3dd47f4d-e76a-476d-807f-481650eb5a30 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1694-934/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31757-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.7.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Ingai Beiner, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Jonui Rinkevičiui,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,atsakovės V.

K. atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Gaivai Auglienei, Linai Vairei, atsakovo AB „Swedbank“ atstovui advokatui Daliui Baranauskuiviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal bylos pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AB „Swedbank“, „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialui dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – notarė Lilija Šilerienė, notaras Mindaugas Kačergis.

Teismas n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka 1. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, su vėlesniais patikslinimais, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-( 14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. 1-12937); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymÄ Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-01-29 sprendimÄ Nr. 49SK-( 14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-07-16 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav.

Vilniaus m. pardavimo V. K.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-02-24 sprendimÄ Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti valstybei 0,1104 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0383 ha ploto dalį, kuri buvo parduota V.

K. pagal 2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU- (14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. 1-12937); pripažinti negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio (2008-09-30 sutartinės hipotekos lakštas, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas – 01120080025211, sutartinės hipotekos pakeitimo identifikavimo kodai – 20120140026967, 20120160046127, sandorio šalys – V. K., bankas „Danske Bank A/S“, bankas „Swedbank“, AB), 2015-12-09 sutarties dėl verslo dalies perleidimo (notarinio reg.

Nr. K-10734), 2016-06-04 perdavimo-priėmimo akto (notarinio reg. Nr. MK-4500) dalis dėl 0,1104 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos bei hipotekos teisės perleidimo dalyje dėl Å¡io žemės sklypo 0,0383 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir panaikinti Å¡ios hipotekos registracijÄ atitinkamoje dalyje (1 t., b. l. 1-7; 2 t., b. l. 85-92).2. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:             2.1.

Suformavus 383 m2 (0,0383 ha) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuspręsta už rinkos kainÄ (28100 Lt) jį parduoti V. K. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkto pagrindu. 2013-12-11 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. 0101/0157:76 bei Nr. 0101/0157:1440, sujungimo bÅ«du ir patvirtinti Å¡io (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtÄ kadastro duomenų bylÄ . Pastarojo sprendimo pagrindu 2014-04-30 Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas 0,1104 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungimo bÅ«du, bei V.

K. nuosavybės teisė į jį (asmeninė nuosavybė); 2014-05-02 Hipotekos registre buvo pakeisti hipotekos objekto duomenys, vietoje 0,0721 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ant 0,1104 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos registro duomenimis, hipotekos sandoris įregistruotas pagal 2008-09-30 sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ bei VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo registro skyriaus III juridinių faktų registravimo grupės 2014-04-30 praneÅ¡imÄ Nr. H-143 apie duomenų pakeitimÄ Nekilnojamojo turto registre, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas – 01120080025211, sutartinės hipotekos pakeitimo identifikavimo kodas – 20120140026967, sandorio Å¡alys – V.

K., bankas „Danske Bank A/S“. 2016-06-17 Hipotekos registre buvo pakeisti hipotekos kreditoriaus duomenys vietoje banko „Danske Bank A/S“ įraÅ¡ant bankÄ â€žSwedbank“, AB. Pakeitimo pagrindas – „Swedbank“, AB 2016-06-15 praÅ¡ymas Nr. SR/16-15913 įraÅ¡yti duomenis apie hipotekos (įkeitimo) teisės perleidimÄ hipotekos sandoriuose. Hipotekos teisės parleistos pagal 2015-12-09 sutartį dėl verslo dalies perleidimo (notarinio reg. Nr. K-10734) ir 2016-06-04 perdavimo-priėmimo aktÄ (notarinio reg.

Nr. MK-4500), patvirtintus Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio;2.2. 2016-05-18 Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo perleidžiant papildomus žemės plotus fiziniams asmenims prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini);2.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016-06-28 - 2016-06-29 atliko žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei greta esančių papildomų (įsiterpusių) žemės sklypų patikrinimus vietoje bei informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, kad teritorija, kurioje yra suformuoti (prijungti) papildomi žemės sklypai, iki papildomų žemės sklypų suformavimo ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu;

žemės sklypai nebuvo iÅ¡sidėstę siaura juosta, ar griovoje; nors žemės sklypai iÅ¡sidėstę Å¡laite, tačiau Å¡laitas yra nežymus; taigi minėti žemės sklypai neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Nutarimo 2.15 punke, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį bÅ«tų galima parduoti ne aukciono bÅ«du, kaip įsiterpusį žemės sklypÄ ; todėl minėti valstybinės žemės plotai, kurie suformuoti (prijungti) kaip atskiri įsiterpę žemės sklypai, sudarė vienÄ valstybinės žemės plotÄ , kuriame buvo galima suformuoti atskirÄ racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypÄ ;2.3. 383 m2 (0,0383 ha) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU- (14.49.55.)-557 be aukciono buvo parduotas V.

K., pradedant jo formavimo ir pardavimo procedÅ«rÄ buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis, t. y. ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Å is vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo iÅ¡sidėstęs siauroje juostoje, Å¡laite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirÄ racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypÄ ar atskirus žemės sklypus. Be to, Å¡is vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, savo dydžiu žymiai virÅ¡ijo 0,04 ha, t. y. be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytÄ maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, 0,0383 ha (0,0383 ha) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams, o 2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 dėl šio žemės sklypo pardavimo V.

K. prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms, todėl turėtų būti panaikinti. 2.4. Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedūrų atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti ir parduotam žemės sklypui pertvarkyti;2.5.

Pripažinus 2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, V. K. turėtų grÄ Å¾inti 0,1104 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, – atsakovės sumokėtas piniginės lėšas;2.6. Konstatavus, kad atsakovė V. K. 0,0383 ha žemės sklypÄ Ä¯sigijo neteisėto ir niekinio sandorio pagrindu, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė negalėjo teisėtai Å¡io žemės sklypo įkeisti bankui „Danske Bank A/S“, o Å¡is atitinkamai negalėjo teisėtai perleisti sklypo hipotekos teisės bankui „Swedbank“, AB; 2.7.

IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybės ir savivaldybės turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, imperatyvių teisės normų pažeidimas sudarant sandorius dėl valstybės turto turi esminės reikÅ¡mės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų paÅ¡alinimas laikytinas vieÅ¡uoju interesu.

Nagrinėjamu atveju siekiama imperatyvių įstatymo normų pažeidimų paÅ¡alinimo valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims srityje, todėl prokuroro Å¡ioje byloje ginamas interesas neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas;2.8. Be to, ieÅ¡kovo įsitikinimu, vieÅ¡as interesas Å¡ioje byloje pasireiÅ¡kia ir siekiu užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡ojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymÄ , inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti vieÅ¡ojo administravimo vykdymÄ ir viešųjų paslaugų teikimÄ , kad bÅ«tų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos vieÅ¡asis interesas.

Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais atsiranda pagrindas prokurorui inicijuoti bylÄ , susijusiÄ su vieÅ¡ojo intereso gynimu.             3.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , su vėlesniais patikslinimais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti (2 t. b. l. 39-45; 3 t., b. l. 2-10). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:3.1. Atsakovo nuomone valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:76) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo bÅ«ti prijungiamas prie žemės sklypo;3.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorį, neliktų dalies hipotekos objekto, t. y. suformuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:76) bÅ«tų iÅ¡formuotas ir minėta teritorija taptų laisva valstybinė žeme.

Atsakovo nuomone, reikalinga tenkinti visus keliamus ieÅ¡kovo reikalavimus;3.3. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio RokantiÅ¡kių iÅ¡skirstyto į vienkiemius kaimo teritorijÄ priskirtÄ Vilniaus miestui po 1995-06-01 Nacionalinė žemės tarnyba jau yra atkÅ«rusi nuosavybės teises natÅ«ra turėtoje vietoje žemę visiems turintiems teisę ir pateikusiems praÅ¡ymus piliečiams. Buvusio RokantiÅ¡kių kaimo teritorijoje esantys laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-25 raÅ¡tu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-07-05 raÅ¡tu Nr. S16-296.

Vilniaus miesto skyrius 2013-02-25 raÅ¡te Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 nurodyta, kad atsižvelgdami į laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės trÅ«kumÄ Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, siekdami paspartinti naujų žemės sklypų individualiai statybai projektavimÄ , perduodame Jums patikslintus ir papildomus duomenis apie laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, fondÄ , kuriame galėtų bÅ«ti formuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai.

Paminėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai, perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, patenka į miÅ¡ko ir miÅ¡kingÄ sias teritorijas bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja nevirÅ¡ydama nustatytos kompetencijos.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose yra baigusi savo priskirtas teritorijų planavimo funkcijas Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorijoje, nes minėtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra turėtoje vietoje nėra, kaip ir nėra jokių kitų praÅ¡ymų (pvz. asmeninių Å«kių suteikimo) pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba galėtų naudoti ginčo teritorijÄ .4.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 23-27; 3 t., b. l. 14-18). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:4.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama praÅ¡ymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiÅ¡ko) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamÄ urbanistinę situacijÄ , reljefÄ , gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimÄ Ä¯ šį valstybinės žemės plotÄ ;4.2.

Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieÅ¡ įsigaliojant Nutarimo 2016-05-25 redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos. Vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų numatyto reguliavimo. Bendroji teisės akto taikymo laiko atžvilgiu taisyklė yra ta, kad administracinio akto teisėtumas, pagrįstumas, atitiktis teisės aktų, numatytų procedÅ«rų reikalavimams yra vertinama pagal tÄ teisinį reguliavimÄ , kuris galiojo Å¡io akto priėmimo metu, nebent buvo priimtas grįžtamÄ jÄ galiÄ turintis aktas.

Kadangi tuo metu, kai buvo priimti Å¡ioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos, kiekvienas atvejis bÅ«davo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Å¡ioje byloje ginčijamus administracinius aktus;4.4. Civilinėje byloje pateiktas suvestinis skaitmeninis žemėlapis, iÅ¡ kurio matyti, kad per ginčo teritorijÄ eina gatvių raudonosios linijos. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymo Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ 6.6. punktu, gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostÄ , kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymo Nr. Dl-933 33 punktas numato, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamÄ jÄ dalį ir kitus gatvės elementus (Å¡aligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, stovėjimo vietas, tarÅ¡os slopinimo įrangÄ , želdinius ir t.t.; 59 punktas numato, kad lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apÅ¡vietimo tinklai yra sudėtiniai gatvės elementai ir projektuojami tarp gatvės raudonųjų linijų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad statyba tokiame žemės sklype galėtų bÅ«ti labai ribojama arba net apskritai negalima, todėl funkcionalaus sklypo suformavimas ir racionalus jo naudojimas Å¡iuo atveju negalimas. Atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ ;4.5. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. Byloje yra duomenys, kad ginčo žemės plotas buvo parduotas už rinkos kainÄ . IeÅ¡kovas neturi jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas bÅ«tų parduotas už didesnę nei rinkos kainÄ , nes yra įmanomos situacijos, kad aukciono metu, nesusirinkus pakankamai potencialių pirkėjų, sklypas gali bÅ«ti parduotas už mažesnę nei rinkos kaina.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas neturi jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas bÅ«tų parduotas už didesnę kainÄ ;4.6. Jeigu ieÅ¡kovas teigia, kad yra galimybė suformuoti atskirus racionaliai naudojamus sklypus ginčo teritorijoje, jis Å¡iÄ aplinkybę turėtų pagristi įrodymais (specialisto iÅ¡vada ar pan.), tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neįrodė.

5. Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti (1 t., 55-67; 2 t., b. l. 190-199). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:5.1. Žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile iÅ¡sidėsčiusiu privačiu žemės sklypu (taip pat, bet ne tik ir Žemės sklypo) ir Stasio Lozoraičio gatvės, per kurios dali eina gatvės (Stasio Lozoraičio g.) raudonosios linijos. Toks minimo valstybinės žemės ploto iÅ¡sidėstymas, atsakovo vertinimu, vienareikÅ¡miai sÄ lygojo, jog jame formuoti savarankiÅ¡kus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus, nebuvo galimybės;5.2.

Pagal teisinį reguliavimÄ , gatvės raudonosios linijos nužymi žemės juostÄ , kuri skirta tik gatvės ir jos elementų (gatvių statinių, pėsčiųjų ir dviračių takų (Å¡aligatvių), techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinių priemonių, visuomeninio transporto stotelių, automobilių stovėjimo vietų, techninių priemonių nuo tarÅ¡os ir triukÅ¡mo, želdynų, apÅ¡vietimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, drenažo tinklų ir įrenginių ir kt.) tiesimui ir įrengimui.

Tai lemia, kad dalyje minimo valstybinės žemės ploto jokia kita statyba, iÅ¡skyrus gatvės ir jos elementų, yra negalima;5.3. Pagal teisinį reguliavimÄ statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio paaukÅ¡tėjimo kampas didesnis kaip 45°. Šį kampÄ sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės pavirÅ¡iaus taÅ¡ke, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki pastato ar inžinerinio statinio konstrukcijų aukščiausios dalies.

Taigi, teisės aktuose nustatytų normatyvinių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos taikymas tai pat tiesiogiai įtakojo galimybę valstybinės žemės plote, siaura juosta įsiterpusiame tarp privačių žemės sklypų ir Stasio Lozoraičio g., formuoti savarankiÅ¡kus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus;5.3. Aplinkybė, jog ginčo žemės sklypas suformuotas valstybinės žemės plote, siaura juosta įsiterpusiame tarp privačių žemės sklypų ir Stasio Lozoraičio g., lemia, kad sprendžiant dėl Å¡io žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nėra taikoma sÄ lyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu, o esamas žemės sklypas galėjo bÅ«ti padidinamas iki 0.06 ha dydžio laisvos valstybinės žemės plotu.

Taigi, egzistavo visos teisinės prielaidos formuojamÄ Å¾emės sklypÄ padidinti iki 0.06 ha, tačiau Å¡iomis teisinėmis ir faktinėmis galimybėmis pasinaudota nebuvo ir Žemės sklypas 2 suformuotas 0.0383 ha ploto;5.4. Atsakovo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu Å¡i sutartis sudaryta, taip pat kurių pagrindu suformuotas Žemės sklypas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms; 5.5.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį (pagrindinius ir iÅ¡vestinius reikalavimus) grindžia vieninteliu argumentu – neva žemės sklypas neatitinka teisės aktais nustatytų kriterijų ir sÄ lygų, pagal kurias valstybinės žemės plotas gali bÅ«ti pripažįstamas įsiterpusiu ir parduodamas ne aukciono tvarka, t. y. taikant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatytÄ iÅ¡imtį. Todėl konstatavus Å¡io ieÅ¡kovo teiginio neteisėtumÄ , ieÅ¡kinys netenkintinas visiÅ¡kai;5.6. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir jos sudarymo iÅ¡davoje priimti administraciniai aktai, kurių pagrindu suformuotas Žemės sklypas, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ir jo nepažeidžia;5.7.

Atsakovei žemės sklypas yra parduotas už kainÄ , visiÅ¡kai atitinkančiÄ rinkos kainÄ , kuriÄ atsakovė V. K. sumokėjo dar iki Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sumokėdama visas Å¡ios sutarties sudarymo iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡laidas už valstybinės žemės sklypo daiktinių teisių į jį įregistravimÄ ;5.8. Lėšos, gautos už žemės sklypo pardavimÄ lygiomis dalimis buvo paskirstytos į Lietuvos Respublikos valstybės ir Savivaldybės biudžetus, kurios, tikėtina, buvo panaudotos vieÅ¡ojo intereso tenkinimui;5.9.

Be to, žemės sklypo perleidimu atsakovei V. K. iÅ¡ esmės buvo tenkintas valstybės interesas, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykius reguliuoti taip, kad inter alia bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę;5.10. Žemės sklypas naudojamas kaip vientisa teritorija, gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir kitiems, su gyvenamuoju namu, jo eksploatacija bei gyvenamosios aplinkos perbÅ«viu susijusiems statiniams ir įrenginiams statyti/įrengti ir eksploatuoti, ir Å¡iuo metu nėra jokios žemės sklypo dalies, kuri nebÅ«tų naudojama pagal paskirtį.

Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat vienareikÅ¡miai patvirtina, kad visa žemės sklypo teritorija yra naudojama. Galiojančiu teisniu reguliavimu vienareikÅ¡miai patvirtinamas valstybės interesas sudaryti fiziniams asmenims galimybę padidinti namų valdos plotÄ , jeigu tos žemės sklypo dalies nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Žemės sklypo dalis, apimanti ir buvusio Žemės sklypo 2 plotÄ , pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ , numatoma panaudoti individualiai statybai ar konkretiems visuomenės poreikiams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 5 punktas); 5.11.

Sudarydama ginčijamÄ sandori, valstybė, atstovaujama NŽT, garantavo atsakovei V. K., kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į parduodamÄ turtÄ ; 5.12. Atsakovės įsitikinimu, iÅ¡ esmės, ne ginčijamas sandoris ir ginčijami administraciniai aktai, o ieÅ¡kinio reikalavimai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, kadangi lemia papildomas ir nenumatytas iÅ¡laidas valstybei ir Savivaldybei, ir lėšos, kurios galėjo bÅ«tų panaudotos visuomenės interesams tenkinti, turės bÅ«ti panaudotos Å¡iam ginčui spręsti ar jo pasekmėms finansuoti.

Turint omenyje, kad analogiškais ieškiniais yra ginčijami praktiškai visi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, esančių teritorijoje tarp Džiaugsmo ir Stasio Lozoraičio gatvių, įsigijimo sandoriai, numatytina, kad šios išlaidos valstybei ir Savivaldybei gali būti itin reikšmingos. Juolab, kad visi asmenys, įsigiję sklypus, neišvengiamai patyrė išlaidas jų pritaikymui tinkamam naudojimui (žemės darbams; sklypus ribojančių statinių – tvorų perkėlimui; takų, laistymo sistemų, apšveitimo tinklų ir kitų kiemo statinių ir įrenginių statybai/įrengimui ir pan.);5.13.

Net ir tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje, restitucija netaikytina. Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restitucijÄ konkrečiu atveju, turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis); 5.14.

Tuo atveju, jei Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų taikoma restitucija, atsakovės V. K. padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų:5.14.1. Žemės sklypÄ , kaip vientisÄ teritorijÄ gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir kitiems, su gyvenamuoju namu, jo eksploatacija bei gyvenamosios aplinkos gerbÅ«viu susijusiems statiniams ir įrenginiams statyti/įrengti ir eksploatuoti atsakovė valdo, naudoja ir juo disponuoja jau daugiau kaip du metus. Tai itin ilgas laikotarpis, per kurį buvo suformuota Žemės sklypo, kaip vientisos teritorijos infrastruktÅ«ra, pastatyti ir įrengti gyvenamojo namo priklausiniai.

V. K. Žemės sklypu naudojasi nepertraukiamai, kaip vienintelio gyvenamojo bÅ«sto teritorija, jÄ kuria ir puoselėja, formuodama aplinkÄ ir „namų dvasiÄ â€œ. Todėl grÄ Å¾inant žemės sklypo dalį, atitinkančiÄ buvusio žemės sklypo plotÄ , atsakovei bÅ«tų padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Tuo tarpu valstybė, susigrÄ Å¾inusi nuosavybėn žemės sklypo dalį, atitinkančiÄ buvusio žemės sklypo plotÄ , ir grÄ Å¾indama sumokėtÄ Å¾emės sklypo 2 kainÄ , tokios žalos nepatirtų;5.14.2.

Be to, kaip minėta, žemės sklypas ir jame esantis kitas, atsakovei V. K. priklausantis, nekilnojamasis turtas yra įkeistas kredito įstaigai. Todėl reikalaujamos restitucijos taikymas vienareikÅ¡miai lemtų įkaito sumažėjimÄ ir sukeltų neigiamas pasekmes atsakovei V. K., kaip skolininkei (gali bÅ«ti taikoma kredito sutartyje bei hipotekos sutartyje numatyta atsakomybė; atsakovei nepalankiai keičiamos kredito sutarties sÄ lygos ir pan.);5.14.3. IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikytinÄ administraciniams aktams ginčyti ir nepraÅ¡o Å¡io termino atnaujinti, įrodydamas, jog toks termino praleidimas gali bÅ«ti pateisinamas.

Prokurorui vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kaip nurodoma, NŽT ieÅ¡kovui informacijÄ apie tai, neva Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ lygų ir kriterijų pateikė 2016-07-28 raÅ¡tu Nr. 1SD-3757-(9.3), o ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016-08-31. Taigi, formaliai vertinant tik Å¡ias aplinkybes, galima bÅ«tų teigti, kad ieÅ¡kovui taikytinas vieno mėnesio terminas inicijuoti administracinių aktų ginčijimÄ nėra praleistas.

Tačiau, net jei laikytume, kad ieÅ¡kovas ginÄÄ dėl administracinių aktų teisėtumo teisme inicijavo nepraleidžiant vieno mėnesio termino, pažymėtina, jog pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra faktas, jog nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki skundo (praÅ¡ymo) pateikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas;5.14.4. IeÅ¡kovas nepraleido vieno mėnesio termino reikalavimo panaikinti administracinius aktus pateikimui nuo dokumentų gavimo, tačiau ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ teikia dėl administracinių aktų, priimtų dar 2012 m. sausio - 2014 m. vasario laikotarpiu, t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo jų priėmimo, kas laikytina itin ilgu laikotarpiu.

Teisinėje valstybėje negalima situacija, kai galimybė kreiptis į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tampa neribota laiko požiÅ«riu, be to, prokurorui negali bÅ«ti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad praėjus nepateisinamai ilgam terminui nuo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių tarp atsakovų atsiradimo momento, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo negali bÅ«ti nagrinėjami dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo;             5.14.5.

Ä®statymas gina sÄ Å¾iningo asmens, įgijusio turtÄ , teises inter alia ir įkeitimo. Ä®kaito turėtojo sÄ Å¾iningumas taip pat yra preziumuojamas, kol neįrodoma prieÅ¡ingai. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais gali bÅ«ti paneigta Å¡i prezumpcija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bankas buvo sÄ Å¾iningas įkeitimo teisės pirminis turėtojas. Atitinkamai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo neigti banko, kaip dabartinio žemės sklypo įkeitimo teisės turėtojo, sÄ Å¾iningumo ir pripažinti sutartį dėl verslo dalies perleidimo ir 2016-06-04 perdavimo-priėmimo aktÄ negaliojančiais;5.14.6.

Tenkinus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje ir grÄ Å¾inus valstybei reikalaujamÄ Å¾emės sklypo dalį, ji liktų įkeista bankui, užtikrinant atsakovės V. K. įsipareigojimų bankui tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kadangi perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Akivaizdu, jog daikto hipoteka žymiai mažina to daikto vertę ir likvidumÄ , tad valstybei už mažesnės vertės ir likvidumo daiktÄ sÄ Å¾iningam jo įgijėjui tektų grÄ Å¾inti didesnę sumÄ , nei tas daiktas vertas, t. y. tiek, kiek už šį daiktÄ , neapsunkintÄ hipoteka, gavo iÅ¡ atsakovės V.

K., jau nekalbant apie kitų nuostolių atlyginimÄ . Be to, net ir atgavusi žemės sklypo dalį, valstybė negalėtų juo laisvai disponuoti, kadangi hipoteka sektų paskui daiktÄ â€“ Žemės sklypo dalį (naikinti hipotekos pagrindų nėra). Maža to, atsakovei V. K. nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus bankui, bankas įgytų teisę savo reikalavimus patenkinti inter alia ir iÅ¡ bankui įkeistos Žemės sklypo dalies, grÄ Å¾intos valstybei (CK 4.195 straipsnis). Akivaizdu, kad tokia situacija nesuderinama su vieÅ¡uoju interesu.

Juolab, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turtas negali bÅ«ti įkeistas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje ir Å¡io įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje nustatytas iÅ¡imtis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog Å¡ioje normoje nurodytos iÅ¡imtys egzistuoja. Taigi, esant nepaneigtam nei banko, nei banko sÄ Å¾iningumui bei nesant pagrindo panaikinti hipotekÄ , tenkinus kitus IeÅ¡kovo reikalavimus, bÅ«tų pažeista minėta imperatyvi įstatymo nuostata – valstybei bÅ«tų grÄ Å¾intas hipoteka apsunkintas turtas, nes, kaip minėta, perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esamos situacijos iÅ¡laikymas labiau atitiktų vieÅ¡Ä jį interesÄ nei ginčijamų administracinių aktų panaikinimas ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, net jei teismas ir bÅ«tų linkęs pripažinti, jog Å¡iais administraciniais aktais bei pirkimo – pardavimo sutartimi ir buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas.9. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti (3 t., 35-38).

Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais argumentais:9.1. Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti galiojančiu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu dokumentų ir duomenų, juolab, kad jie buvo patvirtinti ir suderinti su visomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir pareigÅ«nais, todėl bankas neprieÅ¡taravo klientų praÅ¡ymui sujungti klientams priklausiusius bankui įkeistÄ Å¾emės sklypÄ su niekam neįkeistu ginčo sklypu. Jokių abejonių ar įtarimų dėl parduodamo ginčo sklypo statuso ar jo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų teisėtumo nekilo ir pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusiam notarui.

Pertvarkius sklypus sujungimo bÅ«du, sklypo hipoteka apėmė visÄ iÅ¡ minėtų sklypų naujai suformuotÄ sklypÄ , tad visas sklypas tapo įkeistu bankui, o tai patvirtinantys duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registruose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, kad tiek įgydamas, tiek ir perleisdamas sklypo hipotekÄ , bankas veikė kaip sÄ Å¾iningas asmuo, o sÄ Å¾iningo asmens interesai teismo sprendimu neturėtų bÅ«ti pažeisti. Teismų praktikoje pažymima, jog sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises.

Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sÄ Å¾iningai, tai sÄ Å¾iningo įkaito turėtojo teisės turi bÅ«ti ginamos. Nei administracinio akto, nei bet kokio sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas, negali paveikti sÄ Å¾iningo jgijėjo interesų. Tenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , bÅ«tų pažeistos sÄ Å¾iningai Banko įgytos teisės ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos;9.2. Ginčo sklypo hipotekÄ bankas įgijo sÄ Å¾iningai, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio, pagrindo ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ ginčo sklypo hipotekos dalį pripažinti negaliojančia.

Kadangi sklypo hipotekos teisę bankas įgijo sÄ Å¾iningai, tai galėjo savo nuožiÅ«ra laisvai ja disponuoti, todėl ir Sklypo hipotekos perleidimo sandoris yra visiÅ¡kai teisėtas. Atitinkamai nėra nei teisinio, nei faktinio, pagrindo ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sklypo hipotekos perleidimo sandorio dalį pripažinti negaliojančia;9.3. Visuotinai pripažįstama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai turi bÅ«ti nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, nuspėjami, nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti užtikrinamas stabilumas vieÅ¡osios ir privaliosios teisės reguliuojamuose santykiuose.

Jeigu valstybės ar savivaldybės institucija ar pareigÅ«nas priima tam tikrÄ teisės aktÄ , kurio pagrindu privačiam asmeniui atsiranda tam tikros teisės, tai privatus asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, jog tas aktas buvo teisėtas ir yra galutinis bei neatÅ¡aukiamas. Pažymėtina, kad teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio aiÅ¡kumo principai draudžia naikinti administracinius aktus, jeigu tokių aktų pagrindu privatus asmuo įgijo tam tikrų teisių ir Å¡ių įgytų teisių atėmimas bÅ«tų neproporcingas siekiamam tikslui.

Be to, kuo didesnis laiko tarpas yra praėjęs nuo praÅ¡omo panaikinti administracinio akto priėmimo, tuo didesnė svarba turi bÅ«ti teikiama teisėtų lÅ«kesčių apsaugai, nes per ilgÄ laikÄ gali bÅ«ti susiklosčiusi daugybė įvairių teisinių santykių, kurie nebegali bÅ«ti griaunami. Taigi, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeisti banko teisėti lÅ«kesčiai ir teisiniai interesai, nes negaliojančiais bÅ«tų pripažinti teisėtai banko sudaryti sandoriai;9.4. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pateiktas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡ioje byloje, susiklostytų faktinė situacija, kad tretieji asmenys, kurie sÄ Å¾iningai ir teisėtai įgijo nuosavybėn ginčo sklypÄ , įgytų teisę reikalauti jiems padarytų nuostolių atlyginimo. Kadangi galimi trečiųjų asmenų nuostoliai kiltų dėl atitinkamų neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės administracinių aktų priėmimo, Å¡ie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bÅ«tų nukreipti j valstybę.

Taigi, ieÅ¡kovui nuginčijus atitinkamus administracinius aktus, valstybei kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius. Ä®vertinus Å¡iÄ situacijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimas iÅ¡ esmės lemtų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , nes trečiųjų asmenų reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti tenkinami iÅ¡ valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų, t. y. visų mokesčių mokėtojų sÄ skaita;9.5. Net klientui ir grÄ Å¾inus valstybei reikalaujamÄ sklypo dalį, toji sklypo dalis liktų įkeista atsakovui „Swedbank“, AB, užtikrinant kliento įsipareigojimų atsakovui „Swedbank“, AB, kylančių iÅ¡ Kredito sutarties, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kadangi perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ .

Akivaizdu, jog daikto hipoteka žymiai mažina to daikto vertę ir likvidumÄ , tad valstybei už mažesnės vertės ir likvidumo daiktÄ sÄ Å¾iningam jo įgijėjui tektų grÄ Å¾inti didesnę sumÄ , nei tas daiktas vertas, t. y. tiek, kiek už šį daiktÄ , neapsunkintÄ hipoteka, gavo iÅ¡ Kliento, jau nekalbant apie kitų nuostolių atlyginimÄ . Be to, net ir atgavusi ginčo sklypÄ , valstybė negalėtų juo laisvai disponuoti (Sklypo hipotekos sutartyje numatyta, kad [keičiamo daikto savininkas įsipareigoja be raÅ¡tiÅ¡ko Kreditoriaus sutikimo įkeičiamo daikto niekam neperleisti, neįkeisti ir pan.).

Be to, Klientui nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus atsakovui „Swedbank“, AB, pagal Kredito sutartį, atsakovas „Swedbank“, AB, įgytų teisę savo reikalavimus patenkinti iÅ¡ atsakovui „Swedbank“, AB, įkeisto turto, įskaitant ir sklypo dalies, grÄ Å¾intos valstybei (CK 4.195 straipsnis). Atsakovo įsitikinimu, tokia situacija nesuderinama su vieÅ¡uoju interesu;9.6. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės turtas negali bÅ«ti įkeistas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje ir minėto įstatymo 161 straipsnio 10 dalyje. nustatytas iÅ¡imtis.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog egzistuotų minėtose iÅ¡imtyse numatytos aplinkybės. Vadinasi, patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus grÄ Å¾inti valstybei ginčo sklypo dalį, bÅ«tų pažeista minėta imperatyvi įstatymo nuostata – valstybei bÅ«tų grÄ Å¾intas hipoteka apsunkintas turtas, nes perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ .

10. Atsakovas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti (3 t. b. l. 75-77). Atsiliepime nurodyti argumentai iÅ¡ esmės sutampa su Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodytais argumentais, todėl teismas jų nekartoja.

11. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės palaikė ir pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti (3 t., b. l. 148-149; 150-151).

12. Teismo posėdžio metu atsakovų V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, „Swedbank“, AB atstovai iš esmės palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus ir aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (3 t., b. l. 148-149; 150-151).13. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsilipime nurodytus argumentus ir aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti (3 t., b. l. 148-149; 150-151). Ieškinys atmestinas. II. Ginčo esmė 14. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl žemės sklypo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo.

IeÅ¡kovas bei atsakovas, palaikantis ieÅ¡kovo pozicijÄ , iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo iÅ¡sidėstęs siauroje juostoje, Å¡laite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirÄ racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypÄ ar atskirus žemės sklypus, be to, vientisas laisvos valstybinės žemės plotas savo dydžiu žymiai virÅ¡ijo 0,04 ha. Atsakovai iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, Å¡laito ar griovio sÄ vokos, kiekvienas atvejis bÅ«davo vertinamas individualiai.

Å iuo atveju, atsakovų įsitikinimu, suformavus bei pardavus ginčo sklypus už rinkos kaina, valstybinė žemė buvo panaudota racionaliai, įrodymų, jog toks valstybės pardavimas neatitiko racionalumo bei teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kovas nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo pažeistas vieÅ¡as interesas, prieÅ¡ingai, toks turto paradavimas užtikrino vieÅ¡Ä interesÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.  III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 15.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta:15.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suplanuota, kad Å¡io žemės sklypo plotas sudarys 1104 m2 (0,1104 ha), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 383 m2 (0,0383 ha) sklypÄ (toliau – Žemės sklypas) prie 721 m2 (0.0721 ha) privataus žemės sklypo dalies (kadastro Nr. 0101/0157:1440 (1 t., b. l. 77-78);15.2.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-01-29 sprendimu Nr. 49SK-( 14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“, nusprendė suformuoti 383 m2 (0,0383 ha) Žemės sklypÄ ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtÄ kadastro duomenų bylÄ bei pastarojo sprendimo pagrindu buvo įregistruotas Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 11-12, 195);15.3.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-07-16 įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:76) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“ nuspręsta nustatyti Žemės sklypo kainÄ â€“ 28100,00 Lt, ir parduoti šį žemės sklypÄ V. K. (1 t., b. l. 168-169). Žemės sklypo kaina buvo nustatyta pagal 2013-05-07 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17077/4 VAT_2013 MME KLAI nurodytÄ rinkos vertę 2013-05-07 dienai – 28 100 Lt (8 138,32 Eur) (1 t., b. l. 170-189).15.4. 2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis), patvirtinta notarės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pardavė V.

K. Žemės sklypÄ už 28100 Lt, kuriuos V. K. sumokėjo iki sutarties pasiraÅ¡ymo (1 t., b. l. 161-166).15.5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-02-24 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. 0101/0157:76 bei Nr. 0101/0157:1440, sujungimo bÅ«du ir patvirtinti Å¡io (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtÄ kadastro duomenų bylÄ bei įregistruotas sklypas Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 15-18, 156-157).15.6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atsižvelgdama į prokuratÅ«ros 2016-05-18 praÅ¡ymÄ dėl patikrinimo atlikimo, 2016-07-28 raÅ¡tu Nr. 1SD-3757-(9.3) informavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrių, jog žemės sklypai, įskaitant ir ginčo Žemės sklypÄ , neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos (1 t. b. l. 22-29).

16. Ginčo dėl byloje nustatytų aplinkybių tarp Å¡alių nekilo. Dėl praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti dvejopi reikalavimai: civilinio ir administracinio pobÅ«džio. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl administracinio pobÅ«džio reikalavimų nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Å iam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiÅ¡kinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismÄ (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui (praÅ¡ymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009-12-24 nutartis, priimta administracinėje byloje A-261-1502/2009). Jei bÅ«tų konstatuota, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindÄ manyti, kad priimant atitinkamÄ sprendimÄ galėjo bÅ«ti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , tai terminas pareiÅ¡kimui paduoti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Taigi, termino pradžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui kreiptis į teismÄ skaičiuojama nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieÅ¡kovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, atsižvelgiant į prokuroro 2016-05-18 praÅ¡ymÄ dėl patikrinimo atlikimo ir duomenų pateikimo, iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-08-03 gauti duomenys dėl tariamų teisės aktų pažeidimo, pridedant 1050 lapų (1 t., b. l. 22-29). IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2016-08-31. Taigi, prokuroro praÅ¡ymas dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo paduotas nepraleidus ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo (praÅ¡ymo) padavimo administraciniam teismui termino.

Duomenų, jog prokuroras, gavęs informacijÄ bÅ«tų delsęs kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo, nenustatyta, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kinys pateiktas dar nesuėjus 1 mėnesiui nuo informacijos apie tariamus teisės aktų pažeidimus gavimo dienos, o tai įrodo, jog prokuroras, nepaisant didelės gautos informacijos apimties (1050 lapų), savalaikiai kreipėsi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Dėl sandorių ir administracinių aktų teisėtumo 19. Ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl Nutarimo 2.15 punkto aiÅ¡kinimo suformuoto Žemės sklypo iÅ¡sidėstymo kontekste.

20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas valstybinės žemės sklypų pardavimo bÅ«das: valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ . Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte kaip vienas iÅ¡ atvejų, kuomet valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, įtvirtintas toks, kai valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio – valstybinės žemės sklypai parduodami Å¡ių privačių sklypų savininkams.

Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai; valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.21. Nutarimo 2.15 punkte (pagal redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2011-03-16 iki 2016-06-01) įtvirtinta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti parduodami ne aukciono bÅ«du besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba iÅ¡nuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Å¡iame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar iÅ¡nuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali bÅ«ti didinamas.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs aukščiau minėtas teisės normas, reglamentuojančias įsiterpusios žemės sklypo sÄ vokÄ , ir konstatavęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusÄ , kai yra tokių sÄ lygų visuma:

1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi;

2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo;

3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau Å¡i sÄ lyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015-03-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015).22. Teismo vertinimu, ginčo Žemės sklypas atitiko visumÄ sÄ lygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusÄ dėl Å¡ių motyvų:22.1.

Byloje nustatyta (žr. 15.4 punktÄ ), jog atsakovė V. K. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 383 kv. m. Žemės sklypÄ , nevirÅ¡ijant 0,4 ha ploto. Taip pat remiantis žemės sklypo planų, schemų iÅ¡traukomis, patikrinimų aktais nustatyta, jog buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovei V. K., ribojosi su jai priklausiančiu žemės sklypu, atstumas tarp S. Lozoraičio g. raudonųjų linijų ir jai priklausančio žemės sklypo sudarė 14,68 m. iÅ¡ pietinės pusės ir 14,79 m. iÅ¡ Å¡iaurinės pusės (1 t., b. l. 57-74, 95), Svajos g. 30 žemės sklypo atstumas – 12 m. (1 t., b. l. 59), Svajos g. 34 – 15,40 m. (1 t., b. l. 67), Svajos g. 28 atstumas nenurodytas, tačiau tiek iÅ¡ kadastrinio žemėlapio iÅ¡traukos, tiek iÅ¡ pateiktų atstumų nuo žemės sklypo, esančio Svajos g. 34, iki Svajos 28, matyti, jog nuo pietinės dalies į Å¡iaurinę pusę buvusi laisva valstybinė žemė besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir kelio raudonųjų linijų, sudarė siaurėjančia juostÄ .

Pažymėtina tai, kad ginčijamos Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai nenumatė siauros juostos sÄ vokos, todėl sprendžiant klausimÄ , ar priskirtas žemės sklypas pateka į siauros juostos sampratÄ , vertintinas kiekvienas atvejis individuliai, taip pat tai, ar laisvos žemės sklypo plotas gali bÅ«ti suformuotas ir racionaliai panaudotas.22.2. Viena vertus, teismas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo pozicijÄ , jog aplink Svajų g. kvartalÄ buvęs laisvos valstybinės žemės sklypas sudarė daugiau nei 0,4 ha ploto.

IÅ¡ žemės sklypo planų, schemų iÅ¡traukų matyti, jog buvusios laisvos valstybinės žemės sklypai kai kuriais atvejais buvo priskirti Svajos g. kvartalo privačių žemės sklypų savininkams. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo bÅ«ti suformuluotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų iÅ¡sidėstymÄ , infrastruktÅ«rÄ , jų patrauklumÄ , galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingÄ kainÄ aukciono bÅ«du ir pan. 22.3.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2014-10-09 nutarime, vertindamas minėtÄ Å½emės įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, nurodė, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę. Ä®tvirtinus principinę taisyklę, pagal kuriÄ tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami (iÅ¡nuomojami) be aukciono ir Å¡ia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad Å¡iuos valstybinės žemės plotus įsigis (iÅ¡sinuomos) tik nurodyti subjektai.

Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama (išnuomojama) aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas.22.4. Nagrinėjamu atveju ieškovas bei atsakovas, palaikantis ieškovo ieškinį, iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvius samprotavimus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas besiriboja su kelio raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m bei siaurėja į Å¡iaurinę pusę, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį. Ä®rodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas, palaikantis ieÅ¡kovÄ , nepateikė. IeÅ¡kovo teismo posėdžio metu cituotas administracinio teismo praktika, kurioje buvo pasisakyta dėl siauros valstybinės žemės juostos nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikÅ¡mės, kadangi, ar laisvos valstybės žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju individuliai. 22.5.

Be to, kaip jau minėta, sprendžiant, ar priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip siaura juosta, turėtų bÅ«ti vertinama galimybė jį suformuoti kaip atskirÄ Å¾emės sklypÄ ir racionaliai panaudoti. Tačiau ir Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti suformuotas ir racionaliai panaudotas. PrieÅ¡ingai, įvertinus žemės sklypo plotÄ , teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai 11 priedo 4 punktas), vietinės reikÅ¡mės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų) – 10 metrų, kuriuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 3-7 punktai), bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo, buvo numatytas visuomenės poreikių tenkinimui, galėjo bÅ«ti parduodamas aukcione, bÅ«tų pretendentų atkurti nuosavybės teises į priskirta žemės sklypÄ , spręstina, jog aptariamos valstybinės žemės ploto iÅ¡sidėstymas sÄ lygojo, jog jame formuoti savarankiÅ¡kÄ , galimÄ racionaliai naudoti žemės sklypÄ , nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau, kad už teritorijų planavimÄ atsakinga institucija – savivaldybė (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis), nurodė, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas bÅ«tų neracionalus bei neatitiktų miesto bendrojo plano sprendinių (3 t., b. l. 44-45).

Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė.22.6. Pažymėtina ir tai, kad Žemės sklypas atsakovei parduotas už rinkos kainÄ . Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas neginčijo. Tokiu bÅ«du gautos lėšos už Žemės sklypo pardavimÄ lygiomis dalimis buvo paskirstytos į Lietuvos Respublikos valstybės ir Savivaldybės biudžetus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-06-02 nutarimo Nr. 692 2.10 punktas), kurie galėjo bÅ«ti panaudotos vieÅ¡ojo intereso tenkinimui.22.7.

Taigi, teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo konkrečiu atveju nepateikė objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas galėtų bÅ«ti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei neracionalaus turto panaudojimo, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, jog Žemės sklypo pardavimas nepažeidė vieÅ¡ojo intereso bei Nutarimo 2.15. punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis tenkinti ieÅ¡kinio. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei administracinių aktų panaikinimo, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo bei hipotekos sandorių bei perdavimo priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais.

24. Papildomai teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, Lietuvos vyriausiame administracinio teisme (administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015) buvos išspręstas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjai pagrįstumo. Tačiau tai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju daryti priešingos išvados, kadangi, pirma, administracinėje byloje pasisakyta dėl priimtų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos vedėjos įsakymų, kurie nepatenka į šios bylos nagrinėjimo apimtį; antra, administracinėje byloje ir šioje civilinėje byloje skiriasi ginčo pobūdis bei įrodinėjimo dalykas; trečia, tiek atsakovė V.

K., tiek savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už teritorijų planavimÄ , nedalyvavo administracinėje byloje sprendžiant drausminės nuobaudos panaikinimo klausimÄ . Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog administracinio teismo nustatytos aplinkybės dėl drausminės nuobaudos pagrįstumo, nepaneigia teismo pareigos įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumÄ nagrinėjamo ginčo kontekste.

25. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

27. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo, pripažinusio ieÅ¡kinį.28. Teismų praktikoje pažymima, jog ne tik CK 1.5 straipsnyje, bet CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Taigi ir civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Taigi, paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis Å¡alių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rÅ«pestingai elgėsi Å¡alys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimÄ .             29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog teisminis procesas inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateiktų duomenų pagrindu (1 t., b. l. 23-29).

Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Be to, atsakovas gavęs atsiliepimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, turėjo galimybę pateikti duomenis, kurie pagrįstų subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimus, jog sklypai neracionaliai panaudoti bei neatitinka siauros juostos apibrėžimo. Tačiau iÅ¡ esmės apsiribojo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, ypač įvertinus tai, kad atsakovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga žemės sklypo įgijėjÄ , nepagrįstai įtraukiama į teisminį procesÄ dėl paties atsakovo tariamai neteisėtai priimtų administracinių aktų, nesuderinamas su rÅ«pestingumo reikalavimais, todėl teismo vertinimu, bÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Duomenų, jog ieÅ¡kovo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , elgesys bÅ«tų netinkamas, byloje nenustatyta, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas buvo tinkamai pasiruošęs bylos nagrinėjimui, savalaikiai teikė procesinius dokumentus, neprieÅ¡taravo taikaus ginčo sprendimui, tačiau tam nepritarė atsakovas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos atsakovės patirtos iÅ¡laidos.30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).31.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė patyrė 1857,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 138-145). IeÅ¡kovas pagrindė praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydį, be to, įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laikÄ , tinkamÄ pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, spręstina, jog iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje patvirtintų dydžių, todėl priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai.

Nemažindamas praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio teismas įvertinio ir tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas, ieÅ¡kovo pusėje, iÅ¡ esmės neįrodinėjo atsakovės nesÄ Å¾iningumo, veiksmų neteisėtumo, o ir tokių duomenų byloje nėra, todėl atsakovės patirtas iÅ¡laidas turėtų atlyginti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas tenkintinas, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovės V. K. naudai priteistina 1857,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Teismo turėtos siuntimo iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, kadangi jis atleistas nuo tokių iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 96 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo34. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ turi iÅ¡spręsti teismo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieÅ¡kinį, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (2 t., b. l. 1-3). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1857,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®siteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                      Žilvinas Terebeiza