2017-10-25 Nr. AB-19218-3-61-3-03235-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-922-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03235-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. I. (D. I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. I. (D. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. I. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-914(00985) (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Departamento Sprendimą turėjo skųsti per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tačiau šį terminą skundui paduoti akivaizdžiai praleido, nes skundą teismui išsiuntė tik 2017 m. rugsėjo 25 dieną. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-4446-629/2017 nutarė skundą laikyti nepaduotu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-796-438/2017 paliko minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, ir atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-796-438/2017, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas ir jo atstovai nebuvo atidūs, skundo trūkumai nepataisyti dėl pareiškėjo ir jo atstovų subjektyvių aplinkybių. Teismas darė išvadą, kad praleistas terminas skundui paduoti negali būti atnaujinamas, nes jis praleistas išimtinai dėl subjektyvių aplinkybių, ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

II. Pareiškėjas D. I. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas sutinka, kad terminas yra praleistas, tačiau teigia, kad buvo būtina atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes, sukliudžiusias priimti skundą. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundas dėl Sprendimo buvo pateiktas laiku, skunde buvo išdėstyti visi teisiniai ir faktiniai argumentai siekiant nagrinėti bylą iš esmės, tačiau, teismui nustačius, kad nepateiktas žyminio mokesčio kvitas ir neišversti dokumentai į lietuvių kalbą, buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Dėl intensyvaus pareiškėjo atstovo darbo ir susiklosčiusios padėties, t. y. neišspausdintos nutarties, skundo trūkumai liko nepašalinti. Gavus teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį laikyti skundą nepaduotu, buvo pašalinti visi trūkumai ir pateikti su atskiruoju skundu. Pareiškėjo teigimu, jo atstovo žmogiška klaida neturėtų būti kliūtis pareiškėjui siekti teisingumo, nes skundas buvo paduotas laiku, trūkumai nebuvo esminiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes praleistas skundo padavimo terminas ir teismas neatnaujino skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas sprendimą priėmė 2017 m. birželio 26 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 25 dieną. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pirminiame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą sprendimą jis gavo 2017 m. birželio 26 d.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Pirminiame skunde, taip pat atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad terminas praleistas dėl žmogiškos klaidos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad terminas praleistas dėl žmogiškos klaidos, patvirtina, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Kartu atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne pakankamai tiksliai suformulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nes joje niekaip nepasisakė dėl nutartimi išspręsto pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Tačiau ši procesinė pažaida nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutartį, nes šis procesinis trūkumas ištaisomas apeliacinės instancijos teisme pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. I. (D. I.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties rezoliucine dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Netenkinti pareiškėjo D. I. (D. I.) prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo D. I. (D. I.) 2017m. rugsėjo 25 d. skundą atsisakyti priimti.

Gražinti pareiškėjui D. I. (D. I.) sumokėtą 22,5 eurų žyminį mokestį.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas