2016-11-02 Nr. AB-20803-3-63-3-01361-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-768-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01361-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Š. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34.

Kadangi pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 48, 33 straipsnių reikalavimų bei siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėja nekelia tapataus reikalavimo, dėl kurio yra priimtas procesinis sprendimas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi nurodė pareiškėjai skundo trūkumus bei įpareigojo juos pašalinti iki 2016 m. birželio 27 d., išaiškino pareiškėjai procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.), atkreipė dėmesį, kad tapatus ginčas yra išspręstas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu.

Pareiškėja 2016 m. birželio 27 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei analogišką pirminiam skundui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad skundą atsisakytina priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.).

Teismas pažymėjo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio akto – 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34, teisėtumo bei pagrįstumo ir pareiškėja L. Š. įpareigota per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius arba gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34, o jei šių įpareigojimų neįvykdys, leisti nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. 2015 m. birželio 18 d. šio sprendimo vykdymui išduotas vykdomasis raštas. Teismas pažymėjo, teismas ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, nenagrinėja. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTĮ 96 str. 4 d., Civilinio proceso kodekso 279 str. 4 d.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde bei patikslintame skunde ginčija 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumą ir pagrįstumą, prašo išspręsti tapatų ginčą, kuris buvo išnagrinėtas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 įsiteisėjusiu teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Teismas darė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, priimti tapatų skundą nėra teisinio pagrindo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja pateikė teismui skundą, dėl kurio yra įsiteisėjęs sprendimas ir jo vykdymui 2015 m. birželio 18 d. išduotas vykdomasis raštas, todėl skundą ir patikslintą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad, atsisakius skundą priimti, jo trūkumai neanalizuotini (nespręstinas klausimas dėl termino atnaujinimo, bylos teismingumo ir kt.). Atsisakius skundą priimti, teismas grąžino pareiškėjai žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėja L. Š. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, pripažinti surašytą savavališkos statybos aktą pažeidžiant teisės normas ir jį panaikinti, pripažinti, jog L. Š. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), klaidindama teismus, padarė turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėja akcentuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 įsiteisėjusiu teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu nebuvo ginčijamas 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumas. Pareiškėjos manymu, Statybų inspekcija klaidino Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos L. Š. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra nebuvimas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-330/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (pvz., 2016 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje AS-690-756/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (pvz., 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti ir tai, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti Inspekcijos 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 (b. l. 4-6) neteisėtu ir jį panaikinti. Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad Inspekcija, surašydama skundžiamą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, sukėlė jai turtinę ir neturtinę žalą.

Kaip matyti iš pareiškėjos siekiamo nuginčyti akto, juo buvo nustatyta, kad statinys (jo dalis) – pagalbinės paskirties pastatas nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingos r., kurio išorės išmatavimai plane apie 3,70 m x 3,80 m, pastatytas savavališkai, ir reikalaujama iš L. Š. tuojau pat sustabdyti statinio (jo dalies) – pagalbinės paskirties pastato nesuformuotam žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingos r., kurio išorės išmatavimai plane apie 3,70 m x 3,80 m, statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, kuria įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus trūkumus, atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad Kretingos rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu išnagrinėjo 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu konstatavęs, kad pareiškėja, ginčydama 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumą ir pagrįstumą, prašo išspręsti tapatų ginčą, kuris buvo išnagrinėtas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, kurioje 2012 m. balandžio 11 d. buvo priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad yra priimtas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Š., su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Kretingos rajono apylinkės teismas nustatė, kad specialistas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statinio naudotojai L. Š. 2011 m. sausio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, kuriame buvo užfiksuota, kad naujai pastatytas pagalbinės paskirties pastatas, kurio išorės išmatavimai plane apie 3,70 m x 3,80 m yra priskiriamas nesudėtingų I grupės statinių kategorijai. Teismas darė išvadą, kad atsakovė L. Š. privalo turėti parengtą supaprastintą statybos projektą pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingo naujos statybos (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m) pastatui, dėl kurio, 2011 m. sausio 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34, bei rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui, kuris, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu įpareigojo L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, teismas nurodė leisti Inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š..

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, aptariamoje civilinėje byloje atsakovė L. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. priimtą sprendimą už akių. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-217-125/2013 Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos skundu keliamas ginčas yra tapatus Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-91-325/2012.

Pažymėtina, kad minėta civilinė byla buvo inicijuota ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kuris, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2, 3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi bei 7 dalies 2 punktu, 2011 m. gruodžio 2 d. ieškiniu Nr. 2D-16096(16.24) kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą nesuformuotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š..

Įvertinusi pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 buvo priimtas sprendimas dėl ginčo dėl to paties dalyko ir to paties pagrindo. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra tapatus kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartyje netinkamai nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių buvo išnagrinėtas 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamoje civilinėje byloje, nors ir buvo remiamasi 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34 kaip faktine aplinkybe, tačiau šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo ginčijamas ir bendrosios kompetencijos teismuose civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 nebuvo vertinamas šio akto teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjos šioje administracinėje byloje inicijuojamo ginčo dalyko.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi įvertinti tiek skundo atitikimą ABTĮ 23, 24 ir 48 straipsnių reikalavimams, tiek ir termino paduoti skundui praleidimo priežasčių reikšmingumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė