2020-10-28 Nr. AB-22267-3-64-3-00958-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-10-28 Nr. AB-22267-3-64-3-00958-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą atstatyti nuosavybę į 0,85 ha žemės pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1541-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00958-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą atstatyti nuosavybę į 0,85 ha žemės pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos 1993 m. kovo 29 d. sprendimu jam suteikta 1,25 ha asmeninio ūkio žemė. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1492 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 301 naudotojui patvirtinta asmeninio ūkio žemė. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo buvo patvirtintas projektas dėl nuosavybės atstatymo pagal 1999 m. gegužės 20 d. išvadas. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2006 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 31-18420 4 punkte nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui J. J. tenkančią žemės valdos dalį – 0,85 ha bus atkurtos vėliau parengus žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą.
3. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas naikintinas todėl, kad NŽT Šiaulių skyrius jį priimdamas viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 punktą, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemės atkūrimą ar žemės įsigijimą buvo priimti pažeidžiant įstatymus, turi būti inicijuojamas priimto sprendimo panaikinimas teismine tvarka.
4. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Įsakymas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 8, 11 ir 12 straipsniams. Jeigu yra pradėtas projektas, jis turi būti pabaigtas. Nebuvo atkurta nuosavybės teisė į asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjas dalyvavo projekto svarstyme, po projekto svarstymu pasirašė. Neaišku, kodėl parašas uždėtas 2000 metais, o projektas rengtas tik 2007 metais. Įsakyme nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudoja jam suteikta asmeninio ūkio žeme asmeninio ūkio poreikiams, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
5. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-18420 ir NŽT 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jam tenkantį buvusio žemės savininko P. J. valdytą žemės plotą.
7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neteisingai vertina nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą bei asmeniniam ūkiui skirtos žemės privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-141 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“. Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Tarybos I šaukimo 12 sesijos 1993 m. kovo 29 d. sprendimu „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“ buvo nuspręsta pareiškėjui skirti 1,25 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (iš kurio 0,25 ha sudaro namų valda).
8. Atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 120p suteikta Šiaulių miesto valdybai, kuriai faktiškai iš Šiaulių rajono savivaldybės buvo perduota 1994 m. balandžio 29 d. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei jo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ asmeninio ūkio žemės įteisinimas pareiškėjui Šiaulių miesto teritorijoje (priskirtoje miestui iki 1995 m. birželio 1 d.) nebuvo galimas, pareiškėjas buvo kviečiamas rinktis asmeninio ūkio žemės sklypus Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tačiau rengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose siūlomų žemės sklypų nesirinkdavo. Asmeninio ūkio žemės suteikimas Šiaulių miestui priskirtoje teritorijoje prieštarautų įstatymams.
II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas nutraukė Šiaulių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos 1993 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjui suteiktą asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę į 0,85 ha žemės plotą, kuris buvo skirtas Šaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be Lietuvos Respublikos Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Tarybos 1993 m. kovo 29 d. sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“, kuriuo pareiškėjui suteikta 1 ha asmeninio naudojimo žemė, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad suteiktas žemės plotas būtų įformintas, duomenys įrašyti į kadastro knygą ir patikslinta valstybinė žemės apskaita. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįformino teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktos asmeninio ūkio žemės. Tai patvirtina į bylą pareiškėjo pateiktas Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. S3-251-(1.22) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau asmeninio ūkio vietos kaimo vietovėje nepasirinko, todėl 1 ha žemės plotas asmeniniam ūkiui iki šiol nesuformuotas. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra pareiškėjui skyrusi žemės naudojimuisi Šiaulių mieste, o Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai nėra paženklinę sklypų žemės ūkio veiklai Šiaulių miesto teritorijoje (I t., b. l. 130;101).
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas asmeninio ūkio žemės nepasirinko ir 2002 metais – tai patvirtina Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono Žemėtvarkos skyriaus 2002 m. vasario 27 d. L protokolas Nr. 14 dėl piliečių, kuriems priimti sprendimai ar parengtos išvados, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus ar vandens telkinius Šiaulių k. seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, prašymų svarstymo. Minėto svarstymo metu pareiškėjui nutarta suprojektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., 2F-10 prie 466 sklypo asmeninio ūkio žemės, kadangi (duomenys neskelbtini) k. žemės nėra, kitur imti atsisako. Suprojektuota 0,95 ha (I t., b. l. 95).
13. Teismas nurodė, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2003 m. sausio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I4-23/2003 konstatavo, kad ginčo žemė Šiaulių miestui perduota 1992 m., galutinai priimta 1994 m., t. y. iki 1995 m. birželio 1 d., todėl asmeninio ūkio žemės suteikimas Šiaulių miestui priskirtoje teritorijoje pareiškėjams prieštarautų įstatymams (II t., b. l. 25–26). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. balandžio 3 d. administracinėje byloje Nr. A8-296-03 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 27–30).
