÄ Tarnybos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais argumentais. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Vertinimo iÅ¡vados, kuria pareiÅ¡kėja įpareigota nutraukti PirkimÄ („Projektavimo ir statybos darbų pirkimas TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“), teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020-04-08 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė Pirkimo, finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktÅ«ros plėtra“ 06.2.1-TID-V-510 priemonę „Laivybos sÄ lygų vandens transporte užtikrinimas“, sÄ lygas (pirkimo Nr. 480758), kuriuo buvo siekiama modernizuoti TEN-T tinklo keliÄ E41.

Pirkimo kaina 28 145 000,00 Eur be PVM. Tarnyba atliko pareiÅ¡kėjos vykdomo Pirkimo procedÅ«rų vertinimÄ po vokų plėšimo procedÅ«ros, kai sutartis nesudaryta. Vertinimo iÅ¡vadoje Tarnyba nustatė, kad Perkantysis subjektas, neskaidydamas Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rÅ«Å¡is (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydamas prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, ir dėl to pažeidė Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ ;

Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 p. ir 3.4.2 p. nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurencijÄ , todėl Perkantysis subjektas pažeidė Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Ä®statymo pažeidimus, įvertinusi tai, kad Pirkimo sÄ lygų pakeitimas galimai lemtų kitų tiekėjų dalyvavimÄ Pirkime ir nesant galimybės nustatytų pažeidimų iÅ¡taisyti nekeičiant esminių Pirkimo sÄ lygų, įpareigojo Perkantįjį subjektÄ (DirekcijÄ ) nutraukti PirkimÄ .

Tuo atveju, jeigu Perkantysis subjektas vykdys naujÄ pirkimÄ dėl to paties Pirkimo objekto, Perkantysis subjektas turėtų pasirinkti optimalų modelį, atlikti pirkimo dokumentų korekcijas atsižvelgiant į Å¡ioje vertinimo iÅ¡vadoje nustatytus pažeidimus ir pateiktas pastabas, argumentus bei atlikti Å¡iuos rekomenduojamus Pirkimo dokumentų pakeitimus: skaidyti Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis: I dalis. Kompiuterinio modeliavimo paslaugos; II dalis. Projektavimo paslaugos; III dalis. Statybos darbai. Tarnyba taip pat rekomendavo apsvarstyti galimybę skaidyti statybos darbus į smulkesnes dalis pagal techninėje specifikacijoje numatytus I – III etapus, pavyzdžiui, kiekvienÄ iÅ¡ jų siejant su tam tikru baigtiniu rezultatu; nustatyti kiekvienai Pirkimo daliai proporcingus kvalifikacijos reikalavimus; nustatyti (esant poreikiui) tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie suteiktų realiÄ naudÄ Perkančiajam subjektui bei bÅ«tų proporcingi ir suderinti su kitomis Pirkimo dokumentų nuostatomis.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Vertinimo iÅ¡vada, teigia, kad jos vykdoma veikla yra ypatingai svarbi – ji patenka į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priede pateikiamÄ Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sÄ raÅ¡Ä , kaip įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų kelius, ir yra laikoma strateginę reikÅ¡mę valstybės interesams turinčia ir svarbiÄ visuomenei (vieÅ¡ajam interesui) veiklÄ vykdančia įmone. Pirkimo objektas – TEN-T tinklo vidaus vandenų kelio E-41 modernizavimas – yra numatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane ir yra vienas svarbiausių tarptautinės reikÅ¡mės vidaus vandenų kelias, o vienas svarbiausių darbų yra Å¡io kelio modernizavimas. Pirkimo objektas yra finansuojamas Europos SÄ jungos lėšomis, pagal 2014–2020 metų programÄ , kuri yra pasibaigusi, todėl neįvykdžius finansavimo sÄ lygų dėl nutraukto pirkimo ir praradus visÄ ar dalį Europos SÄ jungos finansavimo, pareiÅ¡kėjas nebeturės galimybės gauti finansavimo antrÄ kartÄ . Siekiant vieÅ¡ojo intereso apsaugos, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų bÅ«ti taikomas ne pirkimo nutraukimui, o Europos SÄ jungos piniginių lėšų įsisavinimui ir, atitinkamai, vieno iÅ¡ svarbiausių valstybei projektų – TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimui.

Dėl nustatytų pažeidimų nurodo, kad Å¡iuo atveju Ä®statymas nenustato pareigos skaidyti pirkimÄ Ä¯ dalis, be to rangos darbai ir projektavimas tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas. Nors tai specialusis, lyginant su VPÄ®, teisės aktas, abu įstatymai iÅ¡ esmės panaÅ¡iai reglamentuoja perkančiosios organizacijos teisę parengti pirkimo dokumentus (Ä®statymo 24 str., VPÄ® 24 str.), nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus, Å¡ių reikalavimų nustatymo tikslus, principus (Ä®statymo 32 str., VPĮ 32 str.), techninės specifikacijos nustatymo aspektus (Ä®statymo 38 str., VPĮ 25 str.).

Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai. Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ .

Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintos normos – pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos. Perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekdama Å¡io tikslo, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPÄ® 25 straipsnio 1 dalimi, pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje nurodo perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes ir pasirenka tokius juos apibÅ«dinančius kriterijus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini, kad jos objektyvÅ«s poreikiai bÅ«tų patenkinti. Taigi perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių savybes, tačiau, nustatydama jas apibÅ«dinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

KonkurencijÄ riboja itin aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis, arba tai, kad aukÅ¡tus reikalavimus pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (žr. pagal analogijÄ dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-04-08 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Observis“ v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010-05-04 nutartį civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pažymėtina, kad tiekėjų konkurencijos užtikrinimas, įgyvendinant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų reikalavimus, taip pat yra vieÅ¡as interesas, todėl, esant vieÅ¡Ä jį interesÄ sudarančių aplinkybių kolizijai, pripažįstant, kad vienos iÅ¡ jų konkrečiu atveju yra svarbesnės, tokiÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tina aiÅ¡kiai pagrįsti.

Atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , draudimas riboti konkurencijÄ negali bÅ«ti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebÅ«tų galima, taigi bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011). Teisės teorijoje yra laikomasi pozicijos, kad proporcingumo principas paprastai susideda iÅ¡ tokių elementų: tinkamumas (ar pasirinkta priemonė yra tinkama nustatytam tikslui pasiekti), bÅ«tinumas (ar pasirinkta priemonė yra bÅ«tina, t. y. ar pasirinkto tikslo negalima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis) ir proporcingumas stricto sensu (ar pasirinktos priemonės nauda nėra mažesnė nei saugomo intereso apribojimo keliama žala;

žr. pvz., COHEN-ELIYA M., PORAT I. American balancing and German proportionality: The historical origins. International Journal of Constitutional Law. 2010, 8(2), p. 267. DE VRIES S. A. Balancing Fundamental Rights with Economic Freedoms According to the European Court of Justice. Utrecht Law Review, 2013, 9(1), p. 172. HARBO T.-I. The Function of the Proportionality Principle in EU Law. European Law Journal, 2010, 16(2), p. 165). Kaip minėta, pareiÅ¡kėja teigia, kad Ä®statymas neįpareigoja jos skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, be to nusprendė pirkimo į dalis neskaidyti dėl sudėtingų projektavimo bei darbų kompleksinių sprendinių įgyvendinimo.

Savo pozicijÄ pareiÅ¡kėja taip pat grindžia ir technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 iÅ¡vada. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad Ä®statyme nėra įtvirtinta pareiga skaidyti pirkimÄ â€“ pagal Ä®statymo 40 straipsnio nuostatas, pirkimo skaidymas / neskaidymas į dalis paliktas perkančiojo subjekto diskrecijai. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos diskrecijÄ riboja Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatos, kuriose reikalaujama racionaliai naudoti skirtas lėšas ir draudžiama dirbtinai sumažinti konkurencijÄ .

Byloje pateikta medžiaga nustatyta, kad Pirkimas yra vykdomas jau trečiÄ kartÄ , tiekėjų susidomėjimas juo yra didelis. Visų vykdytų pirkimų atvejais CVP IS prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, bent keletas iÅ¡ jų teikė pastabas ir paklausimus, pretenzijas, tačiau pasiÅ«lymÄ pateikė vienintelis tiekėjas, kaip ir 2-ojo pirkimo atveju. Nustatyta, kad Pirkimo objektÄ sudaro trys pagrindinės sudedamosios dalys: modeliavimas, projektavimas ir statyba. Modeliavimas, kaip nurodo ir pati pareiÅ¡kėja yra pakankamai neįprastas Lietuvos rinkai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad modeliavimas apibrėžiamas kaip esminė ir neatsiejama mokslinės veiklos dalis. Profesionalus modeliuotojas pasitelkia specialius gebėjimus ir metodus tam, kad galėtų gauti įžvalgius, patikimus ir naudingus rezultatus. Vienas pagrindinių mokslinio modeliavimo tikslų yra pritaikyti kiekybinius samprotavimus aplinkos stebėjimui, tikintis pamatyti tuos aspektus, kurių kiti galėjo ir nepastebėti. Dabar modeliuotojai naudoja įvairaus tipo specialiÄ technikÄ , kuri įgalina atrasti tam tikrus realybės aspektus, kurie yra akivaizdÅ«s ne kiekvienam.

Konstatuotina, kad Å¡iÄ specifinę veiklÄ vykdo tam tikri subjektai, susiję su mokslu, o ne su inžinerija ir tuo labiau su statyba, t. y. institutai, universitetai, laboratorijos. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos argumentai, susiję su glaudžiais modeliavimo ir statybos darbų rezultatų ryÅ¡iais, neturi pagrindo, nes net modeliuojant etapais, projektuotinų/įrengtinų bunų poveikis gali bÅ«ti įvertintas pačių bunų neįrengus, t. y. teoriÅ¡kai. Modeliavimo rezultatams pasiekti nebÅ«tina įrengti pačių bunų, norint įvertinti jų poveikį.

Toks poveikis nustatomas modeliuojant, o ne atvirkščiai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įvertinusi tai, kad modeliavimas yra svarbi veikla, kurios rezultatas yra pagrindas konkrečių priemonių projektavimui, t. y. sekančiai veiklai, pagrįstai konstatavo, kad modeliavimo paslaugos turėtų bÅ«ti įsigyjamos, skaidant PirkimÄ Ä¯ dalis arba atskiru pirkimu. PareiÅ¡kėja teigia, kad projekto negalėjo skaidyti dėl tamprių projektavimo ir statybos darbų ryÅ¡ių, planuojant darbų vykdymo grafikÄ ir logistikÄ .

Tačiau paaiÅ¡kinimuose Tarnybai nurodė, kad dėl projekto specifikos, medžiagos, kurios bus reikalingos darbų vykdymui yra aiÅ¡kios – pagrindinė medžiaga skaldytas akmuo ir gargždas, smėlis, žvyras. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai leidžia teigti, kad iÅ¡ Pirkimo dokumentų pakankamai aiÅ¡kiai galima susiorientuoti ne tik medžiagų rÅ«Å¡yse, bet ir kiekiuose, todėl pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimo teiginiai patvirtina pakankamÄ aiÅ¡kumÄ darbų vykdymo grafiko planavimo, medžiagų įsigijimo galimybių analizavimo ir jų transportavimo į statybos objektÄ klausimais net nesant projekto.

Darytina iÅ¡vada, kad statybos darbai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir sÄ lyginai nesudėtingi, t. y. jų atlikimas pagal tinkamai parengtÄ projektÄ neturėtų bÅ«ti problemiÅ¡kas ir komplikuotas. Tarnyba teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose akcentavo, jog tarp trijų ginčo Pirkimo objektÄ sudarančių sudedamųjų dalių nėra tokio nenutraukiamo ryÅ¡io, dėl kurio nebÅ«tų galima Pirkimo skaidyti į keletÄ dalių/pirkimų, kadangi: Modeliavimas yra specifinė veikla, kuriÄ vykdo specifiniai subjektai, susiję su mokslu, o ne su inžinerija ir, juo labiau, su statyba, t. y. institutai, universitetai, laboratorijos.

Modeliavimo esmė yra ta, jog projektuotinų/įrengtinų bunų poveikis gali būti įvertintas pačių bunų neįrengus, t. y. teoriškai, todėl modeliavimo rezultatams pasiekti visiškai nebūtina įrengti pačių bunų, jų poveikis nustatomas modeliuojant, o ne atvirkščiai; Buna, kaip statinys, yra elementarus pylimas, konstruojamas iš tam tikrų medžiagų (akmenų, grunto, žabų, gali būti naudojamas betonas bei gelžbetonis), statybos procesų požiūriu nesudėtingų operacijų ir įprastų mechanizmų pagalba.

Bunų statybos darbai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir sÄ lyginai nesudėtingi, t. y. jų atlikimas pagal tinkamai parengtÄ projektÄ neturėtų bÅ«ti problemiÅ¡kas ir komplikuotas. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tarp trijų Pirkimo objektÄ sudarančių sudedamųjų dalių (modeliavimas, projektavimas ir statyba) nėra tokio nenutraukiamo ryÅ¡io, dėl kurio nebÅ«tų galima Pirkimo skaidyti į keletÄ dalių/pirkimų. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neskaidydama Pirkimo objekto pagal skirtingas veiklos rÅ«Å¡is (kompiuterinis modeliavimas, projektavimas, statybos darbai) į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrino konkurencijos, tuo sudarydama prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui, ir dėl to pažeidė Ä®statymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ .

IÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktų matyti, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai atitinkamai tiekėjui kaip juridiniam asmeniui ir pasitelkiamam statinio projekto vadovui. Nurodyta, kad turima kvalifikacija bÅ«tų įgyta statant konkrečius hidrotechninius statinius: užtvankos ir/ar dambos, ir/ar krantinės ir/ar prieplaukos, ir/ar molai, ir/ar upių vagotvarkos statiniai, ir/ar krantosaugos statiniai, ir/ar bangolaužiai, ir/ar bunos; ir/ar vandens uostų statiniai, t. y. vandens uostų krantinės, ir/ar molai, ir/ar atitveriamos dambos.

Techninės specifikacijos 1.4 punkte „Statybos darbų apimtis“ a papunktyje nurodyta, kad siekiama rekonstruoti ir/ar pastatyti naujas bunas. Techninės specifikacijos 1.8 punkte nurodyta statinių kategorija – neypatingi ir/arba nesudėtingi statiniai. Kategorija tikslinama kiekvienai rekonstruotai ir/ar pastatytai naujai bunai, rengiant statinio projektÄ . STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 10 punkte apibrėžia, kad hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens iÅ¡tekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti.

Užtvankos, dambos, hidroelektrinės, derivacinės elektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kiti hidrotechnikos statinių požymius atitinkantys inžineriniai statiniai.

Ä®vertinus STR 1.01.03:2017 nurodomus statinius, kurie yra laikomi hidrotechniniais statiniais ir pareiÅ¡kėjos Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (bÅ«tų įgyta statant konkrečius hidrotechninius statinius) matyti, kad į nustatytÄ vertinamos kvalifikacijos apimtį nepatenka tokie technologiÅ¡kai sudėtingi hidrotechniniai statiniai, kaip, pvz., jÅ«ros naftos ir dujų gavybos statiniai ir pan. Kvalifikacijos reikalavimais yra siekiama nustatyti, ar tiekėjas bus pajėgus vykdyti sutartį pagal techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai net ir turintis labai aukÅ¡tÄ kompetencijÄ tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus vien dėl to, kad jis neturi patirties statydamas mažiau sudėtingus pareiÅ¡kėjos reikalaujamus statinius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sÄ lygų 3.4.1 ir 3.4.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurencijÄ , todėl pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėja savo pozicijÄ , kad Pirkimo objekto skaidymas negalimas dėl techninių priežasčių, grindžia technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad Pirkimo objekto iÅ¡skaidymas į dalis lemtų nenuspėjamÄ klaidų kiekį ir kad nebÅ«tų pasiektas tikslas pirkimu įsigyti darbus, kurie reikalingi pasiekti tinkamÄ galutinį rezultatÄ modernizuojant E41 vandens keliÄ . Teismo posėdyje liudytoju apklaustas technikos mokslų daktaras A. D. parodė, kad Projekte planuojamų statybų objektas yra nestabilus laike, kadangi susijęs su vandeniu, jo tėkme, krantų erozija.

Kadangi Projekto įgyvendinimo metu vyks nuolatinis veiksmas, todėl suskaidžius projektÄ Ä¯ atskiras dalis, nebus užtikrintas bendras Projekto darbų įvykdymas. Liudytojas tvirtino, kad dėl savo specifikos Projekto skaidymas netikslingas. Teismo įsitikinimu technikos mokslų daktaro A. D. 2020-06-30 iÅ¡vadoje iÅ¡dėstyti hipotetiniai pasvarstymai, spėjimai, mokslininko pateikta nuomonė, kuri nėra patvirtinta konkrečiais faktais, paskaičiavimais, kurie leistų neabejoti mokslininko pateiktu apibendrinimu.

Taip pat pažymėtina, kad A. D. yra technikos mokslų daktaras, tačiau jis nėra kompetentingas vertinti viešųjų pirkimų sÄ lygų ir daryti su Pirkimu susijusių iÅ¡vadų, todėl negalėjo tinkamai įvertinti pareiÅ¡kėjos Projekto atitiktį Ä®statymo ir VPÄ® kontekste. Teismo įsitikinimu, technikos mokslų daktaro A. D. iÅ¡vada, nepaneigia Tarnybos padarytų iÅ¡vadų dėl Ä®statymo nuostatų pažeidimų ir nėra pakankama jas paneigti. Dėl teismo posėdyje liudytojo duotų parodymų, manytina, kad suskaidžius ProjektÄ Ä¯ atskiras dalis, darbų atlikimo sutartyse gali bÅ«ti nustatytos sÄ lygos, kurios užtikrintų tinkamÄ Projekto įgyvendinimÄ .

Dėl Vertinimo iÅ¡vados atitikimo VAĮ reikalavimams teismas pažymi, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio (aktualios redakcijos 10 straipsnio) nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018).

Teismas pažymi, kad Tarnyba Vertinimo iÅ¡vadÄ priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, iÅ¡vada yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvai iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai ir pakankamai. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo akto turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba, priimdama ginčijamÄ aktÄ , veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl Vertinimo iÅ¡vada atitinka jos priėmimo metu galiojusio VAÄ® 8 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad Tarnyba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Vertinimo iÅ¡vadÄ , kurios nėra teisinio pagrindo panaikinti. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Kadangi Å¡iuo sprendimu pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, todėl jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas, nes pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič RÅ«ta Miliuvienė Jolanta Vėgelienė