3dcf6b60-d099-498a-b732-4dbc111b7311 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                     Civilinė byla Nr. 2-2051/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00141-2012-7                            Procesinio sprendimo kategorija 121.7                           (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės, Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto valda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1680-485/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „SPV-10“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«sto valda“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pasiraÅ¡yti sutartį.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1680-485/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB „SPV-10“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „BÅ«sto valda“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pasiraÅ¡yti sutartį.Teismo posėdžio metu Å¡alys pateikė teismui tvirtinti 2012 m. birželio 25 d.

Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį.Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo UAB „SPV-10“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių ir trečiųjų asmenų interesų.Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto valda“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netvirtinti taikos sutarties.

Atsiliepimu į UAB „BÅ«sto valda“ atskirÄ jį skundÄ atsakovas Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimu į UAB „BÅ«sto valda“ atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „SPV-10“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto UAB „BÅ«sto valda“ atsisakymas nuo atskirojo skundo. PraÅ¡yme nurodoma, kad tokio procesinio veiksmo teisinės pasekmės apeliantui yra žinomos.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl privatizavimo teisinių santykių specifikos ir disponavimo procesinėmis teisėmis iš privatizavimo teisinių santykių kylančiose bylose Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, kilęs iš privatizavimo teisinių santykių. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia, kad būtų pašalintos kliūtys UAB „Būsto valda“ akcijų, kurių pardavimo aukciono laimėtoju pripažintas ieškovas, pardavimo sutarties pasirašymui, ir kad su juo būtų pasirašyta minėtų akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartis.

Atsakovas nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio gynėsi be kita ko nurodydamas tai, kad buvo pažeistos privatizavimo procedÅ«ros (nustatytu terminu nebuvo suderintas sutarties projektas). Privatizavimo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad juose vieÅ¡ojo administravimo subjektai disponuoja vieÅ¡Ä ja nuosavybe, kuri naudojama visuomenės narių poreikiams tenkinti. Dėl Å¡ios priežasties itin svarbu, kad privatizavimo procesas vyktų skaidriai ir kuo labiau atitiktų visuomenės poreikius.              Privatizavimo teisiniai santykiai ne sykį buvo analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybei ar savivaldybei priklausančio turto privatizacija ir atsiskaitymas už jį, turto panaudojimo ir perleidimo bendrųjų poreikių patenkinimui klausimai yra susiję su viešojo intereso tenkinimu ir apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-400/2009). Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus.

Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvÅ«s. Tokį teisinį reglamentavimÄ lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas. Civilinės teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į jo objekto specifikÄ , todėl santykiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto perleidimu, negali bÅ«ti taikoma 1964 m.

CK 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iÅ¡ įstatymuose nenumatytų pagrindų, nes valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai numatytais atvejais ir bÅ«dais. Teisės normos, reglamentuojančios valstybės ar savivaldybės turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus m. valdyba v.

Vilniaus knygos draugija, Nr. 3K-3-856/2000). Savaime vieÅ¡ojo intereso konstatavimas nenulemia to, kad teismas turi patenkinti vieÅ¡ojo asmens reikalavimus, bet nagrinėdamas bylÄ jis turi bÅ«ti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko rajono žemės Å«kio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-400/2009).              Teisės aktuose nėra draudimo sudaryti taikos sutartį bylose, kylančiose iÅ¡ privatizavimo teisinių santykių, ar atsisakyti apeliacinio (atskirojo) skundo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad privatizavimo teisiniai santykiai susiję su vieÅ¡uoju interesu, Å¡alių galimybė procese disponuoti ginčo dalyku yra labiau ribota, o teismas turi atidžiai vertinti Å¡alių procesinį elgesį, ypač tais atvejais, kai atitinkamas procesinis elgesys gali lemti bylos baigtį. Dėl apelianto atsisakymo nuo atskirojo skundo priėmimo UAB „BÅ«sto valda“ 2012 m. liepos 16 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartis.

Atskirajame skunde apeliantas motyvavo, kodėl, jo nuomone, taikos sutartis negalėjo bÅ«ti patvirtinama, nurodė Å¡ios taikos sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms teisės normoms ir vieÅ¡ajam interesui. Tačiau 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „BÅ«sto valda“ praÅ¡ymas, kuriuo apeliantas atsisako nuo atskirojo skundo. Tokio atsisakymo motyvai nėra nurodomi.Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos (CPK 308 str. 1 d., 338 str.).

CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieÅ¡kinio ir netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Imperatyvių įstatymų nuostatų, kurios draustų apeliantui atsisakyti nuo atskirojo skundo, nėra. Tačiau teismui priėmus atsisakymÄ atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismui užkertamas kelias įvertinti teismo nutarties, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Atsižvelgdama į byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija prieÅ¡ nuspręsdama, ar priimti atskirojo skundo atsisakymÄ , iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ , siekdama nustatyti, ar atskirojo skundo atsisakymas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui. Tuo tikslu teisėjų kolegija vertino ir pačiÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, o taip pat taikos sutarties sudarymo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas nustatytu terminu nesuderino pirkimo – pardavimo sutarties projekto, ir tai, pasak atsakovo, vertinama kaip atsisakymas pirkti privatizavimo objektÄ .

TokiÄ savo pozicijÄ atsakovas grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du nuostatų 39 punktu, kuriame nustatyta, kad „Jeigu iki Turto fondo nustatyto termino pabaigos vieÅ¡o aukciono laimėtojas nesuderina pirkimo-pardavimo sutarties projekto, Å¡itaip atsisakydamas pirkti privatizavimo objektÄ , laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnaÅ¡as ir registracijos mokestis vieÅ¡o aukciono laimėtojui negrÄ Å¾inami.“ Savo pozicijos teisingumÄ atsakovas be kita ko įrodinėjo ir 2011 m. gruodžio 28 d.

Vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-35. Taigi bylos nagrinėjimo dalykÄ be kita ko sudarė aplinkybės – suderino ar nesuderino ieÅ¡kovas pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ , o pareiga tokį projektÄ suderinti ir nesuderinimo teisinės pasekmės yra reglamentuotos privatizavimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Be to, Å¡alys pirmiausia nesutarė dėl pirkimo – pardavimo sutarties projekto 9.1. punkto, tačiau taikos sutartimi ieÅ¡kovas sutiko su atsakovo siÅ«lyta projekto 9.1. punkto nuostata ir įsipareigojo vykdyti galiojančias Kauno miesto savivaldybės administracijos sutartis ir susitarimus dėl sutarčių pratęsimo, pasiraÅ¡ytas su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB „BÅ«sto valda“.

Taigi pirkimo – pardavimo sutartis gali bÅ«ti sudaryta atsakovo nurodytomis sÄ lygomis, be ieÅ¡kovo siektų pakeitimų. Lietuvos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo nustatinėjama aplinkybė, buvo ar nebuvo atliktas suderinimas ir buvo ar nebuvo pažeistos privatizavimo procedÅ«ros. Taikos sutartimi, kuriÄ patvirtino teismas, Å¡alys susitarė, kad „Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pripažįsta, kad ieÅ¡kovė UAB „SPV-10“ Turto fondo nustatytais terminais ir tvarka suderino UAB „BÅ«sto valda“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ (2011 m. spalio 10 d. suderino ir pateikė pastabas, o 2011 m. gruodžio 5 d. suderino be pastabų)“.

Taigi sutartimi pripažinta, kad privatizavimo procedūros pažeistos nebuvo ir nėra kliūčių privatizavimo sutarčiai sudaryti. Tokio pažeidimo, kuriuo iš pradžių rėmėsi atsakovas (sutarties suderinimo termino praleidimo), buvimas nėra akivaizdus, nes ieškovas įrodinėjo, kad suderinimas buvo atliktas, jis niekada neatsisakė pirkti privatizavimo objekto ir nuosekliai siekė jį įsigyti. Be to, net jei būtų konstatuota, kad sutarties projektas laiku nebuvo suderintas, tokio nesuderinimo pasekmės taip pat nėra akivaizdžios.

Teismas byloje nėra konstatavęs, kad sutarties projektas laiku nebuvo suderintas, o 2011 m. gruodžio 28 d. Vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-35 neturi teismui privalomosios galios ir yra tik vienas iÅ¡ dokumentų, kuriuos teismas įvertintų priimdamas sprendimÄ byloje. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių ir pritaikytų teisės normų, ieÅ¡kinį galėtų tiek patenkinti, tiek atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alių likęs ginčas tik dėl sutarties projekto suderinimo ar nesuderinimo laiku iÅ¡ esmės yra procedÅ«rinio pobÅ«džio ginčas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡spręstas taikos sutartimi.

Tokia sutartimi Å¡alys siekia paÅ¡alinti dėl bylinėjimosi kylantį teisinį netikrumÄ , ir kadangi vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti buvus pažeidimus negalima, ginčo iÅ¡sprendimas abipusių nuolaidų keliu bei bylinėjimosi užbaigimas atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga negalima įžvelgti, kad privatizavimo konkursas vyko neskaidriai ar kad galimai sudarytos sÄ lygos iÅ¡Å¡vaistyti savivaldybės turtÄ . IeÅ¡kovas vieÅ¡ame aukcione pasiÅ«lė didžiausiÄ kainÄ už privatizavimo objektÄ , siÅ«loma sudaryti akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartimi nėra keičiamos nurodytos privatizavimo sÄ lygos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui. Apeliantas UAB „BÅ«sto valda“ atsisakymÄ nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, Å¡io procesinio veiksmo teisiniai padariniai jam yra žinomi (CPK 308 str. 1 d., 338 str.). Skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja, o byloje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar teisėtus interesus (CPK 42 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas, o apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 338 straipsniais, n u t a r i a : Priimti apelianto uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«sto valda“ atsisakymÄ nuo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties ir nutraukti apeliacinį procesÄ . Teisėjai                                                                              Danutė GasiÅ«nienė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                               Rimvydas Norkus