14. Teismas nustatė, kad 1999 m. gegužės 20 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ranka dešiniajame kampe įrašyta, kad lieka 0,85 ha asmeninio ūkio, „nori miesto teritorijoje“. 2005 m. balandžio 12 d. protokolo Nr. 1 priede Nr. 2 nurodyta, kad svarstoma piliečio J. J. projektuojamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo vietos pasirinkimas ir projektavimo sąlygos, nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės nepasirinko – pageidauja Šiaulių mieste (I t., b. l. 96). Teismo posėdžio metu liudytoja J. M., ginčo laikotarpiu buvusi (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto autorė, paliudijo, kad pareiškėjui buvo suprojektuotas vienas sklypas asmeninio ūkio žemės. Pareiškėjas visada pageidaudavo žemės Šiaulių miesto teritorijoje prie namų. Jam būdavo paaiškinama, kad žemės sklypai projektuojami (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, mieste neprojektuojami. Buvo galimybė suprojektuoti asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau pareiškėjas nesirinko jos.
15. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui yra baigtas, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2 ha žemės. Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atstatyti nuosavybę į lygiaplotį 0,85 ha Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu 2006 m. kovo 22 d. Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą, ir konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra įvykdytas NŽT 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,85 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 1,2370 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą. Minėtas sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-15-362/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1725-629/2018.
16. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkto įpareigojimo iki kiekvienų metų gegužės 31 d. nustatyti, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, ir sudaryti asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą. Vis dėlto teismas tai pripažino formaliu pažeidimu, neturėjusiu įtakos priimant skundžiamą Įsakymą, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y., kad nuo 2014 m. iki 2018 m. pareiškėjui buvo suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, kuriuo pareiškėjas būtų naudojęsis.
17. Teismas nustatė, kad NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. ž 31VĮ-(14.31.2.)-1340 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone sąrašo patvirtinimo“ 182 eilutėje nurodytas pareiškėjas (I t., b. l. 53, 60). Apie tai NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas pareiškėją informavo 2013 m. gegužės 21 raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-2219 ir įspėjo, kad pareiškėjas per 3 mėnesius nuo pirmiau minėto rašto išsiuntimo dienos turi teisę informuoti NŽT Šiaulių skyrių, nurodant faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypu (sklypais) teisė. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad atskiru NŽT Šiaulių skyriaus įsakymu bus nutraukta asmeninio ūkio žemės sklypo (sklypų) naudojimo teisė (I t., b. l. 130; 94). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. pateikdamas paaiškinimą (I t., b. l. 130; 87;130;
89) nenurodė, kur ir kaip yra naudojama asmeninio ūkio žemė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė naudojantis asmenio ūkio žemę, todėl pagrįstai nurodytu laikotarpiu buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, nesinaudojančių asmeninio ūkio žeme. NŽT Šiaulių skyrius 2014 m. liepos 28 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-4617 „Dėl įspėjimo“ pareiškėjui nurodė, kad jis NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1429 įtrauktas į patvirtintus sąrašus asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams.
Pareiškėjas buvo įpareigotas per tris mėnesius nurodyti faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypu (sklypais) teisė, priešingu atveju NŽT Šiaulių skyriaus įsakymu bus nutraukta asmeninio ūkio žemės sklypo (sklypų) naudojimo teisė (I t., b. l. 130;94). Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paaiškinimą į gautą įspėjimą, tačiau nenurodė, nei kur, nei kaip naudojasi asmeninio ūkio žeme (I t., b. l. 130;95–130;96). Teismas konstatavo, kad NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d.
įsakymais aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjas asmeninio 0,85 ha ūkio žeme nenaudoja. Minėtų individualių administracinių aktų pareiškėjas neginčijo, taigi jie galioja ir turi įrodomąją galią sprendžiant byloje kilusį ginčą.
18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad 2014 m. birželio 20 d. patvirtintame sąraše Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1429 tik prie pareiškėjo pavardės parašyta: „paruošta byla 0,15 ha, 0,85 ha miesto teritorijoje, suprojektuotas ekvivalentas“, nustatęs, kad NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1834 pakeitė NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2.)-1429 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone, sąrašo patvirtinimo“, jo priedo 207 eilutėje 6 grafoje vietoje skaičiaus „1,00“ įrašant skaičių „0,85“, 8 grafoje vietoje žodžių ir skaičių „paruošta byla 0,15 ha, 0,85 ha miesto teritorijoje, suprojektuotas ekvivalentas“ įrašant „0,15 ha atkurta nuosavybė, 0,85 ha nenaudojama“ (I t. b. l. 130;100).
19. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas nurodė, kad liudytoja R. Š. paliudijo aplinkybes, neaktualias ginčo laikotarpiui, o liudytojas V. S. nenurodė bylos ginčui svarbių aplinkybių.
20. Apibendrindamas teismas nurodė, kad po 2015 m., kai pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam priklausančią žemę, nuosavybės teisių atkūrimas buvo baigtas. Pareiškėjui nėra suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, kurį pareiškėjas galėtų naudoti, todėl atsakovas teisingai nustatė, kad pareiškėjas asmeninio ūkio žeme nesinaudoja. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo naudojimasis žemės sklypu nenustatytoje vietoje ir nenustatytose ribose yra savavališkas valstybinės žemės naudojimas. Atsižvelgęs į tai teismas pripažino skundžiamą Įsakymą pagrįstu ir teisėtu.
III. 21. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Įsakymą.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 1-411, nurodydamas, kad asmeniniam ūkiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondą, suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas, neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto. Minėto nutarimo 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės.
22.2. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neįformino jam suteiktos asmeninio ūkio žemės, nepateikė duomenų, kurie turėjo būti įrašyti į kadastro knygą ir pagal kuriuos patikslinta valstybinė žemės apskaita, sprendime nenurodė, koks norminis aktas pareiškėją įpareigojo tai daryti. Priešingai, kaip nurodyta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, asmeninio ūkio žemės sklypų apskaitą tvarkyti, pildyti kadastro knygą turėjo įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba. Pagal minėto nutarimo 2 punktą pareiškėjo pareiga buvo mokėti nustatytą žemės mokestį. Šią pareigą pareiškėjas vykdė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – žemės nuomos mokesčio už 1993 m. ir 1994 m. kvitus. Nuo 1995 m. pareiškėjas mokėjo žemės mokestį už namų valdą, o nuo 1997 m. pareiškėjas atleistas nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo.
22.3. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas, kuris priėmė Įsakymą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo, kaip vykdomosios institucijos atstovas neturėjo teisės naikinti renkamosios valdžios – apylinkės Tarybos – priimto akto. Jis turėjo kreiptis į teismą dėl Šiaulių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 29 d. 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos sprendimo panaikinimo. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė vieną iš pagrindinių demokratinės valdžios principų.
23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, atkuriant nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą buvo privalu padengti asmeninio ūkio žemę, priešingu atveju teisės privatizuoti skirtą asmeninio ūkio žemę netenkama. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui yra baigtas, o administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl asmeninio ūkio žemės privatizavimas pareiškėjui nebūtų galimas.
24.2. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjas tiek 2002 m., tiek 2005 m. buvo kviečiamas į Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės pasirinkimo, tačiau asmeninio ūkio žemės kaimo vietovėje jis nesirinko. Pareiškėjas pageidavo, kad jam asmeninio ūkio žemė būtų paženklinta miesto teritorijoje. Tai įrodo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-23/2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 3 d. nutartis administracinė byloje Nr. A8-296-03, taip pat šioje byloje apklaustos liudytojos J. M. parodymai bei kiti bylos duomenys.
24.3. Pareiškėjas asmeninio ūkio žemės miesto teritorijoje negalėjo naudoti (prižiūrėti ir dirbti), nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas į NŽT nepateikė paaiškinimų dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme, nenurodė, nei kur, nei kaip naudojasi asmeninio ūkio žeme. Pareiškėjas to negalėjo padaryti, nes šia žeme jis ir negalėjo naudotis, kadangi teritorija, kurioje, pareiškėjo teigimu, jis naudoja asmeninio ūkio žemę (tai nurodė ir pareiškėjo kviesti liudytojai, t. y. kad jis turi žemės aplink namus ją dirba, šienauja), yra Šiaulių mieste (pareiškėjui priklausantis namų valdos žemės sklypas yra Šiaulių m.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Pareiškėjas apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta skundo dalis dėl įpareigojimo atsakovui atstatyti nuosavybės teises į 0,85 ha žemės pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą, ir nenurodo nesutikimo su atitinkama teismo sprendimo dalimi motyvų, todėl dėl minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisakoma.
27. Atsakovas 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ remdamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1, 8, 11, 12 dalimis nutraukė Šiaulių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos 1993 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjui suteiktą asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę į 0,85 ha žemės plotą, kuris buvo skirtas Šaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
28. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme pripažįstama žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.
29. Šiam ginčui yra aktualios asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės pabaigos sąlygos, nustatytos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje, kadangi šia nuostata grindžiamas ginčijamas Įsakymas.
30. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi nustatytos dvi sąlygos, kada asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims: kai asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kai fiziniai asmenis patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
31. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat nėra duomenų, kad jis nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, kadangi žemės sklypas pareiškėjui realiai nebuvo suteiktas.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra konstatavęs, kad kai nebuvo suteikta reali galimybė naudotis asmeninio ūkio žeme, nes konkretus žemes sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo konkretaus žemės sklypo, kurį pareiškėjas būtų galėjęs naudoti, negali būti pripažinta, kad žemė naudojama pažeidžiant Vyriausybės nustatyta tvarką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1012-06).
33. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 daliai ir dėl to naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Teismas šio ginčo apimtyje nevertina pareiškėjo abstrakčios teisės į asmeninio ūkio žemę, o tik konstatuoja, kad atsakovo 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ yra neteisėtas.
35. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, neteisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas dėl to teismo sprendimas keistinas (ABTĮ 147 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius