2013-02-20 Nr. AB-73-3-63-3-00004-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-273-2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00004-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims U. M. G., M. G. Z., V. G. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2012 m. gruodžio 20 d. skundą (b. l. 3–8) ir 2012 m. gruodžio 26 d. priedą prie skundo (b. l. 52–54). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23–24 straipsniuose numatytų reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti. Pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. patikslintu skundu (b. l. 71–78) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – Klaipėdos filialas) 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)S-803, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl klaidingų duomenų Nekilnojamo turto registre ištaisymo; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 318, kuriuo paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. (4.4.2.)S-803; 3) įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m. sav., Neringos m., registro duomenis viešame registre, nurodant, kad nėra Negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai; 4) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212 (toliau – Sprendimas Nr. 212).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama 2013 m. sausio 22 d. nutartimi (b. l. 90–91) atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl Klaipėdos filialo įpareigojimo įregistruoti Sprendimą Nr. 212. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą teismas priėmė.

Teismas, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nurodė, kad pareiškėjo skundą dalyje, kuria prašoma įpareigoti Klaipėdos filialą įregistruoti Sprendimą Nr. 212 atsisakoma priimti, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas, nustatytas ABTĮ 33 straipsnyje, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš skundo priedų matyti, jog Neringos savivaldybės valdyba 2002 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 212 „Dėl adresų suteikimo“ 1 punktu suteikė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiam pastatui pagal detalųjį planą „C“ adresą – (duomenys neskelbtini), Neringa. Pareiškėjas valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamentui 2010 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą įregistruoti minėtą Neringos savivaldybės valdybos sprendimą, tačiau 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (1.1.30.)s-4819 valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamentas pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad šis atsisakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie minėto administracinio akto apskundimą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka.

II. 2013 m. vasario 4 d. atskiruoju skundu (b. l. 123–126) pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį iš dalies – dėl atsisakymo priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212, bei atnaujinti terminą paduoti skundą dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212.

Teigia, kad, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, ir kurioje teismas nurodė trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti, pareiškėjas skundą patikslino ir tinkamai pašalino nurodytus trūkumus. 2013 m. sausio 22 d. nutartyje teismas nurodė naują trūkumą, kurio pašalinti pareiškėjas nebuvo įpareigotas. Toks trūkumų nustatymas neatitinka operatyvaus bylų nagrinėjimo principo ir nepagrįstai prailgina pareiškėjo pažeistų teisių gynimą.

Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-662/2012 teigia, kad, kaip matyti iš teismų praktikos, termino praleidimo aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Skundo priėmimo metu teismas neturi galimybės išspręsti šio klausimo, nes šioje proceso stadijoje nėra vertinami pateikti įrodymai, atliekamas formalus skundo atitikimo įstatymo reikalavimams patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad prašymą dėl termino atnaujinimo gali paduoti ir vėlesnėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Paaiškina, kad 2002 m. spalio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos filialą, kuriam pateikė Sprendimą Nr. 212 ir prašė perregistruoti jam priklausantį nekilnojamą turtą nauju adresu. 2002 m. spalio 16 d. raštu Nr. 2050-619 tai padaryti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nėra duomenų apie atliktą pastato rekonstrukciją, todėl korpusas tapo priestatu ir pastato 1K2p sudėtine dalimi. Pareiškėjas teigia, kad tik gavęs 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.30.)s-4819, kuriuo valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamento viršininkas pateikė motyvus, kodėl negalima įregistruoti Sprendimo Nr. 212 (šis atsakymas, pasak pareiškėjo, skiriasi nuo anksčiau jo gautų atsakymų, t. y. 2002 m. spalio 16 d. Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo atsakymo Nr. 2050-619 ir 2002 m. gruodžio 5 d. Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. 253), suvokė, kad dokumentus klastoja ne tik Klaipėdos filialas, bet ir Centrinis registratoriaus. Ši mintis pareiškėjui nedavė ramybės, todėl jį apėmė gili depresija, kuri tęsėsi ilgiau nei mėnesį, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis į teismą teisminės pagalbos.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas su atskiruoju skundu nesutinka ir 2013 m. vasario 12 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2002 metais kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (dabar valstybės įmonė Registrų centras) Klaipėdos filialą dėl priestato, plane pažymėto indeksu 2k2p, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, įregistravimo kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto. Pareiškėjas pateikė 2002 m. spalio 9 d. Neringos savivaldybės valdybos Sprendimą Nr. 212. Teritorinis registratorius – Klaipėdos filialas 2002 m. spalio 16 d. raštu Nr. 2050-619 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes pareiškėjas nepateikė duomenų apie pastato rekonstrukciją bei statybos inspekcijos išvados apie tai, kad šis priestatas yra atskiras pastatas, galintis funkcionuoti nepriklausomai nuo likusio pastato, plane pažymėto indeksu 1K2p. Pareiškėjas apskundė Klaipėdos filialo 2002 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 2050-619 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei pateiktus dokumentus ir priėmė 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 253, kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Pareiškėjas skundo dėl šių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų teismui nepateikė.

Valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2010 m. lapkričio 15 d. prašymą ir 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (1.1.30.)s-4819 atsisakė įregistruoti Adresų registre (duomenys neskelbtini), Neringa adresą. Duomenų, kad šis sprendimas įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais buvo apskųstas teismui, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212, teisėtumas ir pagrįstumas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo pateiktas 2012 m. gruodžio 20 d. skundas neatitinka ABTĮ 23–24 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl teismas nurodė trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Pareiškėjas teigia, kad skundą patikslino ir tinkamai pašalino nurodytus trūkumus, tačiau 2013 m. sausio 22 d. nutartyje Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė naują trūkumą, kurio pašalinti 2013 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjas nebuvo įpareigotas, todėl, pareiškėjo teigimu, toks trūkumų nustatymas neatitinka operatyvaus bylų nagrinėjimo principo ir nepagrįstai prailgina pareiškėjo pažeistų teisių gynimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, terminas trūkumams pašalinti nustatomas, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų. ABTĮ 23 straipsnyje nustatyti skundo (prašymo) formai ir turiniui keliami reikalavimai, o ABTĮ 24 straipsnis nustato, kokie priedai turi būti pateikiami teismui kartu su skundu (prašymu). Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl Klaipėdos filialo įpareigojimo įregistruoti Sprendimą Nr. 212, nes konstatavo, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas, nustatytas ABTĮ 33 straipsnyje, ir pareiškėjas šio termino atnaujinti neprašė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamentui 2010 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212 „Dėl adresų suteikimo“, tačiau 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (1.1.30.)s-4819 valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamentas pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad šis atsisakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie minėto administracinio akto apskundimą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka.

Kadangi teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė, ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių reikalavimų yra skundo padavimo terminas, kurio taikymas užtikrina atsiradusių teisinių santykių stabilumą, administracinio proceso operatyvumą bei vienodas asmenų galimybes ginčyti administracinius aktus ar veiksmus (2011 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2011). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Sprendimą Nr. 212 Klaipėdos filialui pateikė ir šio sprendimu pagrindu prašė perregistruoti jo turimą nekilnojamą turtą nauju adresu dar 2002 m. spalio 15 d. 2002 m. spalio 16 d. raštu Nr. 2050-619 Klaipėdos filialas pareiškėjo prašymo netenkino, nes nebuvo duomenų apie atliktą pastato rekonstrukciją. Šį raštą pareiškėjas apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei pateiktus dokumentus ir priėmė 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 253, kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus 2002 m. spalio 16 d. sprendimą. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs skundą teismui dėl šių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų, nagrinėjamoje byloje nėra. 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamentą ir prašė įregistruoti Sprendimą Nr. 212, tačiau Adresų registro departamentas 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (1.1.30.)s-4819 atsisakė įregistruoti Adresų registre (duomenys neskelbtini), Neringa adresą. Pareiškėjo teigimu, tik gavęs valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamento 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.30.)s-4819 suvokė, kodėl registruoti naują adresą atsisakyta. Duomenų, kad šis sprendimas įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais buvo apskųstas teismui, nagrinėjamoje byloje nėra. Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 212, pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. gruodžio 20 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Reikia pabrėžti, kad remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas termino praleidimą grindžia aplinkybe, kad jį apėmė gili depresija, kai gavęs 2010 m. lapkričio 24 d. valstybės įmonės Registrų centro Adresų registro departamento sprendimą Nr. (1.1.30.)s-4819, suvokė, kad dokumentus klastoja ne tik Klaipėdos filialas, bet ir Centrinis registratorius. Ši depresija tęsėsi ilgiau nei mėnesį, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis į teismą teisminės pagalbos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012 teisėjų kolegija pripažino, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai (pareiškėjas sirgo vidutinio sunkumo depresija, dėl kurios jis vartojo stipriai psichiką veikiančius vaistus) jam buvo kliūtis suvokti savo teises ir imtis ginti savo teises paduodant skundą teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012). Pareiškėjai, norintys termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata, termino atnaujinimo klausimą nagrinėjančiam teismui privalo pateikti konkrečius įrodymus apie sveikatos būklę. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog jis sirgo depresija. Be to, kaip jau ir minėta, su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl nesikreipė teisminės pagalbos tokį ilgą laiko tarpą.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas termino praleidimą grindžia tik abstrakčiu teiginiu apie pablogėjusią sveikatą, kurio nepatvirtina jokie konkretūs byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė