2018-03-20 Nr. AB-5636-3-62-3-00052-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-203-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00052-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 10000393399 dalį dėl įregistruoto 15 875 Eur muito (A00) priverstinio išieškojimo; 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 10000393955.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 10000393955 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto vykdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. Z. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog muito išieškojimas pareiškėjui ir jo šeimai padarys didelę bei neatitaisomą materialinę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie jam gresiančius sunkumus yra bendro pobūdžio prielaidos, neparemtos pakankamais ir konkrečiais duomenimis.

Teismas taip pat pažymėjo, kad sumokėjus muito mokestį, neatitaisoma žala pareiškėjui negalės būti padaryta, nes patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo sumokėta suma iš valstybės biudžeto bus jam grąžinta.

III. Pareiškėjas A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus apie sunkią materialinę padėtį ir galimas neigiamas pasekmes jo turtui.

Pareiškėjas nurodo, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur, nekilnojamojo turto neturi, o pareiškėjo žmonos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 400 Eur. Pareiškėjas pažymi, kad santaupų, iš kurių galėtų sumokėti išieškomą mokestinę prievolę, neturi, o išieškomo muito suma viršija pareiškėjo ir jo sutuoktinės turimo turto vertę. Pareiškėjas baiminasi, kad antstolio priverstinio vykdymo veiksmai gali būti nukreipti į jam priklausančią areštuotą transporto priemonę ir pareiškėjo sutuoktinės turimą nekilnojamąjį turtą, kuriuos pardavus iš varžytynių ir vėliau gali būti pareiškėjui sugrąžinus išieškotas sumas, nebūtų galimybės atgauti.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepasinaudojo Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir SMK) 45 straipsnyje įtvirtina galimybe visiškai arba iš dalies sustabdyti ginčijamos mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą, kadangi nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, arba dokumentų, įrodančių, jog muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą.

Atsakovas pažymi, kad Kauno teritorinės muitinės priimti ginčo sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo teiginiai dėl neatitaisomos žalos kilimo nepagrįsti leistinais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo A. Z. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 10000393955 vykdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 10000393399 dalį dėl įregistruoto 15 875 Eur muito (A00) priverstinio išieškojimo ir 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 10000393955.

Kauno teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 10000393399 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 7PM190498 įregistruotos mokestinės prievolės“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 1 dalimi, nusprendė nepradėti 482 817 Eur mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 7PM190498, priverstinio išieškojimo, kadangi pareiškėjas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 7PM190498. Atsakovas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 10000393399, vadovaudamasis MAĮ 14 straipsnio 6 dalimi ir SMK 45 straipsniu, taip pat nusprendė vykdyti 15 875 Eur muito (A00) priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 7PM190498 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ bei pavedė Kauno teritorinei muitinei priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, dėl kurių turėjo būti tenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir atsakovo atsikirtimus į atskirąjį skundą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad laikinai nesustabdžius Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 10000393955 vykdymo, priimto gavus pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 7PM190498, neatitaisoma žala bus padaryta pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtui. Pareiškėjo teigimu, antstoliui pradėjus 15 875 Eur muito priverstinį išieškojimą iš varžytynių, gali būti parduotas pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas, kurio vėliau nebebūtų galimybės susigrąžinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą iš esmės grindžia prielaida, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas galbūt bus parduotas iš varžytynių, dėl ko bus padaryta neatitaisoma žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl varžytynių paskelbimo, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja reali galimybė pareiškėjui ir jo sutuoktinei netekti turto. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, dėl tam tikrų antstolio priimtų procesinių sprendimų vykdymo procese. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Be to, byloje nustatyta, jog Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu panaikino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 7PM190498, kurio pagrindu buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 10000393955.

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė